Mokyk įžvalgiai ir įtikinamai

„Išmintingojo širdis moko jo burną įžvalgos ir lūpas kalbėti įtikinamai“ (PATARLIŲ 16:23, NW).

 1. Kodėl mokyti Dievo Žodžio — tai ne tik perduoti informaciją?

MOKYDAMI Dievo Žodžio, mes siekiame apšviesti ne vien mokinių protą, bet ir širdį (Efeziečiams 1:18). Tad mokyti reiškia ne vien perduoti žinias. Patarlių 16:23 (NW) sakoma: „Išmintingojo širdis moko jo burną įžvalgos ir lūpas kalbėti įtikinamai.“

 2. a) Ką reiškia įtikinėti? b) Kodėl visi krikščionys gali įtikinamai mokyti?

² Be abejo, apaštalas Paulius mokydamas laikėsi šio principo. Būdamas Korinte, „kiekvieną šabą Paulius kalbėdavo sinagogoje, įtikinėdamas žydus ir graikus“ (Apaštalų darbai 18:4). Anot vieno žinyno, graikiškas žodis, čia išverstas ‛įtikinėti’, reiškia „keisti požiūrį argumentais bei moraliniais samprotavimais“. Įtikinamais argumentais Paulius galėjo paskatinti žmones keisti net savo mąstyseną. Jis taip sumaniai įtikinėjo, kad jo priešai bijojo jo (Apaštalų darbai 19:24-27). Vis dėlto Pauliaus mokymas nebuvo žmogaus gabumų demonstravimas. Jis pasakė korintiečiams: „Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymas, kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe“ (1 Korintiečiams 2:4, 5). Visiems krikščionims Jehova Dievas padeda savo dvasia, tad visi gali išmokti įtikinamai mokyti. Tačiau kaip? Apžvelkime keletą veiksmingų metodų.

Būk geras klausytojas

 3. Kodėl mokant reikia įžvalgos ir kaip galime pasiekti Biblijos studijuotojo širdį?

³ Pirmasis mokymo metodas susijęs ne su kalbėjimu, o su klausymusi. Iš Patarlių 16:23 aišku, jog, norėdami kalbėti įtikinamai, turime būti įžvalgūs. Jėzus tikrai suprato žmones, kuriuos mokė. Jono 2:25 sakoma: „Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.“ Tačiau kaip sužinoti, kas slypi mokinių širdyse? Pirma, reikia gerai išklausyti. Jokūbo 1:19 rašoma: „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti.“ Žinoma, ne visi žmonės noriai išsipasakoja. Įsitikinę, kad nuoširdžiai domimės jais, Biblijos studijuotojai galbūt laisviau reikš savo tikruosius jausmus. Švelnūs, sumanūs klausimai neretai gali padėti mums pasiekti širdį ir ‛išsemti’ jų mintis (Patarlių 20:5).

 4. Kodėl krikščionių vyresnieji turi būti geri klausytojai?

⁴ Krikščionių vyresniesiems ypač svarbu būti gerais klausytojais. Tik taip jie gali iš tiesų ‛žinoti, kaip kiekvienam turi atsakyti’ (Kolosiečiams 4:6, NTP). Patarlių 18:13 įspėjama: „Kas atsako pirma, negu išgirsta, pasirodo esąs paikas ir sugėdinimo vertas.“ Kartą du geranoriški broliai davė sesei patarimą dėl pasaulietiškumo, nes ji praleido keletą sueigų. Sesuo buvo labai įskaudinta, nes jie nepaklausė, kodėl ji nedalyvavo sueigose. Ji gydėsi po operacijos. Taigi kaip svarbu prieš duodant patarimą išklausyti!

 5. Kaip vyresnieji gali elgtis, kai tarp brolių kyla ginčai?

⁵ Vyresnieji mokydami neretai turi duoti patarimų kitiems. Ir šiuo atveju reikia būti atidžiu klausytoju. Išklausyti ypač svarbu, kai tarp krikščionių kyla ginčų. Tik išklausę juos, vyresnieji gali sekti „[Tėvu], kuris nešališkai teisia“ (1 Petro 1:17). Tokiomis aplinkybėmis neretai kyla emocijų, todėl vyresniajam dera nepamiršti žodžių iš Patarlių 18:17 (Brb red.): „Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.“ Geras mokytojas išklauso abi šalis. Jo malda padeda sukurti ramią atmosferą (Jokūbo 3:18). Jeigu sukyla emocijos, jis gali pasiūlyti abiem broliams išsipasakoti tiesiogiai jam, užuot ginčijusis tarpusavyje. Tinkamais klausimais vyresnysis galbūt padės išsiaiškinti iškilusią problemą. Dažnai ginčai kyla ne iš piktos valios, o dėl bendravimo stokos. Tačiau jeigu buvo pažeisti Biblijos principai, meilingas mokytojas, išklausęs abi puses, gali įžvalgiai pamokyti.

Svarbu — paprastumas

 6. Kaip Paulius ir Jėzus parodė paprasto mokymo pavyzdį?

⁶ Norint sumaniai mokyti, svarbus ir paprastumas. Žinoma, mes norime, kad Biblijos studijuotojai ‛galėtų suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra [tiesos] plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis’ (Efeziečiams 3:18). Biblijos doktrinoje esama jaudinančių, netgi sunkiai perprantamų dalykų (Romiečiams 11:33). Tačiau Paulius graikams skelbė paprastą žinią apie ‛Jėzų nukryžiuotąjį’ (1 Korintiečiams 2:1, 2). Jėzus irgi mokė aiškiai bei maloniai. Kalno pamokslą jis sakė paprastais žodžiais, nors išdėstė kai kurias didžiausias tiesas (Mato 5—7 skyriai).

 7. Kaip galime paprastai mokyti per Biblijos studijas?

⁷ Biblijos studijose mes irgi galime mokyti paprastai. Kaip? Sutelkdami dėmesį į tai, „kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:10). Dėstydami sunkias temas, stenkimės kalbėti aiškiai. Sutelkime dėmesį į esmines Rašto ištraukas, užuot mėginę skaityti ir aptarinėti visas leidinyje nurodytas citatas. Taigi reikia gerai pasiruošti. Venkime apsunkinti studijuotoją smulkmenomis, kad mūsų neblaškytų mažareikšmiai klausimai. Jeigu studijuotojui kyla klausimas, tiesiogiai nesusijęs su pamoka, galime taktiškai pasiūlyti aptarti jį po pamokos.

Veiksmingi klausimai

 8. Kaip Jėzus veiksmingai vartojo klausimus?

⁸ Kita naudinga mokymo priemonė yra veiksmingi klausimai. Jėzus Kristus mokydamas dažnai klausdavo. Pavyzdžiui, jis paklausė Petro: „‛Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?’ Jis atsakė: ‛Iš svetimųjų’. Jėzus jam tarė: ‛Taigi vaikai laisvi’“ (Mato 17:24-26). Jėzus, šventykloje Garbinamojo viengimis Sūnus, iš tiesų neprivalėjo mokėti šventyklos mokesčio. Tačiau šią tiesą jis išaiškino veiksmingai pasitelkęs klausimus. Jėzus padėjo Petrui padaryti deramą išvadą, pagrįstą tuo, ką šis jau žinojo.

 9. Kaip galime pateikti klausimus per Biblijos studijas?

⁹ Mes galime veiksmingai pateikti klausimus Biblijos studijose. Jeigu studijuotojas atsako neteisingai, galbūt norisi pataisyti jį, tačiau ar tuomet jis įsimins atsakymą? Neretai geriau mėginti klausimais padėti studijuotojui padaryti teisingą išvadą. Pavyzdžiui, jeigu jam sunku suprasti, kodėl reikia vartoti Dievo vardą, galime paklausti: ‛Ar jūsų vardas jums svarbus?.. Kodėl?.. Kaip jaustumėtės, jeigu kas nors atsisakytų vadinti jus vardu?.. Tad argi ne pagrįstai Dievas reikalauja, kad mes vartotume jo vardą?’

10. Kaip vyresnieji gali užduoti klausimus, norėdami padėti emociškai kenčiantiems asmenims?

¹⁰ Vyresniesiems naudinga pasitelkti klausimus ganant kaimenę. Šėtono pasaulis emociškai žaloja bei puola daugelį susirinkimo narių, tad kai kurie pasijunta esą netyri ir neverti būti mylimi. Vyresnysis gali pasvarstyti drauge su tokiu asmeniu: ‛Tau atrodo, jog esi susitepęs, tačiau ką apie tave mano Jehova? Jeigu mūsų mylintis dangiškasis Tėvas leido savo Sūnui numirti ir sumokėti išpirką už tave, argi jis nemyli tavęs?’ (Jono 3:16)

11. Kokia yra retorinių klausimų paskirtis ir kaip juos galima taikyti sakant viešąsias kalbas?

¹¹ Retoriniai klausimai — kita vertinga mokymo priemonė. Nesitikima, kad klausytojai atsakys į tokius klausimus balsu, tačiau jie padeda klausytojams samprotauti. Senovės pranašai tokiais klausimais dažnai paskatindavo savo klausytojus susimąstyti (Jeremijo 18:14, 15). Jėzus veiksmingai pateikdavo retorinius klausimus (Mato 11:7-11). Tokie klausimai ypač efektyvūs kalbant viešai. Užuot tik pasakius klausytojams, kad, norėdami įtikti Jehovai, jie turi būti nuoširdūs, verčiau klausti: ‛Jeigu nesame iš širdies atsidavę tarnybai, ar Jehova bus patenkintas?’

12. Kodėl naudinga teirautis nuomonės?

¹² Teiraudamiesi nuomonės, galime sužinoti, ar studijuotojas iš tiesų tiki tuo, ko mokosi (Mato 16:13-16). Galbūt jis teisingai sako, kad ištvirkauti nedera. Tačiau pravartu dar paklausti: ką tu manai apie Dievo moralės normas? ar jos neatrodo pernelyg varžančios? ar iš tiesų svarbu laikytis Dievo normų?

Palyginimai, sužadinantys širdį

13, 14. a) Ką reiškia palyginti? b) Kodėl geri palyginimai veiksmingi?

¹³ Klausytojų ir Biblijos studijuotojų širdis galime pasiekti ir veiksmingais palyginimais. Graikiškas žodis, išverstas žodžiu „palyginimas“, tiesiogiai reiškia „sugretinimas“. Pateikdamas palyginimą, tu paaiškini tam tikrą dalyką ‛sugretindamas’ jį su kažkuo panašiu. Pavyzdžiui, Jėzus klausė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime?“ Jėzus nurodė gerai žinomą garstyčios grūdelį (Morkaus 4:30-32).

¹⁴ Dievo pranašai vartojo daugelį veiksmingų palyginimų. Kai asirai, tapę Dievo įrankiu izraelitams nubausti, griebėsi nežmoniško žiaurumo, Izaijas demaskavo jų įžūlumą palyginimu: „Argi kirvis girsis prieš tą, kurs juo kerta? arba ar pjūklas sukyla prieš tą, kurs jį trauko?“ (Izaijo 10:15) Jėzus taip pat dažnai mokė kitus palyginimais. Sakoma, kad „be palyginimų jiems jis nekalbėdavo“ (Morkaus 4:34). Geri palyginimai veiksmingi, nes sužadina tiek protą, tiek širdį. Jie padeda klausytojams greitai perprasti naujas žinias, palyginant jas su tuo, kas jau žinoma.

15, 16. Kokie palyginimai bus paveikiausi? Pateik pavyzdžių.

¹⁵ Kokiais palyginimais iš tiesų galime sužadinti širdį? Pirmiausia, palyginimas turi atitikti aiškinamą dalyką. Netinkamas palyginimas veikiau blaškys nei pamokys klausytojus. Vienas geranoriškas kalbėtojas kartą mėgino apibūdinti pateptųjų likučio klusnumą Jėzui Kristui, palyginęs juos su ištikimu šuniuku. Tačiau argi tinka toks žeminantis sugretinimas? Biblijoje panaši mintis išreiškiama daug patraukliau ir kilniau. Joje 144000 Jėzaus pateptųjų pasekėjų palyginti su ‛nuotaka, išsipuošusia savo sužadėtiniui’ (Apreiškimas 21:2).

¹⁶ Veiksmingiausi yra gyvenimiški palyginimai. Natano palyginimas apie papjautą avytę sujaudino karaliaus Dovydo širdį, nes jis mylėjo avis ir jas vaikystėje ganė (1 Samuelio 16:11-13; 2 Samuelio 12:1-7). Galbūt palyginimas apie jautį nebūtų buvęs toks paveikus. Moksliniais reiškiniais bei miglotais istoriniais įvykiais pagrįsti palyginimai irgi gali būti nelabai naudingi mūsų klausytojams. Jėzaus palyginimai buvo iš kasdienio gyvenimo. Jis minėjo tokius žinomus dalykus kaip žibintuvas, padangių sparnuočiai ir lauko lelijos (Mato 5:15, 16; 6:26, 28). Jo klausytojams tai buvo artima.

17. a) Kuo galime pagrįsti savo palyginimus? b) Kaip galime pritaikyti leidiniuose pateiktus palyginimus savo studijuotojų aplinkybėms?

¹⁷ Tarnyboje mes turime daug progų vartoti paprastus, tačiau veiksmingus palyginimus. Būk pastabus (Apaštalų darbai 17:22, 23). Palyginimo objektas gali būti klausytojo vaikai, namai, darbas ar mėgiama veikla. O gal, žinodami kai ką apie Biblijos studijuotoją, galime pagyvinti palyginimus, pateiktus studijų medžiagoje. Štai vienas geras palyginimas iš knygos Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą 8-ojo skyriaus, 14-osios pastraipos. Jame kalbama apie meilingą tėvą, apšmeižtą kaimyno. Verta pamąstyti, kaip pritaikyti šį palyginimą Biblijos studijuotojo aplinkybėms, jeigu jis pats turi vaikų.

Meistriškai skaityti Rašto citatas

18. Kodėl turime mokytis sklandžiai skaityti?

¹⁸ Paulius ragino Timotiejų: „Atsidėk skaitymui, raginimui, pamokymui“ (1 Timotiejui 4:13, NTP). Biblija — mūsų mokymo pagrindas, tad mokėkime ją sklandžiai skaityti. Levitai turėjo privilegiją skaityti Mozės įstatymą Dievo tautai. Ar jie užsikirsdavo, skaitė nuobodžiai? Ne, Nehemijo 8:8 sakoma: „Jie skaitė iš Dievo įstatymų knygos aiškiai ir permanytinai, kad suprastų, ir anie suprato, kai buvo skaitoma.“

19. Kaip galime išmokti geriau skaityti Raštą?

¹⁹ Kai kurie krikščionys vyrai, nors šiaip iškalbūs, skaito nekaip. Kaip jie gali pasitobulinti? Lavindamiesi. Taip, daugelį kartų garsiai skaitydami tekstą, kol gãli skaityti sklandžiai. Jeigu Biblija jūsų kalba įrašyta kasetėse, verta pasiklausyti, kaip skaitovas pabrėžia prasmę, kaitalioja intonaciją, ir įsidėmėti, kaip tariami vardai bei neįprasti žodžiai. Tie, kurie turi „Naujojo pasaulio vertimą“ savo kalba, gali pasinaudoti priemonėmis, padedančiomis tarti vardus.a Pratybomis galima išmokti gan lengvai tarti net tokius vardus kaip Maher Šalal Haš Bazas (Izaijo 8:1).

20. Kaip galime ‛žiūrėti mokymo’?

²⁰ Kokia privilegija Jehovos tautos nariams būti mokytojais! Tad visi atsakingai žiūrėkime į šią pareigą. ‛Žiūrėkime savęs ir mokslo’ (1 Timotiejui 4:16). Galime būti puikūs mokytojai, jeigu atidžiai išklausome, mokome paprastai, užduodame įžvalgius klausimus, vartojame veiksmingus palyginimus ir meistriškai skaitome Rašto citatas. Visi pasinaudokime mokymu, kurį Jehova mums teikia per savo organizaciją, tai turėsime „lankstų liežuvį“ (Izaijo 50:4, Šventasis Raštas, paruošė K. Burbulys). Tarnyboje naudodamiesi visomis teikiamomis priemonėmis, įskaitant brošiūras, garso bei vaizdo juostas, galime išmokti mokyti įžvalgiai ir įtikinamai.

[Išnaša]

Ar prisimeni?

◻ Kodėl lengviau mokyti, jei esame geri klausytojai?

◻ Kaip galime sekti Pauliumi bei Jėzumi mokydami paprastai?

◻ Kokių klausimų galime užduoti mokydami kitus?

◻ Kokie palyginimai paveikiausi?

◻ Kaip galime tobulėti kaip vieši skaitovai?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Geras mokytojas, norėdamas suprasti, įsiklauso

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jėzus palyginimuose kalbėjo apie kasdienį gyvenimą