Ar tvirtas tavo tikėjimo pamatas?

 1. Ką neretai turime omenyje sakydami žodį „tiesa“?

„KAIP tu pažinai tiesą?“ „Ar užaugai tiesoje?“ „Kiek metų esi tiesoje?“ Tokių klausimų tikriausiai esi išgirdęs ne kartą, o gal ir pats kitų panašiai paklausinėji. Ką neretai turime omenyje sakydami žodį „tiesa“? Trumpai tariant, savo įsitikinimus, tarnystę, krikščionišką gyvenimą. Jeigu žmogus suprato Biblijos mokymus, išsivadavo iš klaidingų religinių įsitikinimų ir stengiasi visur vadovautis Jehovos nustatytais principais, sakome, kad jis gyvena „tiesoje“ (Jn 8:32). Toks žmogus yra laimingas – tiek, kiek įmanoma netobulam žmogui netobulame pasaulyje.

 2. Kas, sprendžiant iš Jono 13:34, 35, daugelį patraukia prie tiesos?

² Kas tave patraukė prie tiesos? Gražus Jehovos liudytojų elgesys? (1 Pt 2:12) O gal jų meilė artimui? Daugeliui žmonių, pirmąsyk atėjusių į bendruomenės sueigą, ta nuoširdi meilė padarė didelį įspūdį. Netgi didesnį, negu kalba, pasakyta nuo pakylos. Tai visai suprantama, juk Jėzus paminėjo, kad jo mokinius visi atpažins iš tarpusavio meilės. (Perskaityk Jono 13:34, 35.) Žinoma, mylėti vieniems kitus labai svarbu, bet kad mūsų tikėjimas būtų stiprus, vien to nepakanka.

 3. Kas galėtų nutikti, jei mūsų tikėjimo pamatas bus vien krikščionių tarpusavio meilė?

³ Kas galėtų nutikti, jei mūsų tikėjimo pamatas bus vien krikščionių tarpusavio meilė? Tarkim, kuris nors bendratikis, gal net vyresnysis ar pionierius, sunkiai nusidėjo; arba brolis ar sesė tave įskaudino; arba kuris nors krikščionis tapo atskalūnu ir pradėjo tvirtinti, kad einame klystkeliu. Kaip į tai reaguosi? Ar pasipiktinsi ir nustosi Dievui tarnauti? Kad kitų klaidos tavo tikėjimo nepakirstų, jo pamatas turi būti artimas ryšys su Jehova. Tikėjimo namas bus stiprus, jei statysi jį ne vien iš jausmų ir emocijų, bet ir iš tvirtų, logiškų argumentų ir faktų. Turi įsitikinti, kad visa, kas Biblijoje rašoma apie Jehovą, yra tiesa (Rom 12:2).

 4. Kaip, remiantis Mato 13:3–6, 20, 21, kai kurie reaguoja į tikėjimo išmėginimus?

⁴ Jėzus sakė, kad bus žmonių, kurie priims tiesą „su džiaugsmu“, bet paskui neatlaikys tikėjimo išmėginimų. (Perskaityk Mato 13:3–6, 20, 21.) Kodėl tokie žmonės atsitraukia? Kai kurie atkrinta supratę, kad būti Jėzaus sekėju nelengva ir kad reikia nemažai aukotis (Mt 16:24). Anksčiau gal jie tikėjosi, kad Dievas juos laimins ir nuo visų vargų saugos. Deja, šiame netobulame pasaulyje sunkumai neišvengiami. Jeigu nesame pasiruošę, išmėginimai gali atimti iš mūsų džiaugsmą (Ps 6:6; Mok 9:11).

 5. Iš ko akivaizdu, kad daugumos mūsų brolių ir sesių tikėjimas tvirtas?

⁵ Dauguma mūsų brolių ir sesių įsitikinę, kad eina tiesos keliu. Iš ko akivaizdu, kad jie tuo neabejoja? Jei bendratikis įskaudina arba ima elgtis, kaip krikščioniui nedera, tiesos kelio jie nepalieka (Ps 119:165). Kiekvienas išbandymas jų tikėjimą tik sustiprina (Jok 1:2–4). Ką turėtum daryti, kad ir tavo tikėjimas būtų tvirtas?

 6. Kas buvo pirmojo amžiaus krikščionių tikėjimo pamatas?

⁶ Pirmojo amžiaus krikščionys savo tikėjimą nuolat stiprino – sėmėsi žinių iš šventųjų raštų ir aiškinosi „tiesą, kurią skelbia geroji naujiena“ (Gal 2:5). Ši tiesa – tai visi krikščionių mokymai, įskaitant mokymus apie Jėzaus Kristaus išperkamąją auką ir prisikėlimą. Apaštalas Paulius jų teisingumu nė kiek neabejojo. Iš kur tą žinome? Kaip sakoma Biblijoje, jis „Raštų žodžiais įrodinėjo, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš mirusių“ (Apd 17:2, 3). Į gerąją naujieną anuomet įsiklausė ir krikščionimis tapo daug žmonių. Jie prašė Jehovą šventosios dvasios pagalbos suprasti, ką girdėjo. Taip pat tuos mokymus tyrinėjo, norėdami įsitikinti, ar jie derinasi su šventaisiais raštais (Apd 17:11, 12; Hbr 5:14). Savo įsitikinimus tie krikščionys grindė ne vien jausmais ar emocijomis ir Jehovai tarnavo ne todėl, kad jiems patiko bičiuliautis su kitais krikščionimis. Jų tikėjimo pamatas buvo žinios apie Dievą (Kol 1:9, 10).

 7. Kodėl svarbu tvirtai tikėti Biblijoje apreikštomis tiesomis?

⁷ Dievo Žodyje apreikštos tiesos yra amžinos, nekintamos (Ps 119:160). Jeigu, pavyzdžiui, bendratikis mus įskaudins ar sunkiai nusidės, dėl to jos nepasikeis. Jos nepasikeis ir užklupus sunkumams. Jei stengsimės Biblijos mokymus perprasti ir įsitikinsime jų teisingumu, sustiprinsime savo tikėjimą. O tvirtas tikėjimas padės atlaikyti išmėginimus, – panašiai kaip inkaras padeda laivui atlaikyti audrą. Kaip galime sustiprinti įsitikinimą, kad esame teisingame kelyje?

 8. Kas, remiantis 2 Timotiejui 3:14, 15, padėjo Timotiejui įsitikinti, kad tai, kuo tiki, yra tiesa?

⁸ Timotiejus neabejojo, kad tai, kuo tiki, yra tiesa. Kodėl jis buvo tuo tikras? (Perskaityk 2 Timotiejui 3:14, 15.) Timotiejui šventųjų raštų mokymus nuo mažens skiepijo mama ir senelė. Tačiau jis tikriausiai ir pats negailėjo laiko ir jėgų šventuosius raštus tyrinėti. Vėliau Timotiejus, jo mama ir senelė susipažino su krikščionių mokymais. Didelį įspūdį jaunuoliui, be abejo, padarė Jėzaus sekėjų meilė. Tapęs krikščioniu jis džiaugėsi bičiulyste su bendratikiais ir nuoširdžiai jais rūpinosi (Fil 2:19, 20). Vis dėlto ne tai buvo Timotiejaus tikėjimo pamatas – tikėjimą jis grindė ne jausmais, o žiniomis. Tu irgi, kaip Timotiejus, turi tyrinėti Bibliją, apmąstyti, ką sužinojai, ir daryti išvadas.

 9. Kokių trijų pagrindinių Biblijos mokymų teisingumu turi įsitikinti?

⁹ Galėtum, pavyzdžiui, pradėti nuo trijų pagrindinių Biblijos mokymų. Pirmiausia turi įsitikinti, kad Dievas Jehova yra visa ko Kūrėjas (Iš 3:14, 15; Hbr 3:4; Apr 4:11). Taip pat turi neabejoti, kad Biblija yra jo Žodis žmonėms (2 Tim 3:16, 17). Ir dar svarbu įsitikinti, kad Jehova žemėje turi organizuotą Jėzaus Kristaus vadovaujamą savo tarnų bendruomenę ir kad ta bendruomenė yra Jehovos liudytojai (Iz 43:10–12; Jn 14:6; Apd 15:14). Suprantama, neprivalai tapti vaikščiojančia Biblijos enciklopedija. Tačiau turi būti tikras, kad visa, kuo tiki, yra tiesa (Rom 12:1).

10. Ko krikščionis turi mokytis?

¹⁰ Kai įsitikinsi trijų minėtų mokymų teisingumu, turi mokytis argumentais iš Dievo Žodžio tuo įtikinti kitus. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad esame Kristaus sekėjai ir padėti savo klausytojams perprasti Biblijos tiesas – visų mūsų pareiga (1 Tim 4:16).b Be to, įrodinėdami tas tiesas kitiems, stipriname savo pačių įsitikinimą jų teisingumu.

11. Ko galime pasimokyti iš apaštalo Pauliaus?

¹¹ Mokydamas žmones apie Jėzų, Paulius pateikė jiems „įtikinamų įrodymų tiek iš Mozės Įstatymo, tiek iš Pranašų“ (Apd 28:23). Kaip galime sekti apaštalo pavyzdžiu? Mokant žmones neužtenka vien pasakyti, kas vienu ar kitu klausimu teigiama Biblijoje. Svarbu studijuotojui pateikti įtikinamų įrodymų ir su juo samprotauti, kad padarytų teisingas išvadas, – taip jis ugdysis artimą ryšį su Jehova. Norime, kad studijuotojas Dievui tarnauti apsispręstų ne dėl mūsų. Šiam žingsniui jį turi skatinti tvirtas įsitikinimas, kad tai, ką sužinojo iš Biblijos, yra tiesa.

12, 13. Kaip tėvai gali padėti vaikams išsiugdyti stiprų tikėjimą?

¹² Jūs, tėvai, be abejo, trokštate, kad vaikai pasirinktų tiesos kelią ir jo nepaliktų. Galbūt manote: vaikas darys dvasinę pažangą, jei bendruomenėje turės gerų draugų. Žinoma, gerų draugų įtaka reikšminga, vis dėlto vien šito nepakanka. Svarbiausia jaunuoliui yra išsiugdyti artimą ryšį su Dievu, o tam reikia būti tvirtai įsitikinusiam, kad Biblijos mokymai yra tiesa.

¹³ Kad įskiepytų tiesą vaikams, tėvai turi rodyti gerą pavyzdį. Jeigu bus įpratę stropiai studijuoti Dievo Žodį ir, ką sužino, apmąstyti, jiems pavyks to paties išmokyti ir savo atžalas. Tėvai, supažindinkite vaikus su Biblijos studijų priemonėmis, – panašiai kaip savo studijuotojus. Tokios pastangos nenueis veltui. Jūsų vaikai pamils Jehovą ir vertins dvasinį maistą, kurį jis tiekia per „ištikimą ir nuovokų vergą“ (Mt 24:45–47). Mokykite savo atžalas ne vien pagrindinių Biblijos tiesų. Kad jie išsiugdytų stiprų tikėjimą, drauge tyrinėkite ir „Dievo gelmes“, – žinoma, atsižvelgdami į jų amžių ir gebėjimus (1 Kor 2:10).

14. Kodėl svarbu gilintis į Biblijos pranašystes? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Ar mokėtum paaiškinti šių pranašysčių reikšmę?“.)

¹⁴ Tikėjimą Dievu labai stiprina ir Biblijos pranašystės. Kokios sustiprino tavo tikėjimą? Galbūt pirmiausia ateina į galvą tos, kurios susijusios su „paskutinėmis dienomis“ (2 Tim 3:1–5; Mt 24:3, 7). O kokios dar pranašystės gali sustiprinti tavo tikėjimą? Ar galėtum, pavyzdžiui, paaiškinti, kaip pildėsi ir kaip tebesipildo tai, kas išpranašauta Danieliaus 2 arba 11 skyriuje?c Jei tavo tikėjimas bus tvirtai pagrįstas Biblija, niekas jo nesugriaus. Pakalbėkime apie mūsų bendratikius, kuriuos per II pasaulinį karą nuožmiai persekiojo nacistinė Vokietijos valdžia. Nors Biblijos pranašystės, susijusios su paskutinėmis dienomis, tada dar nebuvo iki galo išaiškintos, tai, ką tie broliai ir sesės apie jas žinojo, padėjo jiems atlaikyti sunkiausius išmėginimus.

15–17. Kas padėjo mūsų bendratikiams ištverti nacių persekiojimą?

¹⁵ Nacistinio režimo laikotarpiu Vokietijoje tūkstančiai mūsų brolių ir sesių buvo kalinami koncentracijos stovyklose. Hitleris ir SS vadas Heinrichas Himleris Jehovos tarnų labai nekentė. Viena liudytoja prisimena, kad sykį Himleris būreliui sesių pasakė: „Danguje jūsų Jehova gal ir valdo, bet čia, žemėje, mūsų valdžia. Pažiūrėsime, kas išliks – jūs ar mes.“ Kas broliams ir sesėms suteikė jėgų ištverti tikėjimo išmėginimus?

¹⁶ Anie Biblijos tyrinėtojai žinojo, kad 1914 metais danguje buvo įkurta ir pradėjo valdyti Dievo Karalystė. Persekiojimui jie buvo pasiruošę ir neabejojo: Jehovai niekas nesutrukdys įvykdyti savo valios. Dievo tarnai tvirtai tikėjo, kad nėra valdžios, stipresnės už Dievo Karalystę, ir kad Hitlerio valdymas anksčiau ar vėliau žlugs.

¹⁷ Ir iš tikro Hitlerio valdymui atėjo galas. Heinrichas Himleris – tas pats, kuris sakė „čia, žemėje, mūsų valdžia“, – bėgo iš šalies gelbėdamas savo gyvybę. Kelyje jis sutiko vieną buvusį kalinį ir jį atpažino. Tai buvo mūsų brolis Liubkė. Himleris atrodė visiškai palūžęs. Jis paklausė: „Sakyk, Biblijos tyrinėtojau, kas dabar bus?“ Brolis Liubkė jam paaiškino: Jehovos liudytojai visada žinojo, kad nacių režimas žlugs ir kad liudytojai bus išgelbėti. Himleris – žmogus, kuris apie Jehovos liudytojus buvo prikalbėjęs tiek daug bloga, – tąkart nebeturėjo ką pasakyti. Po kurio laiko jis nusižudė. Brolių ir sesių, ištvėrusių koncentracijos stovyklas, istorija liudija: jei tyrinėsime Bibliją ir jos pranašystes, išsiugdysime tvirtą tikėjimą ir atlaikysime sunkiausius išmėginimus (2 Pt 1:19–21).

18. Kodėl, remiantis Jono 6:67, 68, mums būtinas „geras tiesos supratimas ir visokeriopas išmanymas“?

¹⁸ Mes turime vieni kitus mylėti – tai skiriamasis Kristaus mokinių bruožas. Be abejo, mums taip pat reikia „gero tiesos supratimo ir visokeriopo išmanymo“ (Fil 1:9). Antraip mus lengvai nuneštų „visokio mokymo vėjai – žmonių suktybė“, įskaitant atskalūnų idėjas (Ef 4:14). Kai kurie pirmajame amžiuje nustojo sekti Jėzumi, o štai apaštalas Petras tvirtai pareiškė, kad tik Jėzus turi „amžino gyvenimo žodžius“. (Perskaityk Jono 6:67, 68.) Nors tuo metu Petras ne iki galo perprato Jėzaus mokymus, jis nuo savo Mokytojo nepasitraukė. Apaštalas suvokė, kad Kristus yra Dievo Siųstasis. Tau irgi reikia stiprinti savo įsitikinimą, kad tai, kas rašoma Biblijoje, yra tiesa. Tada atlaikysi visus išbandymus ir tokį pat tvirtą tikėjimą padėsi išsiugdyti kitiems (2 Jn 1, 2).