Didžiai gerbkime Jehovos įkvėptąjį Žodį
„Gavę Dievo žodį, [...] priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet kaip tokį, koks jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį“ (1 TES 2:13).
1–3. Kokių nesutarimų pirmajame amžiuje galėjo iškilti tarp Evodijos ir Sintichės ir kaip galima tokių situacijų išvengti? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)
DIEVO įkvėptoji knyga Biblija mums yra labai brangi. Kiekvienas joje randame puikių patarimų. O kadangi esame netobuli ir suklystame, jos žodžiai mus pamoko ir pataiso. Kaip į tokį pataisymą reaguojame? Prisiminkime dvi pirmojo amžiaus krikščiones: Evodiją ir Sintichę. Tarp šių dvasia pateptų sesių radosi rimtų nesutarimų. Biblijoje, aišku, nepasakyta, kodėl jos ėmė nesutarti. Bet vaizdumo dėlei aptarkime štai tokią galimą situaciją.
2 Tarkim, Evodija pakvietė į svečius grupelę brolių ir sesių. Jie kartu pasivaišino ir smagiai praleido laiką. Apie tai išgirdusi Sintichė jautėsi išduota. „Negaliu patikėti, kad Evodija nepakvietė manęs, – ji mąstė. – Maniau, kad esame geriausios draugės!“ Nuo to momento į tikėjimo sesę ji ėmė žiūrėti įtariai. Tada pobūvį surengė Sintichė ir pakvietė tuos pačius bendratikius, bet tyčia nekvietė Evodijos. Nesantaika, įsižiebusi tarp šių dviejų sesių, galėjo greitai sudrumsti visos bendruomenės vienybę. Iš Biblijos sužinome, kad apaštalas Paulius, meilės skatinamas, stengėsi pataisyti sesių požiūrį. Nežinome, kaip viskas baigėsi, bet tikėtina, kad jos paklausė Pauliaus raginimo ir toliau vieningai tarnavo Jehovai (Fil 4:2, 3).
3 Panašių nesutarimų gali iškilti ir šiandieninėse Jehovos liudytojų bendruomenėse. Bet juos pavyks išspręsti, o gal net išvis jų išvengti, jei laikysimės Dievo Žodžio, Biblijos, pamokymų. Beje, šitaip parodysime, kad Jehovos įkvėptąją knygą didžiai gerbiame (Ps 27:11).
DIEVO ĮKVĖPTOJI KNYGA MOKO MUS VALDYTI EMOCIJAS
4, 5. Kaip Dievo Žodyje pabrėžiama, kad būtina valdyti savo emocijas?
4 Kai kas nors mus pažemina ar pasielgia su mumis neteisingai, galbūt dėl mūsų tautybės, odos spalvos ar išvaizdos, suvaldyti savo emocijas nėra lengva. Gali apimti liūdesys ar net pyktis. Bet būna nepalyginti skaudžiau, jei mus užgauna tikėjimo brolis ar sesė. Ką tokiais nemaloniais atvejais pataria daryti Dievo Žodis?
5 Jehova puikiai perpranta mūsų jausmus ir elgesį. Žmonijos istorijoje yra daug pavyzdžių, bylojančių, kad įaudrintos emocijos gali privesti prie žodžių ir darbų, dėl kurių vėliau tenka gailėtis. Tad kaip protinga laikytis Biblijos priesako pažaboti savo jausmus, neskubėti įsižeisti ir supykti! (Perskaityk Patarlių 16:32 ir Mokytojo 7:9.) Kiekvienam iš mūsų svarbu atminti ir dar vieną dalyką: Jehova ir Jėzus reikalauja, kad būtume atlaidūs (Mt 6:14, 15). Pamąstyk: gal ir man reikėtų būti ne tokiam jautriam, turėti daugiau kantrybės ir atlaidumo?
6. Kodėl privalu saugotis pagiežos?
6 Tie, kas netramdo savo emocijų, dažnai būna nepatenkinti, pikti. Kiti vargu ar norės šalia tokių žmonių būti. Neigiamiems jausmams pasidavęs krikščionis gali daryti blogą įtaką visai bendruomenei. Jis galbūt bandys nuslėpti, kas jo širdyje, tačiau, pasak Biblijos, jo „nedorumas atsivers sueigoje“ (Pat 26:24–26). Vyresnieji stengsis padėti tokiam bendratikiui suprasti, kad neapykantai, pagiežai ir kartėliui Dievo garbintojų bendruomenėje ne vieta. Jehovos įkvėptame Žodyje apie tai pasakyta tiesiai šviesiai (Kun 19:17, 18; Rom 3:11–18). Ar tu su tuo sutinki?
ATMINKIME, KAIP JEHOVA SAVO GARBINTOJAMS VADOVAUJA
7, 8. a) Per ką Jehova vadovauja savo organizacijos žemiškajam padaliniui? b) Kokių nurodymų randame Dievo Žodyje ir kodėl turime jiems paklusti?
7 Savo organizacijos žemiškojo padalinio nariams Jehova vadovauja ir juos maitina per „ištikimą ir nuovokų vergą“, kurį prižiūri Kristus, bendruomenės galva (Mt 24:45–47; Ef 5:23). Tas „vergas“, kaip Jeruzalės apaštalai ir vyresnieji pirmajame amžiuje, labai gerbia Dievo įkvėptąjį Žodį. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:13.) O kokių, pavyzdžiui, nurodymų tame Žodyje randame?
8 Biblija liepia mums neapleisti savo bendruomenės sueigų (Hbr 10:24, 25). Taip pat skatina mus visus laikytis tų pačių religinių mokymų (1 Kor 1:10). Įsimintinas ir šis raginimas: „Pirmiausia ieškokite karalystės“ (Mt 6:33). Šventajame Rašte, be to, randame paliepimą atlikti garbingą evangelizacijos tarnystę: liudyti po namus, viešose vietose ir kiekviena kita proga (Mt 28:19, 20; Apd 5:42; 17:17; 20:20). Krikščionių vyresniesiems Biblija liepia saugoti bendruomenių tyrumą (1 Kor 5:1–5, 13; 1 Tim 5:19–21). Iš visų savo garbintojų Jehova tikisi, kad savo kūną ir protą jie išlaikys švarų (2 Kor 7:1).
9. Per ką Jėzus padeda mums suprasti Dievo Žodį?
9 Kai kas galbūt mano, kad Bibliją suprasti gali patys, be niekieno pagalbos. Tačiau mes žinome, kad vienintelis kanalas, per kurį mus pasiekia dvasinis maistas ir kuriuo Jėzus naudojasi, kad padėtų savo sekėjams perprasti Dievo Žodį ir jo laikytis, yra „ištikimas ir nuovokus vergas“. Šias pareigas jis eina nuo 1919-ųjų. Klausydami Biblijos nurodymų, bendruomenę išsaugome tyrą, taikią ir vieningą. Kiekvienam dera pamąstyti: ar esu ištikimas Jėzui ir paklūstu jo „vergo“ vadovavimui?
JEHOVOS ORGANIZACIJA SPARČIAI JUDA PRIEKIN
10. Kaip Ezechielio knygoje aprašyta dangiškoji Jehovos organizacijos dalis?
10 Iš Jehovos rašytinio Žodžio kai ką sužinome apie jo garbintojus danguje. Štai pranašas Ezechielis aprašė regėjimą, kuriame matė Jehovą, sėdintį šlovingame soste. Žemiau jo buvo kitos dangiškos būtybės ir didžiuliai ratai, riedantys ten, kur veda Dievo dvasia. Ratai buvo labai paslankūs ir galėjo akimirksniu pakeisti kryptį (Ez 1:4–28). Šis reginys vaizduoja dangiškąją Jehovos organizacijos dalį, klusniai vykdančią visus jo nurodymus. Dangiškoji ir žemiškoji Dievo organizacijos dalys, suprantama, veikia išvien. Ir toji organizacija iš tiesų sparčiai juda priekin. Tik pagalvok, kiek daug pokyčių joje įvyko per pastarąjį dešimtmetį. Nepamiršk, kad tiems pokyčiams vadovauja pats Jehova. Jo organizacija uoliai darbuojasi, kad Dievo teisė visa valdyti būtų apginta ir jo vardas pašlovintas. Jau netrukus Kristus ir angelai sunaikins šią netikusią pasaulio santvarką ir pašalins visus, kurie negerbia Jehovos ir jam netarnauja.
11, 12. Kokį darbą nuveikia Jehovos organizacija?
11 Kokį didelį darbą šiomis paskutinėmis dienomis nuveikia žemiškasis Jehovos organizacijos padalinys! Pakalbėkime tik apie dvi sritis. Statyba. Šimtai brolių ir sesių galėjo prisidėti prie naujo Jehovos liudytojų pagrindinio biuro statybos Vorike, Niujorko valstijoje. Prižiūrimi Pasaulio statybos ir projektavimo skyriaus, tūkstančiai savanorių visoje žemėje stato Karalystės sales ir plečia filialus. Kokie dėkingi esame tiems bendratikiams už jų triūsą! Nevalia pamiršti ir tų brolių bei sesių, kurie statybos projektus remia savo lėšomis. Net jei išgali duoti visai nedaug, Jehova tai vertina ir laimina šiuos savo garbintojus už nuolankią dvasią ir ištikimybę (Lk 21:1–4).
12 Teokratinis lavinimas. Jehova džiaugiasi galėdamas lavinti savo tarnus ir tai byloja įvairūs teokratiniai kursai ir mokyklos (Iz 2:2, 3). Dievo garbintojai kviečiami į pionierių tarnybos kursus, evangelizuotojų tobulinimosi kursus, Gileado mokyklą, kursus Betelio naujokams, kursus rajono prižiūrėtojams ir jų žmonoms, kursus bendruomenės vyresniesiems, Karalystės tarnybos kursus ir kursus filialų komitetų nariams ir jų žmonoms. Biblija paremto mokymo galima semtis ir mūsų svetainėje jw.org, kur literatūra prieinama šimtais kalbų. Čia galima rasti skyrelių, skirtų vaikams ir šeimoms, taip pat naujienų skyrelį. Ar naudojiesi svetaine jw.org tarnyboje ir per šeimos dvasinio ugdymo vakarą?
BŪK IŠTIKIMAS JEHOVAI IR REMK JO ORGANIZACIJĄ
13. Ką mums, Jehovos organizacijos nariams, svarbu atminti?
13 Priklausyti prie Jehovos organizacijos yra didžiulė garbė. Tačiau atminkime: sužinoję, ko Dievas iš mūsų reikalauja, privalome tų reikalavimų ir laikytis, paisyti jo nustatytų normų. Šitaip remiame jo visavaldystę. Pasauliui vis giliau klimpstant į palaidumo liūną, mes, kaip ir Jehova, turime nekęsti bloga (Ps 97:10). Jokiu būdu neprisidedame prie tų, kurie piktą vadina geru, o gerą – piktu (Iz 5:20). Kadangi norime pelnyti Dievo palankumą, stengiamės likti tyri fiziškai, moraliai ir dvasiškai (1 Kor 6:9–11). Suvokiame, kad Jehovos paliepimai, užrašyti Biblijoje, yra mūsų pačių labui. Mes jį mylime ir trokštame likti jam ištikimi. Todėl Dievo nurodymų laikomės namie, bendruomenėje, darbe, mokykloje ir visur kitur (Pat 15:3). Aptarkime, kokiose srityse galime parodyti savo ištikimybę Jehovai.
14. Kaip krikščionys tėvai gali parodyti ištikimybę Jehovai?
14 Kai auginame vaikus. Krikščionys tėvai rodo ištikimybę Jehovai augindami vaikus pagal jo Žodžio nurodymus. Būtina saugotis, kad požiūrio į vaikų auklėjimą nepaveiktų pasaulyje vyraujanti dvasia ir jos suformuoti vietiniai papročiai (Ef 2:2). Pasikrikštijęs tėvas nemanys: „Mūsų šalyje vaikus augina moterys.“ Biblijoje juk pasakyta: „Tėvai [čia pavartotas graikiškas žodis reiškia ne abu tėvus, o vyrus], [...] auginkite [savo vaikus] auklėdami ir protindami taip, kaip moko Jehova“ (Ef 6:4). Dievobaimingi tėvai ir motinos norės, jog jų vaikai būtų kaip Samuelis, apie kurį Biblijoje pasakyta, kad jam augant Jehova buvo su juo (1 Sam 3:19).
15. Kaip galime parodyti ištikimybę Jehovai, kai prireikia dėl ko nors svarbaus apsispręsti?
15 Kai prireikia dėl ko nors svarbaus apsispręsti. Ištikimybę Dievui parodysime, jei prieš apsispręsdami stengsimės sužinoti, ką jis mano tuo klausimu. Čia mums padeda Jehovos rašytinis Žodis ir jo organizacija. Trumpai pakalbėkime viena tema, kuri jautri daugeliui emigrantų. Kai kur įprasta, kad užsienyje dirbantys sutuoktiniai gimus vaikeliui nutaria parvežti jį tėvams į gimtinę ir toliau uždarbiauti svečioje šalyje. Aišku, tai yra asmeninis kiekvienos poros sprendimas. Tačiau dera turėti omenyje, kad už savo sprendimus esame atskaitingi Jehovai. (Perskaityk Romiečiams 14:12.) Ar būtų protinga apsispręsti dėl tokių svarbių dalykų kaip šeima ir pragyvenimas, visų pirma nepasigilinus į Bibliją? Žinoma, ne. Mums žūtbūt reikia Jehovos pagalbos, nes patys juk nesugebame kreipti savo žingsnių teisinga kryptimi (Jer 10:23).
16. Dėl ko turėjo apsispręsti viena moteris gimus sūnui ir kas padėjo jai apsispręsti teisingai?
16 Viena moteris, dirbdama užsienyje, pagimdė berniuką. Ji jau ruošėsi išsiųsti vaikelį namo pas senelius. Bet tuo metu ji pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Moteris darė puikią dvasinę pažangą ir suprato, kad mokyti vaiką apie Jehovą yra jos pareiga (Ps 127:3; Pat 22:6). Kaip Biblija ir ragina, ji išliejo savo širdį Dievui (Ps 62:8, 9 [62:7, 8, Brb]). Taip pat išsipasakojo sesei, kuri vedė jai studijas, ir kitiems krikščionių bendruomenės nariams. Giminaičiai ir draugai spaudė ją vežti vaiką seneliams, bet ji nutarė, kad taip daryti nebūtų teisinga. Bendruomenė moterimi ir jos vaikeliu labai rūpinosi. Tai labai sužavėjo jos vyrą. Jis sutiko studijuoti Bibliją ir ėmė drauge su žmona lankyti sueigas. Tik įsivaizduok, kokia laiminga buvo ši mama, pajutusi, kad Jehova atsakė į jos nuoširdžias maldas!
17. Kokių nurodymų esame gavę dėl to, kaip vesti Biblijos studijas?
17 Kai gauname nurodymų iš Dievo organizacijos. Pavyzdžiui, ištikimybę Jehovai parodysime klausydami patarimų, kaip turėtume vesti Biblijos studijas. Buvo pasakyta, kad pradėję su žmogumi studijas pagal knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija? stengtumės jį supažindinti ir su mūsų organizacija. Galėtume parodyti jam vaizdo siužetą Kas vyksta Jehovos liudytojų sueigose? ir po kiekvienų studijų aptarti šiek tiek informacijos iš brošiūros Kas šiandien vykdo Jehovos valią? Su pažangiu studijuotoju baigę nagrinėti knygą Ko moko Biblija, turėtume tęsti studijas pagal knygą „Išsilaikykite Dievo meilėje“, net jei asmuo jau pasikrikštijo. Toks nurodymas duotas, kad nauji Kristaus mokiniai būtų dar labiau sutvirtinti tikėjime (Kol 2:7). Ar laikaisi šių Jehovos organizacijos gairių?
18, 19. Už ką esame dėkingi Jehovai?
18 Yra tiek daug, už ką galime būti Jehovai dėkingi. Viena, „mes jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17:27, 28). Jis, be to, davė mums nuostabią dovaną – savo rašytinį Žodį. Mes, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys Tesalonikoje, neabejojame, kad esame gavę ne žmonių žodį, o paties Jehovos, todėl šią dovaną didžiai branginame (1 Tes 2:13).
19 Biblija padeda mums artintis prie Jehovos ir pajausti, kaip jis artinasi prie mūsų (Jok 4:8). Dangiškasis Tėvas taip pat suteikė mums garbę priklausyti prie jo organizacijos. Kaip dėl to džiaugiamės! Pritariame psalmininko žodžiams: „Dėkokite Viešpačiui, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina“ (Ps 136:1). 136-oje psalmėje frazę „jo ištikimoji meilė amžina“ randame net 26 kartus. Jei liksime ištikimi Jehovai ir jo organizacijai, jis apdovanos mus amžinu gyvenimu ir ištikimą jo meilę iš tiesų galėsime jausti visą amžinybę.