Pasiekime širdis įtikinėjimu

DAUGELIUI žmonių sąvoka „įtikinėjimas“ kelia įtarimą. Galbūt tai siejasi su atkakliu prekeiviu ar reklama, apgaudinėjančia vartotoją arba juo manipuliuojančia. Net Biblijoje žodis „įkalbinėjimas“ kartais vartojamas neigiama prasme ir nurodo gadinimą arba klaidinimą. Pavyzdžiui, krikščionių apaštalas Paulius rašė galatams: „Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė laikytis tiesos? Ne tasai, kuris jus šaukia, šitaip prikalbėjo“ (Galatams 5:7, 8). Ir kolosiečius Paulius įspėjo saugotis, kad kas nesuvedžiotų „įtikinančia kalba“ (Kolosiečiams 2:4, Brb red.). Tokie įtikinėjimai yra protinga argumentacija klaidingu pagrindu.

Tačiau savo antrame laiške Timotiejui apaštalas Paulius vartojo žodį „įtikinti“ kita prasme. Jis rašė: „Pasilik prie to, ką išmokai ir įtikėjai [„kuo tikėti buvai įkalbėtas“, NW], žinodamas, iš ko išmokai“ (2 Timotiejui 3:14, Brb red.). ‛Įkalbinėjamu tikėti’ Timotiejumi nemanipuliavo motina ir senelė, iš kurių jis sužinojo Rašto tiesas (2 Timotiejui 1:5).a

Romoje būdamas namų arešte, Paulius daugeliui „nuo ryto iki vakaro... dėstė, paliudydamas Dievo karalystę ir stengdamasis iš Mozės įstatymo ir pranašų juos įtikinti apie Jėzų“ (Apaštalų darbai 28:23, NTP). Ar Paulius klaidino savo klausytojus? Nieku gyvu! Tad aišku, kad įtikinėti ne visada bloga.

Graikiškas šios šaknies žodis, vartojamas teigiama prasme ir verčiamas „įtikinti“, reiškia paskatinti keisti nuomonę svariai logiškai samprotaujant. Todėl mokytojas gali išmokyti Rašto pagrindų įtikinėdamas ir taip įdiegdamas kitiems Biblijos tiesą (2 Timotiejui 2:15). Iš tikro tai buvo būdinga Pauliaus tarnystei. Net sidabrakalys Demetrijas, laikęs krikščionybės mokymus klaidingais, pasakė: „Tasai Paulius ne tik Efeze, bet ir kone visoje Azijoje įtikino ir patraukė į savo pusę daug žmonių. Jis tvirtina, esą tai ne dievai, kurie pagaminami žmonių rankomis“ (Apaštalų darbai 19:26).

Įtikinėjimas tarnyboje

Jėzus Kristus nurodė savo pasekėjams: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:19, 20). Daugiau kaip 230 šalių Jehovos Liudytojai klauso šio įsakymo. Kiekvieną 1997 tarnybos metų mėnesį visame pasaulyje jie vidutiniškai vedė 4552589 biblines namų studijas.

Mokyti Biblijos namie yra privilegija, bet tau gali iškilti sunkumų ir prireiks įtikinėjimo meno. Pavyzdžiui, tarkim, jog per ateinančias studijas bus iškeltas klausimas apie Trejybę. Ką darysi žinodamas, kad tavo studijuotojas tiki tuo mokymu? Galėtumei duoti jam leidinį, kuriame svarstoma ši tema. Tu galbūt pamatysi, kad, perskaitęs jį, žmogus įsitikino, jog Dievas ir Jėzus nėra tapatūs. Tačiau ką tu darysi, jei kai kurie klausimai ir toliau išlieka?

Įdėmiai išklausyk. Tai padės tau nustatyti, kokie jau yra studijuotojo įsitikinimai tuo klausimu. Pavyzdžiui, išgirdęs jo žodžius „Aš tikiu Trejybe“, tu galbūt skubiai pradėsi įrodinėti iš Rašto ir neigti tą doktriną. Bet Trejybė suprantama įvairiai. Galbūt tavo studijuotojas tiki visiškai ne tai, ko mokoma apie Trejybę. Tą patį galima pasakyti apie kitus įsitikinimus — persikūnijimą, sielos nemirtingumą bei išgelbėjimą. Todėl atidžiai išklausyk prieš pradėdamas kalbėti. Nemanyk iš anksto žinąs, ką tiki tavo studijuotojas (Patarlių 18:13).

Užduok klausimų. Jie galėtų būti tokie: ‛Ar tu visada tikėjai Trejybe? Ar kada nors kruopščiai tyrinėjai, kas sakoma Biblijoje ta tema? Jei Dievas — trejybės dalis, ar jo Žodyje, Biblijoje, nebūtų aiškiai ir tiesiai pasakyta mums apie tai?’ Mokydamas žmogų, vis sustok ir paklausk: ‛Ar tai, ką aptarėme, neatrodo tau teisinga?’ ‛Ar tu sutinki su šiuo paaiškinimu?’ Sumaniai pateikdamas klausimus, įtrauksi studijuotoją į mokymą. Jis neturėtų būti vien tavo dėstomos temos klausytojas.

Pateik svarių argumentų. Pavyzdžiui, aptardamas Trejybės doktriną, tu galėtumei pasakyti savo studijuotojui: ‛Jėzui pasikrikštijus, iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus.“ Jei žemėje tikrai krikštijosi Dievas, argi jis būtų siuntęs savo balsą į dangų ir atgal, kad tuos žodžius girdėtų čia? Ar tai nebūtų buvęs klaidinimas? Ar „nemeluojantis“ Dievas taip apgaudinėtų?’ (Luko 3:21, 22; Titui 1:1, 2, Brb red.)

Svari taktiška argumentacija dažnai yra labai veiksminga. Štai atvejis su viena moterimi, pavadinkim ją Barbara. Visą savo gyvenimą ji tikėjo, kad Jėzus buvo Dievas ir trejybės, įskaitant šventąją dvasią, dalis. Bet paskui vienas Jehovos Liudytojas pasakė jai, kad Dievas ir Jėzus yra du atskiri asmenys, ir parodė patvirtinančias tai Rašto eilutes.b Barbara negalėjo paneigti Biblijos. Drauge ji nusiminė. Juk Trejybės doktrina buvo brangi jos širdžiai.

Liudytojas kantriai įtikinėjo Barbarą. „Norėdama išmokyti mane, kad du asmenys yra lygūs, kokį pateiktumei pavyzdį iš šeimos struktūros?“ — paklausė jis. Ji trumpai pagalvojo ir tada pasakė: „Aš nurodyčiau du brolius.“ „Labai gerai, — atsakė Liudytojas. — Galbūt netgi tapačius dvynius. Tačiau ką Jėzus norėjo pasakyti mokydamas mus žiūrėti į Dievą kaip į Tėvą, o į jį patį kaip į Sūnų?“ „Supratau, — atsakė Barbara plačiai atvėrusi akis. — Jis nurodo, kas yra vyresnis ir autoritetingesnis.“

„Teisingai, — tarė Liudytojas, — ir Jėzaus laikų žydai, gyvenantys patriarchalinėje visuomenėje, ypač puikiai tai galėjo suprasti.“ Pabrėždamas savo teiginį, Liudytojas apibendrino taip: „Jei mudu sugalvojome tokį tinkamą palyginimą mokymui apie tapatybę — pavyzdį apie du brolius ar vienodus dvynius — aišku, jog Jėzus, Didysis Mokytojas, irgi galėjo taip padaryti. Tačiau ryšiui tarp savęs ir Dievo apibūdinti jis vartojo žodžius ‛tėvas’ ir ‛sūnus’.“

Galop Barbara suprato ir priėmė tai. Jos širdis buvo paliesta mokėjimu įtikinti.

Reikia atsižvelgti į jausmus

Tvirtai įsišakniję religiniai įsitikinimai dažnai susiję su jausmais. Štai kaip buvo su Edna, atsidavusia katalike. Jos paaugliai anūkai pateikė jai aiškius Rašto įrodymus, kad Dievas ir Jėzus nėra tas pats asmuo. Edna suprato tai. Tačiau ji maloniai, bet tvirtai pasakė: „Aš tikiu šventąja Trejybe.“

Galbūt tau teko išgirsti ką nors panašaus. Daugelis laiko savo religijos mokymus savo pačių dalele. Norint įtikinti tokius Biblijos studijuotojus, reikia daugiau nei šaltos logikos ar eilės Rašto tekstų, patvirtinančių žmogaus požiūrio klaidingumą. Tokiu atveju labai tinka nuosaikumas — įtikinėjant reikia būti gailestingam. (Palygink Romiečiams 12:15; Kolosiečiams 3:12.) Žinoma, paveikus mokytojas turi tvirtus įsitikinimus. Pavyzdžiui, Paulius kalbėjo: „Aš įsitikinęs“ bei „Aš žinau ir esu tikras Viešpatyje Jėzuje“ (Romiečiams 8:38, Brb red.; 14:14). Tačiau savo įsitikinimus privalome išreikšti ne dogmatiškai, savo teisumą iškeliančiu tonu; taip pat neturime būti pašaipūs bei nepagarbūs pateikdami Biblijos tiesas. Mes, aišku, nenorime įžeisti ar net užgauti studijuotojo (Patarlių 12:18, Brb red.).

Daug geriau gerbti studijuotojo įsitikinimus ir pripažinti jo teisę į tokias pažiūras. Nuolankumas yra sėkmės raktas. Kuklios dvasios mokytojas nelaikys savęs aukštesniu už studijuotoją (Luko 18:9-14; Filipiečiams 2:3, 4). Įtikinėjimas, laikantis Dievo dvasios, yra nuolankus ir iš esmės skamba taip: ‛Jehova gailestingai padėjo man suprasti tą dalyką. Leiskite pasidalinti tuo su jumis.’

Savo bendrakrikščionims Korinte Paulius rašė: „Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną protą, kad paklustų Kristui“ (2 Korintiečiams 10:4, 5). Šiandieną Jehovos Liudytojai naudojasi Dievo Žodžiu klaidingų mokymų tvirtovėms griauti, taip pat Dievui nepatinkantiems giliai įsišaknijusiems įpročiams ir bruožams išdildyti (1 Korintiečiams 6:9-11). Tai darydami, Liudytojai prisimena, kad Jehova buvo meilingai kantrus su jais. Kokie jie laimingi turėdami jo Žodį, Bibliją, bei naudodamiesi šia veiksminga priemone klaidingiems mokymams išrauti ir įtikinėjimo menu paliesti širdis!

[Išnašos]

[Rėmelis 23 puslapyje]

Kaip pasiekti studijuotojo širdį

◻ Melsk Jehovos vadovavimo pasiekti Biblijos studijuotojo širdį (Nehemijo 2:4, 5; Izaijo 50:4).

◻ Suprask, ką studijuotojas tiki ir kodėl klaidingas mokymas jam gali būti patrauklus (Apaštalų darbai 17:22, 23).

◻ Maloniai, kantriai pateik logišką Rašto argumentą laikydamasis bendro pagrindo (Apaštalų darbai 17:24-34).

◻ Jei gali, paremk Biblijos tiesas gerais pavyzdžiais (Morkaus 4:33, 34).

◻ Parodyk studijuotojui, kokia yra tikslaus Biblijos pažinimo nauda (1 Timotiejui 2:3, 4; 2 Timotiejui 3:14, 15).