• Nesižvalgykime atgal
    Sargybos bokštas 2012 | Kovo 15 d.

    • 12. Kaip Paulius vertino visa tai, ką paliko užnugaryje?

      12 Apaštalas Paulius, kad taptų Kristaus sekėju, daug paaukojo (Fil 3:4-6). Ir kaip dėl to jautėsi? Apie visa, ką palikęs užnugaryje, jis rašė: „Tai, kas man anksčiau buvo laimėjimai, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu.“ Kodėl? Toliau jis pats ir atsako: „Aš išties juk visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, neprilygstamo pažinimo. Dėl jo aš nusprendžiau visko atsisakyti ir laikau tai atliekomis, kad laimėčiau Kristų“a (Fil 3:7, 8). Kaip žmogus, išmetęs šiukšles, vėliau nepuola apgailestauti kažin ką praradęs, taip ir Paulius nesigraužė, kad pasaulio siūlomas perspektyvas atmetė. Jo akyse tie dalykai jau buvo tapę beverčiais.

      13, 14. Kaip galime sekti Pauliaus pavyzdžiu?

      13 O ką daryti, jeigu vis graužia mintis, kad daug galimybių liko neišnaudota? Čia vertėtų sekti Pauliaus pavyzdžiu. Didžiai branginkime tai, ką turime — glaudų ryšį su Jehova, taip pat gerą vardą, kurį įgijome ištikimai jam tarnaudami (Hbr 6:10). Ar galima šio pasaulio siūlomas vertybes bent iš tolo lyginti su dvasinėmis dovanomis, kurių Dievas jau dabar dosniai atseiki ir dar daugiau duos ateityje? (Perskaityk Morkaus 10:28-30.)

  • Nesižvalgykime atgal
    Sargybos bokštas 2012 | Kovo 15 d.

    • a Originalo kalbos žodis, čia išverstas „atliekos“, taip pat gali reikšti „tai, kas išmesta šunims“, „mėšlas“, „išmatos“. Anot vieno biblisto, Paulius, vartodamas šį žodį, išreiškė „tvirtą pasiryžimą gręžtis nuo to, kas neturi vertės, kas pasibjaurėtina ir su kuo nebenorima turėti nieko bendra“.