Saugokis, kad tavo gerieji bruožai nevirstų trūkumais

Prabangus laineris Titanikas, sudarytas iš 16 vandeniui nelaidžių segmentų, buvo laikomas neskęstančiu. Per pirmąjį reisą 1912 metais jame buvo tik maždaug pusė reikiamų gelbėjimo valčių. Laivas, susidūręs su ledkalniu, nuskendo ir nusinešė per 1500 gyvybių.

DIEVOBAIMINGAS senovės Jeruzalės karalius Uzijas buvo talentingas karvedys. Jehovos padedamas jis nugalėjo savo priešus vieną po kito. „Taigi jo garsas pasklido toli ir plačiai, nes tapti galingam jam buvo nuostabiai pagelbėta.“ Tačiau tada „jo širdis pasidarė taip išdidi, kad... jis nusižengė Viešpačiui, savo Dievui“. Dėl išdidumo Uziją ištiko raupsai (2 Kronikų 26:15-21; Patarlių 16:18).

Šie du pasakojimai rodo, jog įgimti gabumai, arba gerieji bruožai, lengvai gali pavirsti silpnybe, arba trūkumu, jei jų neatsveria išmintis, kuklumas bei nuolankumas. Tai svarbus perspėjimas, nes kiekvienas iš mūsų turime kokių nors įgimtų gabumų ir norime, kad jie būtų vertingi ir džiugintų mus pačius, kitus žmones, o ypač — mūsų Kūrėją. Žinoma, turime gerai išnaudoti kiekvieną Dievo duotą dovaną, tačiau kartu elgtis taip, kad ji ir liktų mūsų vertinga savybė.

Pavyzdžiui, žmogui, mėgstančiam savo darbą, ši dovana gali lengvai pavirsti silpnybe — liguistu darbštumu. Atsargų žmogų galbūt nelengva apgauti ar suklaidinti, tačiau jis gali būti toks atsargus, kad nesiryžta nieko nuspręsti. Stropumas irgi puiki savybė, tačiau jei per didžiulį darbštumą pamirštama žmogaus prigimtis, aplinka dvelkia šalčiu bei griežtumu, ji nemaloni. Todėl rask laiko pamąstyti apie savo sugebėjimus. Ar tinkamai jais naudojiesi? Ar tai palaima kitiems? Svarbiausia, ar tu panaudoji juos šlovinti Jehovą, „kiekvieno gero davinio“ Šaltinį? (Jokūbo 1:17) Taigi nuodugniau apžvelkime dar kelis pavyzdžius, kaip nekontroliuojami įgimti gabumai gali pavirsti trūkumu ar netgi yda.

Išmintingai panaudok protinius sugebėjimus

Protiniai sugebėjimai, be abejo, yra puiki vertybė. Tačiau jie gali pavirsti trūkumu, jei pernelyg pasitikime savimi ar pasipučiame ir jei kiti mus perdėtai vertina ar liaupsina. Be to, galime įgyti akademinį požiūrį į Dievo Žodį bei Biblija pagrįstus studijuojamus leidinius.

Pernelyg didelis pasitikėjimas gali pasireikšti įvairiai. Pavyzdžiui, kai aštraus proto asmeniui paskiriama krikščionių susirinkime sakyti viešą kalbą ar atlikti užduotį Teokratinės tarnybos mokykloje, jis gali nesiruošti jai iki paskutinės minutės ir net nepaprašyti Jehovos palaimos. Jis pasitiki savo žiniomis bei sugebėjimu mąstyti ekspromtu. Dėl įgimtų gabumų tokio žmogaus nerūpestingumas kurį laiką gali likti nepastebėtas, tačiau be Jehovos palaimos jo dvasinė pažanga lėtės, galbūt net sustos. Kaip švaistoma puiki dovana! (Patarlių 3:5, 6; Jokūbo 3:1)

Kai kurie aštraus proto žmonės taip pat gali įgyti akademinį požiūrį į Bibliją bei pagalbinius leidinius. Tačiau toks pažinimas tik „išpučia“ savimylą tarsi balioną; tai ‛neugdo’ meilingų krikščioniškų santykių (1 Korintiečiams 8:1; Galatams 5:26). Kita vertus, dvasingas žmogus, kad ir kokie būtų jo protiniai sugebėjimai, visada meldžia Dievo dvasios ir ja pasitiki. Augant meilei, nuolankumui, pažinimui bei išminčiai, įgimti sugebėjimai atitinkamai tobulėja ir tampa dar vertingesni (Kolosiečiams 1:9, 10).

Tačiau jie gali tapti trūkumu, jei dėl to imame galvoti apie save pasipūtėliškai ir prarandame kuklumą. Tiek gabus asmuo, tiek jo liaupsintojai gali pamiršti, kad Jehova „negerbia žmogaus, laikančio save išmintingu“, nors jis ir būtų apdovanotas gabumais (Jobo 37:24). „Išmintis eina su kukliaisiais“, — sakoma Dievo Žodyje (Patarlių 11:2). Apaštalas Paulius, nors buvo didžiai protingas bei puikiai išsilavinęs, rašė korintiečiams: „Kai pas jus, broliai, lankiausi, aš atėjau skelbti jums Dievo liudijimo ne iškalbingais žodžiais... Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės. Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymas, kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe“ (1 Korintiečiams 2:1-5).

Tikrai išmintingas žmogus nėra suklaidinamas pasaulio požiūrio į intelektą ar sėkmės sampratą. Toks asmuo, užuot naudojęs savo talentus pelnyti žmonių pritarimą ar kaupti pasaulio turtą, atiduoda, kas geriausia, Tam, kuris jam davė gyvybę bei gabumus (1 Jono 2:15-17). Jis teikia Karalystės interesams svarbiausiąją vietą savo gyvenime, tarsi vaisingas „medis, pasodintas prie tekančio vandens“. „Ką tik daro, jam sekasi“ ne dėl įgimtų gabumų, bet dėl Jehovos palaimos (Psalmių 1:1-3; Mato 6:33).

Te krikščioniški bruožai papildo tavo įgimtus gabumus

Iš esmės krikščionybė turi tiek gėrio, kad pasaulio filosofijos prieš ją gerokai nublanksta. Pavyzdžiui, krikščioniška gyvensena padeda tapti geresniais vyrais bei žmonomis, geresniais kaimynais bei geresniais darbuotojais — sąžiningais, pagarbiais, taikingais ir darbščiais žmonėmis (Kolosiečiams 3:18-23). Be to, lavindami savo kalbėjimo bei mokymo įgūdžius, krikščionys išsiugdo gerus bendravimo įgūdžius (1 Timotiejui 4:13-15). Todėl nenuostabu, kad krikščionims jų darbdaviai dažnai patiki atsakingas pareigas. Tačiau nebūnant atsargiems tokius sugebėjimus galima panaudoti netinkamai. Paaukštinimas ar viliojantis darbo pasiūlymas gali reikšti beveik visišką atsidavimą kompanijai. Dėl to reikėtų reguliariai praleidinėti krikščionių sueigas ar aukoti vertingą laiką, skirtą šeimai.

Australijoje vienam krikščionių vyresniajam, turinčiam šeimą, puikiai sekėsi verslas, tad, kaip sakoma, „viskas ėjosi, kaip sviestu patepta“. Tačiau jis atsisakė vilionės siekti aukštos padėties šioje sistemoje. „Aš norėjau daugiau laiko praleisti su šeima bei krikščioniškoje tarnyboje, — sakė jis. — Todėl mudu su žmona nutarėme, kad aš palaipsniui skirsiu vis mažiau laiko pasaulietiškam darbui. Kodėl turėčiau dirbti penkias dienas per savaitę, jei tai nėra būtina?“ Gerai apgalvojęs ir kai ką pakeitęs savo gyvenime šis vyresnysis suprato, kad jis vis dėlto gali pasirūpinti savo šeima dirbdamas tris arba keturias dienas per savaitę. Netrukus jam buvo pasiūlytos kitos tarnybos privilegijos: tarnauti vietiniame Asamblėjų salės komitete bei srities kongreso administracijoje. Išmintingai nukreipti jo sugebėjimai suteikė jam ir jo šeimai džiaugsmą bei pasitenkinimą.

Nuosaikus požiūris į privilegijas

Krikščionys vyrai skatinami siekti tarnybos privilegijų susirinkime. „Jei kas siekia prižiūrėtojo [ar tarnybinio padėjėjo] pareigų, trokšta gero darbo“ (1 Timotiejui 3:1, NW). Šią gerą savybę — norą imtis pareigų taip pat reikia derinti su nuovokumu. Niekas neturėtų imtis tiek daug įsipareigojimų, kad dėl to prarastų džiaugsmą Jehovos tarnyboje. Žinoma, noringa dvasia pagirtina ir netgi būtina, nes Jehova nepritaria savanaudiškam požiūriui, tačiau noringumas turi atspindėti kuklumą bei ‛santūrumą’ (Titui 2:12; Apreiškimas 3:15, 16).

Jėzus buvo švelnus, įžvalgus ir jautrus, todėl šalia jo gerai jausdavosi net patys kukliausi žmonės. Taip pat ir šiandien žmonės gerai jaučiasi šalia tų, kurie geba įsijausti ir būti atidūs. Krikščionių susirinkimuose tokie nuoširdūs, draugiški vyresnieji yra tikrai brangūs „žmonės dovanos“. Jie — „pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, kaip milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje“ (Efeziečiams 4:8, NW; Izaijo 32:2).

Tačiau vyresnieji turi būti nuosaikūs — skirti laiko padėti kitiems ir palikti jo savoms reikmėms: asmeninėms studijoms, apmąstymui, maldai bei skelbimo tarnybai. Suprantama, susituokusiems vyresniesiems taip pat reikia skirti laiko savo šeimoms; joms jie turi būti ypač rūpestingi.

Gabios moterys — nuostabi palaima

Dvasingos moterys, kaip ir gabūs vyresnieji, yra brangus Jehovos organizacijos turtas. Paprastai moterys apdovanotos dėmesingumu kitiems žmonėms. Jehova vertina tą savybę ir skatina ją puoselėti. „Domėkitės ne tik savo reikalais, bet ir kitų“, — rašė apaštalas Paulius (Filipiečiams 2:4, NW). Tačiau šis ‛domėjimasis’ turi ribas, nes joks krikščionis nenorėtų būti nei „įkyruolis“, nei plepys (1 Petro 4:15; 1 Timotiejui 5:13).

Moterys apdovanotos ir daugeliu kitų gabumų. Pavyzdžiui, krikščionė žmona gali būti apdovanota aštresniu protu už savo vyrą. Vis dėlto kaip „sumani žmona“, bijanti Jehovos, ji gerbs vyrą ir naudosis savo dovana ne kad varžytųsi su juo, bet kad jį papildytų. Išmintingas bei nuolankus vyras, užuot pavydėjęs ar piktinęsis, vertins savo žmonos sugebėjimus ir džiaugsis jais. Jis skatins ją visiškai panaudoti tuos sugebėjimus ugdyti šeimą bei padėti vaikams įgyti „Viešpaties baimę“, kurią turi ji pati (Patarlių 31:10, 28-30; Pradžios 2:18). Tokie kuklūs, nuolankūs vyrai bei žmonos darniai gyvena santuokose, kurios iš tikrųjų teikia garbę Jehovai.

Sušvelninti valdingumą

Valdinga asmenybė, besilaikanti teisingumo ir vykdanti Jehovos valią visa siela, gali būti puikus turtas, jeigu valdingumas sušvelnintas kuklumu bei nuolankumu. Tačiau ši savybė gali tapti trūkumu, jei skatina žmogų viešpatauti kitiems ar juos įbauginti; tai labai nepageidaujama krikščionių susirinkime. Krikščionys turėtų jaustis laisvai bendraudami vienas su kitu, taip pat ir su susirinkimo vyresniaisiais (Mato 20:25-27).

Vyresnieji irgi turėtų lengvai bendrauti tarpusavyje. Susirinkus drauge, jų sprendimams turėtų daryti įtaką šventoji dvasia, bet ne asmens valdingumas. Aišku, jog šventoji dvasia veikia kiekvieną vyresniųjų tarybos narį, net ir patį jauniausią ar santūriausią. Todėl valdingesnieji, net kai jaučiasi esą teisūs, turėtų tramdyti save, tuo ugdydami sugebėjimą rodyti „pagarbą“ kartu tarnaujantiems vyresniesiems (Romiečiams 12:10). Ekleziasto 7:16 (Brb red.) švelniai perspėjama: „Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau.“

Jehova, „kiekvieno gero davinio“ Šaltinis, visiškai tobulai panaudoja savo stulbinančią galią (Jokūbo 1:17; Pakartoto Įstatymo 32:4). Jis — mūsų Mokytojas! Todėl mokykimės iš jo ir visomis jėgomis stenkimės ugdyti savo įgimtas dovanas, arba gabumus, ir išmintingai, kukliai bei meilingai jomis naudokimės. Kokia palaima tuomet būsime kitiems!

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Dvasinė pažanga priklauso nuo maldingo studijavimo bei pasitikėjimo Jehova

[Iliustracija 29 puslapyje]

Asmeninis domėjimasis, išlaikant deramą kuklumą, yra palaima

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Courtesy of The Mariners’ Museum, Newport News, VA