Laikykis kuo atokiau nuo klaidingos religijos!
„Išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Viešpats, — ir nelieskite netyrų daiktų“ (2 KORINTIEČIAMS 6:17).
1. Kokia yra daugelio žmonių dvasinė būklė?
DAUGYBĖ geros širdies žmonių nežino tiesos apie Dievą ir kokia ateitis laukia. Neturėdami atsakymo į svarbiausius dvasinius klausimus, jie sutrikę, apimti abejonių. Milijonai yra tapę vergais prietarų, apeigų ir švenčių, kurios žeidžia mūsų Kūrėją. Galbūt kas nors iš tavo kaimynų, giminių irgi tiki, kad yra ugninis pragaras, kad Dievas — Trejybė, kad siela nemirtinga, ir laikosi kitų klaidingų dogmų.
2. Kokias idėjas skleidžia religiniai vadovai ir kokia padėtis dėl to susidarė?
2 Dėl kieno kaltės pasaulis dvasiniu požiūriu skendi tamsoje? Gal ir keista, bet taip yra dėl religijos, tikriau sakant, dėl tų religinių organizacijų ir jų vadovų, kurie skleidžia idėjas, priešingas Dievo mokymams (Morkaus 7:7, 8). Šitaip daugelis žmonių suvedžiojami: mano esą tikrojo Dievo garbintojai, nors jį tik rūstina. Klaidinga religija tiesiogiai kalta, kad susidarė tokia apgailėtina padėtis.
3. Kas yra pagrindinis klaidatikystės rėmėjas ir ką apie jį sako Biblija?
3 Klaidinga religija turi užnugarį — yra palaikoma nematomos esybės, apie kurią apaštalas Paulius rašė: „Netikintiesiems [...] šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Dievo atvaizdo — Kristaus šlovės Evangelijos šviesos“ (2 Korintiečiams 4:4). „Šio pasaulio dievaitis“ — ne kas kitas kaip Velnias. Jis yra pagrindinis klaidatikystės rėmėjas. „Pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu, — perspėjo Paulius. — Tad nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais“ (2 Korintiečiams 11:14, 15). Šėtonas blogus dalykus parodo kaip gerus ir suvilioja žmones tikėti melu.
4. Kas senovės Izraeliui Dievo duotame Įstatyme buvo pasakyta apie netikrus pranašus?
4 Nenuostabu, kodėl Biblija griežtai smerkia klaidingą religiją. Pavyzdžiui, per Mozę duotame Įstatyme Dievo išrinktoji tauta buvo įspėta saugotis netikrų pranašų. Tą, kas palaikydavo neteisingus mokymus ir garbindavo netikrus dievus, reikėjo ‘užmušti, nes kvietė atsitraukti nuo Viešpaties’. Izraelitams buvo įsakyta ‘pašalinti pikta iš savųjų tarpo’ (Pakartoto Įstatymo 13:1-5, Brb). Jehovos požiūriu, klaidatikystė yra tikra piktenybė (Ezechielio 13:3).
5. Kokių įspėjimų turime klausyti šiandieną?
5 Jėzus Kristus ir jo apaštalai, taip pat kaip ir Jehova, klaidingą religiją griežtai smerkė. Savo mokinius Jėzus perspėjo: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“ (Mato 7:15; Morkaus 13:22, 23). Paulius rašė, kad „Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisingumu“ (Romiečiams 1:18). Kaip svarbu tikriesiems krikščionims klausyti šių įspėjimų ir šalintis kiekvieno, kas slepia Dievo Žodžio tiesas arba skleidžia klaidingus mokymus! (1 Jono 4:1)
Bėk iš „didžiosios Babelės“
6. Kaip Biblijoje aprašyta „didžioji Babelė“?
6 Atkreipk dėmesį, kaip Biblijoje, Apreiškimo knygoje, klaidinga religija vaizduojama. Ji yra lyg girta ištvirkėlė, turinti galios daugybei karalysčių ir jų gyventojų. Čia pasakojama, kad ta moteris paleistuvauja su daugeliu karalių ir girta nuo tikrųjų Dievo garbintojų kraujo (Apreiškimo 17:1, 2, 6, 18). Vardas, užrašytas ant kaktos — „Didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“, — byloja apie jos pasibjaurėtiną elgesį (Apreiškimo 17:5).
7, 8. Kaip klaidinga religija „paleistuvavo“ ir kokios buvo pasekmės?
7 Kas Šventajame Rašte pasakyta apie didžiąją Babelę, tinka apibūdinti visoms neteisingoms religijoms. Nors tūkstančiai tų religijų nėra formaliai susijungusios į vieną organizaciją, savo siekiais ir darbais jos iš esmės nesiskiria. Klaidinga religija, kaip ta Apreiškimo knygoje pavaizduota ištvirkėlė, daro didžiulę įtaką valdžioms. Ji, tartum neištikima santuokos įžadui moteris, paleistuvauja — šliejasi tai prie vienos, tai prie kitos politinės struktūros. „Jūs, svetimautojos! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? — rašė Jokūbas. — Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku“ (Jokūbo 4:4).
8 Klaidingos religijos ir valdžios bičiuliavimasis sukėlė žmonijai daug kančių. Dr. Cholela Mangu, Afrikos politinis apžvalgininkas, sako, kad „pasaulio istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai masinės žudynės vyko dėl religijos ir politikos sandėrio“. Neseniai viename laikraštyje buvo rašoma: „Kruviniausi ir pavojingiausi konfliktai šiandien [...] neatsiejami nuo religijos.“ Milijonai prarado gyvybę religininkų palaikomuose karuose. Didžioji Babelė netgi persekiojo ir žudė tikruosius Dievo tarnus — ji tarsi girta nuo jų kraujo (Apreiškimo 18:24).
9. Kaip iš Apreiškimo knygos akivaizdu, kad Jehova klaidingos religijos nekenčia?
9 Kad Jehova nekenčia klaidingos religijos, akivaizdu iš to, kas „didžiosios Babelės“ laukia. Apreiškimo 17:16 rašoma: „Tie dešimt ragų, kuriuos matei, ir žvėris, — jie ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.“ Pirmiausia didžiulis žvėris ją sudrasko ir ėda jos kūną. Paskui visa, kas iš jos liko, sudeginama. Taip netrukus ir padarys klaidingai religijai pasaulio valdžios. Dievas paskatins jas imtis tokių veiksmų (Apreiškimo 17:17). Didžioji Babelė — visą pasaulį klaidinančios religijos — turi pražūti. „[Babelės] nebebus galima rasti“ (Apreiškimo 18:21).
10. Kaip turime žiūrėti į klaidingą religiją?
10 Kaip į didžiąją Babelę turi žiūrėti tikrieji Dievo garbintojai? Biblijoje tiesiai sakoma: „Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų!“ (Apreiškimo 18:4). Kas nori išsigelbėti, privalo palikti klaidingą religiją, kol nevėlu. Būdamas žemėje, Jėzus Kristus išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis daugelis tuščiai tvirtins juo seką (Mato 24:3-5). Tokiems Jėzus pareiškia: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!“ (Mato 7:23). Dabar jau karaliaujantis Jėzus Kristus nuo klaidingos religijos visiškai atsiriboja.
Kaip laikytis kuo atokiau?
11. Ką turime daryti, kad būtume kuo atokiau nuo neteisingo garbinimo?
11 Tikrieji krikščionys laikosi kuo atokiau nuo klaidingos religijos — atmeta jos melagingus mokymus. Todėl klaidatikių laidų neklausome per radiją, nežiūrime per televiziją, neskaitome jų spaudinių, rašančių netiesą apie Dievą ir jo Žodį (Psalmyno 119:37). Taip pat nedalyvaujame sambūriuose ir pramoginiuose renginiuose, kuriuos remia kokia nors su klaidatikyste susijusi organizacija. Nedarome nieko, kuo prisidėtume prie neteisingo garbinimo (1 Korintiečiams 10:21). Taip apsisaugome, kad kas mūsų „nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8).
12. Ko kartais gali reikėti norint nutraukti visus ryšius su klaidinga religija?
12 Kai kur bažnyčios turi savo narių sąrašus. Ką daryti Jehovos liudytoju norinčiam tapti žmogui, kurio pavardė yra tokiame klaidingos religijos išpažinėjų sąraše? Tiesiog reikia raštiškai atsisakyti narystės, nes itin svarbu nebūti niekaip susiteršusiam tuo, kas klaidinga. Tada anai religinei organizacijai ir visiems bus aišku, kad šis asmuo nutraukia senus ryšius.
13. Koks Biblijos patarimas skatina laikytis skyrium nuo klaidatikystės?
13 „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais, — rašė apaštalas Paulius. — Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu? Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? [...] Todėl: ‘Išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Viešpats, — ir nelieskite netyrų daiktų’“ (2 Korintiečiams 6:14-17). Klausome šių žodžių ir laikomės skyrium nuo klaidatikystės. Bet ar Paulius liepia šalintis ir klaidingos religijos išpažinėjų?
„Išmintingai elkitės“
14. Ar turėtume visiškai vengti klaidingos religijos išpažinėjų? Paaiškink.
14 Ar tikrieji Dievo garbintojai turėtų visiškai vengti ryšių su klaidatikiais? Ar šalintis tų, kurie ne mūsų tikėjimo? Anaiptol. Antrasis iš dviejų didžiausių įsakymų liepia: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39). Meilę žmonėms rodome dalydamiesi gerąja Karalystės naujiena, taip pat studijuodami su jais Bibliją ir mokydami laikytis atstu nuo klaidingos religijos.
15. Ką reiškia būti „ne pasaulio“?
15 Nors skelbiame gerąją naujieną aplinkiniams, mes, Jėzaus sekėjai, esame „ne pasaulio“ (Jono 15:19). „Pasaulis“ šiame kontekste reiškia nuo Dievo nusigręžusią visuomenę (Efeziečiams 4:17-19; 1 Jono 5:19). Nepriklausome jai ta prasme, kad vengiame tokių pažiūrų, elgesio, kalbų, kurios įžeistų Jehovą (1 Jono 2:15-17). Be to, paisome įspėjimo, kad „blogos draugijos gadina gerus papročius“, ir nesibičiuliaujame su tais, kurie ignoruoja krikščioniškas normas (1 Korintiečiams 15:33). Nepriklausyti pasauliui — tai sergėti save „nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:27). Taigi atsiskirti nuo jo nereiškia nutraukti visus ryšius su kitais žmonėmis (Jono 17:15, 16; 1 Korintiečiams 5:9, 10).
16, 17. Kaip krikščionys turi elgtis su tais, kurie nežino Biblijos tiesų?
16 Tad kaip turėtume elgtis su tais, kurie nežino Biblijos tiesų? Kolosų bendruomenei Paulius rašė: „Išmintingai elkitės su svetimaisiais; išnaudokite laiką. Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kolosiečiams 4:5, 6). Ir apaštalas Petras mokė: „Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai“ (1 Petro 3:15, Brb). Paulius krikščionims patarė ‘niekam nepiktžodžiauti, nesikivirčyti, būtų nuosaikiems, visiems žmonėms rodyti visokeriopą romumą’ (Titui 3:2, Brb).
17 Mes, Jehovos liudytojai, sergimės, kad nebūtume šiurkštūs, išdidūs su aplinkiniais. Apie kitų religijų išpažinėjus nekalbame užgauliai, bet esame taktiški, net jeigu kaimynas, bendradarbis ar skelbimo tarnyboje duris mums atidaręs nepažįstamasis atžarus, įžeidinėja (Kolosiečiams 4:6; 2 Timotiejui 2:24).
„Sau pavyzdžiu laikyk sveikus žodžius“
18. Kokia liūdna yra padėtis tų, kurie pasuka atgal į klaidatikystę?
18 Kaip apgailėtina būtų, jeigu žmogus, sužinojęs Šventojo Rašto tiesas, pasuktų atgal prie klaidatikystės! Biblijoje rašoma, koks baisus tas dvasinis nuosmukis: „Jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. [...] Jiems yra nutikę, kaip teisingai sako patarlė: ‘Šuo sugrįžo prie savo vėmalo’ ir: ‘Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne’“ (2 Petro 2:20-22).
19. Kodėl labai svarbu būti budriems ir saugotis, kad kas nesužlugdytų mūsų dvasingumo?
19 Privalome būti budrūs, kad niekas nesužlugdytų mūsų dvasingumo. Toks pavojus iš tikrųjų tyko! Apaštalas Paulius perspėja: „Dvasia aiškiai sako, kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams“ (1 Timotiejui 4:1). Dabar kaip tik ir gyvename „paskučiausiais laikais“. Tie, kas nesilaiko nuošaliai nuo klaidatikystės, gali būti „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius“ (Efeziečiams 4:13, 14).
20. Kaip galime apsisaugoti nuo klaidatikystės pragaištingos įtakos?
20 Kaip apsisaugoti nuo klaidatikystės pragaištingos įtakos? Pagalvokime, kiek visko gauname iš Jehovos. Turime Dievo Žodį, Bibliją (2 Timotiejui 3:16, 17). Per „ištikimą ir protingą vergą“ Jehova tiekia gausybę dvasinio maisto (Mato 24:45, Jr). Ar, darydami dvasinę pažangą, neturėtume lavinti skonį, kad mus trauktų ‘subrendusiems derantis stiprus maistas’, ir ugdytis troškimą lankyti sueigas, kuriose esame mokomi Biblijos tiesų? (Hebrajams 5:13, 14; Psalmyno 26:8) Nepraeikime nė pro vieną iš Jehovos siūlomų dalykų, kad ‘sau pavyzdžiu laikytume sveikus žodžius’, kuriuos girdime (2 Timotiejui 1:13, Brb). Taip gebėsime būti kuo atokiau nuo klaidatikystės.
Ką sužinojai?
• Kas yra „didžioji Babelė“?
• Ką turime daryti, kad būtume kuo atokiau nuo klaidingos religijos?
• Ko reikia saugotis, kad nebūtų sužlugdytas mūsų dvasingumas?
[Iliustracija 28 puslapyje]
Ar žinai, kodėl „didžioji Babelė“ vaizduojama paleistuve?
[Iliustracija 29 puslapyje]
„Didžioji Babelė“ pasmerkta pražūčiai
[Iliustracija 31 puslapyje]
Su tais, kurių įsitikinimai kitokie nei mūsų, elgiamės „romiai ir pagarbiai“