Šiuolaikiniame gyvenime praktiška knyga

Knygos, kuriose duodami patarimai, šiandieniniame pasaulyje labai populiarios. Tačiau jos pasensta, yra greitai taisomos arba pakeičiamos kitomis. O ką galima pasakyti apie Bibliją? Ji buvo baigta rašyti beveik prieš 2000 metų. Tačiau jos pradinis pranešimas niekada nebuvo tobulinamas arba atnaujinamas. Ar galėtų tokia knyga būti praktiškas vadovas mūsų dienomis?

KAI kas sako, kad ne. „Niekas nesiūlytų naudotis 1924 metais išleistu chemijos vadovėliu šiuolaikinėje chemijos pamokoje“, — rašė daktaras Ilaijas S. Česenas paaiškindamas, kodėl jis mano Bibliją esant pasenusią.¹ Šis argumentas atrodo protingas. Juk nuo to laiko, kai buvo parašyta Biblija, žmonės daug sužinojo apie psichinę sveikatą ir savo elgesį. Tad kokią gi reikšmę tokia sena knyga gali turėti šiuolaikiniame gyvenime?

Nesenstantys principai

Nors laikai iš tikrųjų pasikeitė, pagrindiniai žmonių poreikiai liko tie patys. Per visą istoriją žmonėms reikėjo meilės bei prisirišimo. Jie norėjo būti laimingi ir gyventi prasmingai. Jiems reikėjo patarimų, kaip įveikti ekonominius sunkumus, ką daryti, kad santuoka būtų sėkminga, ir kaip mokyti savo vaikus. Biblijoje yra patarimų, kurie liečia tuos pagrindinius poreikius (Ekleziasto 3:12, 13; Romiečiams 12:10; Kolosiečiams 3:18-21; 1 Timotiejui 6:6-10).

Biblijos patarimuose atsispindi geras žmogaus prigimties pažinimas. Apsvarstyk kelis pavyzdžius jos konkrečių nesenstančių principų, praktiškų šiuolaikiniame gyvenime.

Praktiškas vedybinio gyvenimo vadovas

Šeima, kaip sakoma žurnale UN Chronicle, „yra seniausias ir pats pagrindinis žmonių organizacijos vienetas, pati svarbiausia grandis tarp kartų“. Tačiau ši „svarbiausia grandis“ gąsdinančiu tempu ỹra. „Šiandieniniame pasaulyje, — pažymima žurnale, — daug šeimų susiduria su bauginančiais sunkumais, keliančiais grėsmę jų sugebėjimui funkcionuoti ir netgi išlikti.“² Kokių patarimų duoda Biblija, kad padėtų šeimai išlikti?

Pirma, Biblijoje daug kalbama apie tai, kaip vyras ir žmona turi elgtis vienas su kitu. Pavyzdžiui, vyrams joje sakoma: „Vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja“ (Efeziečiams 5:28, 29). Žmonoms patariama ‛[„didžiai“, NW] gerbti vyrą’ (Efeziečiams 5:33).

Pagalvok, ką reiškia pritaikyti tokį Biblijos patarimą. Vyras, mylintis savo žmoną „tarytum savąjį kūną“, nėra nepakantus ar žiaurus jai. Jis nemuša jos, neužgaulioja žodžiais ir neįžeidinėja jos jausmų. Jis yra toks pat pagarbus ir dėmesingas jai kaip ir sau (1 Petro 3:7). Tada jo žmona jaučiasi mylima ir saugi santuokoje. Taip jis rodo savo vaikams gerą pavyzdį, kaip turi būti elgiamasi su moterimis. Antra vertus, žmona, ‛didžiai gerbianti’ savo vyrą, neįžeidinėja jo orumo nuolat kritikuodama arba žemindama jį. Jis jaučia pasitikėjimą, pripažinimą ir branginimą, nes ji gerbia jį.

Ar tokie patarimai praktiški šiuolaikiniame pasaulyje? Įdomu, kad šiandien šeimų tyrimo specialistai padarė panašias išvadas. Vienos šeimų konsultacijų programos administratorė pažymėjo: „Kiek žinau, tvirčiausios yra tos šeimos, kuriose motina ir tėvas turi stiprius meilingus tarpusavio santykius. ... Jei šis pagrindinis ryšys stiprus, vaikai paprastai jaučiasi saugūs.“³

Daugelį metų Biblijos patarimai, liečiantys santuoką, pasirodė esą daug patikimesni negu daugybės geranoriškų šeimos patarėjų patarimai. Juk dar visai neseniai daugelis žinovų siūlė skyrybas kaip greitą ir lengvą būdą išsivaduoti iš nemalonios santuokos. Šiandien daugelis jų skatina žmones išlaikyti santuoką, jeigu tik įmanoma. Tačiau požiūris pasikeitė tik po to, kai buvo padaryta daug žalos.

Biblija — priešingai — duoda patikimus, nuosaikius patarimus dėl santuokos. Joje pripažįstama, kad dėl tam tikrų kraštutinių aplinkybių skyrybos leistinos (Mato 19:9). Tačiau joje taip pat smerkiamos lengvabūdiškos skyrybos (Malachijo 2:14-16, Brb red.). Joje taip pat smerkiama santuokinė neištikimybė (Žydams 13:4). Kaip sako Biblija, santuoka yra įsipareigojimas: „Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu“a (Pradžios 2:24, Brb red.; Mato 19:5, 6, Brb red.).

Biblijos patarimai, liečiantys santuokinį gyvenimą, buvo reikšmingi ne tik tuomet, kai Biblija buvo rašoma, bet ir šiandien. Jeigu vyras ir žmona elgiasi vienas su kitu meilingai bei pagarbiai ir jei santuoka jiems yra ypatingas ryšys, labiau tikėtina, kad santuoka, o su ja ir šeima, išliks.

Praktiški nurodymai tėvams

Prieš keletą dešimtmečių daugelis tėvų, paveikti „naujų idėjų“ dėl vaikų auklėjimo, manė, kad „drausti draudžiama“.⁸ Jie baiminosi, kad ko nors draudimas žaloja vaikus ir sukelia jiems nusivylimą. Geranoriški asmenys, duodavę patarimus, kaip auginti vaikus, reikalavo, kad tėvai nebaustų savo vaikų, nebent labai švelniai. Tačiau daug tokių žinovų dabar iš naujo apsvarsto, koks yra drausminimo vaidmuo, ir susirūpinę tėvai stengiasi tai išsiaiškinti.

Tačiau Biblijoje visą laiką buvo aiškūs, protingi patarimai, kaip auginti vaikus. Beveik prieš 2000 metų joje buvo pasakyta: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4). Graikiškas daiktavardis, išverstas žodžiu ‛drausminti’, reiškia „ugdymą, auklėjimą, mokymą“.⁹ Biblija sako, kad taip drausminimas, arba mokymas, yra tėvų meilės įrodymas (Patarlių 13:24). Vaikai tarpsta, kai žino aiškius moralinius vadovavimosi principus ir yra išsiugdę suvokimą, kas teisinga ir kas neteisinga. Drausminimas vaikams liudija, kad tėvai rūpinasi jais ir kad jiems svarbu, kokiais žmonėmis jie tampa.

Tačiau tėvai niekada neturi piktnaudžiauti savo teise imtis „drausmės rykštės“b (Patarlių 22:15; 29:15). Biblijoje jie įspėjami: „Pernelyg nebausk savo vaikų, nes atimsi iš jų visą drąsą“ (Kolosiečiams 3:21, Dž. B. Filipso The New Testament in Modern English). Joje taip pat pripažįstama, kad fizinė bausmė paprastai nėra veiksmingiausias mokymo metodas. Patarlių 17:10 sakoma: „Daugiau padeda sudraudimas gudriam kaip šimtas kirčių paikam.“ Be to, Biblijoje rekomenduojamas apsaugantis drausminimas. Pakartoto Įstatymo 11:19 tėvai raginami išnaudoti atsitiktines progas diegti savo vaikams moralines vertybes. (Taip pat žiūrėk Pakartoto Įstatymo 6:6, 7.)

Nesenstantys Biblijos patarimai tėvams yra aiškūs. Vaikus reikia nuolatos meilingai drausminti. Praktinė patirtis rodo, kad toks patarimas tikrai veiksmingas.c

Kaip įveikti žmones skiriančias užtvaras

Šiandien žmones skiria rasinės, tautinės ir etninės užtvaros. Tokios dirbtinės sienos iš dalies yra nekaltų žmonių žudymo karuose visame pasaulyje priežastis. Atsižvelgiant į praeitį, iš tikrųjų maža vilties, kad kada nors įvairių rasių ir tautų vyrai bei moterys žiūrės vieni į kitus kaip į sau lygius ir elgsis kaip lygūs. „Išeitis, — pasakė vienas Afrikos politinis veikėjas, — yra mūsų širdyse.“¹¹ Bet pakeisti žmonių širdis nelengva. Tačiau pasvarstyk, kaip Biblijos žinia paliečia širdį ir ugdo lygybės jausmą.

Biblijos mokymas, kad Dievas „iš vienos šaknies... išvedė visą žmonių giminę“, užkerta kelią rasinio pranašumo idėjai (Apaštalų darbai 17:26). Jis parodo, kad iš tikrųjų yra tik viena rasė — žmonių rasė. Biblija mus taip pat skatina ‛būti sekėjais Dievo’, apie kurį joje rašoma: „[Jis] nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Efeziečiams 5:1; Apaštalų darbai 10:34, 35). Tuos, kurie rimtai žiūri į Bibliją ir iš tikrųjų stengiasi gyventi pagal jos mokymus, šios žinios suvienija. Jos prasiskverbia į pačią žmogaus širdies gilumą ir sugriauna žmonių sukurtas juos skiriančias užtvaras. Apsvarstyk vieną pavyzdį.

Kai Hitleris kariavo visoje Europoje, viena krikščionių grupė — Jehovos Liudytojai — griežtai atsisakė prisidėti prie nekaltų žmonių žudymo. Jie ‛nekėlė kalavijo’ prieš savo artimą. Jie laikėsi tokios pozicijos, nes troško įtikti Dievui (Izaijo 2:3, 4; Michėjo 4:3, 5). Jie iš tikrųjų tikėjo tuo, ko moko Biblija — kad nė viena tauta ar rasė nėra geresnė už kitą (Galatams 3:28). Dėl savo meilės taikai Jehovos Liudytojai buvo vieni iš pirmųjų įkalinti koncentracijos stovyklose (Romiečiams 12:18).

Tačiau ne visi, kurie tvirtino laikąsi Biblijos, taip elgėsi. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos protestantų dvasininkas Martynas Nymeleris rašė: „Kas norėtų kaltinti Dievą dėl [karų], tas nepažįsta arba nenori pažinti Dievo Žodžio. ... Krikščionių bažnyčios amžiais daugelį kartų noriai laimino karus, kariuomenes bei ginklus ir... labai nekrikščioniškai elgėsi melsdamos, kad jų priešai būtų sunaikinti per karą. Visa tai yra mūsų kaltė ir kaltė mūsų tėvų, tačiau jokiu būdu ne Dievo. Ir mes, šių dienų krikščionys, jaučiame gėdą prieš tokią vadinamąją sektą kaip Uolūs Biblijos tyrinėtojai [Jehovos Liudytojai], kurių šimtai ir tūkstančiai pateko į koncentracijos stovyklas ir [netgi] mirė, nes atsisakė tarnauti kare ir šaudyti žmones.“¹²

Iki šių dienų yra gerai žinoma Jehovos Liudytojų brolija, vienijanti arabus ir žydus, kroatus ir serbus, hutus ir tutsius. Tačiau Liudytojai noriai pripažįsta, kad tokia vienybė įmanoma ne dėl to, kad jie yra geresni už kitus, bet todėl, kad juos veikia Biblijos žinios galia (1 Tesalonikiečiams 2:13).

Praktiški nurodymai, padedantys palaikyti gerą psichinę sveikatą

Žmogaus fizinę sveikatą dažnai veikia jo protinės bei emocinės sveikatos būklė. Pavyzdžiui, moksliniais tyrinėjimais buvo nustatyta, kokią žalą daro pyktis. „Dauguma turimų įrodymų sako, kad piktiems žmonėms yra didesnis pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos liga (bei kitomis ligomis) dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, silpnesnio aplinkinių palaikymo, didesnių pykčio sukeliamų biologinių padarinių ir didesnio polinkio sveikatai žalingiems įpročiams“, — savo knygoje Anger Kills (Pyktis žudo) rašo Diuko universiteto medicinos centro elgsenos tyrimų direktorius gyd. Redfordas Viljamsas ir jo žmona, Virdžinija Viljams.¹³

Tūkstančius metų prieš imantis tokių mokslinių tyrinėjimų, Biblija paprastai, bet aiškiai susiejo mūsų emocinę būklę su fizine sveikata: „Sveika [„rami“, NW] širdis — kūno gyvybė, pavydas — kaulų puvėsiai“ (Patarlių 14:30; 17:22, Brb red.). Biblija išmintingai patarė: „Liaukis nirtęs ir palik rūstybę“ bei „nebūk greitas pykti“ (Psalmių 37:8, Brb red.; Ekleziasto 7:9, Brb red.).

Biblijoje taip pat yra išmintingų patarimų, kaip suvaldyti pyktį. Pavyzdžiui, Patarlių 19:11 (Brb red.) sakoma: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.“ Hebrajiškas žodis, išverstas žodžiu „įžvalgus“, yra kilęs iš veiksmažodžio, kuris atkreipia dėmesį į kokio nors dalyko „priežasties žinojimą“.¹⁴ Išmintingas toks patarimas: „Prieš darydamas, pagalvok.“ Stengdamasis suvokti sunkiai pastebimas priežastis, kodėl kiti žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, asmuo bus pakantesnis ir mažiau linkęs supykti (Patarlių 14:29, Brb red.).

Kitas praktiškas patarimas yra Kolosiečiams 3:13, kur sakoma: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems.“ Gyvenime neapsieinama be nedidelių susierzinimų. ‛Būti pakantiems’ reiškia pakęsti tai, kas mums nepatinka kituose. ‛Atleisti’ reiškia nebejausti apmaudo. Kartais išmintinga atsikratyti kartėlio, užuot jį puoselėjus; jei jausime pyktį, mūsų našta tik padidės. (Žiūrėk rėmelį „Praktiški nurodymai dėl žmonių santykių“.)

Šiandien yra daug patarimų bei nurodymų šaltinių. Tačiau Biblija iš tikrųjų yra unikali. Jos patarimai nėra vien teoriniai ir jie niekada nepakenkia. Priešingai, jos išmintis pasirodė esanti ‛labai patikima’ (Psalmių 93:5, Brb red.). Be to, Biblijos patarimai nesensta. Nors Biblija buvo užbaigta rašyti beveik prieš 2000 metų, jos žodžiai iki šiol taikytini. Ir kokia bebūtų mūsų odos spalva, kokioje šalyje begyventume, jie yra vienodai veiksmingi. Biblijos žodžiai taip pat turi galios — galios keisti žmones į gera (Žydams 4:12). Tad skaitydamas šią knygą ir pritaikydamas jos principus tu gali pagerinti savo gyvenimą.

[Išnašos]

[Anotacija 24 puslapyje]

Biblijoje pateikiami aiškūs, protingi patarimai šeimos gyvenimo klausimais

[Rėmelis 23 puslapyje]

Kas būdinga tvirtoms šeimoms

Prieš keletą metų viena pedagogė ir specialistė šeimos klausimais surengė plačią apklausą — paprašė daugiau kaip 500 žinovų, duodančių patarimus šeimoms, pasakyti, kokius jie pastebėjo tvirtų šeimų bruožus. Įdomu, kad tarp daugiausiai minėtų bruožų buvo jau seniai rekomenduotieji Biblijoje.

Pirmoje vietoje buvo geras bendravimas, įskaitant veiksmingus susitaikymo būdus. Pastebėtas bendras tvirtų šeimų bruožas yra tai, kad „niekas neina miegoti pykdamas ant kito“, — pažymėjo apklausos rengėja.⁶ Tačiau daugiau kaip prieš 1900 metų Biblijoje buvo patarta: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26) Bibliniais laikais diena truko nuo saulėlydžio iki saulėlydžio. Taigi daug laiko prieš tai, kai šiuolaikiniai žinovai pradėjo tyrinėti šeimas, Biblija išmintingai patarė: spręskite nesutarimus greitai, kol diena nesibaigė ir neprasidėjo kita.

Tvirtų šeimų nariai „nepradeda aptarinėti karštų temų prieš pat kur nors išeidami arba prieš eidami miegoti, — pažymėjo apklausos rengėja. — Aš daugelį kartų girdėjau žodžius ‛tinkamas metas’“.⁷ Tokios šeimos pačios to nežinodamos pakartojo Biblijos patarlę, užrašytą daugiau kaip prieš 2700 metų: „Laiku pasakytas žodis yra kaip auksinis obuolys ant sidabrinio padėklo“ (Patarlių 15:23; 25:11, ŠvR). Šiame palyginime galbūt turimi omeny dekoratyviniai auksiniai obuoliai, sudėti ant išgraviruotų sidabrinių padėklų, — bibliniais laikais labai vertinta grožybė. Palyginimu pasakoma, koks yra tinkamu metu pasakytų žodžių grožis ir vertė. Kai situacija įtempta, laiku pasakyti tinkami žodžiai yra neįkainojami (Patarlių 10:19, NW).

[Rėmelis 26 puslapyje]

Praktiški nurodymai dėl žmonių santykių

„Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite [„tylėkite“, NTP]“ (Psalmių 4:4, Brb red.). Daugeliu nežymių įžeidimų atvejų galbūt būtų išmintinga sulaikyti savo žodžius ir taip išvengti emocinių nesutarimų.

„Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo“ (Patarlių 12:18, Brb red.). Pagalvok prieš sakydamas. Neapgalvoti žodžiai gali įžeisti kitus žmones ir išskirti draugus.

„Švelnus atsakymas laužo rūstybę, kieta šneka sukelia narsą“ (Patarlių 15:1). Reikia savitvardos, norint atsakyti švelniai, bet toks elgesys dažnai sušvelnina problemas ir ugdo taikius santykius.

„Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu [„pasitrauk, kol neįsiplieskė ginčas“, NW]“ (Patarlių 17:14, Brb red.). Jeigu kyla susierzinimas, išmintinga pasitraukti, kol nepraradai savitvardos.

„Nebūk greitas pykti, nes pyktis yra kvailio antyje“ (Ekleziasto 7:9, Brb red.). Dažnai veiksmų pradžia būna jausmai. Asmuo, kuris greitai įsižeidžia, yra kvailas, nes jo elgesio pasekmė gali būti neapgalvoti žodžiai arba veiksmai.

[Iliustracija 25 puslapyje]

Jehovos Liudytojai buvo vieni iš pirmųjų įkalinti koncentracijos stovyklose