Jehova — Dievas, turintis tikslą

„Iš tikrųjų taip bus, kaip aš maniau, ir kaip savo mintyje nutariau, taip įvyks“ (IZAIJO 14:24).

1, 2. Ką daugelis sako apie gyvenimo prasmę?

ŽMONĖS visur klausia: „Kokia gyvenimo prasmė?“ Vienas Vakarų politinis vadovas pareiškė: „Žmonės dažniau negu kada nors anksčiau klausia: ‛Kas mes esame? Koks mūsų tikslas?’“ Kai vienas laikraštis vedė jaunimo apklausą dėl gyvenimo prasmės, būdingi atsakymai buvo tokie: „Daryti tai, ko širdis geidžia“, „Patirti visus gyvenimo džiaugsmus“, „Gyventi linksmai ir ekstravagantiškai“, „Turėti vaikų, būti laimingam, o po to numirti“. Dauguma manė, kad šis gyvenimas ir yra viskas. Niekas nekalbėjo apie ilgalaikio gyvenimo žemėje tikslą.

² Vienas Konfucijaus pasekėjas pasakė: „Pagrindinė gyvenimo prasmė slypi mūsų paprastoje, žmogiškoje egzistencijoje.“ Pagal tai išeina, kad žmonės ir toliau gims, 70 ar 80 metų kovos, po to mirs ir nueis į amžiną nebūtį. Vienas mokslininkasevoliucionistas pasakė: „Mes galime trokšti „aukštesnio“ atsakymo, bet jo nėra.“ Evoliucionistams gyvenimas yra kova dėl būvio ir viskas baigiasi mirtimi. Tokios filosofijos perteikia beviltišką požiūrį į gyvenimą.

3, 4. Kaip pasaulio padėtis veikia daugelio gyvenimo pažiūras?

³ Daugelis abejoja dėl gyvenimo prasmės, matydami kupiną kančių žmogaus egzistenciją. Mūsų laikais, kai žmogus, atrodo, pasiekė pramonės ir mokslo laimėjimų viršūnę, pasaulyje apie milijardą žmonių rimtai serga arba kenčia neprievalgį. Dėl tokių priežasčių kasmet miršta milijonai vaikų. Be to, dėl karų šiame 20 amžiuje mirė keturiskart daugiau žmonių negu per visų keturių praėjusių šimtmečių laikotarpį. Nusikalstamumas, smurtas, šeimų irimas, piktnaudžiavimas narkotikais, AIDS bei kitos ligos, perduodamos per lytinius santykius, — sąrašas neigiamų veiksnių didėja. Pasaulio vadovai negali išspręsti šių problemų.

⁴ Turėdama omenyje tokias sąlygas, viena moteris išreiškė daugelio nuomonę: „Gyvenimas beprasmiškas. Jei vyksta tiek daug blogų dalykų, gyvenimas neturi didelės vertės.“ O vienas pagyvenęs vyriškis pasakė: „Didesnę savo gyvenimo dalį klausiu savęs: ‛Dėl ko aš gyvenu? Jei ir yra kažkoks tikslas, tai jis manęs jau nebedomina.’“ Kadangi daugybė nežino, kodėl Dievas leidžia, kad egzistuotų kančios, varginga pasaulio padėtis verčia juos gyventi be tikros ateities vilties.

 5. Kodėl pasaulio religijos sukelia dar daugiau painiavos dėl gyvenimo prasmės?

⁵ Net religiniai vadovai nėra vieningi ir tikri dėl gyvenimo prasmės. Buvęs Londono šv. Pauliaus katedros dekanas pasakė: „Visą savo gyvenimą aš stengiausi suprasti, kokia būties prasmė. ... Man tai nepavyko.“ Tiesa, daugelis dvasininkų moko, kad po mirties gerieji eina į dangų, o blogieji — į amžiną pragaro ugnį. Bet šis požiūris nesiūlo žmonijai žemėje nieko kito, kaip tik toliau tęsti savo kankinantį egzistavimą. Ir jeigu Dievo tikslas buvo toks, kad žmonės gyventų danguje, kodėl jis iš pat pradžių nesukūrė jų, kaip angelų, dangiškomis būtybėmis, tuo būdu apsaugotomis nuo tokios daugybės kančių? Tad paprastai samprata apie gyvenimo žemėje prasmę yra arba paini, arba žmonės iš viso netiki, jog gyvenimas turi ją.

Dievas turi tikslą

6, 7. Ką Biblija kalba apie visatos Valdovą?

⁶ Tačiau labiausiai paplitusi per visą žmonijos istoriją knyga — Šventoji Biblija mums sako, kad Jehova, visatos Valdovas, yra Dievas, turintis tikslus. Joje parodyta, kad jis žmonijos žemėje atžvilgiu turi ilgalaikį, iš tikrųjų amžiną, tikslą. O jei Jehova ką nors nutaria, šitai patikimai išsipildo. Lygiai kaip lietus sudaigina sėklą, Dievas sako, kad „taip bus mano žodis, kurs išeina iš mano burnos; jis negrįš į mane tuščias, bet padarys, ko tik aš norėjau, ir bus sėkmingas tuose dalykuose, kuriems aš jį siunčiau“ (Izaijo 55:10, 11). Ką Jehova besakytų, jis padarys, tai „įvyks“ (Izaijo 14:24).

⁷ Mes, žmonės, galime būti visiškai tikri, kad Visagalis įvykdys savo pažadus, nes Dievas „nemeluoja“ (Titui 1:2, ŠvR; Žydams 6:18). Jei jis kalba mums, kad ką nors padarys, jo žodis — garantija, jog tai išsipildys. Jo žodis reiškia, lyg jau būtų įvykdytas. Jis skelbia: „Aš Dievas ir nėra kito Dievo, ir nėra panašaus į mane. Aš skelbiu nuo pat pradžios paskutinius dalykus ir nuo pradžios, kas dar neįvykę, ir aš sakau: Mano nutarimas pasiliks ir visa mano valia įvyks (ŠR). ... Ką sakau, tai ir įgyvendinu, ką galvoju, tai ir padarau“ (ŠvR) (Izaijo 46:9-11).

 8. Ar tie, kurie nuoširdžiai nori pažinti Dievą, gali surasti jį?

⁸ Negana to, Jehova „nenori, kad kas nors žūtų, bet kad kiekvienas imtų atgailauti“ (2 Petro 3:9, ŠvR). Dėl šios priežasties jis nenori, kad kas nors liktų jo nežinąs. Pranašas, vardu Azarijas, pasakė: „Jei ieškosite jo [Dievo], rasite; o jei paliksite jį, ir jis paliks jus“ (2 Kronikų 15:1, 2). Vadinasi, tie, kurie nuoširdžiai nori pažinti Dievą ir jo tikslus, tikrai gali tai padaryti, jei stengiasi jo ieškoti.

9, 10. a) Kas duota tiems, kurie nori pažinti Dievą? b) Kokias galimybes suteikia mums Dievo Žodžio tyrinėjimas?

⁹ Kur ieškoti? Tiems, kurie iš tikrųjų ieško Dievo, jis davė savo Žodį — Bibliją. Per savo šventąją dvasią, tą pačią veikliąją jėgą, kuria naudojosi visatai kurti, Dievas vadovavo ištikimiems vyrams užrašyti tai, ką mes turime žinoti apie jo tikslus. Pavyzdžiui, apaštalas Petras apie Biblijos pranašystę sakė: „Nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti [„vedami“, NW] žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 Petro 1:21). Panašiai ir apaštalas Paulius pareiškė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti tiesumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas [„gerai nusimanantis, visiškai“, NW], pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17; 1 Tesalonikiečiams 2:13).

¹⁰ Atkreipk dėmesį, kad Dievo Žodis įgalina mus ne iš dalies ar nevisiškai, bet būti „gerai nusimanantiems, visiškai pasiruošusiems“. Jis suteikia galimybes kiekvienam tikrai žinoti, kas yra Dievas, kokie jo tikslai ir ko jis reikalauja iš savo tarnų. To ir reikia tikėtis iš knygos, kurios autorius yra Dievas. Ir ji — vienintelis šaltinis, kurį galime tyrinėti tikslioms žinioms apie Dievą įgyti (Patarlių 2:1-5; Jono 17:3). Tai darydami, mes nebebūsime „maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius“ (Efeziečiams 4:13, 14). Psalmininkas išreiškė teisingą požiūrį: „Tavo [Dievo] žodis yra žiburys mano kojoms ir šviesa mano takui“ (Psalmių 118:105).

Laipsniškas atskleidimas

11. Kaip Jehova atskleidė žmonijai savo tikslus?

¹¹ Pačioje žmonijos šeimos pradžioje Jehova atskleidė savo tikslus žemės ir jos gyventojų atžvilgiu (Pradžios 1:26-30). Bet kai mūsų pirmieji tėvai atmetė Dievo suverenitetą, žmonija atsidūrė dvasinėje tamsoje ir tapo mirtinga (Romiečiams 5:12). Tačiau Jehova žinojo, jog bus tokių, kurie norės jam tarnauti. Todėl šimtmečiams slenkant jis palaipsniui atskleidė savo tikslus ištikimiems tarnams. Tarp tų, su kuriais jis bendravo, buvo Henochas (Pradžios 5:24; Judo 14, 15), Nojus (Pradžios 6:9, 13), Abraomas (Pradžios 12:1-3) ir Mozė (Išėjimo 31:18; 34:27, 28). Dievo pranašas Amosas rašė: „Viešpats Dievas juk nieko nedaro neapreiškęs savo paslapties savo tarnams pranašams“ (Amoso 3:7; Danieliaus 2:27, 28).

12. Kaip Jėzus paskleidė daugiau šviesos apie Dievo tikslus?

¹² Kai Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, gyveno žemėje, tai yra praėjus maždaug 4000 metų po maišto Edene, buvo atskleista dar daugiau smulkmenų apie Jehovos tikslus. Tai ypač lietė Dievo planus dėl dangaus Karalystės, kuri valdys žemę, įkūrimo (Danieliaus 2:44). Ta Karalystė buvo Jėzaus mokymo tema (Mato 4:17; 6:10). Jis ir jo pasekėjai mokė, kad valdant Karalystei pradinis Dievo tikslas žemės ir žmonijos atžvilgiu bus įgyvendintas. Žemė bus paversta į rojų, apgyventą tobulais žmonėmis, kurie gyvens amžinai (Psalmių 36:29; Mato 5:5; Luko 23:43; 2 Petro 3:13; Apreiškimas 21:4). Be to, Jėzus ir jo mokiniai, Dievo jėgos įgalinti daryti stebuklus, pademonstravo, kas vyks tame naujajame pasaulyje (Mato 10:1, 8; 15:30, 31; Jono 11:25-44).

13. Kaip pasikeitė Dievo santykiai su žmonėmis per 33 m. e. m. Sekmines?

¹³ Praėjus 50 dienų po Jėzaus mirties, 33 m. e. m. per Sekmines, Dievo dvasia buvo išlieta Kristaus pasekėjų susirinkimui. Jis, kaip Jehovos sandoros tauta, užėmė neištikimo Izraelio vietą (Mato 21:43; 27:51; Apaštalų darbai 2:1-4). Tuo atveju šventosios dvasios išliejimas buvo įrodymas, kad nuo to meto Dievas atskleis tiesas apie savo tikslus per šią naująją atstovybę (Efeziečiams 3:10). Per pirmąjį mūsų eros šimtmetį buvo sukurta organizacinė krikščionių susirinkimo struktūra (1 Korintiečiams 12:27-31; Efeziečiams 4:11, 12).

14. Kaip gali tiesos ieškotojai atpažinti tikrąjį krikščionių susirinkimą?

¹⁴ Šiandieną tiesos ieškotojai gali atpažinti tikrąjį krikščionių susirinkimą iš to, kad jis nuolat rodo pagrindinę Dievo savybę — meilę (1 Jono 4:8, 16). Iš tikrųjų broliška meilė yra skiriamasis tikrųjų krikščionių bruožas. Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jono 13:35; 15:12). Ir Jėzus priminė savo klausytojams: „Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau“ (Jono 15:14). Todėl tikrieji Dievo tarnai yra tie, kurie gyvena pagal meilės įstatymą. Jie ne tik kalba apie tai, nes „tikėjimas be darbų negyvas“ (Jokūbo 2:26).

Apšvietimas

15. Dėl ko Dievo tarnai gali būti tikri?

¹⁵ Jėzus išpranašavo, kad laikui bėgant tikrųjų krikščionių susirinkimas bus vis daugiau apšviestas apie Dievo tikslus. Jis pažadėjo savo pasekėjams: „Globėjas — Šventoji Dvasia — kurį mano vardu Tėvas atsiųs, — jis išmokys jus visko“ (Jono 14:26). Jėzus taip pat pasakė: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki amžiaus pabaigos“ (Mato 28:20, NTP). Tad Dievo tarnai įgyja daugiau supratimo apie Dievo tiesą ir jo tikslus. Taip, „teisiųjų gi takas kaip skaisti šviesa, kuri vis labiau žiba, išeina didyn iki tobulai dienai“ (Patarlių 4:18).

16. Kaip per mūsų dvasinį švietimą nustatome, koks dabar metas Dievo tikslų atžvilgiu?

¹⁶ Šiandieną dvasinė šviesa yra ryškesnė negu kada nors anksčiau, nes mes gyvename tuo laiku, kada daugelis biblinių pranašysčių išsipildo arba greitai išsipildys. Jos parodo, kad mes gyvename šios sugedusios daiktų sistemos „paskutinėmis dienomis“. Šis metas vadinamas „daiktų sistemos pabaiga“ (NW); po jos — naujasis Dievo pasaulis (2 Timotiejui 3:1-5, 13; Mato 24:3-13). Kaip išpranašavo Danielius, dangiškoji Dievo Karalystė greitai „sutrupins ir sunaikins visas šitas [dabar esančias] karalystes, pati gi stovės per amžius“ (Danieliaus 2:44).

17, 18. Kokios didingos pranašystės dabar išsipildo?

¹⁷ Viena iš tų pranašysčių, kurios dabar išsipildo, užrašyta Mato 24-to skyriaus 14-oje eilutėje. Ten Jėzaus pasakyta: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ Visoje žemėje milijonai Jehovos Liudytojų atlieka šį Karalystės skelbimo darbą. Ir kasmet šimtai tūkstančių žmonių prisideda prie jų. Tai atitinka pranašystę iš Izaijo 2:2, 3, kurioje sakoma, kad šito blogojo pasaulio „paskutinėmis dienomis“ žmonės iš daugelio tautų susirinks teisingai garbinti Jehovą, o ‛jis mokys juos savo kelių ir jie vaikščios jo takais’.

¹⁸ Pagal Izaijo 60-to skyriaus 8-os eilutės pranašystę, tie naujieji „kaip debesys“ buriasi į Jehovos garbintojų kaimenę. Kitoje, 22-oje eilutėje, priduriama: „Iš mažiausiojo pasidarys tūkstantis ir iš mažutėlio — galingiausia tauta. Aš, Viešpats, ūmai tai darau savo metu.“ Faktai rodo, jog kaip tik dabar atėjo tas metas. Naujai atėjusieji gali būti garantuoti, kad bendraudami su Jehovos Liudytojais, jie turi ryšį su tikruoju krikščionių susirinkimu.

19. Kodėl sakome, kad naujieji, kurie pradeda bendrauti su Jehovos Liudytojais, ateina į tikrųjų krikščionių susirinkimą?

¹⁹ Kodėl tai mes galime teigti taip tvirtai? Todėl kad tie naujieji drauge su milijonais jau esančių Jehovos organizacijoje pasiaukojo Dievui ir vykdo jo valią. Tai reiškia gyventi pagal Dievo meilės įstatymą. Vienas iš tokių įrodymų yra tas, kad šie krikščionys ‛pasidarė žagres iš savo kalavijų ir pjautuvus iš savo iečių ir nebesimoko daugiau kariauti’ (Izaijo 2:4, ŠvR). Visi Jehovos Liudytojai pasaulyje taip daro, nes rodo meilę. Tai reiškia, kad jie niekada negali kelti ginklo nei vienas prieš kitą, nei prieš bet ką. Šiuo atžvilgiu, skirtingai nuo pasaulio religijų, jie — unikalūs (Jono 13:34, 35; 1 Jono 3:10-12, 15). Jie nedalyvauja skaldytojiškuose nacionalistiniuose judėjimuose, nes sudaro pasaulinę broliją, sutvirtintą „tobulumo raiščiu“ — meile (Kolosiečiams 3:14; Mato 23:8; 1 Jono 4:20, 21).

Dauguma nenori nieko žinoti

20, 21. Kodėl didžiulė dauguma žmonijos yra dvasinėje tamsoje? (2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19).

²⁰ Tuo metu, kai Dievo tarnų tarpe dvasinė šviesa ryškėja, likusieji žemės gyventojai vis giliau grimzta į dvasinę tamsą. Jie nepažįsta Jehovos, nei jo tikslų. Dievo pranašas aprašė šį metą sakydamas: „Štai tamsybė dengia žemę ir tamsumas tautas“ (Izaijo 60:2). Tai todėl, kad žmonės nėra nuoširdžiai susidomėję pažinti Dievą ir netrokšta bandyti jam įtikti. Jėzus pasakė: „Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų“ (Jono 3:19, 20).

²¹ Tokie asmenys nėra nuoširdžiai susidomėję sužinoti Dievo valios. Vietoje to jų gyvenime visas dėmesys nukreiptas į savo pačių valios vykdymą. Ignoruodami Dievo valią, jie stato save į pavojingą padėtį, nes jo Žodis skelbia: „Kas nugręžia savo ausis, kad negirdėtų įstatymo, to malda — pasibjaurėjimas“ (Patarlių 28:9). Jie susilauks savo pasirinkto kurso padarinių. Apaštalas Paulius rašė: „Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ (Galatams 6:7).

22. Ką dabar daro daugybė tų, kurie nori pažinti Dievą?

²² Tačiau yra daugybė žmonių, kurie nori žinoti Dievo valią, nuoširdžiai ieško jo ir artinasi prie jo. „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, — sakoma Jokūbo 4:8. Jėzus pasakė apie tokius žmones: „Kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“ (Jono 3:21). O kokią nuostabią ateitį Dievas numatė tiems, kurie eina į šviesą! Tolesniame straipsnyje mes aptarsime šią jaudinančią perspektyvą.

Kaip tu atsakytumei?

◻ Ką daugelis sako apie gyvenimo prasmę?

◻ Kokiu būdu Jehova apsireiškia kaip Dievas, turintis tikslą?

◻ Koks didelis apšvietimas buvo pirmajame mūsų eros šimtmetyje?

◻ Kaip šiandieną galime atpažinti tikrąjį krikščionių susirinkimą?