Jehovos nuosprendis nedorėliams

„Pasirenk susitikti su savo Dievu.“ (AMOSO 4:12)

1, 2. Kodėl galime neabejoti, kad Dievas padarys galą blogiui?

AR JEHOVA kada nors padarys galą blogiui bei kančioms? XXI amžiaus pradžioje šis klausimas opesnis nei bet kada anksčiau. Regis, kur tik pažvelgtum, visur akivaizdus žmogaus žiaurumas savo artimui. Kaip trokštame pasaulio be smurto, terorizmo, korupcijos!

² Gera žinoti, kad Jehova tikrai padarys blogiui galą. Dievo savybės tai laiduoja. Jehova teisingas ir teisus. Jo Žodyje, Psalmyno 33:5, rašoma: „Jis myli, kas teisu ir teisinga.“ Psalmyno 11:5 sakoma: „Kas mėgsta smurtą, to [Jehova] nekenčia iš visos širdies.“ Tikrai, Jehova, Visagalis Dievas, mylintis, kas teisu ir teisinga, netoleruos amžinai to, ko nekenčia.

 3. Kas bus pabrėžiama tolesniame Amoso pranašystės aptarime?

³ Yra kita priežastis, kodėl neabejojame, kad Jehova sunaikins blogį. Tai garantuoja ankstesnis jo elgesys. Biblijoje, Amoso knygoje, randame aiškių Jehovos elgesio su nedorėliais pavyzdžių. Toliau aptariant Amoso pranašystę bus pabrėžiami trys dalykai apie Dievo nuosprendį. Pirma, jis visada pelnytas. Antra, neišvengiamas. Trečia, atrankinis — nukreiptas tik prieš tuos, kas jo užsitarnauja. Jehova baudžia nedorėlius, bet pasigaili atgailaujančių ir palankiai nusiteikusių žmonių. (Romiečiams 9:17-26)

Dievo nuosprendis visada pelnytas

 4. Kur ir kodėl Jehova siuntė Amosą?

⁴ Amoso dienomis Izraelio tauta jau buvo suskilusi į dvi karalystes: pietinę Judo — dviejų giminių ir šiaurinę Izraelio — dešimties giminių. Jehova pavedė Amosui pranašo tarnystę ir siuntė iš gimtinės Judo į Izraelį. Čia Amosas turėjo skelbti Dievo nuosprendį.

 5. Kokioms tautoms pirmiau pranašavo Amosas ir kodėl jos nusipelnė griežto Dievo nuosprendžio?

⁵ Pradėjęs tarnauti Amosas skelbė Jehovos nuosprendį ne maištingai šiaurinei Izraelio karalystei. Jis pranešė griežtą Dievo sprendimą šešioms aplinkinėms tautoms — Sirijai, Filistijai, Tyrui, Edomui, Amonui ir Moabui. Ar šios tautos tikrai nusipelnė nepalankaus įvertinimo? Be jokios abejonės! Visų pirma, jos buvo seni Jehovos tautos priešai.

 6. Kodėl Dievas ruošėsi užtraukti nelaimę Sirijai, Filistijai ir Tyrui?

⁶ Pavyzdžiui, Jehova pasmerkė sirus už tai, kad „jie kūlė Gileadą“ — Izraelio sritį į rytus nuo Jordano. (Amoso 1:3) Sirija atėmė žemes iš Gileado ir padarė Dievo tautai daug žalos. O Filistija bei Tyras? Filistinai nusikalto tuo, kad imdavo izraelitus į nelaisvę ir parduodavo edomitams. Kiti izraelitai pateko į Tyro vergų pirklių rankas. (Amoso 1:6, 9) Tik įsivaizduok — parduoti Dievo tautos žmones į vergiją! Nieko stebėtina, kad Sirijai, Filistijai bei Tyrui Jehova ruošėsi užtraukti nelaimę.

 7. Ką bendra Edomas, Amonas ir Moabas turėjo su Izraeliu, tačiau kaip elgėsi su izraelitais?

⁷ Kitos trys tautos — Edomas, Amonas ir Moabas turėjo kai ką bendra su Izraeliu ir viena su kita. Visos trys buvo giminingos izraelitams. Edomitai, kilę iš Abraomo per Jokūbo dvynį brolį Ezavą, iš esmės buvo Izraelio broliai. Amonitai ir moabitai — Abraomo sūnėno Loto palikuoniai. Tačiau ar Edomas, Amonas ir Moabas su savo giminaičiais izraelitais elgėsi broliškai? Tikrai ne! Edomas negailestingai persekiojo kalaviju „savo brolį“, o amonitai žiauriai elgėsi su izraelitų belaisviais. (Amoso 1:11, 13) Nors apie moabitų blogą elgesį su Dievo tauta Amosas tiesiogiai nekalba, žinoma, kad ilgą laiką Izraeliui jie buvo priešiški. Bausmė šioms trims giminingoms tautoms bus rūsti. Jehova sunaikins jas ugnimi.

Dievo nuosprendis neišvengiamas

 8. Kodėl šešios kaimyninės Izraelio tautos neišvengė Dievo nuosprendžio?

⁸ Akivaizdu, šešios Amoso pranašystėje minimos tautos nusipelnė griežto Dievo nuosprendžio. Jo išvengti jos negalėjo. Amoso knygoje nuo 1 skyriaus 3 iki 2 skyriaus 1 eilutės Jehova šešis kartus pakartoja: „Neatšauksiu savo ištarmės.“ Kaip ir sakė, jis įvykdė nepalankų nuosprendį. Istorija liudija, kad vėliau kiekvieną iš šių tautų ištiko nelaimė. Bent keturios iš jų — Filistija, Moabas, Amonas ir Edomas — ilgainiui visai išnyko!

 9. Ko ir kodėl nusipelnė Judo gyventojai?

⁹ Amoso pranašystėje dėmesys toliau sutelkiamas į septintąją tautą, į savąją — Judo. Tie, kurie klausėsi Amoso šiaurinėje karalystėje, galbūt stebėjosi, kad jis skelbia nuosprendį Judui. Kodėl Judo gyventojai nusipelnė nepalankaus nuosprendžio? „Nes jie paniekino Viešpaties įstatymą“, — rašoma Amoso 2:4 (Brb). Į tokį sąmoningą Įstatymo nepaisymą Jehova negalėjo numoti ranka. Todėl remiantis Amoso 2:5, Jehova išpranašavo: „Pasiųsiu ugnį Judui, ir ji surys Jeruzalės rūmus.“

10. Kodėl Judas negalėjo išvengti bausmės?

¹⁰ Neištikimas Judas negalėjo išvengti artėjančios bėdos. Jehova septintą kartą pareiškė: „Neatšauksiu savo ištarmės.“ (Amoso 2:4) Judui išpranašauta bausmė buvo įvykdyta 607 m. p. m. e. — jį nuniokojo babiloniečiai. Taigi dar kartą matome, kad nedorėliai neišvengia Dievo bausmės.

11—13. Prieš kokią tautą pranašavo Amosas ir kokia ten vyravo priespauda?

¹¹ Pranašas Amosas ką tik paskelbė Jehovos nuosprendį septynioms tautoms. Kai kas galėjo manyti, kad tai viskas. Bet jie klydo, nes pranašas turėjo dar daug ką apreikšti! Pirmiausia jis buvo siųstas pranešti griežtą teisminę žinią šiaurinei Izraelio karalystei. Izraelis nusipelnė Dievo bausmės todėl, kad tautos moralė bei dvasinė būklė buvo apgailėtina.

¹² Amoso pranašystėje atskleidžiama priespauda, tapusi įprasta Izraelio karalystėje. Apie tai Amoso 2:6, 7 skaitome: „Taip kalba Viešpats: ‘Kadangi Izraelis nusikalto tris ir net keturis kartus, neatšauksiu savo ištarmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, o beturtį — už sandalų porą. Žemės dulkėse jie mindžioja vargšų galvas ir verčia kukliuosius trauktis iš kelio.“

¹³ Teisieji būdavo parduodami „už sidabrą“. Galbūt tai reiškia, jog teisėjai paėmę kyšį sidabru nuteisdavo nekaltą žmogų. Skolintojai parduodavo vargšą į vergiją už „sandalų porą“ — gal už labai mažą skolą. Beširdžiai ‘mindžiojo’, arba siekė pažeminti, vargšus, kad šie iš sielvarto, liūdesio ar pažeminimo bertųsi ant galvos dulkes. Papirkinėjimas buvo taip paplitęs, jog kuklieji negalėjo tikėtis jokio teisingumo.

14. Su kuo buvo blogai elgiamasi dešimties giminių Izraelio karalystėje?

¹⁴ Atkreipk dėmesį, kas buvo engiami: krašto teisieji, beturčiai, vargšai ir kuklieji. Jehovos Įstatymo sandora su Izraeliu reikalavo gailėtis nuskriaustųjų ir vargšų. Tačiau kaip tik šių žmonių sąlygos dešimties giminių Izraelio karalystėje buvo blogiausios.

„Pasirenk susitikti su savo Dievu“

15, 16. a) Kodėl izraelitai buvo perspėti ‘pasirengti susitikti su savo Dievu’? b) Kaip Amoso 9:1, 2 parodoma, kad nedorėliai neišvengs Dievo nuosprendžio? c) Kas 740 m. p. m. e. atsitiko dešimties giminių Izraelio karalystei?

¹⁵ Kadangi Izraelyje buvo paplitęs amoralumas bei kitos nuodėmės, pranašas Amosas pagrįstai perspėjo maištingą tautą: „Pasirenk susitikti su savo Dievu.“ (Amoso 4:12) Ar neištikimas Izraelis galėjo išvengti artėjančio Dievo teismo nuosprendžio? Jehova aštuntą kartą paskelbė: „Neatšauksiu savo ištarmės.“ (Amoso 2:6) O jei nedorėliai bandytų slėptis? Jehova sako: „Nė vienas jų neištrūks, nė vienas jų neišliks. Nors jie nužengtų į Šeolą, mano ranka juos iš ten paims; nors jie užkoptų į dangų, iš ten juos nulaipinsiu.“ (Amoso 9:1, 2)

¹⁶ Nedorėliai negalės išvengti Jehovos nuosprendžio ‘nužengdami į Šeolą’, kitaip tariant, pasislėpdami giliausiose žemės vietose. Neišvengs jo nuosprendžio ir užkopdami „į dangų“ — bandydami rasti prieglobstį aukštai kalnuose. Jehovos perspėjimas aiškus: nėra slėptuvės, kurios jis nepasiektų. Dievo teisingumas reikalavo, kad Izraelio karalystė būtų pašaukta atsiskaityti už piktus darbus. Ir tas laikas atėjo. 740 m. p. m. e., praėjus maždaug 60 metų, kai Amosas užrašė savo pranašystę, Izraelio karalystę nukariavo asirai.

Dievo nuosprendis atrankinis

17, 18. Kas Amoso 9 skyriuje atskleidžiama apie Dievo gailestingumą?

¹⁷ Pranašas Amosas atskleidė, jog Dievo nuosprendis visada pelnytas ir neišvengiamas. Bet Amoso knygoje taip pat nurodoma, kad Jehovos nuosprendis yra atrankinis. Dievas randa nedorėlius ir nubaudžia, nesvarbu, kur jie slėptųsi. Taip pat jis randa atgailaujančiuosius ir teisiuosius, kurių nori pasigailėti. Tai puikiai pabrėžiama paskutiniame Amoso knygos skyriuje.

¹⁸ Amoso 9:8 Jehova sako: „Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu.“ Kaip rašoma 13—15 eilutėse, Jehova pažadėjo ‘sugrąžinti savo tautos tremtinius’. Jų bus pasigailėta; jie mėgausis saugumu bei gerove. „Artojas pasivys pjovėją“, — pažada Jehova. Tik įsivaizduok! Derlius toks gausus, kad dalis jo gali būti dar nenuimta, kai ateina laikas vėl arti bei sėti!

19. Kas atsitiko su Izraelio ir Judo likučiu?

¹⁹ Galima sakyti, kad Jehovos nuosprendis nedorėliams tiek Jude, tiek Izraelyje buvo atrankinis, nes atgailaujančiųjų ir palankiai nusiteikusiųjų buvo pasigailėta. Pildantis atkūrimo pranašystei, užrašytai Amoso 9 skyriuje, 537 m. p. m. e. atgailaujantis Izraelio ir Judo likutis grįžo iš Babilono nelaisvės. Čia, mylimoje tėvynėje, jie atkūrė tyrą garbinimą. Saugiai gyvendami atstatė savo namus, užveisė vynuogynus bei sodus.

Jehova įvykdys savo nuosprendį!

20. Kuo turėtume būti tikri apsvarstę Amoso skelbtus teisminius nuosprendžius?

²⁰ Aptarę Amoso skelbtus perspėjimus apie Dievo nuosprendžius, turėjome įsitikinti, kad Jehova padarys galą blogiui ir mūsų dienomis. Kodėl galime būti tuo tikri? Pirma, Dievo elgesys su nedorėliais praeityje padeda suprasti, ką jis darys mūsų laikais. Antra, įvykdytas Dievo nuosprendis atskalūniškai Izraelio karalystei liudija, kad Dievas sunaikins krikščioniją, labiausiai smerktiną didžiosios Babelės, pasaulio klaidingos religijos imperijos, dalį. (Apreiškimo 18:2)

21. Kodėl krikščionija nusipelno Dievo griežto nuosprendžio?

²¹ Nėra abejonių, kad krikščionija nusipelno Dievo griežto nuosprendžio. Jos apgailėtina religinė bei moralinė būklė akivaizdi. Jehovos nuosprendis krikščionijai ir likusiam Šėtono pasauliui yra pelnytas. Jis taip pat neišvengiamas, nes atėjus metui Jehovai vykdyti nuosprendį išsipildys Amoso 9:1 (Brb) žodžiai: „Niekas nepabėgs ir neišsigelbės.“ Kad ir kur slėptųsi nedorėliai, Jehova juos suras.

22. Kas apie Dievo nuosprendį paaiškėja iš 2 Tesalonikiečiams 1:6-8?

²² Dievo nuosprendis visada pelnytas, neišvengiamas ir atrankinis. Tai akivaizdu iš apaštalo Pauliaus žodžių: „Teisinga, kad Dievas atmokės jūsų prispaudėjams priespauda, o jums, engiamiesiems, — atilsiu drauge su mumis, kai Viešpats Jėzus su savo galybės [„galingais“, Jr] angelais apsireikš iš dangaus liepsnojančioje ugnyje ir atmokės tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai.“ (2 Tesalonikiečiams 1:6-8) „Teisinga, kad Dievas atmokės“ prispaudėjams. Jie nusipelnė griežtos bausmės, nes spaudžia jo pateptuosius tarnus. Tas nuosprendis neišvengiamas — nedorėliai neišliks ‘Jėzui apsireiškiant liepsnojančioje ugnyje su savo galingais angelais’. Dievo nuosprendis taip pat atrankinis, nes Jėzus atkeršys „tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“. Kita vertus, Dievo nuosprendis suteiks paguodos priespaudą kenčiantiems jo tarnams.

Viltis teisiesiems

23. Kokią viltį ir paguodą teikia Amoso knyga?

²³ Amoso pranašystėje taip pat yra nuostabi vilties ir paguodos žinia palankiai nusiteikusiems žmonėms. Kaip išpranašauta Amoso knygoje, Jehova senovėje nesunaikino visos savo tautos. Jis galiausiai surinko Izraelio bei Judo tremtinius, parvedė juos į tėvynę ir palaimino visokeriopu saugumu bei gerove. Ką tai reiškia mums? Galime būti tikri, kad artėjantis Dievo teismo nuosprendis irgi bus atrankinis. Jehova suras nedorėlius, kad ir kur jie slėptųsi, bet apsaugos vertus pasigailėjimo, kokioje žemės vietoje jie begyventų.

24. Kaip šiomis dienomis laiminami Jehovos tarnai?

²⁴ Ką mes, ištikimi jo tarnai, patiriame, laukdami Jehovos teismo nedorėliams? Jehova laimina mus nuostabiu dvasiniu klestėjimu! Džiaugiamės garbinimu, kuriame nėra nei melo, nei iškraipymų, atsirandančių dėl klaidingų krikščionijos mokymų. Be to, Jehova mums teikia gausybę dvasinio maisto. Tačiau nepamiršk: gausios Jehovos palaimos įpareigoja. Jehova tikisi, kad apie artėjantį nuosprendį perspėsime kitus. Norime daryti visa, ką galime, kad surastume „palankiai nusiteikusius amžinajam gyvenimui“. (Apaštalų darbų 13:48, NW) Trokštame padėti kuo didesniam skaičiui žmonių drauge su mumis džiaugtis dvasiniu klestėjimu. Mūsų tikslas, kad jie išliktų, kai Dievas vykdys teismo nuosprendį nedorėliams. Aišku, būsime palaiminti tik tada, jei tinkamai paruošime širdį. Kaip matysime kitame straipsnyje, tai irgi pabrėžiama Amoso pranašystėje.

Kaip atsakytum?

• Kaip Amoso pranašystė rodo, kad Jehovos griežti nuosprendžiai visada pelnyti?

• Kokį įrodymą, kad Dievo teismas neišvengiamas, pateikia Amosas?

• Kaip Amoso knyga parodo, jog Dievo nuosprendžiai yra atrankiniai?

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Izraelio karalystė neišvengė Dievo nuosprendžio

[Iliustracija 18 puslapyje]

Izraelio ir Judo likutis 537 m. p. m. e. grįžo iš Babilono nelaisvės