Žiūrėk, kaip mokai

„Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas išganysi ir save, ir savo klausytojus“ (1 TIMOTIEJUI 4:16).

1, 2. Kodėl šiandien skubiai reikia uolių mokytojų?

„EIKITE ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20). Pagal šį Jėzaus Kristaus paliepimą, visi krikščionys stengiasi tapti mokytojais. Reikia uolių mokytojų, kad atviraširdžiai galėtų pažinti Dievą, kol dar ne vėlu (Jono 17:3; Romiečiams 13:11). Apaštalas Paulius ragino: „Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku.“ Tai reiškia mokyti tiek susirinkime, tiek už jo ribų. Paliepimas skelbti — tai ne vien nurodymas garsinti Dievo žinią. Kad susidomėjusieji taptų mokiniais, reikia veiksmingai mokyti.

² Mes gyvename „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Žmonėms brukamos filosofijos bei klaidingi mokymai. Daugelio „protas aptemęs“, jie „visai praradę dorovės jausmą“ (Efeziečiams 4:18, 19, NW). Kitiems skauda emocines žaizdas. Žmonės iš tiesų „suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mato 9:36). Vis dėlto sumaniu mokymu galime padėti nuoširdiesiems pakeisti, ką reikia.

Mokytojai susirinkime

 3. a) Ką reiškia Jėzaus paliepimas mokyti? b) Kas pirmiausia atsakingi mokyti susirinkime?

³ Milijonai žmonių mokomi namų Biblijos studijose. Tačiau po krikšto jiems dar reikia padėti ‛įsitvirtinti ir įsišaknyti’ (Efeziečiams 3:17). Jei vykdome Jėzaus paliepimą iš Mato 28:19, 20 ir kreipiame naujus asmenis į Jehovos organizaciją, jiems duoda naudos mokymasis pačiame susirinkime. Pagal Efeziečiams 4:11-13, vyrai paskiriami „ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui“. Sumaniai mokydami, jie kartais turi ‛barti, sudrausti, raginti su didžiu kantrumu’ (2 Timotiejui 4:2). Mokytojų darbas buvo toks svarbus, kad rašydamas korintiečiams Paulius paminėjo mokytojus tuoj po apaštalų bei pranašų (1 Korintiečiams 12:28).

 4. Kaip mokymo gabumai padeda mums klausyti Pauliaus raginimo, užrašyto Žydams 10:24, 25?

⁴ Tiesa, ne visi krikščionys tarnauja vyresniaisiais, arba prižiūrėtojais. Tačiau visi raginami skatinti vienas kitą „mylėti ir daryti gerus darbus“ (Žydams 10:24, 25). Tad sueigose reikia gerai paruoštų, nuoširdžių komentarų, kurie pamoko bei padrąsina kitus. Be to, patyrę Karalystės skelbėjai gali ‛skatinti daryti gerus darbus’ dalydamiesi žiniomis bei patirtimi su naujais skelbėjais, kai drauge dirba lauko tarnyboje. Tokiomis progomis bei neformaliai jie gali naudingai mokyti. Pavyzdžiui, brandžios moterys skatinamos ‛mokyti gero’ (Titui 2:3).

Jie įsitikino

5, 6. a) Kaip tikroji krikščionybė skiriasi nuo klaidingo garbinimo? b) Kaip vyresnieji padeda naujiems asmenims išmintingai nuspręsti?

⁵ Tikroji krikščionybė visiškai nepanaši į klaidingas religijas, kurių dauguma stengiasi kontroliuoti savo narių mąstyseną. Kai Jėzus buvo žemėje, religiniai vadovai mėgino kontroliuoti kone kiekvieną žmonių gyvenimo sritį slegiančiomis žmogiškomis tradicijomis (Luko 11:46). Krikščionijos dvasininkija dažnai elgdavosi taip pat.

⁶ O teisingas garbinimas yra „šventa tarnyba“ (NW), kurią atliekame ‛sąmoningai’ (Romiečiams 12:1, Brb red.). Jehovos tarnai yra ‛įsitikinę’ (2 Timotiejui 3:14, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas [NTJ]). Kad susirinkimas sklandžiai funkcionuotų, vadovaujantys asmenys kartais turi nustatyti tam tikras taisykles bei procedūras. Tačiau vyresnieji nemėgina spręsti už kitus krikščionis; jie moko juos „atskirti gera nuo blogo“ (Žydams 5:14). Pirmiausia vyresnieji tai daro maitindami susirinkimą „tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu“ (1 Timotiejui 4:6).

Žiūrėk, kaip mokai

7, 8. a) Kodėl vidutinių gabumų žmonės gali tarnauti mokytojais? b) Kas rodo, jog reikia pastangų, norint tapti geru mokytoju?

⁷ Tačiau sugrįžkime prie pagrindinės savo užduoties — mokyti. Ar reikia kokių ypatingų įgūdžių, išsilavinimo ar gabumų, kad galėtume dirbti šį darbą? Nebūtinai. Didumą šio pasaulinio mokymo darbo daro paprasti žmonės, neišsiskiriantys gabumais (1 Korintiečiams 1:26-29). Paulius paaiškino: „Šitą lobį [tarnybą] mes nešiojamės moliniuose induose [netobuluose kūnuose], kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo“ (2 Korintiečiams 4:7). Nepaprasta pasaulinio Karalystės liudijimo sėkmė byloja apie Jehovos dvasios galią!

⁸ Vis dėlto, norint tapti „darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį“, reikia sutelkti savo pastangas (2 Timotiejui 2:15). Paulius ragino Timotiejų: „Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas išganysi ir save, ir savo klausytojus“ (1 Timotiejui 4:16). Tad kaip galima žiūrėti mokslo tiek susirinkime, tiek už jo ribų? Ar būtina įgyti kokių įgūdžių, išmokti tam tikrų mokymo metodų?

 9. Kas svarbiau už įgimtus gabumus?

⁹ Be abejo, sakydamas Kalno pamokslą, Jėzus nepaprastai sumaniai pritaikė įvairius mokymo metodus. Kai baigė kalbėti, „minios stebėjosi jo mokslu“ (Mato 7:28). Žinoma, nė vienas negalime mokyti taip gerai kaip Jėzus. Tačiau, kad našiai mokytume, iškalba nebūtina. Juk, pagal Jobo 12:7, nebỹliai moko net „gyvuliai“ ir „sparnuočiai“! Įgimti gabumai bei talentai reikšmingi, tačiau ypač svarbu tai, „kokie žmonės“ esame, kokias išsiugdėme savybes ir dvasinius įpročius, kuriuos gali imituoti studijuotojai (2 Petro 3:11, NTJ; Luko 6:40).

Dievo Žodžio tyrinėtojai

10. Kaip Jėzus parodė puikų Dievo Žodžio tyrinėtojo pavyzdį?

¹⁰ Geras biblinių tiesų mokytojas turi tyrinėti Dievo Žodį (Romiečiams 2:21). Puikaus tyrinėtojo pavyzdį parodė Jėzus Kristus. Tarnaudamas jis citavo ir išsakė minčių, išreikštų maždaug pusėje Hebrajiškųjų Raštų knygų.a Akivaizdu, kad jis išmanė Dievo Žodį, nes jau dvylikametį jį rado „sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį“ (Luko 2:46). Suaugęs Jėzus buvo įpratęs eiti į sinagogą, kur buvo skaitomas Dievo Žodis (Luko 4:16).

11. Kokius gerus studijų įpročius turi ugdytis mokytojas?

¹¹ Ar tu uoliai skaitai Dievo Žodį? ‛Kasinėdamas’ jį, „suprasi Viešpaties baimę ir rasi žinojimą Dievo“ (Patarlių 2:4, 5). Tad įprask studijuoti. Stenkis skaityti Dievo Žodį kasdien (Psalmių 1:2). Įprask perskaityti kiekvieną Sargybos bokšto ir Atsibuskite! numerį, kai tik jį gauni. Būk dėmesingas susirinkimo sueigose. Mokykis kruopščiai tyrinėti. Mokėdamas ‛viską nuo pradžios ištirti’, išvengsi ką nors perdėti ar klaidingai aiškinti (Luko 1:3).

Meilė ir pagarba mokiniams

12. Kaip Jėzus žiūrėjo į mokinius?

¹² Kitas svarbus bruožas yra deramas požiūris į tuos, kuriuos mokome. Fariziejai niekino Jėzaus klausytojus. Pasak jų, tai buvo „prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo“ (Jono 7:49). Tačiau Jėzus labai mylėjo ir gerbė savo mokinius. Jis sakė: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs“ (Jono 15:15). Iš to aišku, kaip turi mokyti Jėzaus mokiniai.

13. Ką Paulius jautė tiems, kuriuos mokė?

¹³ Pavyzdžiui, Pauliaus santykiai su savo studijuotojais nebuvo šalti, dalykiški. Jis rašė korintiečiams: „Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų, nes paskelbdamas Evangeliją aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje (1 Korintiečiams 4:15). Paulius kartais net su ašaromis įspėjinėjo mokinius! (Apaštalų darbai 20:31) Be to, jis buvo nepaprastai kantrus ir malonus. Todėl galėjo pasakyti tesalonikiečiams: „Jūsų tarpe buvome švelnūs tarsi motina, globojanti savo kūdikius“ (1 Tesalonikiečiams 2:7).

14. Kodėl taip svarbu domėtis savo Biblijos studijuotojais? Pateik pavyzdį.

¹⁴ Ar tu seki Jėzumi ir Pauliumi? Nuoširdi meilė studijuotojams gali dosniai atlyginti bet kokią įgimtų gabumų stoką. Ar Biblijos studijuotojai jaučia, kad mes nuoširdžiai jais domimės? Ar skiriame laiko geriau susipažinti su jais? Vienai krikščionei buvo sunku padėti studijuotojai daryti dvasinę pažangą, tad ji maloniai paklausė: „Gal tu dėl ko nors susikrimtusi?“ Moteris išliejo savo širdį ir papasakojo daugelį dalykų, kėlusių jai nerimą. Tas meilingas pokalbis moteriai tapo posūkio tašku. Tokiais atvejais dera pasidalyti mintimis iš Rašto, paguosti bei padrąsinti (Romiečiams 15:4). Tačiau būk atsargus: galbūt Biblijos studijuotojas daro greitą pažangą, tačiau dar turi atsikratyti tam tikrų nekrikščioniškų įpročių. Būtų neišmintinga pernelyg suartėti su juo. Reikia laikytis deramų krikščioniškų ribų (1 Korintiečiams 15:33).

15. Kaip galime rodyti pagarbą Biblijos studijuotojams?

¹⁵ Jeigu gerbiame studijuotojus, nemėginsime kontroliuoti jų gyvenimo (1 Tesalonikiečiams 4:11). Tarkim, studijuojame su moterimi, kuri nesusituokusi gyvena su vyru. Gal jie turi vaikų. Įgijusi tikslų Dievo pažinimą, moteris nori viską ištaisyti pagal Jehovos normas (Žydams 13:4). Ar ji turėtų tuoktis su tuo asmeniu, ar skirtis su juo? Galbūt mes įsitikinę, kad santuoka su vyru, mažai tesidominčiu ar visai nesidominčiu dvasiniais dalykais, trukdys jai toliau daryti pažangą. O gal būgštaujame dėl jos vaikų gerovės ir manome, jog jai geriau tuoktis su juo. Šiaip ar taip, būtų nepagarbu ir nemeilinga kištis į studijuotojos gyvenimą bei mėginti primesti jai savo požiūrį tais klausimais. Juk ji pati turės patirti sprendimo pasekmes. Tad argi nebūtų geriausia mokyti studijuotoją pasitelkti savo „nuovoką“ ir pačią apsispręsti? (Žydams 5:14, NW)

16. Kaip vyresnieji gali mylėti ir gerbti Dievo kaimenę?

¹⁶ Ypač susirinkimo vyresnieji turi būti meilingi ir pagarbūs su kaimene. Paulius rašė Filemonui: „Nors tikrai galiu Kristuje tau liepti, bet verčiau prašau meilės vardu“ (Filemonui 8, 9). Kartais susirinkime gali įvykti kas nors nemalonaus. Galbūt reikės net griežtumo. Paulius ragino Titą ‛barti [klystančiuosius] griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo’ (Titui 1:13). Tačiau net ir tokiais atvejais vyresnieji neturi kalbėti susirinkimui piktai. „Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, — rašė Paulius, — bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam“ (2 Timotiejui 2:24; Psalmių 140:3).

17. Kokią klaidą padarė Mozė ir kokia tai pamoka vyresniesiems?

¹⁷ Prižiūrėtojai turi nuolat turėti omenyje, kad gano „Dievo kaimenę“ (1 Petro 5:2). Nors Mozė buvo labai nuolankus, akimirką užmiršo tai. Izraelitai „apkartino jo dvasią, taip kad jis neapsisvarstęs kalbėjo savo lūpomis“ (Psalmių 105:33). Dievui labai nepatiko šis netinkamas elgesys su Jo kaimene, nors ji tikrai nebuvo be priekaišto (Skaičių 20:2-12). Šiandien, iškilus panašiems sunkumams, vyresnieji turi stengtis įžvalgiai bei maloniai mokyti ir aiškinti. Broliai palankiai reaguoja, kai su jais elgiamasi supratingai, kai stengiamasi padėti, o ne atstumti, tarytum būtų nepataisomi. Vyresnieji turi išlaikyti teigiamą požiūrį kaip ir Paulius, kuris pasakė: „Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome“ (2 Tesalonikiečiams 3:4).

Jautrūs jų reikmėms

18, 19. a) Kaip turime atsižvelgti į reikmes tų Biblijos studijuotojų, kurių gabumai riboti? b) Kaip galime padėti studijuotojams, turintiems sunkumų tam tikrose srityse?

¹⁸ Geras mokytojas noriai prisitaiko prie savo mokinių gabumų bei ribotumų. (Palygink Jono 16:12.) Jėzaus palyginime apie talentus šeimininkas skyrė privilegijas „kiekvienam pagal jo gabumus“ (Mato 25:15). Mes galime vesti Biblijos studijas panašiai. Žinoma, pageidautina išstudijuoti biblinį leidinį per gana trumpą laiką. Tačiau reikia pripažinti, kad ne visi moka gerai skaityti ar geba greitai perprasti naujas mintis. Tad reikia įžvalgiai nuspręsti, kada pereiti prie kitos studijų temos, jeigu palankiems asmenims sunku sparčiai studijuoti. Svarbiau ne nustatytu tempu apžvelgti medžiagą, bet padėti mokiniui ją suprasti (Mato 13:51).

¹⁹ Tai pasakytina ir apie studijuotojus, kuriems sunku suprasti tam tikrus klausimus, tarkim, apie Trejybę ar religines šventes. Nors studijose apskritai nereikia naudoti papildomų biblinių šaltinių, kartais mes galime tai daryti, jeigu tikrai naudinga. Dera pasitelkti sveiką nuovoką ir be reikalo nelėtinti studijuotojo pažangos.

Būk entuziastingas!

20. Kaip Paulius rodė pavyzdį, mokydamas entuziastingai ir su įsitikinimu?

²⁰ ‛Būkite karštos dvasios’, — sako Paulius (Romiečiams 12:11). Žinoma, ar vedame namų Biblijos studijas, ar atliekame užduotį susirinkimo sueigoje, turime būti uolūs ir entuziastingi. Paulius pasakė tesalonikiečiams: „Mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu“ (1 Tesalonikiečiams 1:5). Tad Paulius ir jo draugai dalijosi „ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe“ (1 Tesalonikiečiams 2:8).

21. Kaip galime išlaikyti entuziastingą požiūrį į užduotis?

²¹ Nuoširdų entuziazmą sužadina įsitikinimas, jog savo Biblijos studijuotojams turime pasakyti kažką reikšminga. Tad tegu mokymo užduotys mums niekuomet netampa rutina. Raštininkas Ezra, be abejo, žiūrėjo, kaip moko. Jis „buvo prirengęs savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymo ir vykdyti bei mokyti įsakymų ir nutarimų Israėlyje“ (Ezros 7:10). Mes irgi turime kruopščiai ruoštis ir apmąstyti medžiagos reikšmę. Melskime Jehovos, kad pripildytų mus tikėjimo ir įsitikinimo (Luko 17:5). Savo entuziazmu galime padėti Biblijos studijuotojams nuoširdžiai pamilti tiesą. Žinoma, žiūrėti, kaip mokome, — tai ir taikyti tam tikrus mokymo metodus. Kai kurie iš jų bus aptariami kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

◻ Kodėl šiandien reikia sumanių krikščioniškųjų mokytojų?

◻ Kokius gerus studijų įpročius galime ugdytis?

◻ Kodėl taip svarbu mylėti ir gerbti tuos, kuriuos mokome?

◻ Kaip galime atsižvelgti į Biblijos studijuotojų reikmes?

◻ Kodėl būtina mokyti entuziastingai ir su įsitikinimu?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Geri mokytojai patys tyrinėja Dievo Žodį

[Iliustracija 13 puslapyje]

Domėkis Biblijos studijuotojais