Stiprinkime vienas kitą

„Jie tapo man pastiprinimu.“ (KOLOSIEČIAMS 4:11, NW)

1, 2. Kodėl nepaisydami pavojų Pauliaus draugai lankė jį kalėjime?

DRAUGAUTI su kenčiančiu kaliniu — net ir neteisėtai nubaustu — gali būti pavojinga. Kalėjimo pareigūnai žiūri į tave įtariamai sekdami kiekvieną judesį — kad tik nepadarytum kokio nusikaltimo. Palaikydamas artimą ryšį su savo bičiuliu ir lankydamas jį kalėjime, turi nepritrūkti drąsos.

² Tokie ir buvo keli apaštalo Pauliaus draugai, gyvenę maždaug prieš 1900 metų. Jie nesigėdijo lankyti įkalinto Pauliaus — norėjo jį paguosti, padrąsinti ir sustiprinti dvasiškai. Kas tie ištikimi bičiuliai? Ko galime pasimokyti iš jų drąsos, atsidavimo ir draugystės? (Patarlių 17:17, Brb)

„Pastiprinimas“

3, 4. a) Kas buvo penki Pauliaus draugai ir kuo jie apaštalui tapo? b) Ką reiškia žodis, išverstas „pastiprinimas“?

³ Persikelkime mintimis į praeitį — į 60 m. e. m. Melagingai apkaltintas maišto kurstymu apaštalas Paulius kalinamas Romoje. (Apaštalų darbų 24:5; 25:11, 12) Paulius mini penkis jį palaikiusius krikščionis: Tichiką, savo pasiuntinį iš Azijos, „bendradarbį Viešpatyje“; Onesimą, „ištikimą ir mylimą brolį“ iš Kolosų; Aristarchą, makedonietį iš Tesalonikos, vienu metu buvusį „kalėjimo draugu“; Morkų, apaštalo misionieriškų kelionių bendražygio Barnabo pusbrolį, parašiusį savo vardu pavadintą Evangeliją; Justą, vieną iš Pauliaus bendradarbių, triūsusių „Dievo Karalystės“ labui. Apie tuos penkis vyrus Paulius pasakė: „Jie tapo man pastiprinimu.“ (Kolosiečiams 4:7-11; NW)

⁴ Paulius pavartojo raiškų žodį kalbėdamas apie savo ištikimų draugų suteiktą pagalbą. Tas graikiškas žodis (paregoría), išverstas „pastiprinimas“, Biblijoje paminėtas tik šioje eilutėje. Jis daugiareikšmis ir dažnai vartojamas medicinos straipsniuose.a Šis žodis gali būti verčiamas ‘nuraminimas, palengvinimas, paguoda, atgaiva’. Pauliui reikėjo tokio pastiprinimo ir jo susilaukė iš anų penkių bendratikių.

Kodėl Pauliui reikėjo pastiprinimo

 5. Nors Paulius buvo apaštalas, ko jam reikėjo ir ko kartais mes visi trokštame?

⁵ Kai ką galėjo stebinti, kad Paulių, apaštalą, teko stiprinti. Vis dėlto jam to reikėjo. Aišku, Paulius buvo tvirto tikėjimo, išgyveno daug užpuolimų, gavo „rykščių be saiko“, patyrė „mirties pavojų“ bei kitų skausmų. (2 Korintiečiams 11:23-27) Tačiau jis buvo kaip ir visi žmonės, kartais trokštantys, kad kas paguostų ir sustiprintų tikėjimą. To reikėjo net Jėzui. Getsemanės sode paskutinę naktį prieš mirtį jam pasirodė angelas ir „jį sustiprino“. (Luko 22:43)

6, 7. a) Kas Romoje nuvylė, o kas pradžiugino Paulių? b) Kuo krikščionys broliai padėjo Pauliui Romoje parodydami esą pastiprinimas?

⁶ Taigi Paulius irgi troško pastiprinimo. Jam, atgabentam kalėti į Romą, tautiečiai neparodė šiltų jausmų. Dauguma tenykščių žydų buvo abejingi Karalystės žiniai. Apie žydų vadovų apsilankymą Pauliaus įkalinimo vietoje rašoma: „Vieni jo žodžiais tikėjo, kiti ne. Nesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis.“ (Apaštalų darbų 28:17, 24, 25) Kaip Paulių turėjo skaudinti toks nedėkingumas Jehovai už Jo nepelnytą gerumą! Apie apaštalo nusivylimą liudija laiškas, kurį jis prieš keletą metų buvo parašęs Romos susirinkimui: „Labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną.“ (Romiečiams 9:2, 3) Vis dėlto Romoje Paulius rado ištikimų, tikrų draugų, kurių drąsa ir paguoda nuramino jo širdį. Tai — apaštalo dvasiniai broliai.

⁷ Kas rodo, kad anie penki broliai buvo pastiprinimas? Jie nepabūgo matydami Paulių suvaržytą kalėjimo pančiais, o noriai, su meile tarnavo jam — atliko tas užduotis, kurių uždarytas apaštalas negalėjo imtis. Pavyzdžiui, jie buvo Pauliaus pasiuntiniai ir perduodavo jo laiškus bei nurodymus susirinkimams; taip pat atnešdavo smagių žinių apie brolių gerovę Romoje bei kitur. Šie vyrai tikriausiai parūpindavo būtiniausių dalykų: žieminių rūbų, pergamento ritinių, rašymo priemonių. (Efeziečiams 6:21, 22; 2 Timotiejui 4:11-13) Tokia pagalba stiprino ir džiugino įkalintą apaštalą, tad ir jis pats galėjo būti pastiprinimu kitiems tarnams bei susirinkimams. (Romiečiams 1:11, 12)

Kaip būti pastiprinimu?

 8. Ko galime pasimokyti iš to, kaip Paulius nuolankiai priėmė pastiprinimą?

⁸ Ko pasimokome iš pasakojimo apie Paulių ir penkis jo bendradarbius? Ypač atkreipkime dėmesį į vieną dalyką: kiek reikia drąsos ir pasiaukojimo remiant nelaimės užkluptuosius. Be to, ir patiems bėdos ištiktiems žmonėms dera nuolankiai pripažinti, jog pagalba pravers. Nors Paulius neprašė paramos, mielai ją priėmė ir rėmėjus pagyrė. Jis nemanė, kad pasinaudoti kitų pagalba yra silpnumas ar savęs žeminimas. Toks turėtų būti ir mūsų požiūris. Tad sakyti, jog mums niekada neprireikia stiprinimo, reikštų laikyti save galiūnu. Nepamiršk, kad net tobulas žmogus Jėzus kartais šaukdavosi pagalbos. (Hebrajams 5:7)

9, 10. Kokie geri rezultatai gali būti, kai asmuo sutinka, jog jam reikia paramos, ir kokią įtaką tai turi kitiems šeimoje bei susirinkime?

⁹ Jeigu atsakingi broliai pripažįsta savo galimybių ribas ir paramos svarbą, galima tikėtis gerų rezultatų. (Jokūbo 3:2) Toks požiūris stiprina santykius tarp įgaliojimus turinčių brolių ir jų prižiūrimų bendratikių, padeda šiltai, atvirai bendrauti. Jei atsakingi krikščionys noriai priima pagalbą, jie pamoko ir kitus nuolankiai elgtis panašiomis aplinkybėmis. Sykiu iš to matyti, jog tie broliai yra žmonės kaip ir visi, tad į juos nesunku bet kada kreiptis. (Mokytojo 7:20)

¹⁰ Pavyzdžiui, vaikai mieliau pasinaudos tėvų parama kovodami su vilionėmis ir sunkumais, jei žinos, jog šie vaikystėje irgi patyrė panašių dalykų. (Kolosiečiams 3:21) Taip užsimezga geras ryšys tarp tėvų ir vaikų. Tuomet Šventojo Rašto patarimai noriau priimami ir daro didesnę įtaką sprendimams. (Efeziečiams 6:4) Panašiai ir susirinkimo nariai mieliau priima vyresniųjų pagalbą, jeigu supranta, kad šiems taip pat tenka įveikti įvairias problemas, nuogąstavimus, keblumus. (Romiečiams 12:3; 1 Petro 5:3) Čia irgi padeda geras bendravimas: žmogus atsižvelgia į primintą Rašto patarimą ir jo tikėjimas gali būti sustiprintas. Nepamirškime, kad mūsų broliams bei seserims dabar itin reikia pastiprinimo. (2 Timotiejui 3:1)

11. Kodėl šiandien daugeliui reikia pastiprinimo?

¹¹ Nesvarbu, kur gyvename, kas ir kokio amžiaus esame — visi patiriame sunkumų. Toks jau šių dienų pasaulis. (Apreiškimo 12:12) Fizine arba emocine kančia išmėginamas mūsų tikėjimas. Išbandymų būna darbe, mokykloje, šeimoje, susirinkime. Įtampą sukelia ir sunki liga ar sena trauma. Jei sutuoktinis, vyresnysis arba draugas maloniai padrąsina supratingais žodžiais bei kokia paslauga, kaip tai nuramina! Veikia lyg balzamas sudirgusią odą. Todėl matydamas kenčiantį brolį, būk jam pastiprinimas. O jei patį slegia ypač didelis rūpestis, prašyk dvasiškai brandžius bendratikius pagalbos. (Jokūbo 5:14, 15)

Kaip gali padėti susirinkimas

12. Kaip kiekvienas susirinkimo narys gali stiprinti bendratikius?

¹² Visi susirinkimo nariai, net jauni, gali kaip nors stiprinti bendratikius. Pavyzdžiui, reguliariai dalyvaudamas sueigose bei lauko tarnyboje, labai stiprini kitus. (Hebrajams 10:24, 25) Nė per žingsnį neatsitraukdamas iš šventos tarnybos parodysi, jog esi ištikimas Jehovai ir dvasiškai budrus, net jei patiri sunkumų. (Efeziečiams 6:18) Toks neblėstantis ryžtas pakelia ir bendratikių dvasią. (Jokūbo 2:18)

13. Kodėl kai kurie krikščionys tampa nebeaktyvūs ir kaip jiems padėti?

¹³ Kartais dėl įtampos bei kitų naštų kai kurie pasidaro nerangūs arba nebeaktyvūs lauko tarnyboje. (Morkaus 4:18, 19) Galbūt nebesilanko ir susirinkimo sueigose. Vis dėlto šie krikščionys tikriausiai išsaugojo širdyse meilę Jehovai. Kaip sustiprinti jų tikėjimą? Vyresnieji gali pasiūlyti malonią paramą — juos aplankyti. (Apaštalų darbų 20:35) Dera ir kitus bendratikius paprašyti padėti. Tokie meilingi aplankymai būtų tarsi tinkamas vaistas atgaivinti nusilpusiųjų tikėjimą.

14, 15. Kokį patarimą stiprinti kitus davė Paulius? Papasakok, kaip vienas susirinkimas pritaikė jo patarimą.

¹⁴ Biblija ragina ‘drąsinti liūdinčiuosius, palaikyti silpnuosius’. (1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb) Galbūt tie liūdintieji jaučia nebeturį ryžto ir nebepajėgia įveikti kliūčių be kitų paramos. Ar gali ištiesti jiems ranką? Žodžiai „palaikykite silpnuosius“ gali būti verčiami „nesitraukite nuo silpnųjų“. Jehova brangina ir myli visas savo avis. Jis nelaiko jų menkavertėmis ir nori, kad nė vienas krikščionis nepraplauktų pro šalį. Ar gali padėti susirinkimui — neatsitraukti nuo dvasiškai silpno krikščionies, kol šis sustiprės? (Hebrajams 2:1)

¹⁵ Vienas vyresnysis aplankė sutuoktinius, kurie šešerius metus buvo nebeaktyvūs. Jis rašo: „Viso susirinkimo švelnus ir meilingas rūpinimasis labai paveikė porą ir paskatino grįžti į kaimenę.“ O ką viena buvusi neaktyvi sesė mano apie bendratikių lankymąsi? Ji pasakoja: „Kas mus paskatino atgaivinti savo veiklą? Tai, kad atėję broliai ir seserys ne smerkė ir ne kritikavo mus, o parodė supratingumą ir drąsino žodžiais iš Šventojo Rašto.“

16. Kas visada pasiruošęs padėti tiems, kuriuos reikia sustiprinti?

¹⁶ Iš tikrųjų nuoširdiems krikščionims malonu būti pastiprinimu kitam. Ir patiems to gali prireikti iš brolių aplinkybėms keičiantis. Tačiau gali nutikti ir taip, kad padėti nebus kam. Laimei, turime stiprybės Šaltinį, kuris visada greta ir pasiruošęs pagelbėti. Tai Jehova Dievas. (Psalmyno 27:10)

Jehova — didžiausias stiprybės Šaltinis

17, 18. Kaip Jehova stiprino savo Sūnų Jėzų Kristų?

¹⁷ Prikaltas prie stulpo Jėzus sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ (Luko 23:46) Paskui mirė. Vos prieš kelias valandas jis buvo suimtas; artimiausi draugai, apimti baimės, jį paliko ir išsibėgiojo. (Mato 26:56) Jėzui liko vienintelis stiprybės Šaltinis — jo dangiškasis Tėvas. Ir Jėzus juo pasikliovė ne veltui. Savo Sūnui už atsidavimą Tėvas atlygino ištikimai jį palaikydamas. (Psalmyno 18:26 [18:25, Brb]; Hebrajams 7:26)

¹⁸ Per visą Jėzaus tarnystę žemėje Jehova teikė Sūnui tai, kas jam padėjo išsaugoti ištikimybę iki paskutinio atodūsio. Štai tuoj po krikšto, ženklinusio Jėzaus tarnybos pradžią, iš dangaus pasigirdo balsas — Tėvas išreiškė pritarimą ir meilę Sūnui. Jėzui prireikus paramos, Jehova pasiuntė angelus jo sustiprinti. Kai žemiškos tarnystės pabaigoje Jėzui teko išgyventi didžiausią išbandymą, Jehova maloningai išklausė jo maldavimus bei prašymus. Visa tai išties buvo Jėzui pastiprinimas. (Morkaus 1:11, 13; Luko 22:43)

19, 20. Kodėl galime būti tikri, kad prireikus Jehova mus sustiprins?

¹⁹ Jehova nori būti mūsų svarbiausias stiprybės Šaltinis. (2 Metraščių 16:9) Šis tikrasis visos didžios galybės ir beribės jėgos Šaltinis prireikus bus mums tvirta parama. (Izaijo 40:26) Karas, skurdas, liga, artimojo mirtis arba pačių netobulumas kartais labai prislegia. Kai išmėginimai atrodo nebeįveikiami tarsi „stiprus priešas“, mūsų jėga yra Jehova. (Psalmyno 18:18 [18:17, Brb]; Išėjimo 15:2) Jis gali nepaprastai sustiprinti savo šventąja dvasia. Jehova per ją duoda ‘nuvargusiam jėgų’ tiek, kad jis gali ‘pakilti ant sparnų kaip erelis’. (Izaijo 40:29, 31)

²⁰ Dievo dvasia yra didžiausia jėga visatoje. Paulius tvirtino: „Visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ Taip, meilingas dangiškasis Tėvas gali įkvėpti „galybės gausą“, kad ištvertume visus sunkius vargus, kol jis padarys ‘visa nauja’ savo pažadėtame Rojuje, kuris jau čia pat. (Filipiečiams 4:13; 2 Korintiečiams 4:7; Apreiškimo 21:4, 5)

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kas rodo, kad broliai Romoje buvo pastiprinimas Pauliui?

• Kaip mes galime būti pastiprinimas susirinkime?

• Kodėl Jehova yra didžiausias mūsų stiprybės Šaltinis?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Broliai buvo pastiprinimas Pauliui — ištikimai jį palaikė, drąsino, padėjo praktiškai

[Iliustracija 21 puslapyje]

Vyresnieji rodo iniciatyvą stiprindami kaimenę