Gyventi pagal Kristaus įstatymą

„Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“ (GALATAMS 6:2).

 1. Kodėl galima sakyti, kad Kristaus įstatymas šiandien yra galinga gėrį skatinanti jėga?

RUANDOJE Jehovos Liudytojai hutai ir tutsiai rizikavo savo gyvybe, kad apsaugotų vieni kitus nuo etninių žudynių, kurios neseniai vyko toje šalyje. Jehovos Liudytojai Japonijoje, Kobės mieste, netekę šeimos narių per niokojantį žemės drebėjimą, buvo sukrėsti savo netekties. Bet jie tuoj skubėjo gelbėti kitus nukentėjusiuosius. Taip, jaudinantys pavyzdžiai iš viso pasaulio rodo, kad Kristaus įstatymas šiandien veikia. Tai galinga jėga, skatinanti gėrį.

 2. Kaip krikščionija nesuvokė Kristaus įstatymo esmės ir ką galime daryti, kad įvykdytume tą įstatymą?

² Kartu pildosi ir Biblijos pranašystė apie šias kritiškas „paskutines dienas“. Daugelis turi „dievotumo pavidalą“, bet ‛užsigina jo galios’ (2 Timotiejui 3:1, 5, NTP). Ypač krikščionijoje religija dažnai yra formalumo, o ne širdies dalykas. Ar taip yra dėl to, kad per daug sunku gyventi pagal Kristaus įstatymą? Ne. Jėzus nebūtų davęs įstatymo, kurio nebūtų buvę galima įvykdyti. Krikščionija tiesiog nesuprato to įstatymo esmės. Ji neatkreipė dėmesio į šiuos įkvėptus žodžius: „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“ (Galatams 6:2). Mes ‛įvykdome Kristaus įstatymą’ nešiodami vieni kitų naštas, o ne imituodami fariziejus ir nepateisinamai apsunkindami savo brolius.

 3. a) Kokie kai kurie įsakymai įeina į Kristaus įstatymą? b) Kodėl būtų neteisinga manyti, kad krikščionių susirinkime, be konkrečių Kristaus įsakymų, nereikalingos jokios kitos taisyklės?

³ Į Kristaus įstatymą įeina visi Kristaus Jėzaus įsakymai — ar tai būtų skelbimas ir mokymas, išsaugojimas paprastos ir tyros akies, pastangos gyventi taikoje su savo kaimynais, ar nedorybės pašalinimas iš susirinkimo (Mato 5:27-30; 18:15-17; 28:19, 20; Apreiškimas 2:14-16). Iš tiesų krikščionys yra įpareigoti laikytis visų Kristaus pasekėjams skirtų Biblijos įsakymų. Ir dar daugiau. Jehovos organizacijoje, kaip ir atskiruose susirinkimuose, reikia nustatyti būtinas taisykles ir veiksmų sistemą, kad būtų išlaikyta gera tvarka (1 Korintiečiams 14:33, 40). Juk krikščionys net negalėtų susieiti kartu, jeigu jie neturėtų nurodymų, pavyzdžiui, kada, kur ir kaip rengti tokias sueigas! (Žydams 10:24, 25) Laikytis protingų nurodymų, duotų tų asmenų, kuriems organizacijoje suteikti įgaliojimai, taip pat reiškia įvykdyti Kristaus įstatymą (Žydams 13:17).

 4. Kokia yra tyro garbinimo skatinamoji jėga?

⁴ Vis dėlto tikrieji krikščionys neleidžia, kad jų garbinimas taptų beprasmiu įstatymų vykdymo ritualu. Jie tarnauja Jehovai ne vien dėl to, kad koks nors asmuo ar organizacija liepia jiems tai daryti. Veikiau skatinamoji jų garbinimo jėga yra meilė. Paulius rašė: „Kristaus meilė verčia mus“ (2 Korintiečiams 5:14, ŠvR). Jėzus liepė savo pasekėjams mylėti vienas kitą (Jono 15:12, 13). Pasiaukojama meilė yra Kristaus įstatymo pagrindas ir ji verčia, arba skatina, tikruosius krikščionis visur, tiek šeimoje, tiek susirinkime. Pažiūrėkime, kaip.

Šeimoje

 5. a) Kaip tėvai gali įvykdyti Kristaus įstatymą namuose? b) Kokį poreikį turi vaikai ir kokias kliūtis, norėdami jį patenkinti, turi įveikti tėvai?

⁵ Apaštalas Paulius rašė: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW] ir atidavė už ją save“ (Efeziečiams 5:25). Kai vyras seka Kristumi ir elgiasi su savo žmona meilingai bei supratingai, jis įvykdo esminį Kristaus įstatymo aspektą. Be to, Jėzus atvirai rodė prieraišumą mažiems vaikams imdamas juos ant rankų, dėdamas ant jų rankas ir laimindamas juos (Morkaus 10:16). Tėvai, kurie vykdo Kristaus įstatymą, taip pat parodo prieraišumą savo vaikams. Tiesa, yra tėvų, kuriems sunku sekti Jėzaus pavyzdžiu šiuo atžvilgiu. Kai kurie nėra linkę atvirai rodyti savo jausmų. Tėvai, tegu tai nebūna jums kliūtis parodyti savo vaikams meilę, kurią jaučiate jiems. Maža to, kad jūs žinote, jog mylite savo vaikus. Ir jie turi tai žinoti. O jie to nežinos, kol neišmoksite jiems parodyti savo meilę. (Palygink Morkaus 1:11.)

 6. a) Ar vaikams reikia tėvų nurodymų ir kodėl tu taip atsakai? b) Kokią esminę priežastį, kam nustatomos šeimos taisyklės, turi suprasti vaikai? c) Kokių išvengiama pavojų, kai šeimoje vykdomas Kristaus įstatymas?

⁶ Kartu vaikams reikalingas vadovavimas, o tai reiškia, kad jų tėvai turi nustatyti taisykles ir kartais griežtai pareikalauti laikytis jų (Žydams 12:7, 9, 11). Bet ir tada vaikams reikia palaipsniui padėti suprasti, kad esminė tų taisyklių nustatymo priežastis — tėvų meilė jiems. Ir jie turi suprasti, kad meilė — svarbiausia priežastis, kodėl jie turi paklusti savo tėvams (Efeziečiams 6:1; Kolosiečiams 3:20; 1 Jono 5:3). Įžvalgių tėvų tikslas yra mokyti vaikus naudotis savo „proto jėga“, kad galiausiai jie patys darytų gerus sprendimus (Romiečiams 12:1, NW; palygink 1 Korintiečiams 13:11). Kita vertus, taisyklių turi būti ne per daug, o drausminimas ne per griežtas. Paulius sako: „O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs“ (Kolosiečiams 3:21; Efeziečiams 6:4). Kai šeimoje laikomasi Kristaus įstatymo, ten drausminant nepasireiškia nekontroliuojamas pyktis ir nėra skaudinančių pašaipų. Tokiuose namuose vaikai jaučiasi saugūs ir sustiprinti, ne varginami ar žeminami. (Palygink Psalmių 35:8.)

 7. Kaip Betelio namai galėtų būti pavyzdys, kai šeimoje tenka nustatyti taisykles?

⁷ Kai kurie apsilankę Betelio namuose, kurių yra visame pasaulyje, sako, kad tai puikūs nuosaikaus taisyklių taikymo šeimai pavyzdžiai. Nors Betelio šeimas sudaro suaugę žmonės, tokios institucijos veikia kaip šeimos.a Betelio veikla yra sudėtinga ir reikalauja nemažai taisyklių — aišku, daugiau negu paprasta šeima. Vis dėlto Betelio šeimoms, biurams ar spaustuvių veiklai vadovaujantys vyresnieji stengiasi pritaikyti Kristaus įstatymą. Jie tai laiko pavedimu ne tik organizuoti darbą, bet ir skatinti dvasinę pažangą bei „Viešpaties [„Jehovos“, NW] džiaugsmą“ tarp savo bendragarbintojų (Nehemijo 8:10). Taigi jie stengiasi viską daryti teigiamai bei padrąsinamai ir būti supratingi (Efeziečiams 4:31, 32). Nenuostabu, kad Betelio šeimos yra žinomos savo džiaugsminga dvasia!

Susirinkime

 8. a) Koks visada turėtų būti mūsų tikslas susirinkime? b) Dėl kokių tam tikrų aplinkybių kai kurie paprašė nurodymų ar patys bandė nustatinėti taisykles?

⁸ Susirinkime mūsų tikslas irgi yra ugdyti vienas kitą meilės dvasia (1 Tesalonikiečiams 5:11). Todėl visi krikščionys turi būti atsargūs, kad neapsunkintų kitų primesdami jiems savo pačių nuomonę tais klausimais, dėl kurių apsisprendžiama asmeniškai. Kartais kai kurie rašo Sargybos bokšto bendruomenei prašydami nurodyti, pavyzdžiui, kaip žiūrėti į tam tikrus filmus, knygas ar net žaislus. Tačiau Bendruomenė nėra įgaliota nagrinėti tokius dalykus ir nuspręsti dėl jų. Tokius klausimus dažniausiai turėtų spręsti kiekvienas atskiras asmuo ar šeimos galva, vadovaudamasis savo meile Biblijos principams. Kai kurie Bendruomenės patarimus ir nurodymus linkę paversti taisyklėmis. Pavyzdžiui, 1996 m. kovo 15 d. Sargybos bokšte (rusų k.) buvo puikus straipsnis, skatinantis vyresniuosius kaip ganytojus reguliariai lankyti susirinkimo narius. Ar tuo norėta nustatyti taisykles? Ne. Nors tie, kurie gali laikytis šių patarimų, gauna daug naudos, kai kurie vyresnieji negali to daryti. Taip pat ir 1995 m. birželio mėn. Sargybos bokšte, straipsnyje „Skaitytojų klausimai“, buvo įspėjama dėl to, kad nebūtų sumenkinamas krikšto akto kilnumas tam tikrais kraštutinumais, pavyzdžiui, rengiant audringus vakarėlius ar organizuojant to įvykio atšventimą. Kai kurie šį vertingą patarimą pritaikė iki kraštutinumo ir net sukūrė taisyklę, kad ta proga nusiųsti sveikinimo atviruką būtų netinkama!

 9. Kodėl svarbu vengti būti per daug kritiškiems ir teisti vienas kitą?

⁹ Pagalvok ir apie tai, jog tam, kad „tobulasis laisvės įstatymas“ vyrautų tarp mūsų, mes turime pripažinti, kad ne visų krikščionių sąžinė vienoda (Jokūbo 1:25). Ar turime krimstis dėl to, kad žmonės daro asmeniškus sprendimus, nepažeidžiančius Rašto principų? Ne. Taip elgdamiesi kurstytume nesantaiką (1 Korintiečiams 1:10). Paulius, perspėdamas mus neteisti brolio krikščionio, pasakė: „Juk ar jis stovi, ar puola — tai savajam Viešpačiui. Bet jis stovės, nes Viešpats turi galią jį palaikyti“ (Romiečiams 14:4). Mes rizikuojame nepatikti Dievui, jei smerkiame vienas kitą dėl dalykų, kurie turėtų būti palikti asmens sąžinei (Jokūbo 4:10-12).

10. Kas yra paskirti prižiūrėti susirinkimą ir kaip turime juos palaikyti?

¹⁰ Taip pat prisiminkime, kad vyresnieji paskirti sergėti Dievo kaimenę (Apaštalų darbai 20:28, NTP). Jie yra pasiruošę padėti. Mes turime nesivaržyti kreiptis į juos patarimo, nes jie tyrinėja Bibliją ir žino, kas buvo svarstoma Sargybos bokšto bendruomenės leidiniuose. Kai vyresnieji pastebi elgesį, galintį vesti į Rašto principų pažeidimą, jie drąsiai duoda būtiną patarimą (Galatams 6:1). Susirinkimo nariai laikosi Kristaus įstatymo bendradarbiaudami su tais brangiais ganytojais, kurie imasi atsakomybės (Žydams 13:7).

Vyresnieji pritaiko Kristaus įstatymą

11. Kaip vyresnieji pritaiko Kristaus įstatymą susirinkime?

¹¹ Vyresnieji trokšta vykdyti susirinkime Kristaus įstatymą. Jie vadovauja gerosios naujienos skelbimui, moko iš Biblijos taip, kad pasiektų širdis, ir kaip meilingi, švelnūs ganytojai guodžia „silpnaširdžius“ (1 Tesalonikiečiams 5:14, NTP). Jie vengia nekrikščioniškų požiūrų, paplitusių daugelyje krikščionijos religijų. Tiesa, šis pasaulis sparčiai išsigimsta, ir, kaip Paulius, vyresnieji gali būti susirūpinę kaimene; bet imdamiesi veiksmų dėl šių rūpesčių jie išlaiko pusiausvyrą (2 Korintiečiams 11:28).

12. Kaip vyresnysis galėtų atsakyti, kai krikščionis kreipiasi į jį pagalbos?

¹² Pavyzdžiui, krikščionis galbūt nori pasitarti su vyresniuoju svarbiu klausimu, kuriam paaiškinti nėra konkrečių Rašto nuorodų arba kuris reikalauja suderinti skirtingus krikščioniškus principus. Galbūt jam siūlomas paaukštinimas darbe ir tai garantuoja jam didesnę algą, bet reikalauja didesnės atsakomybės. Ar galbūt jauno krikščionio netikintis tėvas kelia savo sūnui reikalavimus, galinčius turėti įtakos jo tarnybai. Tokiais atvejais vyresnysis susilaiko išsakyti savo asmenišką nuomonę. Užuot taip daręs, jis tikriausiai atsivers Bibliją ir padės tam asmeniui apsvarstyti atitinkamus principus. Jis gali naudotis, jei įmanoma, „Sargybos bokšto leidinių indeksu“ (anglų k.) surasti tai, ką ta tema yra pasakęs „ištikimas bei protingas vergas“ Sargybos bokšto ir kitų leidinių puslapiuose (Mato 24:45, NW). O kaip tada, jei krikščionis po to padaro sprendimą, kuris vyresniajam neatrodo išmintingas? Jei tas sprendimas tiesiogiai neprieštarauja Biblijos principams ar įstatymams, krikščionis pamatys, kad vyresnysis pripažįsta jo teisę padaryti tokį sprendimą žinodamas, kad „kiekvienam reikės nešioti savo naštą“. Tačiau tas krikščionis turi atsiminti, kad „ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ (Galatams 6:5, 7).

13. Kodėl vyresnieji, užuot atsakę į klausimus konkrečiai ar išsakę savo pačių nuomonę, galėtų padėti kitiems samprotauti ta tema?

¹³ Kodėl patyręs vyresnysis taip elgiasi? Mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, Paulius vienam susirinkimui pasakė, kad jis nėra ‛jų tikėjimo viešpats’ (2 Korintiečiams 1:24). Padėdamas savo broliui samprotauti remiantis Raštu ir padaryti pažinimu paremtą savo sprendimą, vyresnysis seka Pauliaus požiūriu. Jis pripažįsta, kad jo įgaliojimai riboti, taip kaip ir Jėzus pripažino, kad jo įgaliojimai buvo riboti (Luko 12:13, 14; Judo 9). Tačiau vyresnieji, kada to reikia, noriai duoda naudingą, net tiesioginį Rašto patarimą. Antra, vyresnysis moko savo brolį krikščionį. Apaštalas Paulius pasakė: „Subrendusiems dera stiprus maistas — tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius [„suvokimo sugebėjimus“, NW] ir sugeba atskirti gera nuo blogo“ (Žydams 5:14). Taigi kad taptume subrendę, turime pritaikyti savo suvokimo sugebėjimus, o ne visada tikėtis, kad kas nors kitas nuspręs už mus. Parodydamas savo broliui krikščioniui, kaip samprotauti remiantis Raštu, vyresnysis padeda jam daryti pažangą.

14. Kaip subrendę asmenys gali parodyti, kad jie pasitiki Jehova?

¹⁴ Mes galime tikėti, kad Jehova Dievas per savo šventąją dvasią paveiks tikrųjų garbintojų širdis. Tad subrendę krikščionys kreipiasi į savo brolių širdis maldaudami juos kaip ir Paulius (2 Korintiečiams 8:8; 10:1; Filemonui 8, 9). Paulius žinojo, kad daugiausia nusidėjėliams, o ne teisiesiems, reikia detalių̃ įstatymų, kad jie tinkamai elgtųsi (1 Timotiejui 1:9). Jis išreiškė ne įtarumą ar nepasitikėjimą savo broliais, bet tikėjimą jais. Vienam susirinkimui jis rašė: „Mes pasitikime jumis Viešpatyje“ (2 Tesalonikiečiams 3:4). Pauliaus tikėjimas ir pasitikėjimas, žinoma, labai skatino tuos krikščionis. Vyresnieji ir keliaujantieji prižiūrėtojai šiandien turi tuos pačius tikslus. Kaip stiprina šie ištikimi vyrai meilingai ganydami Dievo kaimenę! (Izaijo 32:1, 2; 1 Petro 5:1-3)

Gyventi pagal Kristaus įstatymą

15. Ką galėtume paklausti savęs, kad pamatytume, ar pritaikome Kristaus įstatymą bendraudami su savo broliais?

¹⁵ Mums visiems reikia nuolat tyrinėti save, kad nustatytume, ar gyvename pagal Kristaus įstatymą ir ar remiame jį (2 Korintiečiams 13:5). Tikrai, mums visiems naudinga pagalvoti: ‛Ar esu ugdantis, ar kritiškas? Ar nuosaikus, ar linkęs į kraštutinumus? Ar atsižvelgiu į kitus, ar atkakliai reikalauju savo teisių?’ Krikščionis nesiekia nurodinėti, kaip turi elgtis ar nesielgti jo brolis tais atvejais, kai klausimas nėra konkrečiai nušviestas Biblijoje (Romiečiams 12:1, NW; 1 Korintiečiams 4:6).

16. Kaip galime padėti neigiamai vertinantiems save asmenims ir taip įvykdyti Kristaus įstatymo pagrindinį aspektą?

¹⁶ Šiais kritiškais laikais mums yra svarbu ieškoti būdų drąsinti vieniems kitus (Žydams 10:24, 25; palygink Mato 7:1-5). Kai žvelgiame į savo brolius ir seseris, ar jų gerosios savybės mums nėra daug reikšmingesnės už jų silpnybes? Jehovai brangus kiekvienas asmuo. Gaila, bet taip mano ne visi — netgi apie save pačius. Daugelis linkę matyti tik savo asmeniškus trūkumus ir netobulumus. Kad padrąsintume tokius ir dar kitus, pabandykime pakalbėti su vienu ar keliais žmonėmis per kiekvieną sueigą ir pasakykime jiems, kodėl vertiname jų dalyvavimą ir jų svarų indėlį susirinkime. Koks džiaugsmas šitaip palengvinti jų naštą ir taip įvykdyti Kristaus įstatymą! (Galatams 6:2)

Kristaus įstatymas veikia!

17. Kaip įvairiopai veikiantį Kristaus įstatymą tu matai savo susirinkime?

¹⁷ Kristaus įstatymas yra veiksmingas krikščionių susirinkime. Mes tai matome kasdien, kai broliai Liudytojai uoliai dalijasi gerąja naujiena, kai jie guodžia ir drąsina vienas kitą, kai stengiasi tarnauti Jehovai nepaisydami sunkiausių problemų, kai tėvai deda pastangas išmokyti savo vaikus mylėti Jehovą džiugia širdimi, kai prižiūrėtojai moko Dievo Žodžio su meile ir šiluma, skatindami kaimenę turėti karštą troškimą tarnauti Jehovai amžinai (Mato 28:19, 20; 1 Tesalonikiečiams 5:11, 14). Kai mes visi leidžiame Kristaus įstatymui veikti mūsų pačių gyvenimą, kaip džiaugiasi Jehovos širdis! (Patarlių 23:15) Jis nori, kad visi mylintys jo tobulą įstatymą gyventų amžinai. Būsimajame Rojuje mes sulauksime laiko, kai žmonija bus tobula, kai nebebus įstatymo pažeidėjų, ir tokio laiko, kai visi mūsų širdžių polinkiai bus pavaldūs. Koks didingas atpildas už tai, kad gyvename pagal Kristaus įstatymą!

[Išnaša]

Kaip tu manai?

◻ Kodėl krikščionija nesuprato Kristaus įstatymo esmės?

◻ Kaip galime pritaikyti Kristaus įstatymą šeimoje?

◻ Norėdami pritaikyti Kristaus įstatymą susirinkime, ko turime vengti ir ką turime daryti?

◻ Kaip vyresnieji, dirbdami su susirinkimu, gali paklusti Kristaus įstatymui?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Tavo vaikui labai reikia meilės

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kaip stiprina mus mūsų mylintys ganytojai!