Greitai Dievo vaikai įgis šlovingą laisvę

„Kūrinija buvo pajungta tuštybei... su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (ROMIEČIAMS 8:20, 21, Brb red.).

 1. Kaip Jėzaus auka buvo pavaizduota per Permaldavimo dieną?

JEHOVA atidavė savo viengimį Sūnų kaip išperkamąją auką, kuri atvėrė kelią į dangiškąjį gyvenimą 144000 žmonių bei perspektyvą amžinai gyventi žemėje likusiai žmonijos daliai (1 Jono 2:1, 2). Kaip paminėta ankstesniame straipsnyje, Jėzaus auka už dvasia pagimdytus krikščionis buvo pavaizduota kasmetinės Permaldavimo dienos atnaša, kai Izraelio vyriausiasis kunigas aukodavo jautį už savo, savo šeimynos bei Levio giminės nuodėmes. Tą pačią dieną jis aukodavo ožį už visų kitų izraelitų nuodėmes; Kristaus auka lygiai taip pat teiks naudą žmonijai apskritai. Gyvas ožys, pranykdamas dykumoje, simboliškai nusinešdavo bendras praėjusių metų tautos nuodėmesa (Kunigų 16:7-15, 20-22, 26).

2, 3. Ką reiškia Pauliaus žodžiai, užrašyti Romiečiams 8:20, 21?

² Apibūdindamas viltį žmonių, kurie taps dangiškaisiais „Dievo sūnumis“, apaštalas Paulius pasakė: „Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs. Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, — ne savo noru, bet pavergėjo valia, — su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (Romiečiams 8:14, NTP; 8:17, 19-21, Brb red.). Ką reiškia šis teiginys?

³ Kai mūsų protėvis Adomas buvo sukurtas tobulu žmogumi, jis buvo ‛Dievo sūnus [arba vaikas]’ (Luko 3:38). Nusidėjęs jis pateko į „suirimo vergiją“ ir per jį šiose sąlygose atsidūrė visa žmonija (Romiečiams 5:12). Dievas leido, kad paveldėję netobulumą žmonės gimtų su „tuštybės“ perspektyva, bet davė jiems viltį per „sėklą“, Jėzų Kristų (Pradžios 3:15, Brb red.; 22:18, NW; Galatams 3:16, NW). Apreiškimo 21:1-4 nurodo laiką, kai ‛mirties, liūdesio, aimanos ir sielvarto nebebus’. Kadangi tas pažadas duotas „žmonėms“, jis užtikrina mus, kad naujosios visuomenės žmonių, gyvenančių žemėje valdant Karalystei, protas bei kūnas bus atnaujinti iki tobulybės ir jie gaus amžinąjį gyvenimą kaip žemiški „Dievo vaikai“. Per Kristaus Tūkstantmetį valdymą paklusnūs žmonės ‛bus išlaisvinti iš suirimo vergijos’. Jeigu per galutinį išbandymą pasirodys esą Jehovai ištikimi, jie bus amžinai laisvi nuo paveldėtos nuodėmės ir mirties (Apreiškimas 20:7-10). Gyvenantieji žemėje tada „įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“.

Jie sako „Ateik!“

 4. Ką reiškia ‛semtis dovanai gyvybės vandens’?

⁴ Kokia puiki viltis suteikta žmonijai! Nenuostabu, kad tebesantys žemėje dvasia pagimdyti krikščionys uoliai imasi iniciatyvos kalbėti apie tai kitiems! Tie, kurie priklausys šlovingojo Avinėlio, Jėzaus Kristaus, „nuotakai“, pateptajam likučiui, išpildo šiuos pranašiškus žodžius: „Dvasia ir sužadėtinė kviečia: ‛Ateik!’ Ir kas girdi, teatsiliepia: ‛Ateik!’ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“ (Apreiškimas 21:2, 9; 22:1, 2, 17). Tad naudos iš Jėzaus išperkamosios aukos turės ne tik 144000 pateptųjų. Dievo dvasia veikia per likusiuosius nuotakos klasės narius sakydama „Ateik“. Kiekvienas girdintis bei trokštantis teisingumo kviečiamas sakyti „Ateik“ ir pasinaudoti gausiomis Jehovos išgelbėjimo priemonėmis.

 5. Ką Jehovos Liudytojams malonu priimti?

⁵ Jehovos Liudytojai tiki, jog per Jėzų Kristų Dievas suteikė jiems galimybę gyventi (Apaštalų darbai 4:12). Jie džiugiai priima į savo būrį nuoširdžius žmones, trokštančius sužinoti Dievo tikslus ir vykdyti jo valią. Jų Karalystės salės atviros visiems, kurie nori ‛ateiti ir semtis dovanai gyvybės vandens’ šiuo „pabaigos laiku“ (Danieliaus 12:4, NW).

Pasikeitimai bėgant laikui

 6. Kaip Dievo dvasia veikė Jehovos tarnus įvairiais laikotarpiais?

⁶ Savo tikslui įgyvendinti Dievas yra nustatęs laiką ir tai turi įtakos jo veiksmams su žmonija (Ekleziasto 3:1; Apaštalų darbai 1:7). Nors Dievo dvasią jo tarnai gaudavo ir ikikrikščioniškaisiais laikais, jie nebuvo pagimdyti kaip dvasiniai sūnūs. Tačiau pradedant Jėzumi Jehovai atėjo laikas panaudoti šventąją dvasią gimdyti atsidavusius vyrus bei moteris dangiškajam paveldėjimui. O kaip mūsų dienomis? Ta pati dvasia veikia ir Jėzaus „kitas avis“, bet nesukelia joms vilties bei troškimo gyventi danguje (Jono 10:16). Turėdamos Dievo duotą viltį amžinai gyventi žemės rojuje, jos džiaugsmingai palaiko pateptąjį likutį liudydamos šiuo pereinamuoju iš senojo į Dievo teisingą naująjį pasaulį laikotarpiu (2 Petro 3:5-13).

 7. Kokia pjūtimi rūpinosi Biblijos Tyrinėtojai, tačiau ką jie žinojo apie rojų?

⁷ Dievas pradėjo ‛daug sūnų vesti į garbę’ nuo tada, kai išliejo šventąją dvasią per 33 m. e. m. Sekmines, ir jis, matyt, nustatė laiką, kai dvasinio „Dievo Izraelio“ narių, iš viso 144000, rinkimas bus baigtas (Žydams 2:10, NTP; Galatams 6:16; Apreiškimas 7:1-8). Pradedant 1879-aisiais, pjūtis, reiškianti pateptųjų surinkimą, šiame žurnale dažnai būdavo minima. Bet Biblijos Tyrinėtojai (dabar vadinami Jehovos Liudytojais) taip pat žinojo, kad Raštas nurodo ir amžinojo gyvenimo žemės rojuje viltį. Pavyzdžiui, 1883 metų liepos mėnesio Sargybos bokšte buvo sakoma: „Kai Jėzus bus įkūręs savo karalystę, sunaikinęs blogį ir t. t., ši žemė taps rojumi, ... ir visi esantys kapuose įeis į jį. Paklusdami jo įstatymams, jie galės jame gyventi amžinai.“ Laikui bėgant pateptųjų derlius mažėjo, o į Jehovos organizaciją pamažu buvo renkami tie, kurie neturėjo dangiškosios vilties. Tuo tarpu savo pateptiesiems tarnams, krikščionims, gimusiems iš naujo, Dievas suteikė ypatingą supratimą (Danieliaus 12:3; Filipiečiams 2:15; Apreiškimas 14:15, 16).

 8. Kaip supratimas apie žemiškąją viltį palaipsniui didėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje?

⁸ Turintieji žemišką viltį su krikščionių susirinkimu ėmė bendrauti ypač nuo 1931 metų. Tais metais Jehova apšvietė dvasia pagimdytų krikščionių likutį suprasti, kad Ezechielio 9 skyrius nurodo tą žemiškąją klasę, kurios nariai pažymimi išsigelbėti į Dievo naująjį pasaulį. 1932 metais buvo nuspręsta, kad tuos šiandieninius į avis panašius žmones vaizduoja Jèhuvo bendradarbis Jonadabas (Jehonadabas) (4 Karalių 10:15-17). 1934 metais buvo paaiškinta, kad „Jonadabai“ turi „pasiaukoti“, arba atsiduoti Dievui. 1935-aisiais ta „didelė daugybė“ arba „milžiniška minia“ — anksčiau laikyta antrine dvasine klase, kurios nariai bus Kristaus nuotakos danguje „draugės“, — buvo atpažinta kaip kitų avių klasė, turinti žemiškąją viltį (Apreiškimas 7:4-15; 21:2, 9; Psalmių 45:14, 15, Brb red.). Ypač nuo 1935 metų pateptieji žengia pirmose gretose ieškodami teisingų žmonių, trokštančių gyventi amžinai žemės rojuje.

 9. Kodėl po 1935 metų kai kurie krikščionys nustojo ragauti simbolius per Viešpaties Vakarienę?

⁹ Kai kurie krikščionys, ragaudavę duoną ir vyną Viešpaties Vakarienės metu, po 1935 metų nustojo tai daryti. Kodėl? Jie suprato, kad jų viltis žemiška, o ne dangiška. Viena moteris, pasikrikštijusi 1930 metais, pasakė: „Nors buvo manoma, kad [ragauti simbolius], ypač uoliems visalaikiams tarnams, teisinga, niekada nebuvau tikra, kad turiu dangišką viltį. Paskui, 1935-aisiais, mums buvo paaiškinta, kad renkama didžioji minia, turinti viltį amžinai gyventi žemėje. Daugelis iš mūsų džiaugėmės supratę, jog priklausome tai didžiajai miniai, ir nustojome ragauti simbolius.“ Pasikeitė net krikščioniškų leidinių turinys. Ankstesnieji leidiniai buvo pirmiausia skiriami dvasia pagimdytiems Jėzaus pasekėjams, o nuo 1935 metų Sargybos bokštas bei kita ‛ištikimojo vergo’ literatūra teikė dvasinį maistą, atitinkantį ir pateptųjų, ir jų draugų, turinčių žemiškąją viltį, poreikius (Mato 24:45-47, NW).

10. Kaip galėtų būti pakeistas neištikimas pateptasis?

¹⁰ Tarkime, kuris nors pateptasis tapo neištikimas. Ar jis turėtų būti pakeistas? Paulius būtent tai nurodė kalbėdamas apie simbolinį alyvmedį (Romiečiams 11:11-32). Jeigu dvasia pagimdytąjį reikėtų pakeisti, Dievas, matyt, suteiktų dangiškąjį pašaukimą tokiam asmeniui, kuris pavyzdingai atlieka šventą tarnybą jam daug metų. (Palygink Luko 22:28, 29; 1 Petro 1:6, 7.)

Daug priežasčių dėkoti

11. Kokia bebūtų mūsų viltis, kuo esame užtikrinami Jokūbo 1:17?

¹¹ Kur bebūtume, jei tarnaujame Jehovai ištikimai, jis patenkins mūsų poreikius bei teisingus troškimus (Psalmių 144:16; Luko 1:67-74). Ar turime tikrą dangiškąją viltį, ar mūsų viltis žemiška, turime daug svarių priežasčių dėkoti Dievui. Jis visada daro viską didžiausiai jį mylinčiųjų naudai. Mokinys Jokūbas pasakė, kad „kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“, Jehovos Dievo (Jokūbo 1:17). Atkreipkime dėmesį į keletą tokių dovanų bei palaimų.

12. Kodėl galime pasakyti, kad visiems savo ištikimiems tarnams Jehova suteikė nuostabią viltį?

¹² Visiems savo ištikimiems tarnams Jehova suteikia nuostabią viltį. Kai kuriuos jis pašaukė gyventi danguje. Savo ikikrikščioniškiesiems liudytojams Jehova davė puikią viltį būti prikeltiems amžinai gyventi žemėje. Pavyzdžiui, Abraomas tikėjo prikėlimu ir laukė „miesto su tvirtais pamatais“ — dangiškosios Karalystės, kuriai valdant jis bus prikeltas gyventi žemėje (Žydams 11:10, 17-19). Šiuo pabaigos laiku Dievas vėl suteikia viltį milijonams amžinai gyventi žemės rojuje (Luko 23:43, NW; Jono 17:3). Žinoma, visi, kuriems Jehova davė tokią didingą viltį, turi būti didžiai dėkingi už ją.

13. Kaip Dievo dvasia veikė jo žmones?

¹³ Jehova duoda savo tautai šventosios dvasios dovaną. Dangiškąją viltį turintys krikščionys yra patepti šventąja dvasia (1 Jono 2:20; 5:1-4, 18). O tiems Dievo tarnams, kurie tikisi gyventi žemėje, dvasia padeda bei vadovauja. Tarp jų buvo Mozė, turėjęs Jehovos dvasią; taip pat ją turėjo 70 paskirtų jam padėti vyrų (Skaičių 11:24, 25). Šventosios dvasios veikiamas, Becalelis dirbo kaip prityręs meistras įrengiant Izraelio padangtę (Išėjimo 31:1-11). Dievo dvasia buvo nužengusi ant Gideono, Jeftės, Samsono, Dovydo, Elijo, Eliziejaus ir kitų. Nors tie senovės laikų tarnai niekada nebus nuvesti į dangiškąją garbę, jiems vadovavo bei padėjo šventoji dvasia, kaip ir kitoms Jėzaus avims šiandien. Taigi Dievo dvasios turėjimas nebūtinai reiškia dangiškąjį pašaukimą. Tačiau Jehovos dvasia teikia vadovavimą, padeda mums skelbti bei atlikti kitas Dievo paskirtas užduotis, duoda mums visa viršijančios jėgos ir ugdo mumyse meilės, džiaugsmo, taikos, kantrybės, malonumo, gerumo, tikėjimo (NW), romumo bei susivaldymo vaisius (Jono 16:13; Apaštalų darbai 1:8; 2 Korintiečiams 4:7-10; Galatams 5:22, 23). Ar neturėtume būti dėkingi už šią maloningą Dievo dovaną?

14. Kuo mums naudingos Dievo teikiamos pažinimo bei išminties dovanos?

¹⁴ Pažinimas ir išmintis yra Dievo dovanos, už kurias turime būti dėkingi, ar mūsų viltis būtų dangiška, ar žemiška. Tikslus Jehovos pažinimas padeda mums ‛išmokti pasirinkti kas vertingiau’ bei ‛elgtis, kaip verta Viešpaties [„Jehovos“, NW], ir jam tobulai patikti’ (Filipiečiams 1:9-11; Kolosiečiams 1:9, 10). Dievo išmintis teikia mums gyvenime apsaugą bei vadovavimą (Patarlių 4:5-7, Brb red.; Ekleziasto 7:12, Brb red.). Tikrasis pažinimas ir išmintis pagrįsti Dievo Žodžiu, tad likusius žemėje pateptuosius ypač jaudina tai, kas jame sakoma apie jų dangiškąją viltį. Tačiau meilė Dievo Žodžiui ir geras jo supratimas nėra tas būdas, kuriuo Dievas nurodo, jog esame pašaukti gyventi danguje. Tokie vyrai kaip Mozė ir Danielius net parašė Biblijos knygas, bet jie bus prikelti gyventi žemėje. Ar mūsų viltis dangiška, ar žemiška, visi gauname dvasinį maistą per Jehovos paskirtą „ištikimą bei protingą vergą“ (Mato 24:45-47, NW). Kokie mes dėkingi už taip įgytą pažinimą!

15. Kokia yra pati didžiausia Dievo dovana ir koks tavo požiūris į ją?

¹⁵ Viena iš didžiausių Dievo dovanų yra meilingas pateikimas Jėzaus išperkamosios aukos, kuri naudinga mums, ar puoselėtume dangišką, ar žemišką viltį. Dievas pamilo žmoniją „taip..., jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). O Jėzaus meilė skatino jį „savo gyvybę atiduoti kaip išpirką už daugelį“ (Mato 20:28). Kaip paaiškino apaštalas Jonas, Jėzus Kristus „yra permaldavimas už mūsų [pateptųjų] nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio“ (1 Jono 2:1, 2). Taigi visi turėtume būti didžiai dėkingi už tą meilingą išgelbėjimo į amžinąjį gyvenimą priemonę.b

Ar tu dalyvausi?

16. Koks žymus įvykis bus paminėtas 1998-ųjų balandžio 11-ąją ir kas turėtų dalyvauti?

¹⁶ Dėkingumas už išpirką, Dievo pateiktą per jo Sūnų, turėtų paskatinti mus būti Karalystės salėse ar kitose vietose, kur Jehovos Liudytojai susirinks saulei nusileidus 1998 metų balandžio 11-ąją paminėti Kristaus mirtį. Įsteigdamas tą šventimą su savo ištikimais apaštalais paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą, Jėzus pasakė: „Tai darykite mano atminimui“ (Luko 22:19, 20; Mato 26:26-30). Negausus būrys likusių pateptųjų ragaus neraugintos duonos, vaizduojančios Jėzaus nenuodėmingą žmogišką kūną, ir natūralaus raudono vyno, reiškiančio jo išlietą aukai kraują. Šiuos simbolius ragauti gali tik dvasia pagimdyti krikščionys, nes tik jie yra naujojoje bei Karalystės sandorose ir turi neginčijamą Dievo šventosios dvasios liudijimą apie savo dangiškąją viltį. Milijonai kitų dalyvaus kaip pagarbūs stebėtojai, dėkingi už meilę, parodytą Dievo ir Kristaus per Jėzaus auką, įgalinančią laimėti amžinąjį gyvenimą (Romiečiams 6:23).

17. Ką turėtume prisiminti apie patepimą dvasia?

¹⁷ Ankstesni religiniai įsitikinimai, liūdesys dėl mylimo žmogaus mirties, dabartiniai kasdienio gyvenimo sunkumai ar pojūtis, jog gavome kokių nors ypatingų Jehovos palaimų, gali ką nors paskatinti klaidingai manyti, jog jam skirtas dangiškasis gyvenimas. Tačiau visi turime prisiminti, kad Raštas neįsako ragauti Minėjimo simbolių norint parodyti savo dėkingumą už Kristaus išperkamąją auką. Be to, patepimas dvasia „priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo... Dievo“, tai yra To, kuris pagimdė Jėzų dvasiniu Sūnumi ir kuris tik 144000 kitų sūnų veda į garbę (Romiečiams 9:16; Izaijo 64:8).

18. Kokios palaimos laukia daugumos tarnaujančiųjų Jehovai šiandien?

¹⁸ Amžinasis gyvenimas žemės rojuje yra Dievo duota viltis didžiumai žmonių, tarnaujančių Jehovai šiomis paskutinėmis dienomis (2 Timotiejui 3:1-5). Greitai jie džiaugsis tuo nuostabiu rojumi. Paklusdami dangiškajai valdžiai, žemės reikalus tada tvarkys kunigaikščiai (Psalmių 44:17). Vyraus taika, kai žemės gyventojai laikysis Dievo įstatymų ir daugiau sužinos apie Jehovos kelius (Izaijo 9:6, 7; Apreiškimas 20:12). Bus daugybė darbo, nes reikės statyti namus bei pavergti žemę (Izaijo 65:17-25). Dar pagalvok, kokios laimingos bus suvienytos šeimos, kai grįš gyventi mirusieji! (Jono 5:28, 29) Po galutinio išbandymo visoks blogis išnyks (Apreiškimas 20:7-10). Nuo tada per amžius žemė bus pripildyta tobulų žmonių, ‛išlaisvintų iš suirimo vergijos ir įgijusių šlovingą Dievo vaikų laisvę’.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytum?

◻ Ką reiškia ‛semtis dovanai gyvybės vandens’?

◻ Ar mūsų viltis būtų dangiška, ar žemiška, dėl ko turime dėkoti Dievui?

◻ Kokioje metinėje šventėje turėtume visi dalyvauti?

◻ Kokia ateitis laukia daugumos Jehovos tautos žmonių?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Milijonai ėmė ‛semtis dovanai gyvybės vandens’. Ar tu esi tarp jų?