Toliau darbuokis dėl savo išgelbėjimo!
„Mylimieji, ... atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami“ (FILIPIEČIAMS 2:12, Brb red.).
1, 2. Kokios paplitusios idėjos verčia daugelį žmonių manyti, jog ne nuo jų priklauso jų pačių gyvenimas?
„TOKS tu gimei?“ Šis klausimas neseniai pasirodė populiaraus žurnalo viršelyje. Po juo buvo žodžiai: „Asmenybė, temperamentas, net sprendimai. Tai, kaip rodo nauji tyrimai, daugiausia nulemia tavo genai.“ Girdėdami šiuos tvirtinimus, kai kurie žmonės mano, jog mažai kas priklauso nuo jų pačių.
2 Kiti nuogąstauja esą tam tikra prasme pasmerkti nelaimingam gyvenimui, nes buvo blogai tėvų auginti arba prastai pedagogų mokyti. Jų manymu, jiems lemta kartoti savo tėvų klaidas arba būti valdomiems blogiausių impulsų, neištikimiems Jehovai, trumpai tariant, skirta pasirinkti blogį. Ar to moko Biblija? Žinoma, yra religininkų, teigiančių, jog Biblija moko panašiai — apie lemtį. Pasak jų, Dievas seniai numatė kiekvieną tavo gyvenimo įvykį.
3. Kokie yra padrąsinantys Biblijos žodžiai apie mūsų pajėgumą būti atsakingiems už savo ateitį?
3 Visos tos idėjos panašios: žmogus mažai ką gali pasirinkti ir gyvenimas nedaug tepriklauso nuo jo paties. Aišku, tai liūdna išvada, dar daugiau apsunkinanti žmogų. Patarlių 24:10 sakoma: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja.“ Tačiau mus padrąsina Biblijos žodžiai, jog galime ‛atbaigti savo išgelbėjimą’ (Filipiečiams 2:12, Brb red.). Kaip sustiprinti savo pasitikėjimą šiuo teisingu Rašto mokymu?
„Statybos“ darbas ugdant save
4. Nors 1 Korintiečiams 3:10-15 kalbama apie statybą iš ugniai atsparių medžiagų, tačiau ko ten nesakoma?
4 Pagalvok apie Pauliaus palyginimą iš 1 Korintiečiams 3:10-15. Jis kalba apie krikščionių statybos darbą ir jo palyginime nurodytą principą galima taikyti ugdant tiek save, tiek kitus. Ar Paulius sako, jog dėl mokinio galutinio sprendimo tarnauti Jehovai ir likti jam ištikimam visiškai atsakingi tie, kurie mokė ir ruošė jį? Ne. Paulius pabrėžė, kaip svarbu mokytojui triūsti statyboje kuo geriau. Bet jau ankstesniame straipsnyje aptarėme, jog jis nesakė, kad studijuotojas, arba mokinys, neturi pasirinkimo laisvės. Aišku, palyginime Paulius sutelkia dėmesį į mūsų darbą ugdant kitus, ne save. Tai aišku iš Pauliaus minties, jog pats statytojas išsigelbės net tuo atveju, jei jo nerūpestingas darbas bus suardytas. Tačiau kartais Biblijoje tie patys posakiai taikomi ir darbui, skirtam ugdyti save.
5. Kokios Rašto eilutės parodo, jog krikščionys turi ‛statyti’ save?
5 Pavyzdžiui, apsvarstyk žodžius iš Judo 20, 21: „Jūs, mylimieji, statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje! Išsilaikykite Dievo meilėje.“ Kaip ir Paulius 1 Korintiečiams, 3 skyriuje, Judas vartoja tą patį graikišką žodį ‛statyti’, tik jis ragina statyti save ant tikėjimo pamato. Lukas, užrašęs Jėzaus palyginimą apie žmogų, pasistačiusį namą ant uolos, „pamatui“ įvardinti vartoja tokį pat graikišką žodį kaip ir Paulius kalbėdamas apie krikščionių statybą (Luko 6:48, 49). Be to, Paulius vartoja žodžius „pamatas“ ragindamas savo bendrakrikščionis daryti dvasinę pažangą. Taip, Dievo Žodis moko mus ‛statyti’ save (Efeziečiams 3:15-19, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas; Kolosiečiams 1:23; 2:7).
6. a) Pateik pavyzdį, rodantį, kad kiekvienas krikščionis mokinys yra bendro statytojų triūso vaisius? b) Kokia yra kiekvieno mokinio atsakomybė?
6 Ar statyti krikščionį yra vieno žmogaus triūsas? Štai įsivaizduok, kad nutarei pasistatyti namą. Tu eini pas architektą plano. Nors daugelį darbų esi pasiryžęs padaryti pats, samdai rangovą darbuotis drauge ir patarti, kokie metodai yra geriausi. Jei rangovas pakloja tvirtą pamatą, padeda tau suprasti brėžinius, nurodo, kokias medžiagas geriausiai pirkti, ir net daug ko moko apie statybą, tu tikriausiai pasakysi, kad jis padarė puikų darbą. O kaip tada, jei nepaisai jo patarimų, perki pigias menkavertes medžiagas ir net nesilaikai architekto plano? Namui sugriuvus, tu, be abejo, negalėsi kaltinti rangovo arba architekto! Panašiai ir kiekvienas krikščionis mokinys yra bendro statytojų triūso vaisius. Jehova yra vyriausiasis architektas. Jis remia ištikimą krikščionį, „Dievo bendradarbį“, mokantį ir ugdantį studijuotoją (1 Korintiečiams 3:9). Tačiau ir pats studijuotojas yra darbo dalyvis. Galiausiai jis yra atsakingas už savo gyvenimo kelią (Romiečiams 14:12). Jei jis nori turėti puikias krikščioniškas savybes, privalo uoliai dirbti, išsiugdyti jas pats (2 Petro 1:5-8).
7. Kokie sunkumai slegia kai kuriuos krikščionis ir kuo jie gali guostis?
7 Tad ar genai, aplinka bei mūsų mokytojų kvalifikacija neturi jokios įtakos? Anaiptol. Dievo Žodyje sakoma, jog visa tai yra svarbu ir reikšminga. Daugelis nuodėmingų blogų polinkių yra įgimti ir su jais gali būti sunku kovoti (Psalmių 50:7; Romiečiams 5:12; 7:21-23). Jaunuoliui tėvų auklyba bei namų aplinka gali turėti didelės įtakos — tiek blogos, tiek geros (Patarlių 22:6; Kolosiečiams 3:21). Jėzus pasmerkė žydų religinius vadovus už blogą jų mokymo poveikį kitiems (Mato 23:13, 15). Šiandieną tokie veiksniai veikia mus visus. Pavyzdžiui, kai kuriuos Dievo tautos narius slegia sunkiõs vaikystės patirtis. Tokiems reikia mūsų gerumo ir užuojautos. Juos paguodžia Biblijos žinia, jog nėra nulemta kartoti savo tėvų klaidų arba būti neištikimiems. Apsvarstyk keletą pavyzdžių iš kai kurių senovės Judo karalių gyvenimo.
Judo karaliai, apsisprendę patys
8. Koks buvo blogas Jotamo tėvo pavyzdys, tačiau ką jis pats pasirinko?
8 Uzijas ėmė karaliauti Jude būdamas jauno amžiaus — šešiolikos ir valdė 52 metus. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis „darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Amazijas“ (2 Karalių 15:3, Brb red.). Jehova laimino jį daugeliu puikių karinių pergalių. Deja, sėkmės apsvaigintas, Uzijas pradėjo puikuotis. Jis pasidarė išdidus ir nebeklausė Jehovos: ėmė smilkyti prie šventyklos altoriaus — darė tai, kas buvo leista tik kunigams. Susilaukęs papeikimo, Uzijas įniršo. Tuomet jis buvo pažemintas — susirgo raupsais ir turėjo visas dienas gyventi atsiskyręs (2 Kronikų 26:16-23). Koks buvo jo sūnaus Jotamo požiūris į visa tai? Tėvui nesunku būtų buvę paveikti jaunuolį ir šis galėjo pasipiktinti Jehovos nuobauda. Ir tautos poveikis galėjo būti blogas, nes ji laikėsi klaidingos religijos (2 Karalių 15:4, Brb red.). Bet Jotamas pasirinko savo kelią. „Jis darė kas gera Viešpaties akivaizdoje“ (2 Kronikų 27:2).
9. Kokios palankios aplinkybės galėjo turėti įtakos Ahazui, tačiau koks buvo jo gyvenimo kelias?
9 Jotamas valdė 16 metų ir visuomet buvo ištikimas Jehovai. Tad savo sūnui Ahazui jis buvo puikus ištikimybės pavyzdys. Ahazui galėjo turėti įtakos ir kitos palankios aplinkybės. Jo dienomis šalyje uoliai pranašavo ištikimi vyrai: Izaijas, Ozėjas ir Michėjas. Tačiau Ahazas pasirinko blogą kelią. „Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip darė jo tėvas [„protėvis“, ŠvR] Dovydas.“ Ahazas nuliedino Baalo atvaizdų, garbino juos ir net sudegino savo sūnus kaip auką stabmeldžių dievams. Nepaisydamas geros įtakos, jis katastrofiškai nupuolė kaip karalius ir kaip Jehovos tarnas (2 Kronikų 28:1-4, Brb red.).
10. Koks tėvas buvo Ahazas, tačiau ką pasirinko jo sūnus Ezekijas?
10 Sunku būtų rasti blogesnio tėvo, galinčio atitraukti nuo tyro garbinimo, pavyzdį negu Ahazas. Tačiau jo sūnus Ezekijas juk negalėjo pasirinkti sau tėvo! Tie jauni Ahazo sūnūs, jo nužudyti kaip auka Baalui, matyt, buvo tikri Ezekijo broliai. Ar dėl tokios baisios kilmės Ezekijas pasuko neištikimybės Jehovai keliu? Priešingai, Ezekijas buvo vienas iš nedaugelio tikrai didžių Judo karalių — ištikimas, išmintingas, mylimas žmogus. „Viešpats buvo su juo“ (2 Karalių 18:3-7, Brb red.). Netgi manoma, jog Ezekijas, dar jaunas princas, buvo įkvėptas parašyti 118 psalmę. Jei taip, lengva suprasti, kodėl jam išsiveržė žodžiai: „Mano siela ašaroja iš susikrimtimo“ (Psalmių 118:28). Nors Ezekiją slėgė sunkumai, jis leidosi vadovaujamas Jehovos Žodžio. Psalmių 118:105 sakoma: „Tavo žodis yra žiburys mano kojoms ir šviesa mano takui.“ Taip, Ezekijas apsisprendė pats — pasirinko, kas teisinga.
11. a) Koks negirdėtas maištininkas prieš Jehovą buvo Manasas, nors tėvo įtaka buvo gera? b) Kaip pasikeitė Manasas į gyvenimo pabaigą ir ko galime pasimokyti iš to?
11 Paradoksalu, kad iš geriausio Judo karaliaus kilo pats blogiausias. Ezekijo sūnus Manasas palaikė stabmeldystę, spiritizmą bei masinį smurtą plačiai kaip niekad. Parašyta, jog „Viešpats kalbėjo Manasui ir jo tautai“ (tikriausiai per pranašus) (2 Kronikų 33:10, Brb red.). Pasak žydų padavimo, Manasas liepė perpjauti Izaiją. (Palygink Žydams 11:37.) Nežinoma, tai tiesa ar ne, tačiau aišku, jog Manasas nepanoro klausyti Dievo perspėjimų. Juk jis kai kuriuos sūnus gyvus sudegino kaip auką — elgesiu panėšėjo į savo senelį Ahazą. Tačiau šis nedorėlis, vėliau prispaustas sunkių išmėginimų, atgailavo ir pasikeitė (2 Kronikų 33:1-6, 11-20). Toks pavyzdys rodo, jog net blogį pasirinkęs žmogus nėra nepataisomas. Jis gali pasikeisti.
12. Kaip skyrėsi Amono ir jo sūnaus Jozijo pasirinkimas tarnauti Jehovai ar netarnauti?
12 Manaso sūnus Amonas galėjo daug pasimokyti iš savo tėvo atgailos. Tačiau jis pasirinko blogį. Amonas išties „nusikalto daug daugiau“, kol galų gale buvo nužudytas. Jo sūnus Jozijas buvo džiugi savo tėvo priešingybė. Jis tikriausiai apsisprendė pasimokyti iš to, kas dėjosi su jo seneliu. Jozijas pradėjo valdyti tik aštuonerių metų amžiaus. Vos 16 sulaukęs, jis ėmė ieškoti Jehovos ir nuo tada buvo pavyzdingas ištikimas karalius (2 Kronikų 33:20—34:5). Jis taip pat pasirinko — tai, kas gera.
13. a) Ko mes galime pasimokyti apsvarstę Judo karalių gyvenseną? b) Kiek svarbus yra tėvų auklėjimas?
13 Tokia trumpa septynių Judo karalių gyvensenos apžvalga yra labai pamokanti. Kai kada blogiausieji karaliai turėjo geriausius sūnus ir priešingai, geriausieji karaliai — blogiausius sūnus. (Palygink Ekleziasto 2:18-21.) Tai nesumenkina tėvų auklėjimo svarbos. Be abejo, tėvai, mokantys vaikus Jehovos kelių, suteikia savo atžaloms geriausias galimybes būti ištikimais Jehovos tarnais (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Vis dėlto kai kurie vaikai nepaisydami geriausių ištikimų tėvų pastangų pasirenka blogą kelią. Yra vaikų, kurie, priešingai blogai tėvų įtakai, nusprendžia mylėti Jehovą ir jam tarnauti. Jo laiminamiems, jiems gerai sekasi gyvenime. Ar kartais nekyla klausimo, kaip bus su tavimi? Tuomet apsvarstyk, kaip pats Jehova laiduoja, jog tu gali teisingai pasirinkti!
Jehova pasitiki tavimi!
14. Iš kur mes žinome, kad Jehova supranta mūsų ribotumus?
14 Jehova viską mato. Patarlių 15:3 (Brb red.) rašoma: „Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.“ Karalius Dovydas pasakė apie Jehovą: „Tavo akys matė net mano gemalą ir tavo knygoje buvo surašytos pagal formavimosi dienas visos jo dalys, kurių nė vienos dar nebuvo“ (Psalmių 139:16, NW). Todėl Jehova žino, su kokiais blogais polinkiais — įgimtais ar įgytais dėl tau nepavaldaus poveikio — tu priverstas kovoti. Jis puikiai žino, kaip jie veikia tave. Jis supranta tavo ribotumą geriau negu tu pats. Be to, jis yra gailestingas. Jis niekada nesitiki iš tavęs daugiau negu įmanoma (Psalmių 102:13, 14).
15. a) Koks yra vienas paguodos šaltinis tiems, kuriuos sąmoningai skaudino kiti? b) Ką daryti įpareigoja mus visus Jehova?
15 Antra vertus, Jehova nelaiko mūsų bejėgėmis aplinkybių aukomis. Dėl praeityje patirto blogio galime pasiguosti, jog Jehova tikrai neapkenčia bet kokio sąmoningo įskaudinančio poelgio (Psalmių 10:5; Romiečiams 12:19). Bet jei paskui savanoriškai pasirinksime blogį, ar Dievas išvaduos mus iš jo pasekmių? Žinoma, ne. Jo Žodyje sakoma: „Kiekvienam reikės nešioti savo naštą“ (Galatams 6:5). Jehova įpareigoja visus savo protingus kūrinius elgtis gerai ir tarnauti jam. Štai Mozė buvo pasakęs Izraelio tautai: „Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys“ (Pakartoto Įstatymo 30:19, Brb red.). Jehova tikisi, jog mes irgi galime pasirinkti tai, kas teisinga. Iš kur tai žinome?
16. Kaip galime sėkmingai ‛atbaigti savo išgelbėjimą’?
16 Atkreipk dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius: „Taigi, mano mylimieji, ... atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami, nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo“ (Filipiečiams 2:12, 13, Brb red.). Graikiškas žodis, išverstas ‛atbaigti’, čia nurodo tai, kas užbaigiama. Todėl niekam iš mūsų nėra nulemta suklupti ar pasiduoti. Jehova Dievas tikriausiai pasitiki, jog mes galime užbaigti jo duotą darbą, vedantį į mūsų išgelbėjimą; kitaip jis nebūtų įkvėpęs parašyti tokį teiginį. Tačiau kaip mums pasiekti tikslą? Mes neįstengsime savo pačių jėgomis. Jei būtume pakankamai stiprūs ir pajėgtume patys, nereikėtų ‛bijoti ir drebėti’. Tai Jehova ‛veikia mumyse’, jo šventoji dvasia skatina mūsų protą bei širdį, padeda mums ‛trokšti ir dirbti’. Turint tokią meilingą paramą, ar kas nors gali sukliudyti pasirinkti teisingą kelią ir laikytis jo? Ne! (Luko 11:13)
17. Kaip galime pasikeisti ir kaip Jehova padeda mums tai padaryti?
17 Mums reiks įveikti kliūtis — galbūt blogus įpročius ar žalingo poveikio pasekmes, gadinančias mūsų mąstymą. Tačiau Jehovos dvasios padedami, mes galime to atsikratyti! Paulius rašė Korinto krikščionims, jog Dievo Žodis yra pakankamai pajėgus griauti „tvirtoves“ (2 Korintiečiams 10:4). Juk Jehova gali padėti mums pasikeisti iš esmės. Jo Žodis skatina „atsižadėti ankstesnio, senojo žmogaus gyvenimo būdo“ ir „apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:22-24). Ar tikrai Jehovos dvasia gali padėti mums taip pasikeisti? Be abejo! Dievo dvasia padeda mums brandinti vaisius — puikias vertingas savybes, kurias visi norime turėti. Pirmoji iš jų yra meilė (Galatams 5:22, 23).
18. Ką pasirinkti visiškai pajėgus kiekvienas mąstantis žmogus ir kam pasiryžti tai skatina mus?
18 Kad Dievo dvasia įgalina mus ugdyti meilę, yra didi išlaisvinanti tiesa. Jehova Dievas — beribė meilė, o mes sukurti pagal jo atvaizdą (Pradžios 1:26, Brb red.; 1 Jono 4:8). Todėl galime pasirinkti mylėti Jehovą. Ir ta meilė — ne mūsų ankstesnis gyvenimas, ne įgytos ydos, ne paveldėti polinkiai elgtis blogai — yra kelias į mūsų ateitį. Meilė Jehovai Dievui turėjo skatinti Adomą ir Ievą likti ištikimus Edene. Mums visiems reikia jį mylėti, kad pergyventume Armagedoną ir atlaikytume galutinį išmėginimą Kristaus Tūkstantmečio valdymo pabaigoje (Apreiškimas 7:14; 20:5, 7-10). Visi ir kiekvienas galime ugdytis tokią meilę, kad ir kokios būtų aplinkybės (Mato 22:37; 1 Korintiečiams 13:13). Būkime pasiryžę mylėti Jehovą ir ta meile grįsti visą amžinybę.
Kaip tu manai?
◻ Kokios paplitusios idėjos prieštarauja teisingam Biblijos mokymui apie žmogaus atsakomybę?
◻ Kaip kiekvienas krikščionis turi statyti save?
◻ Kaip Judo karalių pavyzdžiai rodo, jog kiekvienas žmogus apsisprendžia pats?
◻ Kaip Jehova laiduoja, kad galime teisingai apsispręsti nepaisydami blogo aplinkos poveikio mums?
[Iliustracija 15 puslapyje]
Ar tavo ateitį nulemia genai?
[Iliustracija 17 puslapyje]
Nepaisydamas blogo savo tėvo pavyzdžio, karalius Jozijas apsisprendė tarnauti Dievui