Suvienyti tobulu meilės ryšiu

‛Būkite darniai suvienyti meile’ (KOLOSIEČIAMS 2:2, NW).

1, 2. Kokia vienybę ardanti įtaka ypač jaučiama šiandien?

KLAUSYK! Danguje skamba galingas balsas, sakantis: „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:12). Kiekvienais metais ši žinia žemės gyventojams tampa vis grėsmingesnė.

² Didysis Jehovos priešas ilgą laiką buvo žinomas kaip priešininkas (Šėtonas) ir šmeižikas (Velnias). Bet šis apgavikas dabar ėmėsi kito blogo vaidmens — jis tapo piktu dievu! Kodėl? Nes Mykolas ir jo angelai išmetė jį iš dangaus kare, kuris prasidėjo danguje 1914 metais (Apreiškimas 12:7-9). Velnias žino, kad nedaug laiko beturi įrodyti savo tvirtinimą, jog jis gali atitraukti visus žmones nuo Dievo garbinimo (Jobo 1:11; 2:4, 5). Neturėdami kur trauktis, jis ir jo demonai yra lyg piktas bičių spiečius, kuris išlieja savo pyktį ant neramių žmonijos masių (Izaijo 57:20).

 3. Kaip Šėtono pažeminimas veikia mūsų laikotarpį?

³ Tie nematomi žmonių akims įvykiai paaiškina, kodėl žmonija šiuo metu yra visuotinai smukusi morališkai. Jie taip pat paaiškina, kodėl žmonės nesėkmingai bando sustabdyti tautų, kurios tiesiog nesugeba gyventi darniai, skaldymąsi. Tautinės ir etninės grupės žiauriai atakuoja viena kitą, milijonus žmonių palikdamos be pastogės, priversdamos apleisti savo gimtąsias vietas. Nenuostabu, kad neteisybė auga neregėtu mastu! Kaip išpranašavo Jėzus, ‛daugelio meilė atšąla’. Visur, kur tik pažiūri, nesantaika ir nemeilė ženklina šių dienų neramią žmoniją (Mato 24:12).

 4. Kodėl Dievo tautos žmonės yra ypatingame pavojuje?

⁴ Dėl tokios pasaulio padėties Jėzaus malda už jo pasekėjus įgyja didesnę reikšmę: „Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“ (Jono 17:15, 16). Šiandien „piktasis“ ypač išlieja savo pyktį ant tų, ‛kurie laikosi Dievo įsakymų ir liudija apie Jėzų’ (Apreiškimas 12:17, NTP). Jei ne Jehovos atidus ir meilingas rūpinimasis, jo ištikimi Liudytojai būtų buvę nušluoti. Kiekvieno mūsų gyvybė priklauso nuo to, ar naudojamės visomis priemonėmis, kurias Dievas teikia dėl mūsų dvasinio saugumo ir gerovės. Tai reiškia dėti pastangas, kurios derinasi su Jo jėgos vadovavimu per Kristų, kaip skatino apaštalas Kolosiečiams 1:29.

5, 6. Ką apaštalas Paulius jautė Kolosų krikščionims, ir kodėl 1995-iems metams parinkta tema yra tinkama?

⁵ Paulius mylėjo savo brolius kolosiečius, nors tikriausiai niekada jų nematė tiesiogiai. Jis pasakė jiems: „Aš norėčiau, kad suprastumėte, kaip jūs rūpite man“ (Kolosiečiams 2:1, Dž. B. Filipso The New Testament in Modern English). Kadangi Jėzaus pasekėjai nėra pasaulio dalis, „piktasis“ nuolat stengiasi suardyti brolių vienybę, sėdamas tarp jų pasaulio dvasią. Naujienos, kurias Epafras atvežė iš Kolosų, parodė, kad tai tam tikru mastu ten vyko.

⁶ Vieną iš pagrindinių Pauliaus troškimų savo broliams krikščionims galima trumpai apibūdinti žodžiais: ‛Būkite darniai suvienyti meile.’ Jo žodžiai turi ypatingą reikšmę dabar, pasaulyje, pripildytame susiskaldymo ir nemeilės. Jeigu mes priimame į širdį Pauliaus patarimą, džiaugsimės Jehovos globa. Taip pat savo gyvenime patirsime galią jo dvasios, padedančios mums pasipriešinti pasaulio spaudimui. Koks gi išmintingas šis patarimas! Todėl Kolosiečiams 2:2 (NW) bus mūsų tekstas 1995-ais metais.

 7. Koks darnumas turėtų būti tarp tikrų krikščionių?

⁷ Pirmame laiške korintiečiams apaštalas kaip pavyzdį panaudojo žmogaus kūną. Jis rašė, kad pateptųjų krikščionių susirinkime „nebūtų susiskaldymo“, bet kad jo „nariai rūpintųsi vieni kitais“ (1 Korintiečiams 12:12, 24, 25). Kokia nuostabi iliustracija! Mūsų kūno dalys yra tarpusavyje susijusios, kiekviena sujungta su likusiu kūnu. Toks pat principas tinka mūsų pasaulinei brolių bendrijai, sudarytai iš pateptųjų krikščionių ir milijonų tų, kurie tikisi gyventi žemės rojuje. Mums negalima atsiskirti nuo kūno, sudaryto iš bendrakrikščionių, ir gyventi nepriklausomai! Veikianti per Jėzų Kristų Dievo dvasia mums gausiai išliejama, kai bendraujame su savo broliais.

Darnumas susijęs su pažinimu

8, 9. a) Kas yra svarbiausia, kad prisidėtume prie darnumo susirinkime? b) Kaip tu įgijai pažinimą apie Kristų?

⁸ Viena iš esminių Pauliaus minčių buvo ta, kad krikščioniškas darnumas susijęs su pažinimu, ypač Kristaus pažinimu. Paulius rašė, kad krikščionys būtų „meile suvienyti“ ir „visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo paslaptį — Kristų“ (Kolosiečiams 2:2). Nuo to momento, kai pradėjome studijuoti Dievo Žodį, mes pasisėmėme žinių, tai yra faktų. Suprasdami, kokį ryšį daugelis šių faktų turi su Dievo tikslais, pradedame suvokti esminį Jėzaus vaidmenį. Jame „slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (Kolosiečiams 2:3).

⁹ Ar būtent toks tavo požiūris į Jėzų ir jo vaidmenį Dievo sumanyme? Daugelis krikščioniškajame pasaulyje noriai kalba apie Jėzų, tvirtindami, kad priėmę jį ir jau yra išgelbėti. Bet ar jie iš tikro jį pažįsta? Vargu, nes dauguma tiki nebibliniu mokymu apie Trejybę. Tu ne tik žinai tiesą apie tai, bet turbūt esi gana plačiai susipažinęs su tuo, ką Jėzus sakė ir darė. Milijonams tai pasiekti padėjo turiningos studijos, pasinaudojant knyga „Pats didžiausias kada nors gyvenęs žmogus“. Tačiau mums ir toliau reikia siekti geresnio Jėzaus ir jo kelių pažinimo.

10. Kokiu būdu paslėptas pažinimas yra prieinamas mums?

¹⁰ Tai, kad „visi išminties ir pažinimo lobiai“ Jėzuje „slypi“, nereiškia, jog toks pažinimas mums nepasiekiamas. Greičiau tai panašu į atvirą kasyklą. Mums nereikia klaidžioti po didelę teritoriją ir galvoti, kur pradėti kasti. Mes jau žinome, kad tikras pažinimas prasideda nuo to, ką Biblija atskleidžia apie Jėzų Kristų. Geriau suprasdami Jėzaus vaidmenį Jehovos tikslo išsipildyme, mes semiamės tikros išminties ir tikslaus pažinimo lobių. Todėl ko mums reikia — tai nepaliaujamai kasti gilyn tame pačiame šaltinyje, kuriame jau kasame, ir iškelti vis daugiau jame esančių brangakmenių bei kitų vertybių (Patarlių 2:1-5).

11. Kaip mes galime pagilinti savo žinias ir išmintį, galvodami apie Jėzų? (Panaudok atvejį, kai Jėzus nuplovė mokinių kojas ar kitą pavyzdį.)

¹¹ Pavyzdžiui, mes galbūt žinome, kad Jėzus nuplovė savo apaštalams kojas (Jono 13:1-20). Tačiau ar mes mąstėme apie pamoką, kurią jis davė, ir apie jo parodytą požiūrį? Darydami taip, galime pasisemti išminties turtų, ir ši išmintis įgalins bei skatins mus pakeisti savo požiūrį į brolius ar seseris, kurių individualios savybės mus ilgą laiką erzino. Arba gavę užduotį, kuri ne visiškai atitinka mūsų norus, mes galbūt reaguosime kitaip, kada būsime visiškai suvokę Jono 13:14, 15. Būtent taip mus veikia pažinimas ir išmintis. Kaip tai, kad mes vis labiau keičiamės, augdami Kristaus pažinimu, galėtų paveikti kitus? Galbūt kaimenė bus ‛darniau suvienyta meile’.a

Nukrypimai gali pakenkti darnumui

12. Kokio pažinimo mes turime saugotis?

¹² Jeigu tikslus pažinimas mums padeda ‛darniai vienytis meile’, tai kokios yra „tariamojo pažinimo“ pasekmės? Tiesiog priešingos — ginčai, nesutarimai ir atsitraukimas nuo tikėjimo. Todėl mes turime saugotis tokio tariamo pažinimo, dėl kurio Paulius perspėjo Timotiejų (1 Timotiejui 6:20, 21). Paulius taip pat rašė: „Sakau jums tai, kad niekas jūsų nesuvedžiotų suktais įrodinėjimais. Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:4, 8).

13, 14. a) Kodėl Kolosų broliai buvo pavojuje pažinimo atžvilgiu? b) Kodėl kai kurie šiandien gali galvoti, kad jiems negresia panašus pavojus?

¹³ Kolosų krikščionis supo klastinga tariamojo pažinimo įtaka. Daugelis Kolosuose ir šalia jų gyvenusių žmonių didžiai vertino graikų filosofijas. Ten taip pat buvo judėjų, kurie norėjo, kad krikščionys laikytųsi Mozės įstatymo — jo švenčių ir mitybos reikalavimų (Kolosiečiams 2:11, 16, 17). Paulius nebuvo prieš tai, kad jo broliai įgytų teisingą pažinimą, bet jie turėjo saugotis, kad niekas jų nepavergtų suktais įrodinėjimais ir neįkalbėtų jų priimti tik žmogišką požiūrį į gyvenimą ir veiksmus. Tu turbūt supranti, kad jeigu kas nors susirinkime leistų, kad jo mąstymui ir sprendimams vadovautų tokie nebibliniai tvirtinimai ir gyvenimo pažiūros, tai neigiamai atsilieptų darnai ir meilei tarp susirinkimo narių.

¹⁴ ‛Taip, — tu gali pagalvoti, — aš suprantu, su kokiu pavojumi susidūrė kolosiečiai, bet man negresia pavojus patekti graikų mokymų, pavyzdžiui, apie nemirtingą sielą ar trejybinį dievą, įtakon; taip pat aš nematau jokio pavojaus būti suviliotas mano atmestos klaidingos religijos pagoniškomis šventėmis.’ Puiku. Gera būti įsitikinusiam paprastos tiesos, atskleistos per Jėzų ir esančios Rašte, pranašumu. Tačiau ar mums negalėtų būti pavojingos kitos šiandien vyraujančios filosofijos ar žmogiškos pažiūros?

15, 16. Koks požiūris į gyvenimą gali paveikti krikščionio mąstymą?

¹⁵ Jau seniai egzistuoja vienas iš tokių požiūrių: „O kaip dabar yra su jo atėjimo pažadu? Mūsų protėviai buvo palydėti į poilsį, bet iki šiol viskas vyksta taip pat, kaip visada būdavo“ (2 Petro 3:4, The New English Bible). Tokia nuomonė gali būti išreikšta kitais žodžiais, bet mintis išlieka ta pati. Pavyzdžiui, kas nors gali samprotauti: ‛Kada aš pirmą kartą pažinau tiesą prieš keletą dešimtmečių, galas buvo „čia pat“. Bet jo vis dar nėra, ir kas žino, kada jis ateis?’ Tiesa, joks žmogus nežino, kada ateis pabaiga. Tačiau atkreipk dėmesį, kokį nusistatymą skatino mus turėti Jėzus: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas [„nustatytas“, NW] laikas!“ (Morkaus 13:32, 33).

¹⁶ Kaip pavojinga būtų galvoti, kad nežinodami, kada bus galas, mes turėtume planuoti pilnavertišką ir „normalų“ gyvenimą! Toks požiūris gali atsispindėti šiuose samprotavimuose: „Aš galėčiau pasirūpinti padoria, gerai apmokama karjera, kuri leistų man (ar mano vaikams) džiaugtis patogiu gyvenimu. Žinoma, aš lankysiu krikščioniškas sueigas ir šiek tiek dalyvausiu skelbimo darbe, bet nėra reikalo per daug stengtis ar labai aukotis“ (Mato 24:38-42).

17, 18. Kokį požiūrį skatino mus turėti Jėzus ir apaštalai?

¹⁷ Tačiau negalima paneigti, kad Jėzus ir jo apaštalai patarė gyventi suvokiant, jog gerosios naujienos skelbimo atidėlioti negalima, taip pat dėti dėl to visas pastangas ir būti pasiruošusiems aukotis. Paulius rašė: „Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ... kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, — kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina“ (1 Korintiečiams 7:29-31; Luko 13:23, 24; Filipiečiams 3:13-15; Kolosiečiams 1:29; 1 Timotiejui 4:10; 2 Timotiejui 2:4; Apreiškimas 22:20).

¹⁸ Pauliui buvo svetima mintis, kad patogus gyvenimas taptų mūsų tikslu, kai įkvėptas rašė: „Mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto, drabužį, pastogę, būkime patenkinti. ... Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudytojų akyse“ (1 Timotiejui 6:7-12).

19. Kokį poveikį daro susirinkimui tai, kad jo nariai priima tokį požiūrį į gyvenimą, kokį skatino turėti Jėzus?

¹⁹ Kai susirinkimas susideda iš uolių krikščionių, kurie stengiasi pateikti puikų ‛išpažinimą daugelio liudytojų akyse’, jis yra darnus savaime. Tokie krikščionys neleidžia sau galvoti, kad ‛daug gero turi sukaupę daugeliui metų, todėl gali ilsėtis, valgyti, gerti ir linksmai pokyliauti’ (Luko 12:19). Anaiptol — juos vienija pastangos siekiant aukotis, kad kiek įmanoma plačiau dalyvautų šiame niekada nebepasikartosiančiame darbe. (Palygink Filipiečiams 1:27, 28.)

Saugotis suktų įrodinėjimų

20. Kokioje kitoje srityje krikščionys gali būti suklaidinti?

²⁰ Žinoma, yra ir kitų būdų, kuriuos panaudojant, krikščionys gali būti suvedžioti ‛suktais įrodinėjimais’ ar tuščiomis apgaulėmis, kurios trukdo ‛būti darniai suvienytiems meile’. Sargybos bokšto bendruomenės filialas Vokietijoje pranešė: „Vienas atvejis vedė prie ginčų, kai skelbėjai ir net vyresnieji nesutarė dėl gydymo būdo, kuriuo pasinaudojo vienas brolis.“ Toliau buvo sakoma: „Dėl didelio naudojamų metodų įvairumo ir didžiulio ligonių skaičiaus, ši sritis gali tapti polemikos objektu ir, jeigu gydymo metodas turi užslėptų spiritizmo elementų, gali būti ir pavojinga“ (Efeziečiams 6:12).

21. Kaip šiandien krikščionis gali prarasti teisingą kryptį?

²¹ Krikščionys nori išlikti gyvi ir sveiki, kad galėtų garbinti Dievą. Vis dėlto šioje sistemoje, būdami netobuli, mes senstame ir sergame. Užuot teikę didelę reikšmę sveikatos klausimams, mes turime sutelkti dėmesį į tikrą problemų išsprendimo kelią mums ir kitiems (1 Timotiejui 4:16). Kristus atlieka pagrindinį vaidmenį tame išsprendime, lygiai kaip jis užėmė pagrindinę vietą Pauliaus patarime kolosiečiams. Bet prisimink: Paulius parodė, kad kas nors gali bandyti „suktais įrodinėjimais“ nukreipti mūsų dėmesį nuo Kristaus, galbūt į diagnostikos metodus, gydymus ar dietas (Kolosiečiams 2:2-4).

22. Kokį santūrų požiūrį mes turime išlaikyti daugybės skelbiamų diagnozavimo ir gydymo metodų atžvilgiu?

²² Žmones visame pasaulyje užplūdo įvairiausių gydymo ir diagnozavimo būdų reklamos bei rekomendacijų banga. Kai kurie iš jų plačiai naudojami ir turi pripažinimą, kiti kritikuojami ar kelia nepasitikėjimą.b Kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, ką jis darys dėl savo sveikatos. Bet tie, kurie priima Pauliaus patarimą, užrašytą Kolosiečiams 2:4, 8, bus apsaugoti nuo „suktų įrodinėjimų“ ar ‛tuščių apgaulių’, klaidinančių daugelį tų, kurie neturėdami Karalystės vilties atkakliai ieško palengvėjimo. Net jei krikščionis yra įsitikinęs, kad tam tikras gydymo būdas jam tinka, jis neturėtų jo propaguoti tarp krikščionių, nes tai galėtų tapti didelių diskusijų ir nesutarimų objektu. Taip jis gali parodyti, kad didžiai vertina darnumą susirinkime.

23. Kodėl mes ypač turime priežastį džiaugtis?

²³ Paulius pabrėžė, kad krikščioniškas darnumas yra tikro džiaugsmo pagrindas. Jo dienomis susirinkimų skaičius buvo neabejotinai mažesnis negu šiandien. Bet jis galėjo parašyti kolosiečiams: „Nors kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia su jumis ir džiaugiuosi matydamas jūsų tvarkingumą ir kaip tvirtai jūs tikite Kristų“ (Kolosiečiams 2:5; žiūrėk taip pat Kolosiečiams 3:14). Kaip dar daugiau priežasčių džiaugtis turime mes! Mes galime aiškiai matyti darnumą, gerą tvarką ir tvirtą tikėjimą savo pačių susirinkime, kuris atspindi, kokia yra bendra Dievo tautos padėtis visame pasaulyje. Todėl nedaug laiko belikus gyventi šioje sistemoje visi būkime nusistatę ‛būti darniai suvienyti meile’.

[Išnašos]

Ar tu įsidėmėjai?

◻ Koks yra Jehovos Liudytojų tekstas 1995-iems metams?

◻ Kodėl Kolosų krikščionims reikėjo būti darniai suvienytiems meile, ir kodėl šiandien to reikia mums?

◻ Kokio klastingo požiūrio į gyvenimą krikščionims ypač reikia saugotis šiandien?

◻ Kodėl krikščionys turėtų išlikti budrūs, kad nebūtų suklaidinti suktais įrodinėjimais sveikatos ir diagnozavimo metodų atžvilgiu?

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Ar tavo ateities planuose dėmesys sutelktas į Jėzaus dalyvavimą?