Rūpestingi kaimenės ganytojai

JĖZUS iš tikro buvo „gerasis ganytojas“ (Jn 10:11). „Matydamas žmonių minias, jis jų gailėjo, nes jie buvo nuengti ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9:36). Petras ir kiti apaštalai gerai žinojo, kaip Jėzus myli žmones. Jų Mokytojas nė trupučio nepanėšėjo į netikusius Izraelio tautos vadovus. Šie Dievo kaimenę visiškai apleido ir ji dvasiškai alkanavo (Ez 34:7, 8). O Jėzus žmonėmis labai rūpinosi: juos mokė ir net atidavė už juos savo gyvybę. Jis paliko puikų pavyzdį apaštalams, kaip padėti tikintiems žmonėms grįžti pas „savo sielų ganytoją ir prižiūrėtoją“ Jehovą (1 Pt 2:25).

² Sykį, kalbėdamasis su Petru, Jėzus pabrėžė, kaip svarbu Dievo aveles maitinti ir ganyti (Jn 21:15–17). Tie žodžiai Petrą labai paveikė, ir vėliau jis pats ragino krikščionių bendruomenės vyresniuosius: „Ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę, prižiūrėkite ją ne verčiami, o noriai, kaip Dievui patinka, ne siekdami pasipelnyti, o su atsidavimu. Neviešpataukite jums patikėtiems, verčiau būkite kaimenei pavyzdys“ (1 Pt 5:1–3). Į šiuos Petro žodžius dera įsiklausyti visiems bendruomenės prižiūrėtojams. Kaip ir Jėzus, vyresnieji turi darbuotis uoliai, Jehovos tarnyboje rodyti kaimenei gerą pavyzdį (Hbr 13:7).

³ Kokie esame dėkingi Jehovai, kad dvasingiems vyrams pavedė rūpintis bendruomenėmis! Jie labai stengiasi dėl tikėjimo brolių ir sesių – skiria kiekvienam daug dėmesio, pastiprina ir nenuilstamai darbuojasi kas savaitę rengdami ugdančias krikščionių sueigas (Rom 12:8). Kadangi jie akylai saugo kaimenę nuo nedorų žmonių įtakos ir nuo kitų pavojų, jaučiamės saugūs (Iz 32:2; Tit 1:9–11). Rodydami pavyzdį evangelizacijos darbe, vyresnieji skatina ir mus reguliariai, kiekvieną mėnesį, skelbti gerąją naujieną (Hbr 13:15–17). Per šiuos atsidavusius ganytojus Jehova savo tautą rūpestingai ugdo (Ef 4:8, 11, 12).

⁴ Kad bendruomene būtų gerai rūpinamasi, prižiūrėtojais dera skirti vyrus, kurie atitinka Dievo Žodyje išdėstytus reikalavimus. Tik tada galima sakyti, kad jie paskirti šventosios dvasios (Apd 20:28). Kadangi kaimenės ganytojų pareigos labai atsakingos, tie reikalavimai aukšti. Bet jie nėra per sunkūs. Svarbiausia, kad žmogus mylėtų Jehovą ir trokštų tarnauti jam visomis jėgomis. Turi būti akivaizdu, kad prižiūrėtojai Biblijos principais vadovaujasi kasdieniame gyvenime.

⁵ Pagrindinius reikalavimus prižiūrėtojams apaštalas Paulius išdėstė laiškuose Timotiejui ir Titui. 1 Timotiejui 3:1–7 rašoma: „Kas siekia prižiūrėtojo tarnystės, tas siekia kilnaus darbo – tai tikra tiesa. Taigi prižiūrėtojas turi būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, nuosaikus, sveikai mąstantis, tvarkingas, svetingas, gebąs mokyti, ne girtuoklis, ne smurtautojas, bet supratingas, nevaidingas, negodus. Jis turi gerai vadovauti savo šeimynai, jo vaikai turi būti klusnūs ir dori. Juk jeigu vadovauti savo šeimynai nesugeba, kaipgi pasirūpins Dievo bendruomene? Tas vyras neturi būti naujatikis, antraip gali pasikelti į puikybę ir gauti nuosprendį, kokį gavo Velnias. Be to, jam privalu turėti gerą vardą pašaliečių akyse, kad neužsitrauktų negarbės ir nepakliūtų į Velnio žabangus.“

⁶ Titui Paulius rašė: „Aš palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas negerai, ir pagal nurodymus, kuriuos tau daviau, kiekviename mieste paskirtum vyresniuosius. Vyresniuoju gali paskirti tą, kuris yra be priekaišto, vienos žmonos vyras, turi tikinčius vaikus, kurie nėra kaltinami pasileidimu ar maištingi. Juk prižiūrėtojas, kaip Dievo paskirtas prievaizdas, turi būti nepeiktinas, ne savavalis, ne karštakošis, ne girtuoklis, ne smurtautojas, neturi godžiai siekti pelno. Jis turi būti svetingas, mylintis, kas gera, sveikai mąstantis, teisingas, ištikimas, susivaldantis. Jis turi būti geras mokytojas, savo mokymą grindžiantis patikimuoju žodžiu, kad sveiku mokymu sugebėtų ir padrąsinti, ir priešgyniautojus sudrausminti“ (Tit 1:5–9).

⁷ Nors Šventajame Rašte prižiūrėtojams keliami reikalavimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti pernelyg dideli, broliams tai neturėtų tapti kliūtimi šių pareigų siekti. Puoselėdami puikias krikščioniškas savybes, būtinas prižiūrėtojams, jie skatina tai daryti ir bendratikius. Pauliaus žodžiais tariant, šie žmonės yra Dievo dovana. Jie duoti tam, kad „mokytų šventuosius, tarnautų kitiems ir ugdytų Kristaus kūną, kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir gerai pažinsime Dievo Sūnų ir kol tapsime kaip brandus vyras – užaugsime tokie, koks Kristus buvo savo pilnatvėje“ (Ef 4:8, 12, 13).

⁸ Prižiūrėtoju skiriamas vyras neturi būti naujatikis, taigi ir ne jaunuolis, dar tik žengiantis į brandos amžių. Šioms pareigoms tinka broliai, sukaupę nemažai krikščioniško gyvenimo patirties, gerai išmanantys Bibliją ir nuoširdžiai mylintys bendruomenę. Prižiūrėtojams privalu drąsiai prabilti, jei kas pažeidžia Biblijos principus, ir pataisyti nusidėjėlį. Taip apsaugos kaimenę ir neleis niekam jos išnaudoti (Iz 32:2). Visiems bendruomenės nariams turi būti akivaizdu, kad prižiūrėtojai yra dvasingi ir kad Dievo kaimene nuoširdžiai rūpinasi.

⁹ Į prižiūrėtojo pareigas tinka brolis, kuris visada vadovaujasi sveika nuovoka. Jeigu jis vedęs, laikosi Dievo reikalavimų dėl santuokos: tai vienos žmonos vyras, gerai vadovaujantis savo šeimynai. Jeigu jo vaikai tikintys, klusnūs ir dori, jeigu jie nėra kaltinami pasileidimu ar maištingi, broliai ir sesės mielai kreipsis į jį patarimo šeimos ir krikščioniško gyvenimo klausimais. Prižiūrėtojas taip pat turi būti nepeiktinas, be priekaišto, pelnęs gerą vardą pašaliečių akyse, – toks, kurio niekas negalėtų pagrįstai kaltinti nederamu elgesiu, gadinančiu bendruomenės reputaciją. Prižiūrėtoju nedera skirti asmens, kurį teisminis komitetas neseniai sudrausmino dėl sunkaus nusižengimo. Bendratikiams prižiūrėtojai privalo būti pavyzdys. Tada broliai ir sesės iš šių rūpestingų kaimenės ganytojų noriai mokysis ir jais pasitikės (1 Kor 11:1; 16:15, 16).

¹⁰ Šiuos reikalavimus atitinkantys broliai tarnauja krikščionių bendruomenei panašiai kaip Izraelio tautos seniūnai, pavadinti „išmintingais, nuovokiais ir patyrusiais vyrais“ (Įst 1:13). Aišku, vyresnieji yra netobuli. Tačiau savo gyvensena bendratikių ir kitų žmonių akyse jie yra pelnę dorų, dievobaimingų vyrų reputaciją (Rom 3:23). Per netrumpą laiką tapo akivaizdu, kad jie stengiasi vadovautis Dievo nustatytais principais. Patys būdami nepeiktini, jie gali drąsiai kalbėti ir mokyti kitus brolius ir seses.

¹¹ Kad tiktų į prižiūrėtojus, vyras turi būti nuosaikus tiek privačioje aplinkoje, tiek kitų žmonių draugijoje. Jis nėra kategoriškas ir visur išlaiko pusiausvyrą. Jis yra susivaldantis ir su saiku daro viską – valgo ar geria, poilsiauja ar pramogauja. Jis ne girtuoklis. Jeigu vartoja svaigiuosius gėrimus, turi tai daryti saikingai, nepasigerti, kad nebūtų pagrindo kaltinti jo girtuokliaujant. Juk svaigalai slopina žmogaus nuovoką ir savitvardą, todėl jis negali tinkamai rūpintis dvasiniais bendruomenės reikalais.

¹² Kad galėtų prižiūrėti bendruomenę, broliui dera būti tvarkingam. Jo išvaizda, namų aplinka ir kasdienė veikla turi liudyti, kad yra išsiugdęs gerus įpročius. Būdamas pareigingas, brolis neatidėlioja darbų ir iš anksto planuoja, ką ir kada turės atlikti. Jis paiso Dievo nustatytų principų ir šioje srityje.

¹³ Prižiūrėtojas turi būti supratingas žmogus, mokantis sutarti su kitais vyresniaisiais ir vieningai darbuotis su visa taryba. Jam dera save vertinti blaiviai ir per daug nereikalauti iš kitų. Supratingumas matomas ir iš to, kad prižiūrėtojas nėra aklai nusistatęs laikytis savo nuomonės ir nemano esąs už visus išmintingesnis. Juk kiti vyresnieji tam tikromis savybėmis ir gabumais gali būti už jį pranašesni. Supratingas vyresnysis stengiasi iškilusius klausimus spręsti remdamasis Šventuoju Raštu ir sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu (Fil 2:2–8). Vyresnysis turi būti nevaidingas žmogus ir tikrai ne smurtautojas. Dvasingas vyras kitus gerbia ir laiko už save aukštesniais. Jis ne savavalis – nereikalauja, kad kiti jo pasiūlymams visada pritartų. Be to, jis yra taikingas žmogus, ne karštakošis.

¹⁴ Kad tiktų bendruomenės prižiūrėtojo pareigoms, brolis turi mąstyti sveikai. Tai reiškia, kad jis viską sprendžia kruopščiai pasvėręs, ne paskubomis. Jis privalo gerai išmanyti Jehovos nustatytus principus ir mokėti juos taikyti. Sveikai mąstantis žmogus noriai priima gautą patarimą ir paklūsta vadovaujančių brolių nurodymams. Jis nėra veidmainys.

¹⁵ Paulius priminė Titui, kad prižiūrėtojas turi mylėti, kas gera, ir būti teisingas ir ištikimas. Šios savybės pasireiškia deramu elgesiu su kitais ir tvirtu nusistatymu ginti tai, kas teisinga ir gera. Toks žmogus yra atsidavęs Jehovai ir visada vadovaujasi teisingais jo principais. Taip pat moka laikytis konfidencialumo. Be to, yra svetingas, mielai aukoja savo jėgas ir išteklius kitų labui (Apd 20:33–35).

¹⁶ Prižiūrėtojas galės veiksmingai atlikti savo tarnybą, jei bus geras mokytojas, „savo mokymą grindžiantis patikimuoju žodžiu, kad sveiku mokymu sugebėtų ir padrąsinti, ir priešgyniautojus sudrausminti“ (Tit 1:9). Jis sugeba kalbėti įtikinamai, argumentuoti, atsakyti į prieštaravimus ir sumaniai remdamasis Šventuoju Raštu padėti klausytojams suprasti, kas yra teisinga, kad sustiprėtų jų tikėjimas. Taip mokyti prižiūrėtojas yra pasirengęs „tiek palankiu, tiek sunkiu metu“ (2 Tim 4:2). Nusidėjusį asmenį jis drausmina kantriai ir romiai, o abejojančiam žmogui supratingai padeda ugdytis tikėjimą, skatina jį daryti gerus darbus. Vienas vyresnysis galbūt gabesnis sakyti kalbas visai auditorijai, kitas – mokyti asmeniškai, tačiau ir vienas, ir antras šioje pastraipoje aptartą reikalavimą atitinka.

¹⁷ Vyresniesiems svarbu uoliai dalyvauti evangelizacijos darbe. Turi būti akivaizdu, kad ir šioje srityje jie seka Jėzumi. Jis gerosios naujienos skelbimo darbui skyrė pirmą vietą gyvenime. Jėzui rūpėjo, kad ir jo mokiniai taptų gerais skelbėjais (Mk 1:38; Lk 8:1). Nors vyresnieji turi daug teokratinių įsipareigojimų, jie skiria laiko tarnybai, rodo bendruomenei uolumo pavyzdį. Jie mielai eina į tarnybą tiek su savo šeimos nariais, tiek su kitais skelbėjais ir šitaip visi gali „pasidrąsinti vienas kito [...] tikėjimu“ (Rom 1:11, 12).

¹⁸ Gali pasirodyti, kad iš prižiūrėtojų tikimasi per daug. Aišku, neįmanoma, kad Biblijoje keliamus reikalavimus vyresnieji atitiktų tobulai. Tiesiog į tokias pareigas netinka rekomenduoti brolio, kuris akivaizdžiai stokoja kurios nors iš šių savybių. Vyresnieji pasižymi įvairiais puikiais bruožais – vieni vienokiais, kiti kitokiais. Todėl vyresniųjų taryba gali deramai prižiūrėti Dievo bendruomenę.

¹⁹ Svarstydami, kuriuos brolius būtų galima rekomenduoti į prižiūrėtojus, vyresnieji turi nepamiršti apaštalo Pauliaus žodžių: „Sakau kiekvienam iš jūsų: nemanykite apie save geriau, negu dera manyti – vertinkite save nuosaikiai, pagal tai, kiek tikėjimo Dievas kiekvienam yra davęs“ (Rom 12:3). Jokiam vyresniajam nedera laikyti savęs aukštesniu už kitus. Svarstydami kurio nors brolio kandidatūrą, šie vyrai tegu paiso Biblijoje užrašyto patarimo: „Nebūk per daug teisus“ (Mok 7:16). Aiškiai žinodama vyresniesiems Biblijoje keliamus reikalavimus, taryba turi supratingai įvertinti, kiek brolis tas normas atitinka. Svarstant rekomendacijas vyresniesiems privalu atminti, kad visi esame netobuli. Jie turi saugotis bet kokio šališkumo ir juo labiau veidmainystės. Taip parodys, kad gerbia teisingas Jehovos normas ir žiūri bendruomenės gerovės. Svarstant kiekvieną kandidatūrą vyresniesiems reikia prašyti Dievą šventosios dvasios ir paklusti jos vadovavimui. Brolio rekomendavimo į pareigas klausimas labai rimtas, todėl vyresniesiems privalu įsiklausyti į Pauliaus perspėjimą: „Niekam neskubėk patikėti atsakomybės“ (1 Tim 5:21, 22).

²⁰ Paulius rašė, kad dvasios vaisius yra „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, maloningumas, gerumas, tikėjimas, romumas, susivaldymas“ (Gal 5:22, 23). Dvasiškai brandūs vyrai puoselėdami šias dorybes parodo, kad yra vedami šventosios dvasios. Broliams ir sesėms tokie prižiūrėtojai teikia atgaivą ir padeda jiems vieningai tarnauti Dievui. Jų elgesys ir darbai liudija, kad jie yra paskirti šventosios dvasios (Apd 20:28).

²¹ Kad bendruomenėje vyrautų santarvė, labai svarbu vyresniųjų tarybai būti vieningai. Nors yra skirtingi, broliai ką nors svarstydami pagarbiai vienas kitą išklauso, net jei nuomonės nesutampa. Kiekvienas turi būti pasiruošęs nusileisti ir palaikyti galutinį tarybos sprendimą, jeigu jis neprieštarauja jokiam Biblijos principui. Nuolaidi žmogaus dvasia rodo, kad jis vadovaujasi „išmintimi iš aukštybių“, o ši išmintis yra „taikinga, supratinga“ (Jok 3:17, 18). Nė vienas vyresnysis neturėtų manyti esąs pranašesnis už kitus ar mėginti dominuoti. Jeigu vyresnieji stengiasi dėl visos kaimenės gerovės ir veikia išvien, jie, galima sakyti, bendradarbiauja su pačiu Jehova (1 Kor 12; Kol 2:19).

²² Dvasingas krikščionis siekia tarnauti prižiūrėtoju (1 Tim 3:1). Tiesa, tokia tarnyba reikalauja daug pastangų ir pasiaukojimo. Prižiūrėtojas turi būti pasiruošęs padėti tikėjimo broliams ir sesėms, rūpintis jų dvasiniais poreikiais. Siekti šių pareigų reiškia stengtis atitikti Šventajame Rašte keliamus reikalavimus.

²³ O kaip, jeigu brolis, ilgą laiką ištarnavęs prižiūrėtoju, suserga arba dėl kokių nors kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl senatvės, nebepajėgia rūpintis bendruomenės poreikiais? Jis ir toliau yra gerbtinas bendruomenės vyresnysis. Tokiam broliui dėl atsiradusių ribotumų nereikia atsisakyti vyresniojo pareigų. Jis, Biblijos žodžiais tariant, yra vertas dvigubos pagarbos, kaip ir visi vyresnieji, uoliai triūsiantys kaimenės labui ir ganantys ją pagal savo galimybes.

²⁴ Tačiau jeigu brolis manytų, kad pasikeitusios aplinkybės riboja jo išgales tarnauti ir kad geriausia būtų pasitraukti iš vyresniojo pareigų, jis turi tokią teisę (1 Pt 5:2). Nors brolis nebegaus vyresniesiems skiriamų užduočių, jis vis tiek gali dėl bendruomenės nemažai nuveikti ir turi būti gerbiamas, kaip ir anksčiau.

²⁵ Vyresniesiems skiriamos įvairios pareigos. Bendruomenėje yra vyresniųjų tarybos koordinatorius, sekretorius, tarnybos prižiūrėtojas, Sargybos bokšto studijų vadovas, šiokiadienio sueigos prižiūrėtojas. Daugelis vyresniųjų yra ir tarnybos grupių prižiūrėtojai. Į šias pareigas jie skiriami neribotam laikui. Žinoma, jeigu brolis išsikelia į kitą bendruomenę, nebeįstengia tarnauti dėl sveikatos arba nebeatitinka Biblijos reikalavimų, šios pareigos skiriamos kitam vyresniajam. Bendruomenėse, kuriose prižiūrėtojų trūksta, vienam broliui tenka eiti kelerias pareigas, kol atsiras daugiau vyresniųjų.

²⁶ Vyresniųjų tarybos koordinatorius veda vyresniųjų tarybos susitikimus. Drauge su kitais vyresniaisiais jis nuolankiai darbuojasi visos kaimenės labui (Rom 12:10; 1 Pt 5:2, 3). Šis brolis turi būti geras organizatorius, rūpestingas vadovas (Rom 12:8).

²⁷ Sekretorius tvarko bendruomenės raštvedybą ir supažindina vyresniuosius su jiems svarbia korespondencija. Jeigu reikia, kitas vyresnysis arba tinkamas bendruomenės patarnautojas paskiriamas jam padėti.

²⁸ Tarnybos prižiūrėtojas rūpinasi evangelizacijos veikla ir su ja susijusiais dalykais. Vieną savaitgalį per mėnesį jis skiria aplankyti vis kitą skelbimo tarnybos grupę. Jei bendruomenė maža ir joje yra tik kelios grupės, kiekvieną jis gali aplankyti dukart per metus. Jis veda tos grupės tarnybos sueigą ir darbuojasi sykiu su skelbėjais – eina su jais į naują teritoriją, į pakartotinius aplankymus ir į Biblijos studijas.

²⁹ Bendruomenėje labai reikšmingas skelbimo tarnybos grupės prižiūrėtojo darbas. Jam paskirta: 1) rūpintis kiekvieno grupės nario dvasingumu, 2) kiekvienam grupės nariui padėti reguliariai, prasmingai ir su džiaugsmu dalyvauti evangelizacijos darbe, 3) mokyti grupei priklausančius patarnautojus ir ruošti atsakingoms pareigoms, kad bendruomenėje jie galėtų nuveikti daugiau. Vyresniųjų taryba nusprendžia, kurie broliai grupės prižiūrėtojo pareigoms būtų tinkamiausi.

³⁰ Jei įmanoma, grupių prižiūrėtojais derėtų skirti vyresniuosius. Šias pareigas galėtų eiti ir tinkamas bendruomenės patarnautojas, kol jas perims kuris nors vyresnysis. Tas patarnautojas vadinamas grupės tarnu, nes jis nėra bendruomenės ganytojas. Jis darbuojasi vadovaujamas vyresniųjų.

³¹ Grupę prižiūrintis brolis turi rodyti sektiną pavyzdį evangelizacijos tarnyboje. Jeigu jis darbuojasi reguliariai, uoliai ir entuziastingai, įkvepia visus grupės skelbėjus. Bendratikiai labai vertina vienas kito padrąsinimą ir pagalbą, todėl derėtų sudaryti tokį liudijimo tvarkaraštį, kad būtų patogu daugumai (Lk 10:1–16). Prižiūrėtojui priklauso pasirūpinti, kad skelbėjai turėtų, kur darbuotis. Paprastai jis veda tarnybos sueigą ir tada organizuoja grupės veiklą. Jeigu prižiūrėtojas dalyvauti negali, tepaprašo, kad kas nors jį pavaduotų – kitas vyresnysis, patarnautojas arba net ir gabus skelbėjas.

³² Artėjant tarnybos prižiūrėtojo apsilankymui grupės prižiūrėtojas turėtų savo skelbėjams pranešti, kada jis bus. Taip pat derėtų paaiškinti, kuo šis vizitas bus naudingas, kad visi jaustų paskatą ateiti į sueigą ir aktyviai darbuotis su grupe.

³³ Tarnybos grupę paprastai sudaro nedaug skelbėjų, todėl prižiūrėtojas gali gerai su visais susipažinti. Jis turi būti rūpestingas ganytojas ir rodyti dėmesį kiekvienam: pagelbėti asmeniškai, skatinti aktyviai dalyvauti tarnyboje ir bendruomenės sueigose, taip pat visokeriopai padėti augti dvasiškai. Susirgusį ar prislėgtą skelbėją prižiūrėtojui vertėtų aplankyti. Tokiam broliui ar sesei padrąsinamas žodis ar patarimas gali įkvėpti troškimą entuziastingai darbuotis bendratikių labui. Suprantama, prižiūrėtojas daugiausia dėmesio skiria savo grupės skelbėjams. Vis dėlto, kadangi yra bendruomenės ganytojas, jis su meile rūpinasi visais broliais ir sesėmis, yra pasirengęs padėti bet kuriam iš jų (Apd 20:17, 28).

³⁴ Grupės prižiūrėtojas mėnesio pabaigoje surenka jos skelbėjų tarnybos ataskaitas ir perduoda sekretoriui. Prižiūrėtojui bus lengviau, jeigu skelbėjai ataskaitas pateiks laiku. Jas galima paduoti pačiam prižiūrėtojui arba įmesti į tam skirtą dėžutę susirinkimų salėje.

³⁵ Kai kuriais reikalais rūpinasi bendruomenės tarnybos komitetas, sudarytas iš vyresniųjų tarybos koordinatoriaus, sekretoriaus ir tarnybos prižiūrėtojo. Pavyzdžiui, tarnybos komitetas svarsto prašymus leisti susirinkimų salėje sakyti vestuvių ar laidotuvių kalbą. Komitetas taip pat suskirsto brolius ir seseris į skelbimo tarnybos grupes, tvirtina reguliariojo, pagalbinio pionieriaus ir kitas paraiškas. Tarnybos komitetas darbuojasi vadovaujamas vyresniųjų tarybos.

³⁶ Tam tikras užduotis šiems broliams, taip pat Sargybos bokšto studijų vadovui, šiokiadienio sueigos prižiūrėtojui ir kitiems vyresniesiems gali paskirti filialas.

³⁷ Vyresniųjų taryba reguliariai susirenka aptarti reikalų, susijusių su bendruomenės dvasine pažanga. Tokie susirinkimai rengiami per rajono prižiūrėtojo apsilankymus, taip pat praėjus trims mėnesiams po jų. Suprantama, prireikus vyresnieji gali susitikti bet kuriuo metu.

³⁸ Kaip ir kiti žmonės, prižiūrėtojai yra netobuli. Vis dėlto bendruomenė raginama jų klausyti, nes to reikalauja Jehova. Už savo veiksmus vyresnieji yra jam atskaitingi. Jie atstovauja Jehovai, jo teokratinei valdžiai. Hebrajams 13:17 rašoma: „Klausykite savo vadovų, kurie budi jūsų labui ir turės duoti už tai apyskaitą, mielai jiems nusileiskite. Tada jie atliks savo darbą su džiaugsmu, be dūsavimo, antraip tai jums būtų žalinga.“ Jehova per savo šventąją dvasią paskiria asmenį į prižiūrėtojo pareigas, bet gali iš jų ir pašalinti, jeigu brolis neberodo dvasingo krikščionio savybių ir jo gyvensena nebeatitinka Šventojo Rašto reikalavimų.

³⁹ Labai vertiname vyresniųjų triūsą ir puikų bendruomenei rodomą pavyzdį. Tesalonikos krikščionis Paulius ragino: „Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie tarp jūsų pluša, Viešpaties tarnyboje jums vadovauja ir jus protina. Labai juos branginkite ir mylėkite už jų darbą“ (1 Tes 5:12, 13). Prižiūrėtojai daug daro, kad mums būtų lengviau ir džiugiau tarnauti Dievui. Pirmajame laiške Timotiejui Paulius taip pat paminėjo, kokį požiūrį į prižiūrėtojus bendruomenė turėtų ugdytis: „Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi vertais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie darbuojasi skelbdami žodį ir mokydami“ (1 Tim 5:17).

⁴⁰ Kai kurie vyresnieji tarnauja ligonių lankymo grupėse. Kiti paskiriami į ryšių su ligoninėmis komitetus – susitinka su gydytojais, rengia ligoninėse seminarus apie gydymą be kraujo perpylimo ir teikia informaciją apie įvairius alternatyvius metodus, kad gydytojai juos noriau taikytų pacientams Jehovos liudytojams. Vyresnieji remia organizacijos veiklą ir kitais būdais: padeda statyti ir prižiūrėti Karalystės ir suvažiavimų sales, tarnauja kongresų komitetuose. Šiuos uolius brolius labai branginame ir jų pasiaukojamą darbą nuoširdžiai vertiname (Fil 2:29).

⁴¹ Vadovaujančioji taryba pasirūpino, kad tinkami vyresnieji būtų paskirti rajono prižiūrėtojais. Filialas jiems paveda lankyti kurio nors teokratinio rajono bendruomenes, paprastai kiekvieną dukart per metus. Kartkartėmis jie aplanko nuošaliose vietovėse tarnaujančius reguliariuosius pionierius. Kad galėtų nuveikti kuo daugiau, rajono prižiūrėtojas susidaro savo veiklos tvarkaraštį ir apie būsimą aplankymą bendruomenes informuoja iš anksto.

⁴² Vyresniųjų tarybos koordinatorius turi žiūrėti, kad viskas būtų gerai organizuota. Tada rajono prižiūrėtojo apsilankymas suteiks bendruomenei daugiau dvasinės atgaivos (Rom 1:11, 12). Gavęs pranešimą, kada vizitas numatomas, taip pat informaciją apie rajono prižiūrėtojo ir jo žmonos reikmes, vyresniųjų tarybos koordinatorius brolių padedamas suranda, kur rajono prižiūrėtojas apsistos, ir susitaria dėl kitų būtinų dalykų. Jis pasirūpina, kad visi, įskaitant rajono prižiūrėtoją, žinotų, kas ir kada suplanuota.

⁴³ Rajono prižiūrėtojas aptaria su vyresniųjų tarybos koordinatoriumi visų sueigų (taip pat ir skelbimo tarnybos) tvarkaraštį. Sueigos rengiamos atsižvelgiant į rajono prižiūrėtojo pasiūlymus ir filialo nurodymus. Svarbu iš anksto visiems pranešti, kur ir kada vyks savaitinės sueigos, tarnybos sueigos, susitikimas su pionieriais, susitikimas su vyresniaisiais ir patarnautojais.

⁴⁴ Antradienio popietę rajono prižiūrėtojas peržiūri skelbėjų ataskaitų suvestines, sueigų lankomumo suvestinę, teritorijų sąvadą ir sąskaitybos dokumentus. Iš to jis gali įžvelgti, kokios pagalbos reikia bendruomenei, taip pat ką derėtų patarti broliams, atsakingiems už dokumentaciją. Vyresniųjų tarybos koordinatorius turi pasirūpinti, kad rajono prižiūrėtojas šiuos dokumentus gautų iš anksto.

⁴⁵ Rajono prižiūrėtojas skiria laiko pasikalbėti su skelbėjais asmeniškai – prieš sueigas ir po jų, evangelizacijos tarnyboje, pietaudamas su jais ir kitomis progomis. Per susitikimą su vyresniaisiais ir bendruomenės patarnautojais jis duoda Biblija grįstų pamokymų ir siūlymų, kad brolius padrąsintų toliau rūpestingai ganyti jiems patikėtą kaimenę (Pat 27:23; Apd 20:26–32; 1 Tim 4:11–16). Susitikime su pionieriais prižiūrėtojas pasidalija įkvepiančiomis mintimis, o tiems, kurie tarnyboje patiria sunkumų, asmeniškai pataria, kaip juos įveikti.

⁴⁶ Rajono prižiūrėtojas pagelbės, kiek gali, išspręsti ir kitus būtinus reikalus. Jeigu per aplankymo savaitę kokios nors problemos sutvarkyti neįmanoma, jis padės vyresniesiems arba su tuo reikalu susijusiems asmenims patyrinėti, kokiais Biblijos principais čia derėtų vadovautis. Prireikus rajono prižiūrėtojas ir vyresnieji gali kreiptis patarimo į filialą. Tokiu atveju filialui jie turi pateikti detalią informaciją tuo klausimu.

⁴⁷ Apsilankymo savaitę rajono prižiūrėtojas dalyvauja abiejose bendruomenės sueigose. Jų programa kartais koreguojama pagal filialo nurodymus. Prižiūrėtojas sako kalbas, skirtas padrąsinti, įkvėpti, pamokyti ir pastiprinti bendruomenę. Jis stengiasi ugdyti brolių ir sesių meilę Jehovai, Jėzui Kristui ir organizacijai.

⁴⁸ Vienas iš rajono prižiūrėtojo lankymosi tikslų – skatinti visus uoliai dalyvauti tarnyboje, taip pat duoti jiems praktiškų pasiūlymų. Daugelis skelbėjų pakoreguoja savo tvarkaraštį, kad tomis dienomis tarnybai galėtų skirti daugiau laiko. Pavyzdžiui, kai kurie tą mėnesį tarnauja pagalbiniais pionieriais. Norintys su rajono prižiūrėtoju ar jo žmona pasidarbuoti evangelizacijos tarnyboje, gali iš anksto su jais susitarti. Labai naudinga pasikviesti rajono prižiūrėtoją ar jo žmoną į Biblijos studijas arba pas susidomėjusius asmenis. Jeigu per rajono prižiūrėtojo apsilankymą stengiesi kuo daugiau prisidėti prie tarnybos, esi vertas pagyrimo (Pat 27:17).

⁴⁹ Kasmet rengiami du kiekvieno teokratinio rajono suvažiavimai. Rajono prižiūrėtojas atsakingas, kad jiems būtų tinkamai pasiruošta. Jis paskiria suvažiavimo prižiūrėtoją ir jo pavaduotoją. Šie broliai užsiima organizaciniais reikalais ir tai leidžia rajono prižiūrėtojui daugiau dėmesio skirti programai. Rajono prižiūrėtojas tinkamus brolius įgalioja vadovauti įvairiems suvažiavimo skyriams. Po kiekvieno suvažiavimo jis pasirūpina, kad būtų patikrinta rajono sąskaityba. Kasmet viename rajono suvažiavime kelias kalbas sako filialo atstovas. Dėl tolimų atstumų arba dėl to, kad suvažiavimo salė yra nedidelė, kai kurie teokratiniai rajonai padalijami ir kiekvienai daliai šis sambūris rengiamas atskirai.

⁵⁰ Savo evangelizacijos tarnybos ataskaitą rajono prižiūrėtojas kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikia filialui. Jeigu kuklių rajono prižiūrėtojo tarnybos išlaidų (už transportą, maistą, apgyvendinimą ir kt.) bendruomenė kompensuoti neišgali, tegul jis pateikia prašymą filialui. Keliaujantieji prižiūrėtojai neabejoja Jėzaus pažadu: jei pirmiausia ieškos Dievo Karalystės, jų materialiniais poreikiais bus pasirūpinta (Lk 12:31). Bendruomenės turėtų džiaugtis galimybe rodyti svetingumą šiems atsidavusiems jų labui tarnaujantiems vyresniesiems (3 Jn 5–8).

⁵¹ Kiekviename Jehovos liudytojų filiale veikia filialo komitetas, sudarytas iš trijų ar daugiau dvasiškai brandžių brolių. Šis komitetas prižiūri evangelizacijos veiklą filialui priskirtoje šalyje ar šalyse. Vienas iš komiteto narių tarnauja filialo komiteto koordinatoriumi.

⁵² Filialo komiteto nariai tvarko reikalus, liečiančius visas filialo teritorijoje veikiančias bendruomenes. Komitetas koordinuoja evangelizacijos veiklą ir atsižvelgdamas į vietinius poreikius tvirtina siūlymus įsteigti naujas bendruomenes ir sudaryti teokratinius rajonus. Filialo komitetas nemažai dėmesio skiria ir misionierių, specialiųjų, reguliariųjų ir pagalbinių pionierių veiklai. Komitetas taip pat prižiūri rajono suvažiavimų bei kongresų organizavimą ir paskirsto, kas ir kokias užduotis juose atliks, kad viskas vyktų „padoriai ir tvarkingai“ (1 Kor 14:40).

⁵³ Jeigu filialo komitetas prižiūri veiklą kurioje nors užsienio šalyje, joje, siekiant geriau pasirūpinti vietiniais poreikiais, kartais gali būti paskiriamas ir tos šalies komitetas. Šis komitetas tvarko Betelio namų ūkio ir administracinius reikalus, tam tikrą korespondenciją ir ataskaitas, taip pat koordinuoja evangelizacijos darbą. Šalies komitetas padeda filialo komitetui plėtoti vietinėje teritorijoje Karalystės veiklą.

⁵⁴ Brolius tarnauti filialo ir šalies komitetuose paskiria Vadovaujančioji taryba.

⁵⁵ Vadovaujančioji taryba reguliariai siunčia patyrusius brolius aplankyti kiekvieno filialo. Šioms pareigoms paskirtas brolis vadinamas pagrindinio biuro atstovu. Svarbiausia jo užduotis – padrąsinti Betelio šeimą ir padėti filialo komitetui spręsti problemas ir klausimus, kurių pasitaiko organizuojant gerosios naujienos skelbimo ir mokinių ruošimo darbą. Jis susitinka su kai kuriais rajono prižiūrėtojais, kartais ir su misionieriais. Brolis su jais aptaria iškylančius sunkumus bei reikmes ir paskatina toliau dirbti svarbiausią darbą – skelbti žinią apie Karalystę ir ruošti mokinius.

⁵⁶ Pagrindinio biuro atstovui ypač rūpi, kas nuveikta evangelizacijos tarnyboje ir kaip einasi bendruomenėms. Kartais, jei pakanka laiko, brolis susitinka ir su vertimo biurų darbuotojais. Lankydamas filialą, pagrindinio biuro atstovas, kiek įmanoma, dalyvauja evangelizacijos tarnyboje.

⁵⁷ Brandūs broliai uoliai triūsia ir su meile mumis rūpinasi. Jeigu visuomet paklūstame prižiūrėtojams, paskirtiems ganyti kaimenę, darbuojamės išvien su bendruomenės Galva Jėzumi Kristumi (1 Kor 16:15–18; Ef 1:22, 23). Kadangi tvirtai laikomės Dievo Žodžio mokymų, esame vedami šventosios dvasios. Tai duoda puikių vaisių – bendruomenės klesti ir sėkmingai atlieka evangelizacijos darbą visoje žemėje (Ps 119:105).