Aštuntas skyrius
‘Grumiamės su dvasinėmis blogio jėgomis’
1. Dėl kokios priežasties mums ypač rūpi piktųjų dvasių veikla?
DAUGELIS šaiposi iš minties, kad esama piktųjų dvasių. Tačiau be reikalo. Tiki tuo žmonės ar ne, piktosios dvasios yra ir stengiasi paveikti kiekvieną. Jehovos garbintojai nėra išimtis. Jie yra netgi svarbiausias taikinys. Apaštalas Paulius mums primena: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su [nematomomis] kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“ (Efeziečiams 6:12) Piktosios dvasinės jėgos dar niekada nebuvo tokios aktyvios kaip dabar, nes išmestas iš dangaus Šėtonas yra labai įniršęs, mat žino, kad jam liko mažai laiko. (Apreiškimo 12:12)
2. Kaip įmanoma laimėti kovą su už žmones stipresnėmis dvasiomis?
2 Ar įmanoma laimėti kovą su antžmogiškomis dvasinėmis jėgomis? Taip, bet tik visiškai pasikliaujant Jehova. Turime jo klausytis ir paklusti jo Žodžiui. Taip elgdamiesi išvengsime fizinės, moralinės bei emocinės žalos, kurią patiria Šėtono užvaldyti žmonės. (Jokūbo 4:7)
Pasaulio valdovai dangaus aukštumose
3. Ką ir kaip Šėtonas įnirtingai puola?
3 Jehova vaizdingai apibūdina mums pasaulio padėtį, kokią ją mato iš savo dangiškų pozicijų. Jis davė apaštalui Jonui regėjimą, kuriame Šėtonas pavaizduotas kaip „didžiulis ugniaspalvis slibinas“. Jis net kėsinosi praryti Dievo Mesijo Karalystę, vos užgimusią danguje 1914 metais. Patyręs nesėkmę, Šėtonas išliejo įniršį ant žemiškųjų tos Karalystės atstovų. (Apreiškimo 12:3, 4, 13, 17) Kaip jis puola? Per savo atstovus — žmones.
4. Kas suteikia galią žmonių vyriausybėms ir iš kur mes tai žinome?
4 Paskiau Jonui buvo parodytas žvėris su septyniomis galvomis ir dešimčia ragų, turintis valdžią „visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms“. Tas žvėris simbolizuoja pasaulio politinę sistemą. Jonui buvo paaiškinta, kad „slibinas [Šėtonas Velnias] atidavė jam [žvėriui] savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią“. (Apreiškimo 13:1, 2, 7) Taip, žmonių vyriausybėms galią ir valdžią suteikia Šėtonas. Todėl, kaip rašė apaštalas Paulius, tikrieji „pasaulio valdovai“, kontroliuojantys žmonių vyriausybes, yra „dvasinės blogio jėgos dangaus aukštumose“. Kiekvienas, kas trokšta garbinti Jehovą, turi gerai suvokti, ką tai reiškia. (Luko 4:5, 6)
5. Kam dabar buriami politiniai vadovai?
5 Nors daug politinių vadovų laiko save religingais, Jehovos arba jo paskirto Karaliaus, Jėzaus Kristaus, valdymui nepaklūsta jokia tauta. Kiekviena įnirtingai kovoja, kad išlaikytų savo valdžią. Kaip sužinome iš Apreiškimo knygos pranešimo, dabar „demonų dvasios“ buria pasaulio valdovus „didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai“ Armagedone. (Apreiškimo 16:13, 14, 16; 19:17-19)
6. Kodėl reikia būti atsargiems, kad per neapdairumą netaptume Šėtono santvarkos rėmėjais?
6 Pasaulis yra draskomas politinių, socialinių, ekonominių bei religinių konfliktų ir to pasekmes žmonės jaučia kasdien. Paprastai per šiuos konfliktus žmonės žodžiais ar kaip kitaip palaiko savo tautą, gentį, kalbinę grupę arba socialinį sluoksnį. Net ir nebūdami tiesiogiai į juos įtraukti jie dažnai rodo palankumą kuriai nors vienai pusei. Tačiau kad ir kokiam asmeniui ar judėjimui žmonės pritartų, ką jie remia iš tikrųjų? Biblija aiškiai sako: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas.“ (1 Jono 5:19) Kaip tad nebūti suklaidintam kartu su kitais? Tik visapusiškai remiant Dievo Karalystę ir laikantis visiško neutralumo pasaulio konfliktuose. (Jono 17:15, 16)
Piktojo suktybės
7. Kaip tai, kad Šėtonas naudojasi klaidingomis religijomis, parodo jį esant gudrų?
7 Visais istorijos tarpsniais Šėtonas, stengdamasis atitraukti žmones nuo teisingo garbinimo, baugino juos ir persekiojo. Bet jis rezga ir kitokias gudrybes — imasi klastos bei suktų metodų. Per klaidingą religiją Šėtonas sumaniai laiko didelę dalį žmonijos tamsybėse, sugebėjęs jiems įteigti, kad jie tarnauja Dievui. Stokojančius tikslaus Dievo pažinimo ir meilės tiesai žmones gali patraukti mistiškos ir emocingos religinės apeigos arba padaryti įspūdį galingi darbai. (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10) Tačiau esame perspėti, kad net iš tų, kurie teisingai garbina Dievą, „kai kurie žmonės atkris..., pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams“. (1 Timotiejui 4:1) Kaip tai gali atsitikti?
8. Kaip Šėtonas gali suvilioti klaidinga religija net Jehovos garbintojus?
8 Velnias klastingai naudojasi mūsų silpnybėmis. Gal mus vis dar kausto žmonių baimė? Jei taip, galime pasiduoti giminaičių arba kaimynų spaudimui dalyvauti kokiose nors iš klaidingos religijos kilusiose apeigose. O gal esame išdidūs? Tuomet jei gauname patarimą arba jei kiti nepalaiko mūsų idėjų, galime įsižeisti. (Patarlių 15:10; 29:25; 1 Timotiejui 6:3, 4) Užuot pakeitę savo požiūrį ir sekę Kristaus pavyzdžiu, galime palinkti prie tų, kurie ‘pataikauja mūsų ausims’ sakydami, jog pakanka tik skaityti Bibliją ir dorai gyventi. (2 Timotiejui 4:3) Iš tikrųjų jei negarbiname Jehovos taip, kaip jis nurodo per savo Žodį ir organizaciją, Šėtonui nėra svarbu, ar prisišliejame prie kokios kitos religinės grupės, ar tiesiog laikomės savo religinės sampratos.
9. Kaip Šėtonas klastingai panaudoja lytinius troškimus savo tikslams pasiekti?
9 Be to, Šėtonas klasta gundo žmones nedorai tenkinti normalius troškimus. Jis tai daro per lytinį potraukį. Atmesdami Biblijos moralės normas, daug kas pasaulyje lytinius santykius tarp nesusituokusių žmonių laiko teisėtu malonumu arba būdu įrodyti, kad yra subrendę. O tie, kurie susituokę? Daugelis svetimauja. Nemažai susituokusių asmenų stengiasi išsiskirti arba atsiskirti, kad galėtų gyventi su kitu partneriu, nors jų sutuoktinis ir nesulaužė santuokinės ištikimybės. Šėtonas gudriai stengiasi paveikti žmones, kad jie gyventų savo malonumui dabar ir nepaisytų, kokie bus ilgalaikiai padariniai jiems patiems ir kitiems, o ypač nesirūpintų dėl savo santykių su Jehova ir jo Sūnumi. (1 Korintiečiams 6:9, 10; Galatams 6:7, 8)
10. Kokiomis priemonėmis Šėtonas stengiasi iškreipti mūsų požiūrį į amoralumą ir smurtą?
10 Normalu, kad žmonės nori ir papramogauti. Gera pramoga gali atgaivinti fiziškai, protiškai ir emociškai. Tačiau kaip reaguojame tada, kai Šėtonas bando sumaniai pasinaudoti pramogomis, kad atitolintų mūsų mintis nuo Dievo? Pavyzdžiui, žinome, kad Jehova neapkenčia smurto ir lytinio amoralumo. Kai tai rodoma filmuose, televizijos programose arba teatre, ar mes ramiai sau sėdime ir žiūrime toliau? Turėk omenyje, kad Šėtonas, artėjant jo sunaikinimo laikui, stengsis, kad pramogos būtų dar nedoresnės, nes „pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“. (2 Timotiejui 3:13) Todėl mums reikia nuolat saugotis Šėtono kėslų. (Pradžios 6:13; Psalmyno 11:5; Romiečiams 1:24-32)
11. Kaip net tiesą apie spiritizmą žinantis asmuo gali patekti į spąstus, jei nebus budrus?
11 Mes taip pat žinome, kad tie, kurie užsiima kokiu nors spiritizmu — buria, raganauja ar bando bendrauti su mirusiaisiais — yra pasibjaurėtini Jehovai. (Pakartoto Įstatymo 18:10-12) Todėl nesumanysime tartis su spiritistais ir tikrai nekviesime jų į namus demonstruoti demoniškų sugebėjimų. Bet ar klausysimės jų, jei jie pasirodys mūsų televizorių ekranuose arba per internetą? Nors niekada nesutiktume, kad mus gydytų žiniuonis, gal užrišame virvelę ant savo naujagimio riešo tikėdamiesi, kad ji kažkaip apsaugos kūdikį nuo blogio? O gal žinodami, kad Biblija smerkia kerus, vis tiek leidžiame hipnotizuotojui užvaldyti mūsų mintis? (Galatams 5:19-21)
12. a) Kaip muzika panaudojama sužadinti nedoras mintis? b) Kaip asmens apranga, šukuosena arba kalbėjimo maniera gali rodyti, jog jis žavisi tais, kurių gyvensenai Jehova nepritaria? c) Ką turime daryti, kad netaptume Šėtono apgaulės aukomis?
12 Biblijoje sakoma, jog ištvirkavimas ir visoks netyrumas net neturi būti mūsų minimas (iš nedorų paskatų). (Efeziečiams 5:3-5) Tačiau kaip tada, jei tokias temas lydi maloni melodija arba smagus ritmas? Gal imsime pritarti dainos žodžiams, liaupsinantiems nesantuokinius lytinius santykius, svaiginimąsi narkotikais ar kitus nuodėmingus veiksmus? O gal nors ir žinome, jog neturime sekti gyvensena žmonių, kurie leidžia sau taip elgtis, esame linkę supanašėti su jais mėgdžiodami jų aprangą, šukuoseną arba kalbos manierą? Kokius klastingus metodus Šėtonas naudoja piršdamas žmonėms savo iškrypusią mąstyseną! (2 Korintiečiams 4:3, 4) Kad netaptume tokios jo apgaulės aukomis, turime stengtis neplaukti pasroviui su pasauliu. Privalome nepamiršti, kas yra „šių tamsybių pasaulio valdovai“, ir atkakliai kovoti su jų įtaka. (1 Petro 5:8)
Pasirengę nugalėti
13. Kaip kiekvienas iš mūsų, nors ir netobulas, gali nugalėti Šėtono valdomą pasaulį?
13 Prieš mirtį Jėzus apaštalams kalbėjo: „Būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16:33) Jie irgi galėjo nugalėti. Maždaug po 60 metų apaštalas Jonas rašė: „O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!“ (1 Jono 5:5) Tokį tikėjimą rodome paklusdami Jėzaus vadovavimui bei, kaip ir jis, pasikliaudami Dievo Žodžiu. Ko reikia dar? Glaudžiai bendradarbiauti su susirinkimu, kurio Galva jis yra. Jei padarome nuodėmę, turime nuoširdžiai atgailauti ir prašyti Dievo atleisti Jėzaus aukos pagrindu. Taip, nors netobuli ir klystantys, mes irgi galime būti nugalėtojai. (Psalmyno 130:3, 4)
14. Perskaityk Efeziečiams 6:13-17 ir pasitelkęs šio skirsnio klausimus bei Rašto eilutes paaiškink, kuo naudinga kiekviena dvasinės ginkluotės dalis.
14 Kad mums pavyktų, turime imtis „visų Dievo ginklų“, nepamiršti nė vieno iš jų. Atsiversk Biblijoje Efeziečiams 6:13-17 ir perskaityk ginkluotės aprašymą. Paskiau, atsakydamas į toliau pateiktus klausimus, apsvarstyk, kaip tave gali apsaugoti kiekviena ginkluotės dalis.
‘Strėnos sujuostos tiesa’
Kaip mus saugo reguliarios studijos, Biblijos tiesų apmąstymas bei sueigos, nors galbūt jau žinome tiesą? (1 Korintiečiams 10:12, 13; 2 Korintiečiams 13:5; Filipiečiams 4:8, 9)
„Teisumo šarvai“
Kieno tai nustatytos teisumo normos? (Apreiškimo 15:3)
Pailiustruok, kokią dvasinę žalą žmogus gali patirti nesilaikydamas teisingų Jehovos normų. (Pakartoto Įstatymo 7:3, 4; 1 Samuelio 15:22, 23)
‘Kojos apautos ryžtu skleisti taikos Evangeliją’
Kodėl esame saugesni, jei kojos dažnai veda pasakoti žmonėms, kaip Dievas yra numatęs įgyvendinti taiką? (Psalmyno 73:2, 3; Romiečiams 10:15; 1 Timotiejui 5:13)
„Tikėjimo skydas“
Kaip turėdami tvirtai pagrįstą tikėjimą reaguosime, jei kas nors stengsis sukelti mums abejonių arba įbauginti? (2 Karalių 6:15-17; 2 Timotiejui 1:12)
„Išganymo šalmas“
Kaip išgelbėjimo viltis padeda išvengti besaikio rūpinimosi materialiniais turtais? (1 Timotiejui 6:7-10, 19)
„Dvasios kalavijas“
Kuo visada turėtume pasikliauti, kai stengiamės atremti mūsų pačių arba kitų dvasingumo puolimą? (Psalmyno 119:98; Patarlių 3:5, 6; Mato 4:3, 4)
Kas dar būtina dvasinei kovai laimėti? Kaip dažnai turėtume tai daryti? Ką užtarti? (Efeziečiams 6:18, 19)
15. Kaip dvasinėje kovoje galime pereiti į puolimą?
15 Mes, Kristaus kariai, priklausome prie didžiulės armijos, kovojančios dvasinę kovą. Jei liekame budrūs ir gerai naudojamės visa Dievo ginkluote, šioje kovoje nežūsime. Atvirkščiai, mes pastiprinsime ir kitus Dievo tarnus. Be to, būsime pajėgūs pereiti į puolimą — skleisti gerąją naujieną apie Dievo Mesijo Karalystę, dangiškąją vyriausybę, kuriai Šėtonas taip atkakliai priešinasi.
Apžvalgos klausimai
• Kodėl Jehovos garbintojai visiškai nesikiša į pasaulio konfliktus?
• Kokiomis suktybėmis Šėtonas mėgina sužlugdyti krikščionies dvasingumą?
• Kaip Dievo parūpinta dvasinė ginkluotė saugo mus dvasinėje kovoje?
[Iliustracijos 76 puslapyje]
Tautos buriamos Armagedonui