⁹ Į prižiūrėtojo pareigas tinka brolis, kuris visada vadovaujasi sveika nuovoka. Jeigu jis vedęs, laikosi Dievo reikalavimų dėl santuokos: tai vienos žmonos vyras, gerai vadovaujantis savo šeimynai. Jeigu jo vaikai tikintys, klusnūs ir dori, jeigu jie nėra kaltinami pasileidimu ar maištingi, broliai ir sesės mielai kreipsis į jį patarimo šeimos ir krikščioniško gyvenimo klausimais. Prižiūrėtojas taip pat turi būti nepeiktinas, be priekaišto, pelnęs gerą vardą pašaliečių akyse, – toks, kurio niekas negalėtų pagrįstai kaltinti nederamu elgesiu, gadinančiu bendruomenės reputaciją. Prižiūrėtoju nedera skirti asmens, kurį teisminis komitetas neseniai sudrausmino dėl sunkaus nusižengimo. Bendratikiams prižiūrėtojai privalo būti pavyzdys. Tada broliai ir sesės iš šių rūpestingų kaimenės ganytojų noriai mokysis ir jais pasitikės (1 Kor 11:1; 16:15, 16).

¹⁰ Šiuos reikalavimus atitinkantys broliai tarnauja krikščionių bendruomenei panašiai kaip Izraelio tautos seniūnai, pavadinti „išmintingais, nuovokiais ir patyrusiais vyrais“ (Įst 1:13). Aišku, vyresnieji yra netobuli. Tačiau savo gyvensena bendratikių ir kitų žmonių akyse jie yra pelnę dorų, dievobaimingų vyrų reputaciją (Rom 3:23). Per netrumpą laiką tapo akivaizdu, kad jie stengiasi vadovautis Dievo nustatytais principais. Patys būdami nepeiktini, jie gali drąsiai kalbėti ir mokyti kitus brolius ir seses.

¹¹ Kad tiktų į prižiūrėtojus, vyras turi būti nuosaikus tiek privačioje aplinkoje, tiek kitų žmonių draugijoje. Jis nėra kategoriškas ir visur išlaiko pusiausvyrą. Jis yra susivaldantis ir su saiku daro viską – valgo ar geria, poilsiauja ar pramogauja. Jis ne girtuoklis. Jeigu vartoja svaigiuosius gėrimus, turi tai daryti saikingai, nepasigerti, kad nebūtų pagrindo kaltinti jo girtuokliaujant. Juk svaigalai slopina žmogaus nuovoką ir savitvardą, todėl jis negali tinkamai rūpintis dvasiniais bendruomenės reikalais.

¹² Kad galėtų prižiūrėti bendruomenę, broliui dera būti tvarkingam. Jo išvaizda, namų aplinka ir kasdienė veikla turi liudyti, kad yra išsiugdęs gerus įpročius. Būdamas pareigingas, brolis neatidėlioja darbų ir iš anksto planuoja, ką ir kada turės atlikti. Jis paiso Dievo nustatytų principų ir šioje srityje.

¹⁴ Kad tiktų bendruomenės prižiūrėtojo pareigoms, brolis turi mąstyti sveikai. Tai reiškia, kad jis viską sprendžia kruopščiai pasvėręs, ne paskubomis. Jis privalo gerai išmanyti Jehovos nustatytus principus ir mokėti juos taikyti. Sveikai mąstantis žmogus noriai priima gautą patarimą ir paklūsta vadovaujančių brolių nurodymams. Jis nėra veidmainys.

¹⁵ Paulius priminė Titui, kad prižiūrėtojas turi mylėti, kas gera, ir būti teisingas ir ištikimas. Šios savybės pasireiškia deramu elgesiu su kitais ir tvirtu nusistatymu ginti tai, kas teisinga ir gera. Toks žmogus yra atsidavęs Jehovai ir visada vadovaujasi teisingais jo principais. Taip pat moka laikytis konfidencialumo. Be to, yra svetingas, mielai aukoja savo jėgas ir išteklius kitų labui (Apd 20:33–35).

¹⁶ Prižiūrėtojas galės veiksmingai atlikti savo tarnybą, jei bus geras mokytojas, „savo mokymą grindžiantis patikimuoju žodžiu, kad sveiku mokymu sugebėtų ir padrąsinti, ir priešgyniautojus sudrausminti“ (Tit 1:9). Jis sugeba kalbėti įtikinamai, argumentuoti, atsakyti į prieštaravimus ir sumaniai remdamasis Šventuoju Raštu padėti klausytojams suprasti, kas yra teisinga, kad sustiprėtų jų tikėjimas. Taip mokyti prižiūrėtojas yra pasirengęs „tiek palankiu, tiek sunkiu metu“ (2 Tim 4:2). Nusidėjusį asmenį jis drausmina kantriai ir romiai, o abejojančiam žmogui supratingai padeda ugdytis tikėjimą, skatina jį daryti gerus darbus. Vienas vyresnysis galbūt gabesnis sakyti kalbas visai auditorijai, kitas – mokyti asmeniškai, tačiau ir vienas, ir antras šioje pastraipoje aptartą reikalavimą atitinka.