Tėvai, padėkite vaikams įgyti „išminties, vedančios į išgelbėjimą“

1, 2. Dėl ko gali nerimauti kai kurie tėvai?

KASMET tūkstančiai Biblijos studijuotojų pasiaukoja Jehovai ir pasikrikštija. Tarp jų yra daugybė jaunuolių, kurie auga Dievo garbintojų šeimoje ir nusprendžia pasirinkti geriausią gyvenimo kelią (Ps 1:1–3). Jeigu turi vaikų, tikriausiai labai lauki tos džiugios dienos, kai tavo sūnus ar dukra pasikrikštys. (Palygink su 3 Jono 4.)

² Bet galbūt tau kyla ir neramių minčių. Greičiausiai esi matęs, kad kuris nors pasikrikštijęs jaunuolis vėliau ėmė abejoti, ar laikytis Dievo normų protinga. Ne vienas tokioms abejonėms pasidavė ir net paliko tiesos kelią. Todėl, galimas dalykas, baiminiesi, kad ir tavo vaikas, stojęs į teisingą kelią, vėliau jo nepaliktų, kad jo meilė tiesai neišblėstų. Tikrai nenori, jog tavo atžalai tiktų žodžiai, kuriuos Jėzus ištarė kai kuriems pirmo amžiaus Efezo bendruomenės nariams: „Palikai savo pirmutinę meilę“ (Apr 2:4). Kaip galėtum padėti savo vaikui to išsisaugoti ir, Biblijos žodžiais tariant, augti išgelbėjimui? (1 Pt 2:2) Pažiūrėkime, ko mus pamoko Timotiejaus pavyzdys.

 3. a) Kaip Timotiejus tapo krikščioniu ir kaip jis žiūrėjo į Jėzaus mokymus? b) Kokius tris svarbius dalykus Paulius paminėjo laiške Timotiejui?

³ Su krikščionybės mokymais Timotiejus tikriausiai susipažino 47 m. e. metais, kai apaštalas Paulius pirmąsyk lankėsi Listroje. Tuomet Timotiejus, matyt, buvo dar paauglys, vis dėlto Jėzaus mokymus labai vertino ir jų laikėsi. Jau po dvejų metų vaikinas tapo Pauliaus bendražygiu. Nuo tada praėjus 16 metų, apaštalas Timotiejui rašė: „Laikykis to, ko išmokai ir kuo buvai įtikintas, žinodamas, iš kokių žmonių išmokai. Tu nuo kūdikystės pažįsti šventuosius [hebrajiškuosius] raštus, kurie gali suteikti tau išminties, vedančios į išgelbėjimą per tikėjimą Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 3:14, 15). Atkreipkime dėmesį, kokius tris svarbius dalykus Paulius paminėjo: 1) kad Timotiejus pažinojo šventuosius raštus, 2) kad jis buvo įtikintas tuo, ką sužinojo, 3) kad jis įgijo išminties, vedančios į išgelbėjimą per tikėjimą Kristuje Jėzuje.

 4. Kokiomis priemonėmis naudojiesi mokydamas savo mažuosius tiesos? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁴ Tu, aišku, nori, kad tavo vaikas gerai pažintų Šventąjį Raštą, tiek hebrajiškąją, tiek graikiškąją jo dalį. Dar visai maži berniukai ir mergaitės geba įsiminti Biblijos pasakojimus apie senovėje gyvenusius žmones. Jehovos organizacija yra parūpinusi daugybę priemonių, padedančių tėvams mokyti vaikus Šventojo Rašto tiesų. Ar žinai, kas konkrečiai yra prieinama tavo kalba? Atmink: kad vaikas užmegztų tvirtą draugystę su Jehova, jam būtina įgyti žinių iš Šventojo Rašto.

 5. Kuo Timotiejus buvo įtikintas ir iš ko tai matėsi?

⁵ Geras Šventojo Rašto pažinimas labai svarbus. Vis dėlto tėvams nepakanka tik suteikti vaikams žinių apie Biblijoje aprašytus asmenis ir įvykius. Štai Timotiejus buvo įtikintas, kad tai, ko išmoko, yra tiesa. Kas rašoma hebrajiškuosiuose raštuose, Timotiejus žinojo nuo vaikystės. Bet vėliau jis išgirdo svarių argumentų, kad Jėzus yra išpranašautasis Mesijas, ir tuo įtikėjo. Tvirtas tikėjimas paskatino Timotiejų pasikrikštyti ir su Pauliumi užsiimti misionieriška tarnyba.

 6. Kaip gali padėti savo vaikui įsitikinti, kad tai, kas rašoma Biblijoje, yra tiesa?

⁶ Ką galėtum daryti, kad tavo vaikas, kaip kadaise Timotiejus, būtų įtikintas, jog tai, ko jį mokai, yra tiesa? Visų pirma nepristik kantrybės. Tikėjimas neišaugs per vieną dieną. Dar atmink štai ką: jei tu kuo nors tiki, nereiškia, kad tuo savaime tikės ir tavo vaikas. Jis turi pats sąmoningai įsitikinti, kad Biblijoje rašoma tiesa. (Perskaityk Romiečiams 12:1.) Taigi labai svarbu, kaip savo vaiką ugdai ir mokai, ypač tada, kai jis užduoda įvairių klausimų. Pažiūrėkime, ko galime pasimokyti iš vieno tėvo.

7, 8. a) Kaip vienas tėvas, mokydamas savo dukrą, rodo kantrybę? b) Kaip tau reikėjo parodyti kantrybę mokant savo vaiką?

⁷ Tomas, auginantis vienuolikmetę mergaitę, pasakoja: „Dukra kartais paklausia: „Gal Jehova, kurdamas žemėje gyvybę, naudojosi evoliucija?“, arba: „Kodėl mes neiname balsuoti? Juk šitaip galėtume prisidėti prie to, kad mūsų šalyje gyvenimas būtų geresnis.“ Kartais tiesiog turiu prikąsti liežuvį, kad neišrėžčiau kategoriško, dogmatiško atsakymo. Žinau, kad vienu nenuginčijamu argumentu tikėjimo jai neišugdysiu. Jį reikia statyti po gabalėlį iš daugelio atskirų įrodymų.“

⁸ Brolis supranta, kad mokydamas dukrą turi būti kantrus. Kantrybė būtina kiekvienam krikščioniui (Kol 3:12). Tomas taip pat žino, kad laikui bėgant kalbėtis tikriausiai teks ne sykį. Reikės aptarti Biblijos eilutes, remiantis jomis drauge pasamprotauti. Tik tada tiesa giliai įsišaknys dukros širdyje. Brolis sako: „Su žmona norime įsitikinti, ar svarbiais klausimais mūsų dukrelė tikrai tiki tuo, ko ją mokome, ar ji su tuo sutinka. Jeigu jai kyla kokių klausimų, puiku. Tiesą sakant, sunerimčiau, jei dukra nė nesudvejojusi aklai kuo nors patikėtų.“

 9. Kas tau padėtų įdiegti savo vaikui Dievo Žodžio tiesas?

⁹ Jeigu tėvai bus kantrūs mokytojai, jų atžalos palaipsniui supras, koks yra tiesos „plotis, ilgis, aukštis, gylis“ (Ef 3:18). Svarbu atsižvelgti į jų amžių ir sugebėjimus. Vaikų tikėjimui vis tvirtėjant, jiems darysis lengviau paaiškinti apie savo įsitikinimus kitiems, taip pat ir bendraklasiams (1 Pt 3:15). Pagalvok, pavyzdžiui, ar tavo vaikai, remdamiesi Biblija, galėtų atsakyti į klausimą, kas nutinka žmogui, kai jis miršta? Ar juos pačius įtikina Šventajame Rašte pateiktas atsakymas?a Nepamiršk: kad vaikui įdiegtum Dievo Žodžio tiesas, tau reikės daug kantrybės, bet stengtis tikrai verta (Įst 6:6, 7).

10. Ko svarbu nepamiršti mokant vaikus?

¹⁰ Žinoma, jeigu nori, kad vaikai išsiugdytų tvirtą tikėjimą, svarbus ir tavo paties pavyzdys. Štai ką sako Stefani, auginanti tris dukras: „Kai mano mergaitės buvo dar visai mažos, vis pamąstydavau: „Ar dukroms pasakoju, kodėl aš pati neabejoju Jehovos buvimu, jo meile ir teisingumu? Ar joms akivaizdu, kad aš myliu Jehovą? Negalėčiau viltis, jog dukros turės tvirtą tikėjimą, jei aš pati jo neturėčiau.“

11, 12. a) Kaip apibūdintum išmintį? b) Kodėl galime tvirtinti, kad žmogaus išmintis visų pirma priklauso ne nuo amžiaus?

¹¹ Kaip jau aptarėme, Timotiejus turėjo žinių iš Šventraščio ir tvirtai tikėjo, kad yra išmokytas tiesos. O ką apaštalas turėjo omenyje sakydamas, kad šventieji raštai gali suteikti „išminties, vedančios į išgelbėjimą“?

¹² Žinyno Insight on the Scriptures antrame tome aiškinama, kokia prasme Biblijoje vartojamas žodis „išmintis“. Ten rašoma: „Išmintis yra gebėjimas naudotis žiniomis bei supratimu, kai reikia spręsti problemas, išvengti pavojų, pasiekti kokį nors tikslą, patarti kitiems. Tai priešingybė kvailumui.“ Biblijoje, Patarlių 22:15, kvailumas susietas su vaikiškumu ir brandumo stoka. Ten sakoma: „Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“ (Brb). Taigi galime daryti išvadą, kad išmintis – kvailumo priešybė – yra vienas iš požymių, rodančių asmens brandą. Tačiau dvasinė branda nebūtinai ateina su amžiumi. Ji pirmiausia matysis iš to, ar žmogus pagarbiai bijo Jehovos ir nori jam paklusti. (Perskaityk Psalmyno 111:10, NW.b)

13. Iš ko bus matyti, kad vaikas turi „išminties, vedančios į išgelbėjimą“?

¹³ Jaunuoliai, pasižymintys dvasine branda, nėra „blaškomi bangų ir nešiojami visokių mokymo vėjų“ – jie nepasiduoda savo įgeidžiams, geba atsispirti bendraamžių spaudimui (Ef 4:14). Jie nuolat lavina „savo jusles, kad atskirtų gera nuo blogo“ (Hbr 5:14). Protingi jų sprendimai, ypač tada, kai tėvai ar kiti suaugusieji nemato, liudija, kad šie jaunuoliai bręsta ir pažangėja (Fil 2:12). Būtent tokia išmintis reikalinga išsigelbėjimui. (Perskaityk Patarlių 24:14.) Kaip čia savo atžalai gali padėti tu? Visų pirma aiškiai išdėstyk, kokiomis vertybėmis jūsų šeima vadovaujasi. Iš tavo žodžių ir darbų turi būti akivaizdu, kad tos vertybės pagrįstos Dievo Žodžiu ir kad pats stengiesi jas puoselėti (Rom 2:21–23).

14, 15. a) Apie ką turėtų pamąstyti jaunuolis, norintis krikštytis? b) Kaip gali padėti savo vaikui įsisąmoninti, kad laikytis Dievo įstatymų visada naudinga?

¹⁴ Vis dėlto nepakanka vaikui tik pasakyti, kas yra gera ir kas bloga. Su juo vertėtų pasamprotauti, pavyzdžiui, tokiais klausimais: „Kodėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio smagūs dalykai Biblijoje draudžiami? Kas mane įtikina, kad laikytis Biblijos normų visada naudinga?“ (Iz 48:17, 18).

¹⁵ Jeigu vaikas išreiškia norą krikštytis, padėk jam suvokti, kad tai labai atsakingas žingsnis. Pasistenk išsiaiškinti, ar jis supranta, kokios yra krikščionio pareigos, ar yra pasiruošęs jas prisiimti, ar žino, ką gera krikštas suteikia, ar numano, kokių sunkumų po krikšto gali rastis. Paklausk, kodėl, jo manymu, tuos sunkumus verta pakelti (Mk 10:29, 30). Visa tai žmogus privalo apsvarstyti dar prieš krikštą. Padėk savo vaikui įžvelgti, kodėl verta Jehovai paklusti ir kokios gali būti neklusnumo pasekmės. Tada jis, galimas dalykas, dar tvirčiau įsitikins, kad jei laikysis Dievo Žodžio, viskas visada išeis tik į gera (Įst 30:19, 20).

16. Ką būtina atminti tėvams, jeigu pasikrikštijusio vaiko tikėjimas ima svyruoti?

¹⁶ O kaip tada, jeigu vaiko tikėjimas ima svyruoti kuriuo nors metu po krikšto? Galbūt jį patraukia visokie pasaulio dalykai, o gal jis suabejoja, ar tikrai verta laikytis Biblijos principų (Ps 73:1–3, 12, 13). Atmink, kad tavo reakcija į jaunuolio abejones gali nulemti, ar šis ims tvirčiau laikytis teisingo tikėjimo, ar nuo jo dar labiau nutols. Kad ir kokio amžiaus tavo vaikas būtų – jaunesnis ar jau bebaigiantis paauglystės metus, – jokiu būdu nepaskelbk jam karo. Jeigu turi tikslą palenkti jo širdį į savo pusę, patikink jį, kad iš meilės nori jam padėti.

17, 18. Ko tėvai galėtų imtis, kad padėtų savo vaikui įveikti abejones?

¹⁷ Savo krikštu jaunuolis parodė, jog pasiaukojo Jehovai – pasižadėjo jį mylėti ir svarbiausią vietą gyvenime skirti jo valios vykdymui. (Perskaityk Morkaus 12:30.) Į šį pažadą Jehova žiūri labai rimtai. Tokio požiūrio turi laikytis ir tie, kas jį davė (Mok 5:3, 4). Primink tai savo vaikui. Vis dėlto pirmiausia gerai patyrinėk medžiagą, mūsų organizacijos paruoštą specialiai tėvams. Tada, parinkęs tinkamą metą, švelniai ir taktiškai su vaiku pasikalbėk. Padėk jam suprasti, kad pasiaukodamas Jehovai ir pasikrikštydamas jis žengė labai rimtą žingsnį ir kad šito sprendimo laikydamasis jis laimės daug gera.

¹⁸ Gerų patarimų tėvai ras, pavyzdžiui, knygos Jaunimas klausia... Atsakymai, kurie tau padės 1-o tomo pabaigoje esančiame priede „Klausia tėvai“. Ten rašoma: „Neskubėkite manyti, kad paauglys atmetė jūsų tikybą. Dažniausiai už jo vangumo slypi vienokia ar kitokia priežastis.“ Galbūt tavo vaikas patiria bendraamžių spaudimą. O gal jaučiasi vienišas arba mano, kad niekad neprilygs dvasingiems bendruomenės jaunuoliams. Toliau priede sakoma: „Pažymėtina, kad tokios priežastys nėra tiesiogiai susijusios su jūsų tikėjimo doktrinomis. Jos veikiau susijusios su nemaloniomis aplinkybėmis, dėl kurių paaugliui sunku tikėjimą praktikuoti, – bent jau šiuo metu.“ Priede taip pat pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip tėvai galėtų padėti savo vaikui sutvirtinti svyruojantį tikėjimą.

19. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams įgyti „išminties, vedančios į išgelbėjimą“?

¹⁹ Tėvai, ant jūsų pečių yra didžiulė atsakomybė – auginti ir auklėti savo vaikus „taip, kaip moko Jehova“ (Ef 6:4). Tačiau nepamirškite, kad tai ir labai garbinga užduotis. Šiame straipsnyje aptarėme, kad nepakanka tik pasakoti vaikams, kas rašoma Biblijoje. Jie turi įsitikinti, kad tai, ko mokosi, yra tiesa. Padėkite jiems išsiugdyti tokį stiprų tikėjimą, kad jie norėtų paaukoti savo gyvenimą Jehovai ir iš visos širdies jam tarnauti. Kliaukitės Dievo Žodžiu, jo dvasia ir negailėkite pastangų, kad jūsų vaikai įgytų „išminties, vedančios į išgelbėjimą“.