Būk ugdomas meilės

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (MATO 22:37).

 1. a) Kokias savybes ugdosi krikščionys? b) Kokia yra svarbiausia krikščionies savybė ir kodėl?

NORĖDAMAS būti geras tarnas, krikščionis ugdosi daugelį savybių. Patarlių knygoje nušviečiama pažinimo, supratimo bei išminties reikšmė (Patarlių 2:1-10). Apaštalas Paulius apsvarstė, koks svarbus stiprus tikėjimas ir tvirta viltis (Romiečiams 1:16, 17; Kolosiečiams 1:5; Hebrajams 10:39). Reikia ir ištvermės bei susivaldymo (Apaštalų darbų 24:25; Hebrajams 10:36). Tačiau yra viena būtina savybė, be kurios menkesni ar net beverčiai visi kiti bruožai. Ta savybė — meilė (1 Korintiečiams 13:1-3, 13).

 2. Kaip Jėzus pabrėžė meilės svarbą ir kokie dėl to kyla klausimai?

² Jėzus pasakė, kokia svarbi yra meilė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Jeigu meilė yra skiriamasis tikrojo krikščionies bruožas, kyla klausimai: kas yra meilė? kuo tokie reikšmingi Jėzaus žodžiai, jog ši savybė labiau nei kitos apibūdina jo mokinius? kaip ugdytis meilę? ką turime mylėti? Apsvarstykime tai.

Kas yra meilė?

 3. Kaip galima apibūdinti meilę ir kodėl tai yra ir proto, ir širdies savybė?

³ Pasak vieno šaltinio, meilė yra ‛nuoširdus, stiprus asmens prisirišimo jausmas, nuoširdus švelnumas ar palankumas kitam asmeniui’. Tai savybė, įkvepianti žmones daryti gera kitiems, kartais — labai pasiaukojamai. Pasak Biblijos, meilė yra ir proto, ir širdies savybė. Protas, arba intelektas, reikšmingas, nes asmuo myli sąmoningai, suprasdamas, kad tiek jis pats, tiek jo mylimi žmonės turi trūkumų ir patrauklių bruožų. Be to, kai kurie asmenys krikščioniui galbūt nėra mieli, tačiau protas skatina mylėti juos, nes Biblijoje taip nurodė Dievas (Mato 5:44; 1 Korintiečiams 16:14). Tačiau iš esmės meilė yra širdies savybė. Tikroji meilė, apibūdinta Biblijoje, nebūna vien protinė. Jai būdingas visiškas nuoširdumas ir emocinis atsidavimas (1 Petro 1:22).

 4. Kokia prasme meilė yra tvirtas raištis?

⁴ Savanaudiškos širdies asmenys vargu ar geba iš tiesų mylėti, nes mylintis žmogus pasirengęs pirma žiūrėti ne savo, bet kitų interesų (Filipiečiams 2:2-4). Jėzaus žodžiai „palaimingiau duoti negu imti“ ypač tinka, jei duodama iš meilės (Apaštalų darbų 20:35). Meilė yra tvirtas raištis (Kolosiečiams 3:14). Ji dažnai sieja draugus, tačiau yra daug stipresnė už draugystę. Romantiški vyro ir žmonos santykiai irgi vadinami meile, tačiau meilė, kokią mus skatina ugdytis Biblija, yra tvirtesnė už fizinį potraukį. Jeigu pora tikrai myli vienas kitą, ji liks drauge net kai kūniški santykiai nebebus įmanomi dėl senatvinės silpnybės arba jei vienas iš jų būtų suluošintas.

Meilė — būtina

 5. Kodėl meilė yra būtina krikščionies savybė?

⁵ Kodėl meilė yra būtina krikščionies savybė? Pirmiausia dėl to, kad Jėzus liepė savo sekėjams mylėti vienam kitą. Jis pasakė: „Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“ (Jono 15:14, 17) Antra, Jehova yra meilės įsikūnijimas ir jo garbintojai turi sekti juo (Efeziečiams 5:1; 1 Jono 4:16). Biblijoje sakoma, jog Jehovos ir Jėzaus pažinimas suteiks amžinąjį gyvenimą. Kaip galėtume sakyti, kad mylime Dievą, jeigu nesistengtume būti panašūs į jį? Apaštalas Jonas svarstė: „Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8).

 6. Kaip meilė padeda mums išlikti nuosaikiems įvairiose gyvenimo srityse?

⁶ Meilė svarbi ir dėl trečios priežasties: ji padeda mums likti nuosaikiems įvairiose gyvenimo srityse ir suteikia mūsų poelgiams deramą motyvą. Pavyzdžiui, būtina nuolatos semtis žinių iš Dievo Žodžio. Krikščioniui tai tarsi maistas, padedantis dvasiškai bręsti ir elgtis pagal Dievo valią (Psalmyno 119:105; Mato 4:4; 2 Timotiejui 3:15, 16). Vis dėlto Paulius įspėjo: „Pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo“ (1 Korintiečiams 8:1). Tai nereiškia, kad nedera siekti tikslaus pažinimo. Mūsų problema — nuodėmingi polinkiai (Pradžios 8:21). Jeigu žmogus įgyja pažinimo, bet be meilės, jis gali imti didžiuotis, manydamas esąs geresnis už kitus. To neatsitiks, jeigu pagrindinis jo motyvas — meilė. „Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta“ (1 Korintiečiams 13:4). Meilės vedamas krikščionis neišpuiksta net ir įgijęs daugiau žinių. Dėl meilės jis lieka nuolankus ir nesiekia iškelti savo vardo (Psalmyno 138:6; Jokūbo 4:6).

7, 8. Kaip meilė padeda mums sutelkti dėmesį į vertingesnius dalykus?

⁷ Paulius filipiečiams rašė: „Meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:9, 10). Krikščioniška meilė padės klausyti šio paraginimo — pasirinkti, kas vertingiau. Štai apsvarstyk Pauliaus žodžius Timotiejui: „Jei vyras siekia prižiūrėtojo pareigų, trokšta gero darbo“ (1 Timotiejui 3:1, NW). Per 2000-uosius tarnybinius metus visame pasaulyje susirinkimų pagausėjo 1502, tad iš viso jų dabar yra 91487. Labai reikia daugiau vyresniųjų, tad siekiantys šios tarnybos verti pagyrimo.

⁸ Tačiau prižiūrėtojo pareigų siekiantys broliai išlaikys pusiausvyrą tik turėdami omenyje šios privilegijos paskirtį. Turėti autoritetą ar būti pripažintam nėra svarbu. Jehovai mieli vyresnieji, kurie yra vedami meilės jam ir savo broliams. Jie nesiekia būti žymesni ar įtakingesni. Apaštalas Petras patarė susirinkimų vyresniesiems laikytis deramo požiūrio ir pabrėžė būtinybę ‛apsivilkti nuolankumu’. Jis ragino visus susirinkimo narius: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka“ (1 Petro 5:1-6). Kiekvienam tarnybos pareigų siekiančiam broliui verta apsvarstyti daugybės viso pasaulio vyresniųjų pavyzdį; jie uoliai ir nuolankiai triūsia, todėl yra palaima susirinkimams (Hebrajams 13:7, Brb).

Tinkamas motyvas padeda ištverti

 9. Kodėl krikščionys mąsto apie Jehovos pažadėtas palaimas?

⁹ Būtinybę būti skatinamiems meilės pabrėžia dar kai kas. Tiems, kurie yra atsidavę Dievui iš meilės, Biblija žada gausų atlygį dabar ir neapsakomas palaimas ateityje (1 Timotiejui 4:8). Jei krikščionis tvirtai tiki šiais pažadais ir neabejoja, jog Jehova „jo ieškantiems atsilygina“, jis gali išlaikyti stiprų tikėjimą (Hebrajams 11:6). Daugelis labai laukiame Dievo pažadų išsipildymo ir pritariame apaštalo Jono žodžiams: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apreiškimo 22:20) Mąstydami, kokių palaimų patirs ištikimi asmenys, esame sustiprinami ištverti, kaip ir Jėzui padėjo ištverti „jam priderantys džiaugsmai“ (Hebrajams 12:1, 2, NW).

10, 11. Kodėl skatinamiems meilės lengviau ištverti?

¹⁰ Tačiau kas gali nutikti, jei troškimas gyventi naujajame pasaulyje yra vienintelis mūsų tarnybos Jehovai motyvas? Galime veikiai tapti nekantrūs ir nepatenkinti pasunkėjus padėčiai arba jeigu įvykiai klostosi ne taip ar ne tada, kaip tikėjomės. Gali kilti reali grėsmė praplaukti pro šalį (Hebrajams 2:1; 3:12). Paulius rašė, kad vienas jo bendradarbis, Demas, paliko jį. Kodėl? Nes ‛pamilo šį pasaulį’ (2 Timotiejui 4:10). Kiekvienam, kas tarnauja tik iš savanaudiškų paskatų, kyla toks pat pavojus. Jie gali susivilioti pasaulio siūlomomis galimybėmis ir nebenorėti aukotis dėl būsimųjų palaimų.

¹¹ Normalu ir dera laukti ateities palaimų bei išsiilgto atilsio nuo išmėginimų, tačiau meilė padeda suprasti, kas svarbiausia gyvenime. Svarbiausia ne mūsų, o Jehovos valia (Luko 22:41, 42). Taip, meilė mus ugdo. Jei mylime, kantriai laukiame Dievo, patenkinti jo teikiamu atlygiu ir įsitikinę, jog deramu metu sulauksime visko, ką jis pažadėjo, ir dar daugiau (Psalmyno 145:16; 2 Korintiečiams 12:8, 9). O tuo tarpu meilė padeda nesavanaudiškai tarnauti, nes ji „neieško sau naudos“ (1 Korintiečiams 13:4, 5).

Ką turi mylėti krikščionys?

12. Ką, pasak Jėzaus, turime mylėti?

¹² Jėzus nusakė bendrą taisyklę, ką turime mylėti, cituodamas du teiginius iš Mozės įstatymo. Jis pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ bei „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:37-39).

13. Kaip galime pamilti Jehovą, nors jo nematome?

¹³ Iš Jėzaus žodžių aišku, kad pirmiausia turime mylėti Jehovą. Tačiau nuoširdi meilė Dievui nėra įgimta. Ją turime ugdytis. Tai, ką pirmą kartą išgirdome apie Jehovą, mus patraukė. Po truputį sužinojome, kaip jis paruošė žemę žmonėms (Pradžios 2:5-23). Sužinojome, kaip jis elgėsi su žmonija, kaip neatsisakė mūsų į žmonių šeimą įsiskverbus nuodėmei, bet ėmėsi priemonių išvaduoti mus (Pradžios 3:1-5, 15). Jis buvo švelnus ištikimiesiems ir galiausiai atidavė savo viengimį Sūnų mūsų nuodėmėms atleisti (Jono 3:16, 36). Kaupdami žinias vis geriau pažinome Jehovą (Izaijo 25:1). Karalius Dovydas pasakė, kad mylėjo Jehovą dėl jo meilingo rūpinimosi (Psalmyno 116:1-9). Šiandien Jehova rūpinasi mumis, vadovauja mums, stiprina ir drąsina. Kuo daugiau apie jį sužinome, tuo stipriau jį mylime (Psalmyno 31:24 [31:23, Brb]; Sofonijo 3:17; Romiečiams 8:28).

Kaip galime parodyti savo meilę?

14. Kaip galime parodyti, jog tikrai mylime Dievą?

¹⁴ Be abejo, visame pasaulyje daugelis žmonių teigia mylį Dievą, tačiau paneigia tai savo elgesiu. Iš kur žinoti, ar tikrai mylime Jehovą? Galime kreiptis į jį malda ir pasakyti, ką jaučiame. Be to, meilę išreikškime elgesiu. Apaštalas Jonas pasakė: „Kas laikosi [Dievo] žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame“ (1 Jono 2:5; 5:3). Be kita ko, Dievo Žodis liepia burtis draugėn, taip pat gyventi tyrai bei dorai. Tad vengiame veidmainystės, kalbame tiesą ir saugome savo mąstysenos tyrumą (2 Korintiečiams 7:1; Efeziečiams 4:15; 1 Timotiejui 1:5; Hebrajams 10:23-25). Parodome meilę materialiai padėdami stokojantiesiems (1 Jono 3:17, 18). Ir nevengiame kalbėti kitiems apie Jehovą. Tai yra skelbiame Karalystės gerąją naujieną visame pasaulyje (Mato 24:14; Romiečiams 10:10). Toks klusnumas Dievo Žodžiui liudija, jog mūsų meilė Jehovai yra tikra.

15, 16. Kaip meilė Jehovai praėjusiais metais paveikė daugelio žmonių gyvenimą?

¹⁵ Meilė Jehovai padeda žmonėms tinkamai apsispręsti. Praėjusiais metais meilė paskatino 288907 asmenis paaukoti savo gyvenimą jam ir simbolizuoti šį sprendimą vandens krikštu (Mato 28:19, 20). Jų pasiaukojimas prasmingas. Tai buvo svarbus pokytis jų gyvenime. Pavyzdžiui, Gazmendas buvo viena ryškiausių Albanijos krepšinio žvaigždžių. Keletą metų jiedu drauge su žmona studijavo Bibliją ir, nepaisydami kliūčių, galiausiai tapo Karalystės skelbėjais. Pernai Gazmendas buvo vienas iš 366 asmenų, pakrikštytų Albanijoje 2000-aisiais tarnybiniais metais. Viename laikraštyje apie jį buvo išspausdintas straipsnis, kuriame rašoma: „Jo gyvenimas turi prasmę, todėl jis ir jo šeima džiaugiasi geriausiomis savo gyvenimo dienomis. Jam jau neberūpi kuo daugiau paimti iš gyvenimo, bet kuo daugiau duoti kitų labui.“

¹⁶ Viena neseniai pasikrikštijusi sesė, dirbanti Guamo naftos perdirbimo įmonėje, irgi gavo viliojantį pasiūlymą. Daugelį metų lipus karjeros laiptais, jai pagaliau pasitaikė proga pirmajai iš moterų tapti tos įmonės viceprezidente. Tačiau ji jau paaukojo savo gyvenimą Jehovai. Tad, pasitarusi su vyru, sesuo atsisakė pasiūlymo ir pradėjo dirbti dalį darbo dienos, kad galėtų imtis visalaikės pionierės tarnybos. Meilė Jehovai paskatino ją tarnauti pioniere, užuot siekus finansinių interesų pasaulyje. 2000 tarnybiniais metais visoje žemėje tokia pat meilė paskatino net 805205 asmenis darbuotis įvairiose pionieriškos tarnybos srityse. Kokia puiki tų pionierių meilės bei tikėjimo išraiška!

Paskatinti mylėti Jėzų

17. Koks yra Jėzaus meilės pavyzdys?

¹⁷ Jėzus — puikus pavyzdys asmens, kurį skatino meilė. Iki tapdamas žmogumi, jis mylėjo savo Tėvą ir žmoniją. Išminties lūpomis jis kalbėjo: „Tuomet aš buvau jo [Jehovos] talkininkė, kasdienis jo džiaugsmas, visada džiūgaudama jo akivaizdoje, džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje“ (Patarlių 8:30, 31). Iš meilės Jėzus atsisakė savo dangiškosios buveinės ir sutiko gimti bejėgiu kūdikiu. Jis buvo kantrus ir švelnus su kukliais, nuolankiais žmonėmis ir kentėjo nuo Jehovos priešų. Galiausiai jis mirė už žmoniją ant kančių stulpo (Jono 3:35; 14:30, 31; 15:12, 13; Filipiečiams 2:5-11; Vl). Koks puikus deramo motyvo pavyzdys!

18. a) Kaip ugdomės meilę Jėzui? b) Kaip parodome, kad mylime Jėzų?

¹⁸ Kuomet tyraširdžiai asmenys evangelijose skaito pasakojimus apie Jėzaus gyvenimą ir apmąsto, kokių puikių palaimų jiems suteikė jo ištikimybės kelias, jų širdyse stiprėja meilė jam. Mes šiandien esame kaip tie, kuriems Petras pasakė: „Jūs mylite jį [Jėzų], nors ir nesate jo matę“ (1 Petro 1:8). Meilę parodome tikėdami juo ir eidami jo pasiaukojamo gyvenimo keliu (1 Korintiečiams 11:1; 1 Tesalonikiečiams 1:6; 1 Petro 2:21-25). 2000-ųjų balandžio 19-ąją iš viso 14872086 asmenims, apsilankiusiems kasmetiniame Jėzaus mirties Minėjime, buvo priminta, kodėl reikia mylėti Jėzų. Kiek daug dalyvių! Ir koks padrąsinimas matyti, kad tokia gausybė žmonių trokšta išgelbėjimo per Jėzaus auką! Tikrai mus stiprina Jehovos ir Jėzaus meilė mums bei mūsų meilė jiems.

19. Kokie klausimai apie meilę bus svarstomi tolesniame straipsnyje?

¹⁹ Jėzus pasakė, jog turime mylėti Jehovą visa širdimi, siela, protu ir jėgomis. Tačiau, pasak jo, reikia mylėti ir artimą kaip pačius save (Morkaus 12:29-31). Kas yra artimas? Ir kaip artimo meilė padeda mums laikytis deramos pusiausvyros bei turėti tinkamą motyvą? Šiuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

Ar tu atsimeni?

• Kodėl meilė yra būtina?

• Kaip galime pamilti Jehovą?

• Kaip savo elgesiu įrodome, jog mylime Jehovą?

• Kaip parodome savo meilę Jėzui?

[Iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

Meilė skatina mus kantriai laukti palengvėjimo

[Iliustracija 12 puslapyje]

Didi Jėzaus auka skatina mus mylėti jį