Jehova ruošia kelią

„Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta“ (MATO 24:14, Naujasis Testamentas, vertė Č. Kavaliauskas, 1972 [NT]).

 1. Kas buvo padaryta skelbimu pirmajame ir XX amžiuje?

JEHOVA, meilės Dievas nori, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4, Brb red.). Tam reikia tarptautinės skelbimo ir mokymo kampanijos. Pirmajame šimtmetyje dėl tokio skelbimo krikščionių susirinkimas pasidarė „tiesos šulu ir atrama“ (1 Timotiejui 3:15). Paskui stojo ilgas atskalūnybės laikotarpis ir tiesos šviesa pritemo. Dabar, „pabaigos metu“, vėl klesti „[„tikrasis“, NW] pažinimas“, teikiantis Biblija pagrįstą viltį, kad milijonai žmonių bus amžiams išgelbėti (Danieliaus 12:4a; 12:4b, Brb red.).

 2. Ką Jehova nuveikė skelbimo veiklos labui?

² Nors Šėtonas nepaliaujamai stengėsi suardyti Dievo užmojus, skelbimo veikla ir pirmajame, ir XX amžiuje buvo labai sėkminga. Tai primena vieną Izaijo pranašystę. Apie žydų tremtinių sugrįžimą į Judą šeštajame amžiuje p. m. e. jis rašė: „Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos apylinkės — slėniais“ (Izaijo 40:4). Jehova irgi paruošė bei išlygino kelią didelei skelbimo kampanijai tiek pirmajame, tiek XX amžiuje.

 3. Kaip Jehova gali įgyvendinti savo užmojus?

³ Tai nereiškia, kad Jehova tiesiogiai įsikišdavo į visus žemės įvykius gerosios naujienos skelbimo labui. Jehova taip pat nesinaudojo savo galimybe numatyti ir žinoti kiekvieną būsimų įvykių smulkmeną. Be abejo, jis pajėgus numatyti bei nulemti būsimus įvykius (Izaijo 46:9-11). Be to, įvykiams rutuliojantis jis gali manipuliuoti jais. Kaip patyręs piemuo moka ganyti ir sergėti savo kaimenę, taip Jehova vadovauja savo žmonėms. Jis veda juos į išgelbėjimą: saugo jų dvasingumą ir skatina pasinaudoti aplinkybėmis bei įvykiais, padedančiais sėkmingai skelbti gerąją naujieną visame pasaulyje (Psalmių 23:1-4).

Sunki užduotis

4, 5. Kodėl gerosios naujienos skelbimas — sunki užduotis?

⁴ Kaip laivo statyba Nojaus dienomis, taip ir Karalystės skelbimas pirmajame amžiuje bei šiais laikais — milžiniškas darbas. Bet kokią žinią būna gana sunku pranešti visiems žmonėms, o ši užduotis ypač nelengva. Mūsų eros pradžioje mokinių buvo palyginti mažai. Jų Vadovas Jėzus buvo apšauktas maištininku ir nužudytas. O žydai turėjo puikiai organizuotą religiją. Jeruzalėje stovėjo didžiulė šventykla. Viduržemio pakrantės šalių nežydų religijos irgi buvo tvirtai įsišaknijusios: turėjo savo šventyklas bei dvasininkus. Panašiai ir 1914-aisiais, prasidėjus „pabaigos metui“, pateptųjų krikščionių buvo mažai, o kitų religijų šalininkų, esą, tarnaujančių Dievui, — daug (Danieliaus 12:9).

⁵ Jėzus perspėjo savo mokinius, kad jie bus persekiojami. Jis sakė: „Jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami“ (Mato 24:9). Be to, krikščionys turėjo būti slegiami sunkių laikų, ypač „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Dėl didžiulės darbo apimties, neišvengiamų persekiojimų ir sunkių laikų skelbti buvo nelengva. Reikėjo tvirto tikėjimo.

 6. Kokiais žodžiais Jehova laidavo savo tautos sėkmę?

⁶ Jehova žinojo apie sunkumus, bet buvo tikras, jog niekas nesustabdys to darbo. Jo sėkmė buvo numatyta gerai žinomoje pranašystėje, puikiai pasitvirtinusioje pirmajame ir XX amžiuje: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje“ (Mato 24:14, NT).

 7. Kiek plati buvo skelbimo veikla pirmajame amžiuje?

⁷ Kupini tikėjimo ir šventosios dvasios, pirmojo amžiaus Dievo tarnai ėmėsi savo užduoties. Jehovai esant drauge su jais, sėkmė pranoko lūkesčius. Paulius, rašydamas kolosiečiams praėjus maždaug 27 metams nuo Jėzaus mirties, pasakė, kad geroji naujiena „paskelbta visai kūrinijai po dangumi“ (Kolosiečiams 1:23). Taip yra ir baigiantis XX amžiui — geroji naujiena skelbiama 233 šalyse.

 8. Kokiomis aplinkybėmis daugelis priėmė tiesą? Pateik pavyzdžių.

⁸ Paskutiniais dešimtmečiais milijonai žmonių priėmė gerąją naujieną. Daugelis tai padarė nepalankiu metu — karo, draudimo arba stipraus persekiojimo laikotarpiu. Taip buvo ir pirmajame amžiuje. Kartą Paulius su Silu buvo negailestingai nuplakti rykštėmis ir įmesti į kalėjimą. Kokios netinkamos aplinkybės ruošti mokinius! O Jehova kaip tik panaudojo tokią progą šiai užduočiai atlikti. Paulius ir Silas buvo išvaduoti, o kalėjimo prižiūrėtojas su šeima įtikėjo (Apaštalų darbai 16:19-33). Tokie atsitikimai rodo, kad priešininkai negali nuslopinti gerosios naujienos skelbimo (Izaijo 54:17). Tačiau krikščionybės istorija nėra vien nesiliaujantis priešiškumas ir persekiojimai. Atkreipkime dėmesį į keletą džiugių įvykių, pašalinusių kliūtis, kad būtų sėkmingai skelbiama geroji naujiena tiek pirmajame, tiek XX amžiuje.

Religinė aplinka

9, 10. Kaip Jehova sukėlė tokį lūkestį, kad gerosios naujienos skelbimas buvo priimtinas pirmajame bei XX amžiuje?

⁹ Atkreipkime dėmesį, kokiu laiku vyko pasaulinio skelbimo kampanijos. Pirmajame šimtmetyje tai buvo metas, kai pagal Danieliaus 9:24-27 (Brb red.) pranašystę apie 70 metinių savaičių 29 m. e. m. turėjo pasirodyti Mesijas. Nors pirmojo amžiaus žydai nežinojo tikslaus atėjimo laiko, jie buvo apimti lūkesčio prieš pasirodant Mesijui (Luko 3:15). Prancūziškame leidinyje Manuel Biblique rašoma: „Tauta žinojo, kad Danieliaus paminėtos septyniasdešimt savaičių baigiasi; niekas nesistebėjo Jonui Krikštytojui skelbiant, jog Dievo karalystė prisiartino.“

¹⁰ Kas įvyko dabartiniais laikais? Ogi nepaprastas įvykis — Jėzaus pasodinimas į sostą danguje, tai yra prasidėjo jo karaliavimas. Biblijos pranašystės rodo, kad tai įvyko 1914 metais (Danieliaus 4:10-14 [4:13-17]). Kai kurios šiuolaikinės religinės bendrijos numatė šį įvykį ir buvo kupinos lūkesčio. Tuo lūkesčiu gyveno ir nuoširdūs Biblijos Tyrinėtojai, pradėję leisti 1879 metais šį žurnalą, pavadintą „Siono Sargybos bokštu ir Kristaus dalyvavimo šaukliu“. Vadinasi, tiek pirmajame amžiuje, tiek šiais laikais religiniai lūkesčiai buvo tinkama dirva gerajai naujienai skelbti.a

11. Kokia religinė padėtis padėjo plisti gerajai naujienai?

¹¹ Tai, kad daugelis žmonių turėjo Šventojo Rašto žinių, buvo dar viena aplinkybė, palengvinusi krikščionių darbą minėtais amžiais. Pirmajame amžiuje žydai buvo išsklaidyti tarp visų aplinkinių tautų. Žydų bendruomenės turėjo sinagogas, kur žmonės reguliariai rinkdavosi klausytis skaitomo Rašto ir jo aptarti. Todėl pirmieji krikščionys jau galėjo remtis žmonių religinėmis žiniomis (Apaštalų darbai 8:28-36; 17:1, 2). Mūsų amžiaus pradžioje daugelyje šalių Jehovos tauta triūsė panašiomis aplinkybėmis. Krikščioniškajame pasaulyje, ypač protestantiškose šalyse, Biblija buvo plačiai prieinama. Ji buvo skaitoma daugelyje bažnyčių, milijonai žmonių turėjo ją namuose. Biblija jau buvo žmonių rankose, tik reikėjo padėti jiems suprasti, ką turį.

Teisinė parama

12. Kaip romėnų teisinė sistema garantavo saugumą pirmajame amžiuje?

¹² Skelbti dažnai padėdavo krikščionims ir valstybės įstatymai. Pirmajame amžiuje pasaulyje dominavo Romos imperija ir jos rašytiniai įstatymai diktavo kasdieninį gyvenimą. Jie garantavo saugumą, tad pirmieji krikščionys jais pasinaudodavo. Pavyzdžiui, Paulius, pareikalavęs elgtis su juo pagal Romos įstatymą, išsivadavo iš kalėjimo ir nebuvo nuplaktas (Apaštalų darbai 16:37-39; 22:25, 29). Efeze pavyko nuraminti įširdusią minią priminus romėnų įstatymą (Apaštalų darbai 19:35-40). Sykį Jeruzalėje Paulius, kaip Romos pilietis, buvo išgelbėtas nuo smurto (Apaštalų darbai 25:11). Vėliau Romos įstatymas įgalino jį teisiškai ginti savo tikėjimą imperatoriaus akivaizdoje (Apaštalų darbai 23:27). Nors buvo ir tironiškų imperatorių, apskritai pirmojo amžiaus įstatymai padėjo ‛ginti ir [„teisiškai“, NW] įtvirtinti Evangeliją’ (Filipiečiams 1:7, Brb red.).

13. Kaip mūsų laikais skelbimo darbui dažnai padeda įstatymas?

¹³ Ir šiandieną daugelyje šalių taip remiama tiesa. Nors yra tokių žmonių, kurie ‛iškraipo įstatymą’, daugumoje šalių religinė laisvė yra pagrindinė juridinė teisė (Psalmių 94:20, Brb red.). Matydamos, kad Jehovos Liudytojai nekelia grėsmės visuomenės tvarkai, nemažai vyriausybių suteikė mums teisinį statusą. Jungtinėse Valstijose, kur išleista daugiausia Liudytojų literatūros, pasitelkus galiojančius įstatymus, žurnalas Sargybos bokštas spausdinamas 120 metų be pertrūkio ir skaitomas visame pasaulyje.

Taikos ir pakantos laikotarpiai

14, 15. Kaip sąlyginis visuomenės stabilumas padėjo plėtoti skelbimo veiklą pirmajame amžiuje?

¹⁴ Plėtoti skelbimo veiklą taip pat padėjo palyginti taikūs laikotarpiai. Nors Jėzus tiksliai išpranašavo, jog minėtais amžiais „tauta sukils prieš tautą“, tačiau buvo ir ramių tarpsnių, kai Karalystės skelbimas sustiprėdavo (Mato 24:7). Pirmojo amžiaus krikščionys gyveno vyraujant Pax Romana — romėnų taikai. Vienas istorikas rašė: „Roma buvo tiek visapusiškai pavergusi Viduržemio tautas, jog tarp jų vykstantys kone amžini karai nutrūko.“ Todėl pirmieji krikščionys galėjo gana saugiai keliauti po visą romėnų pasaulį.

¹⁵ Kietai valdydama, Romos imperija stengėsi suvienyti tautas. Ši politika rėmė ne tik keliavimą, pakantą bei dalijimąsi idėjomis, bet ir brolybę tarp tautų. Knygoje On the Road to Civilization rašoma: „Dėl [Romos] imperijos vienybės [krikščionims skelbti] joje buvo labai paranku. Tautinės užtvaros buvo pašalintos. Romos pilietis buvo pasaulio pilietis. ... Be to, religija, mokiusi žmones brolybės, galėjo būti priimtina pasaulio piliečio idėją propagavusioje valstybėje.“ (Palygink Apaštalų darbų 10:34, 35; 1 Petro 2:17.)

16, 17. Kas šiais laikais skatino palaikyti taiką ir kokią išvadą priėjo daugelis žmonių?

¹⁶ O ką galima pasakyti apie mūsų dienas? XX amžiuje vyko pragaištingiausi karai, o lokaliniai susirėmimai ir toliau siaučia kai kuriose šalyse (Apreiškimas 6:4). Tačiau šiais laikais irgi buvo palyginti taikių tarpsnių. Didžiosios pasaulio valstybės nekariauja tarpusavyje jau daugiau kaip 50 metų. Todėl tose šalyse labai paranku skelbti gerąją naujieną.

¹⁷ XX amžiaus karų baisumai privertė daugelį žmonių pripažinti pasaulinės vyriausybės būtinybę. Pasaulinio karo baimė buvo paskata įkurti Tautų Sąjungą ir Jungtines Tautas (Apreiškimas 13:14). Abi organizacijos paskelbė, kad jų tikslas — remti tarptautinį bendradarbiavimą ir taiką. Žmonės, vertinantys tuos dalykus, dažnai palankiai priima gerąją naujieną apie Dievo Karalystę — pasaulio vyriausybę, kuri suteiks tikrą ilgalaikę taiką.

18. Koks požiūris į religiją lėmė sėkmingą skelbimą?

¹⁸ Nors kartais krikščionis nuožmiai persekiojo, tiek pirmajame, tiek XX amžiuje buvo ir religinės pakantos laikotarpių (Jono 15:20; Apaštalų darbai 9:31). Romėnai noriai imdavo garbinti nukariautų šalių dievus bei deives. Profesorius Rodnis Starkas rašė: „Romos suteikta religinė laisvė daug kuo pranoko tą, kuria žmonės vėl naudojosi Amerikoje po revoliucijos.“ Dabartiniais laikais daugelyje šalių žmonės yra tolerantiškesni kitokioms pažiūroms, todėl jie noriai klausosi Jehovos Liudytojų skelbiamos Biblijos žinios.

Technologijos vaidmuo

19. Kaip pirmieji krikščionys pasinaudojo kodeksu?

¹⁹ Aptarkime ir tai, kaip Jehova įgalino savo tautą pasinaudoti technologiniu progresu. Nors mūsų eros pradžia nebuvo sparčios technologinės pažangos amžius, pirmieji krikščionys pasinaudojo viena naujove — kodeksu, arba knyga, sudaryta iš lakštų. Jis pakeitė gremėzdiškus ritinius. Knygoje The Birth of the Codex rašoma: „Pasaulietiškoje literatūroje prie kodekso buvo pereinama lėtai, palaipsniui, o krikščionys, matyt, perėmė jį greitai ir visuotinai.“ Šiame leidinyje dar sakoma: „Antrajame amžiuje krikščionys jau visur skaitė iš kodeksų, tad jais naudotis turėjo pradėti gerokai prieš 100 m. e. metus.“ Kodeksas buvo parankesnis už ritinį. Kodeksuose buvo lengviau orientuotis. Tai tikrai padėjo pirmiesiems krikščionims, kurie kaip ir Paulius ne tik aiškindavo Raštus, bet ir „įrodinėjo“ tai, ko mokė (Apaštalų darbai 17:2, 3).

20. Kaip ir kodėl Dievo tauta naudojasi šiuolaikine technologija pasauliniame skelbimo darbe?

²⁰ Mes gyvename nepaprastos technologinės pažangos laikais. Sparčiosios spausdinimo mašinos įgalino biblinę literatūrą leisti sinchroniškai daugybe kalbų. Pasitelkus šiuolaikinę technologiją, galima greičiau išversti Bibliją. Sunkvežimiais, traukiniais, laivais bei lėktuvais biblinė literatūra sparčiai transportuojama visoje žemėje. Atsiradus telefonui bei faksui, skubus ryšys tapo realybe. Jehova per šventąją dvasią skatina savo tarnus naudotis ta technologija gerajai naujienai skleisti visame pasaulyje. Jie naudojasi tokiais išradimais ne todėl, kad trokšta turėti, kas naujausia. Ne, pirmiausia juos domina tai, kas gali padėti našiai skelbti.

21. Kuo galime būti tikri?

²¹ „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje“, — išpranašavo Jėzus (Mato 24:14, NT). Kaip pirmieji krikščionys matė šios pranašystės išsipildymą, taip šiandieną ir mes regime tai vykstant milžinišku mastu. Geroji naujiena buvo ir yra skelbiama, nors šis darbas didžiulis ir sunkus, laikai — tai palankūs, tai nepalankūs, keičiasi įstatymai bei požiūriai, tarpais vyrauja taika, tarpais siaučia karas ir visapusiškai tobulėja technika. Ar tavęs nestebina Jehovos išmintis bei įžvalga? Mes esame visiškai tikri, kad skelbimo darbas bus užbaigtas pagal Jehovos tvarkaraštį ir jo meilingas užmojis bus įgyvendintas teisiųjų laimei. Jie paveldės žemę ir gyvens joje amžinai (Psalmių 37:29, Brb red.; Habakuko 2:3). Jei mes derinsime savo gyvenseną su Jehovos tikslais, būsime tarp tų žmonių (1 Timotiejui 4:16).

[Išnaša]

Kartojimui

◻ Kodėl gerosios naujienos skelbimas — sunki užduotis?

◻ Kaip vyriausybės priemonės bei visuomenės stabilumas buvo naudingi krikščionių darbui?

◻ Kokia ateities perspektyva esame tikri, Jehovai laiminant skelbimo darbą?