Krikščionių ganytojai, ‛plačiai atverkite savo širdis!’
„VIEŠPATS — mano Ganytojas, man nieko netrūksta.“ Šiais žodžiais Dovydas išreiškė visišką pasitikėjimą savo Dievu. Jehova dvasine prasme vedė jį į „žalias pievas“ bei „prie ramių vandenų“, nurodydamas „teisumo takus“. Apsuptas priešų, Dovydas sulaukė paramos bei padrąsinimo. Tai paskatino jį sakyti Jehovai: „Nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.“ Turėdamas tokį neprilygstamą Ganytoją, Dovydas nusprendė ‛per visas savo gyvenimo dienas gyventi Viešpaties Namuose’ (Psalmyno 23:1-6).
Dievo viengimis Sūnus irgi patyrė meilingą Jehovos rūpinimąsi ir, kai gyveno žemėje, pats tobulai sekė Tėvo pavyzdžiu — rūpinosi savo mokiniais. Todėl Raštuose jis vadinamas „geruoju ganytoju“, „didžiuoju Ganytoju“ bei „Vyriausiuoju Ganytoju“ (Jono 10:11; Hebrajams 13:20; 1 Petro 5:2-4).
Jehova bei Jėzus Kristus tebegano tuos, kurie juos myli. Iš dalies tas ganymas pasireiškia per ganytojus padėjėjus, kuriuos jie meilingai duoda susirinkimams. Paulius kreipėsi į tokius ganytojus padėjėjus sakydamas: „Žiūrėkite savęs ir visos kaimenės, kurioje Šventoji Dvasia jus paskyrė prievaizdais, kad ganytumėte Dievo bendriją, kurią jis įsigijo savojo Sūnaus krauju“ (Apaštalų darbų 20:28, Jr).
Ganyti kaimenę Jehovos bei Kristaus Jėzaus pavyzdžiu — nelengva užduotis, tačiau to dabar reikia kaip niekada anksčiau. Tik pagalvok apie daugiau kaip milijoną liudytojų, pasikrikštijusių per pastaruosius trejus metus! Tokie nauji žmonės neturi tvirto dvasinio pagrindo, kuris įgyjamas aktyviai darbuojantis ilgą laiką. Taip pat pagalvok apie tuos liudytojus, kurie dar tebėra vaikai ar paaugliai. Jiems reikia ne tik savo tėvų, bet ir susirinkimo ganytojų padėjėjų dėmesio.
Iš tikrųjų kiekvienas krikščionis patiria spaudimą iš šalies, įskaitant ir bendraamžių įtaką. Kiekvienas turi kovoti, kad atsispirtų stipriam pasaulietiškam potraukiui tenkinti savo įgeidžius. Kai kuriose šalyse Karalystės skelbėjai gali netekti drąsos, nes mažai kas atsiliepia į jų žinią. Daugybė skelbėjų turi rimtų sveikatos problemų. Kiti stimulą pirmiau siekti Karalystės gali prarasti dėl finansinių sunkumų. Iš tiesų net ir tiems, kurie jau daug metų yra tiesoje, reikia meilingų ganytojų pagalbos, ir kiekvienas iš mūsų jos nusipelno.
Tinkamas motyvas
Pirmojo amžiaus krikščionims buvo primenama ‛plačiai atverti savo širdis’ (2 Korintiečiams 6:11-13, Brb). Krikščionių vyresnieji gerai daro, jei, atlikdami savo pareigas, laikosi šio patarimo. Kaip jie gali tai daryti? O ką gali daryti tarnybiniai padėjėjai, kurių daugelis — būsimieji ganytojai?
Kad vyresnieji būtų palaima kaimenei, juos turi skatinti ne tik pareigos jausmas. Jiems patariama: „Ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia [„uoliai“, Brb]“ (1 Petro 5:2, kursyvas mūsų). Ganyti veiksmingai galima tik turint noro ir uolumo tarnauti kitiems (Jono 21:15-17). Tai reiškia pastebėti avių poreikius ir nedelsiant reaguoti. Tai reiškia rodyti puikias krikščioniškas savybes — Dievo dvasios vaisius — bendraujant su kitais žmonėmis (Galatams 5:22, 23).
Į ganytojų pareigas įeina brolių lankymas jų namuose.a Tie ganytojai, kurie ‛plačiai atveria savo širdis’, negaili jėgų. Kitaip sakant, jie neapsiriboja ganytojiškais aplankymais. Ganyti kaimenei jie stengiasi išnaudoti kiekvieną progą.
Ruošti kitus tapti ganytojais
Jei kuris brolis, nesvarbu kokio amžiaus, „siekia prižiūrėtojo pareigų, trokšta gero darbo“ (1 Timotiejui 3:1, NW). Dauguma tarnybinių padėjėjų rodo norą imtis papildomų užduočių. Todėl vyresnieji mielai padeda tiems noringiems broliams žengti šį svarbų žingsnį — ‛siekti prižiūrėtojo pareigų’. Tai reiškia ruošti juos būti veiksmingais ganytojais.
Kadangi Jehovos krikščionių susirinkimas tvirtai laikosi aukštų Dievo normų, jo nesusilpnina neištikimi ganytojai, kokie aprašomi Ezechielio 34:2-6. Jehovos požiūriu, šie buvo verti paniekos ir ne be pagrindo. Užuot maitinę avis, jie maitinosi patys. Jie nestiprino silpnųjų, negydė sergančiųjų, netvarstė sužeistųjų, neieškojo paklydusiųjų bei dingusiųjų. Elgdamiesi veikiau kaip vilkai, o ne kaip ganytojai, jie engė avis. Apleistos avys išblaškytos klajojo be tikslo, nes nebuvo kas jomis pasirūpintų (Jeremijo 23:1, 2; Nahumo 3:18; Mato 9:36).
Priešingai tiems neištikimiesiems, krikščionių ganytojai seka Jehovos pavyzdžiu. Jie padeda vesti avis į dvasiškai „žalias pievas“ bei „prie ramių vandenų“. Jie stengiasi nukreipti jas „teisumo takais“, padėdami teisingai suprasti Jehovos Žodį ir jį pritaikyti. Jie tai daro veiksmingai, nes yra „gebą mokyti“ (1 Timotiejui 3:2).
Daugiausia vyresnieji moko per susirinkimo sueigas nuo pakylos. Tačiau jie moko ir asmeniškai. Žinoma, vieni yra sumanesni pamokyti asmeniškai, kiti turi geresnę kalbų sakymo dovaną. Tačiau menkesnis sugebėjimas kurioje nors mokymo srityje nereiškia, kad asmuo netinkamas būti mokytoju. Vyresnieji moko visais galimais būdais, įskaitant ganytojišką rūpinimąsi. Kartais ganytojiškas rūpinimasis būna oficialus, pavyzdžiui, per organizuotą aplankymą. Tačiau labai naudinga ganytojiškai rūpintis ir ne taip oficialiai.
Ganytojai bei mokytojai kiekvienu metu
Kad gydytojas atliktų savo darbą, jam reikia žinių ir patirties. Tačiau pacientai vertina jo gerumą, užuojautą, rūpestingumą bei nuoširdų domėjimąsi jais. Šios savybės gydytojui būtinos. Panašių savybių turi turėti ir geras ganytojas bei mokytojas. Jos turi pasidaryti neatskiriama jo asmenybės dalimi. Tikras mokytojas bus pasiruošęs mokyti aplinkinius, kada tik beprireiktų. „Laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!“ — sakoma Patarlių 15:23 (Brb). Tas „laikas“ gali būti, kai jis kalba nuo pakylos, kai skelbia po namus, kai kalbasi Karalystės salėje ar telefonu. Panašiai geras ganytojas stengiasi parodyti puikias savybes ir būti rūpestingas ne vien tik per ganytojiškus aplankymus. Turėdamas ‛plačiai atvertą širdį’, jis stengsis ganyti avis kiekviena proga, rūpindamasis jų poreikiais pačiu laiku. Todėl avys jį myli (Morkaus 10:43).
Volfgangas, dabar vyresnysis, prisimena, kaip kartą pas juos apsilankė vienas tarnybinis padėjėjas su žmona. Jis sako: „Mūsų vaikai labai džiaugėsi jiems parodytu dėmesiu ir tuo, kaip maloniai mes praleidome laiką. Jie vis dar tebekalba apie tai.“ Taip, šis tarnybinis padėjėjas parodė, jog rūpinasi; jis ‛plačiai atvėrė savo širdį’.
Kita proga ‛plačiai atverti savo širdį’ yra lankyti ligonius, nusiųsti jiems trumpą padrąsinamą laiškelį ar paskambinti telefonu — padaryti tai, kas jiems leistų suprasti, kad tu rūpiniesi! Jei reikia pagalbos, pasisiūlyk padėti. Jeigu jie nori išsikalbėti, dėmesingai išklausyk. Pasakok teigiamus dalykus apie jaudinančią teokratinę veiklą savo susirinkime ar kitur. Padėk jiems sutelkti dėmesį į nuostabią ateitį, laukiančią tų, kurie myli Jehovą (2 Korintiečiams 4:16-18).
Ne tik ganytojiški aplankymai
Turint omenyje ganytojiško rūpinimosi tikslą, aišku, kad oficialus ganytojiškas lankymasis brolių namuose — nors ir svarbus — tėra tik ganytojiškų pareigų dalis. Meilingas ganytojas ‛plačiai atveria savo širdį’ tuo, kad yra prieinamas visokiomis aplinkybėmis ir visokiu metu. Šilti santykiai, kuriuos jis palaiko su savo broliais, užtikrina juos, kad nereikia bijoti jokio pavojaus grėsmingais laikais, nes jų mylintis brolis — krikščioniškas ganytojas — jais rūpinasi (Psalmyno 23:4).
Taip, krikščioniški ganytojai, kiekvienas ‛plačiai atverkite savo širdį’. Rodykite broliams nuoširdžią meilę: drąsinkite, stiprinkite, ugdykite juos dvasiškai visais įmanomais būdais. Padėkite jiems būti tvirtiems tikėjime (Kolosiečiams 1:23). Avims, palaimintoms krikščioniškais ganytojais, kurie ‛plačiai atveria savo širdis’, nieko netrūks. Jos, kaip ir Dovydas, nuspręs visados gyventi Jehovos namuose (Psalmyno 23:1, 6). Ko dar galėtų trokšti mylintis ganytojas?
[Išnaša]
a Patarimų dėl ganytojiškų aplankymų galima rasti žurnalo Sargybos bokštas 1993 m. rugsėjo 15 d. numerio 20—23 puslapiuose (rusų k.) ir 1996 m. kovo 15 d. numerio 24—27 puslapiuose (rusų k.).
[Rėmelis 30 puslapyje]
Krikščionių ganytojai
• Tarnauja stropiai ir noriai
• Maitina ir globoja kaimenę
• Padeda kitiems tapti ganytojais
• Lanko ligonius ir rūpinasi jais
• Yra pasirengę padėti savo broliams kiekvienu metu
[Iliustracijos 31 puslapyje]
Kad ir kur būtų vyresnieji — tarnyboje po namus, sueigose ar draugiškuose pobūviuose, — jie visada yra ganytojai