Branginkime krikščionių sambūrius

„Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimo“ (ŽYDAMS 10:24, 25, Brb red.).

1, 2. a) Kodėl yra privilegija lankyti tikrųjų krikščionių sueigas? b) Kokia prasme Jėzus yra savo pasekėjų sambūriuose?

KOKIA privilegija lankyti krikščionių sambūrius — ar tai būtų mažiau nei dešimties, ar keleto tūkstančių Jehovos garbintojų sueigos, nes Jėzus pasakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“! (Mato 18:20) Tiesa, šį pažadą Jėzus davė, kai kalbėjo apie teisminius reikalus, kuriuos susirinkimo vadovaujantys broliai turi deramai tvarkyti (Mato 18:15-19). Tačiau ar Jėzaus žodžiai taip pat gali būti taikomi iš principo visiems krikščionių sambūriams, prasidedantiems ir užsibaigiantiems malda jo vardu? Taip. Atkreipk dėmesį, kad Jėzus įpareigodamas savo pasekėjus ruošti mokinius pažadėjo: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:20).

² Nėra abejonių, kad krikščionių susirinkimo Galvai — Viešpačiui Jėzui Kristui labai rūpi visi jo ištikimų pasekėjų sambūriai. Be to, mes galime būti tikri, kad ir jis yra kartu su jais per Dievo šventąją dvasią (Apaštalų darbai 2:33; Apreiškimas 5:6). Jehova Dievas irgi nori, kad mes rinktumėmės drauge. Pirmoji tokių sueigų paskirtis yra šlovinti Dievą „susirinkimuose“ (Psalmių 25:12). Dalyvaudami susirinkimo sueigose įrodome, kad mylime jį.

 3. Dėl kokios svarbios priežasties mes branginame krikščionių sueigas?

³ Yra ir kitų svarių priežasčių branginti krikščionių sueigas. Prieš palikdamas žemę, Jėzus Kristus paskyrė savo pateptuosius mokinius būti „ištikimu bei protingu vergu“ ir laiku aprūpinti dvasiniu maistu tikėjimo namiškius (Mato 24:45, NW). Svarbi dvasinio maitinimo priemonė yra susirinkimo sueigos bei dar didesni sambūriai — asamblėjos ir kongresai. Viešpats Jėzus Kristus vadovauja tam ištikimam vergui, kad šis tokiuose sambūriuose tiektų svarbią informaciją visiems, kurie nori išlikti per šios sugedusios sistemos pabaigą ir gyventi Dievo teisingame naujajame pasaulyje.

 4. Koks pavojingas ‛įprotis’ paminėtas Biblijoje ir kas padės mums jo išvengti?

⁴ Todėl nė vienas krikščionis negali leisti įsišaknyti pavojingam įpročiui, apie kurį rašė apaštalas Paulius: „Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną“ (Žydams 10:24, 25, Brb red.). Apmąstydami privilegiją lankyti krikščionių sueigas bei jų naudą, galėsime ištikimai ir visa širdimi palaikyti tuos sambūrius.

Sueigos, kurios stiprina

 5. a) Kokį poveikį turi daryti mūsų kalba per sueigas? b) Kodėl neturime delsti kviesti susidomėjusių asmenų į sueigas?

⁵ Kadangi krikščionys meldžia, kad Jehovos šventoji dvasia veiktų krikščionių sueigose, kiekvienas asmeniškai visomis išgalėmis turi stengtis dirbti jos vadovaujamas ir ‛neliūdinti Šventosios Dievo Dvasios’ (Efeziečiams 4:30). Šiuos įkvėptus žodžius apaštalas Paulius rašė, kai aptarė deramą kalbos paskirtį. Savo šneka visada turime ‛ugdyti ir teikti malonę klausytojams’ (Efeziečiams 4:29, Brb red.). Ypač tai svarbu krikščionių sueigose. Laiške korintiečiams Paulius pabrėžė, kad sueigos būtų ugdančios, pamokančios ir padrąsinančios (1 Korintiečiams 14:5, 12, 19, 26, 31). Visi dalyviai, įskaitant naujus asmenis, turi naudos iš tokių sueigų, jei gali pasakyti: „Dievas iš tiesų yra tarp jūsų“ (1 Korintiečiams 14:25, Brb red.). Todėl nedelskime kviesti naujus susidomėjusius žmones rinktis su mumis, nes taip pagreitinsime jų dvasinę pažangą.

 6. Ko reikia, kad mūsų sueigos būtų ugdančios?

⁶ Visi, kuriems krikščionių sueigose skirtos kalbos, interviu ar demonstracijos, nori, kad jų pasisakymai būtų ir ugdantys, ir derintųsi su rašytiniu Dievo Žodžiu — Biblija. Be to, savo gerai paruoštoje kalboje turime išreikšti jausmus, rodančius, kokie meilingi asmenys yra Dievas ir Kristus. Jei kiekvienas programos užduočių atlikėjas stengsis rodyti tokius ‛Dievo dvasios vaisius’ kaip džiaugsmas, kantrybė bei tikėjimas, tai visi dalyviai tikrai pasijus sustiprinti (Galatams 5:22, 23, ŠvR).

 7. Kaip gali visi susirinkusieji prisidėti, kad sueigos būtų ugdančios?

⁷ Nors susirinkimo sueigų programoje tik keletas atlieka užduotis, visi gali prisidėti, kad sambūris būtų ugdantis. Susirinkusiesiems dažnai yra galimybė atsakyti į klausimus. Tai mums proga viešai parodyti savo tikėjimą (Romiečiams 10:9). Niekad nesinaudokime ja asmeninei nuomonei reikšti, girtis savo pasiekimais ar kritikuoti bendratikį. Ar tai neliūdintų Dievo dvasios? Nesutarimus su bendratikiais geriausia spręsti asmeniškai, remiantis meilės dvasia. Biblijoje sakoma: „Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Efeziečiams 4:32). Kokia puiki galimybė mums taikyti šį gerą patarimą yra krikščionių sueigos! Dėl to daugelis atvyksta į jas anksčiau ir užsibūna sueigoms pasibaigus. Tai naudinga ir naujiems susidomėjusiems asmenims, nes jiems ypač svarbu pajusti svetingumą. Vadinasi, kad sueigos būtų ugdančios, turi prisidėti visi pasiaukoję krikščionys, ‛žiūrėdami vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus’.

Gerai pasiruoškime

 8. a) Kaip kai kurie Liudytojai pagirtinai aukojasi norėdami neapleisti sueigų? b) Kokį pavyzdį duoda Jehova kaip ganytojas?

⁸ Vieniems palyginti lengva susiruošti į krikščionių sueigas, o kitiems tai — nuolatinis pasiaukojimas. Pavyzdžiui, motina krikščionė, dirbanti pasaulietišką darbą, kad aprūpintų šeimą būtiniausiais dalykais, paprastai grįžta namo pavargusi. Paskui jai galbūt reikia pagaminti valgį ir padėti savo vaikams susiruošti į sueigą. Kiti krikščionys galbūt turi toli keliauti į sueigas arba yra suvaržyti negalios ar senyvo amžiaus. Aišku, Jehova Dievas supranta kiekvieno ištikimo sueigų dalyvio padėtį, panašiai kaip meilingas ganytojas žino visų savo kaimenės avių ypatingas reikmes. „[Jehova] ganys savo bandą, — sakoma Biblijoje, — kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai“ (Izaijo 40:11, Brb red.).

9, 10. Kaip mes galime turėti daugiausia naudos iš sueigų?

⁹ Asmenys, kurie labai aukojasi, kad reguliariai dalyvautų sueigose, galbūt negali daug laiko ruoštis tam, kas bus svarstoma. Dalyvauti Teokratinės tarnybos mokykloje kur kas naudingiau būna, jei neatsiliekame nuo savaitinio Biblijos skaitymo tvarkaraščio. Daugiau naudos būna iš anksto pasiruošus ir kitoms sueigoms, pavyzdžiui, Sargybos bokšto bei Susirinkimo knygos studijoms. Tie, kurie turi skirti laiko šeimos pareigoms, iš anksto perskaitę studijų straipsnį ir apsvarstę nors keletą nurodytų Biblijos citatų, bus labiau pasirengę prasmingai pasisakyti per šiuos svarbius Biblijos temų aptarimus.

¹⁰ Kiti krikščionys, kurie nėra taip suvaržyti aplinkybių, gali skirti daugiau laiko sueigoms pasiruošti. Pavyzdžiui, jie galbūt apsvarstys nurodytas, bet nepacituotas Rašto eilutes. Taip visi bus pasirengę gauti daugiausia naudos iš sueigų ir stiprinti susirinkimą savo kalbomis bei komentarais. Būdami gerai pasiruošę, vyresnieji ir tarnybiniai padėjėjai parodys gerą pavyzdį savo trumpais, glaustais atsakymais. Gerbdami Jehovos priemones, susirinkusieji vengs trikdyti sueigų tvarką (1 Petro 5:3).

11. Kodėl reikia savidrausmės sueigoms pasiruošti?

¹¹ Daug laiko gali atimti ne itin svarbi mūsų dvasinei sveikatai veikla bei pramogos. Tada mums reikia ištirti save ir ‛nebūti neprotingais’ laiko eikvotojais (Efeziečiams 5:17). Mūsų tikslas turi būti ‛gerai naudoti laiką’: užuot eikvojus ne tokiems svarbiems dalykams, daugiau jo skirti asmeninėms Biblijos studijoms bei pasiruošti sueigoms, taip pat Karalystės tarnybai (Efeziečiams 5:16). Žinoma, tai ne visada lengva, todėl reikia savidrausmės. Jaunuoliai, skiriantys tam dėmesį, deda tvirtą būsimos pažangos pamatą. Paulius rašė savo jaunesniajam draugui Timotiejui: „Rūpinkis šitais dalykais [Pauliaus patarimas Timotiejui], atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą“ (1 Timotiejui 4:15).

Pavyzdžiai iš Dievo Žodžio

12. Kokį puikų pavyzdį parodė Samuelio šeima?

¹² Pagalvok apie puikų Samuelio šeimos pavyzdį; ji reguliariai dalyvaudavo bendragarbintojų sueigose, kai Dievo padangtė buvo Šilojyje. Į metines šventes reikėdavo keliauti tik vyrams. Bet Samuelio tėvas Elkana pasiimdavo visą savo šeimą, kai ‛eidavo pagarbinti ir aukoti kareivijų Viešpačiui Sile’ (1 Samuelio 1:3-5). Samuelio tėviškė Ramataim Cofimas, matyt, buvo netoli pakrantės (dabartinis Rentis), ‛Efraimo kalnų’ papėdėje (1 Samuelio 1:1). Tad iki Šilojo tekdavo eiti maždaug 30 kilometrų — varginanti kelionė anais laikais. Tai ištikimai darė Elkanos šeima „kas metai, kuomet, laikui atėjus, [jie] keliavo į Viešpaties šventyklą“ (1 Samuelio 1:7).

13. Kokį pavyzdį paliko ištikimi Jėzaus laikų žydai?

¹³ Jėzus taip pat augo didelėje šeimoje. Kasmet šeima keliaudavo iš Nazareto apie 100 kilometrų į pietus dalyvauti Paschos iškilmėse Jeruzalėje. Jie galėjo keliauti dviem keliais. Tiesesnis kelias buvo nusileisti į Megido slėnį, o paskui kopti aukštyn — maždaug 600 metrų — ir keliauti per Samarijos teritoriją į Jeruzalę. Įprastesnis buvo kitas kelias; juo Jėzus ėjo paskutinį kartą į Jeruzalę 33 m. e. metais. Jis keliavo Jordano slėniu, esančiu žemiau jūros lygio, iki pasiekė ‛Judėjos pasienį... Užjordanėje’ (Morkaus 10:1, NW). Iš čia reikia apie 30 kilometrų ‛keliauti aukštyn į Jeruzalę’, tai yra kilti maždaug 1100 metrų. (Morkaus 10:32, NTP). Ištikimų šventės dalyvių minios vis keliaudavo sunkų kelią iš Galilėjos į Jeruzalę (Luko 2:44). Koks puikus pavyzdys šiandieną turtingų šalių Jehovos tarnams, iš kurių daugelis gali palyginti lengvai atvykti į krikščionių sambūrius šiuolaikiu transportu!

14, 15. a) Kokį pavyzdį paliko Ona? b) Ko mus gali pamokyti puikus kai kurių naujų susirinkimo dalyvių požiūris?

¹⁴ Kitas pavyzdys — 84 metų našlė Ona. Biblijoje rašoma, kad ji „nesitraukdavo iš šventyklos“ (Luko 2:37). Be to, Ona meilingai rūpinosi kitais. Ką ji padarė, pamačiusi kūdikį Jėzų ir sužinojusi, kad jis yra žadėtasis Mesijas? Ona dėkojo Dievui ir „kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo“ (Luko 2:38). Koks puikus požiūris — pavyzdys krikščionims šiandieną!

¹⁵ Iš tikrųjų atvykti į savo sueigas bei dalyvauti jose turi būti malonu, todėl, kaip ir Ona, mes niekada nenorime jų praleisti. Taip mano daugelis naujų žmonių. Atėję iš tamsos į nuostabią Dievo šviesą, jie nori išmokti ką begali ir daugelis labai entuziastingai lanko krikščionių sueigas. Kita vertus, tie, kurie ilgiau yra tiesos kelyje, turi sergėtis, kad ‛nepaliktų pirmosios meilės’ (Apreiškimas 2:4). Sunkios sveikatos problemos ar kita, ko žmogus nepajėgia įveikti, kartais galbūt sutrukdys atvykti į sueigas. Tačiau visada žiūrėkime, kad dėl materialių dalykų, poilsiavimų bei domėjimosi stokos nebūtume nepasiruošę, pasyvūs ar nereguliarūs sueigų lankytojai (Luko 8:14).

Geriausias pavyzdys

16, 17. a) Koks buvo Jėzaus požiūris į dvasinius sambūrius? b) Kokio gero įpročio turi laikytis visi krikščionys?

¹⁶ Jėzus paliko nuostabų pavyzdį, kaip reikia branginti dvasinius sambūrius. Būdamas 12 metų, jis parodė meilę Dievo namams Jeruzalėje. Tėvai pasigedo jo, bet galiausiai surado jį šventykloje besikalbantį su mokytojais apie Dievo Žodį. Atsakydamas į tėvų susirūpinimą, Jėzus pagarbiai paklausė: „Argi nežinojote, kad aš turiu būti savo Tėvo namuose?“ (Luko 2:49, NTP) Jaunasis Jėzus klusniai grįžo su savo tėvais į Nazaretą. Čia jis toliau rodė meilę garbinimo sueigoms reguliariai lankydamasis sinagogoje. Todėl apie jo tarnybos pradžią Biblijoje sakoma: „Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.“ Kai Jėzus perskaitė ir išaiškino Izaijo 61:1, 2, klausytojai „stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų“ (Luko 4:16, 22).

¹⁷ Šiandieną krikščionių sueigose laikomasi to paties pagrindinio pavyzdžio. Sueiga prasideda gyriaus giesme ir malda, paskui yra skaitomos bei aiškinamos ištraukos iš Biblijos (arba Biblijos studijų straipsnyje nurodytos eilutės). Tikrieji krikščionys yra įpareigoti sekti geru Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Jie džiaugiasi, kad, aplinkybėms leidžiant, gali reguliariai lankyti krikščionių sueigas.

Šiandieniniai pavyzdžiai

18, 19. Kokį nuostabų pavyzdį rodo neturtingų šalių broliai savo požiūriu į sueigas, asamblėjas bei kongresus?

¹⁸ Neturtingose žemės vietose daugelis mūsų brolių bei seserų rodo gerą pavyzdį, kaip vertinti krikščionių sueigas. Mozambike srities prižiūrėtojui Orlandui su žmona Amelija teko 45 valandas pėsčiomis keliauti 90 kilometrų į asamblėją per aukštą kalną. Paskui jie turėjo sugrįžti tuo pačiu keliu į kitą asamblėją. Orlandas kukliai rašė: „Manėme, jog nepadarėme nieko tokio, ką galėtume lyginti su broliais iš Bava susirinkimo. Norėdami dalyvauti asamblėjoje jie, įskaitant vieną 60-metį brolį, per šešias dienas suvaikščiojo 400 kilometrų!“

¹⁹ O kaip vertinamos savaitinės sueigos? Kašvašvai Ndžambai, nelabai sveikai sesei, eina aštunta dešimtis. Ji gyvena Kaisososyje, kaimelyje, esančiame maždaug už 5 kilometrų nuo Rundu (Namibija) Karalystės salės. Lankydama sueigas, ji kaskart suvaikšto 10 kilometrų per brūzgynus. Kai kuriuos yra užpuolę tame kelyje, bet Kašvašva reguliariai lanko sueigas. Dauguma sueigų vyksta jai nesuprantamomis kalbomis. Tad kokią ji turi naudą iš sueigų? „Sekdama Rašto eilutes, — sako Kašvašva, — stengiuosi suvokti, apie ką kalbama.“ Bet ji yra neraštinga, tad kaip ji seka Rašto eilutes? „Aš klausausi Rašto ištraukų, kurias moku atmintinai“, — sako ji. Per daugelį metų ji įsiminė gana daug Rašto eilučių. Kad galėtų geriau naudotis Biblija, ji lanko susirinkime organizuotą raštingumo klasę. „Man patinka dalyvauti sueigose, — sako sesė. — Ten visada išmoksti naujų dalykų. Aš mėgstu bendrauti su broliais ir seserimis. Nors negaliu pasikalbėti su visais, jie visuomet prieina ir sveikinasi. O svarbiausia, aš žinau, kad lankydama sueigas, džiuginu Jehovos širdį.“

20. Kodėl neturime nustoti lankę krikščionių sueigų?

²⁰ Panašiai kaip Kašvašva, milijonai Jehovos garbintojų visoje žemėje yra girtini už tai, kad brangina krikščionių sueigas. Šėtono pasauliui riedant į pražūtį, mes negalime nustoti rinktis drauge. Verčiau likime dvasiškai budrūs ir labai branginkime sueigas, asamblėjas bei kongresus. Tuo ne tik džiuginsime Jehovos širdį, bet ir būsime gausiai palaiminti laikydamiesi Dievo mokymo, vedančio į amžinąjį gyvenimą (Patarlių 27:11, Brb red.; Izaijo 48:17, 18; Morkaus 13:35-37).

Kartojimo klausimai

◻ Kodėl yra privilegija lankyti krikščionių sueigas?

◻ Kaip gali visi susirinkusieji prisidėti, kad sueigos būtų ugdančios?

◻ Kokį puikų pavyzdį paliko Jėzus Kristus?

◻ Ko galėtume pasimokyti iš brolių, gyvenančių neturtingose šalyse?

[Rėmelis 17 puslapyje]

Jie brangina savaitines sueigas

Milijonai žmonių gyvena miestuose, kenčiančiuose nuo skurdo ir nusikaltimų. Nepaisydami tokių aplinkybių, tenykščiai tikrieji krikščionys pagirtinai brangina savo sueigas. Vyresnysis iš Chautengo (Pietų Afrikos Respublika) Soveto susirinkimo praneša: „Mūsų susirinkimo, kuriame yra 60 Liudytojų bei nekrikštytų skelbėjų, sueigas lanko maždaug 70—80, o kartais ir daugiau žmonių. Nors broliams ir seserims nereikia toli keliauti į sueigas, padėtis šioje Soveto dalyje yra nerami. Vienam į sueigą einančiam broliui buvo perdurta nugara. Bent dvi seseris užpuolė ir bandė apiplėšti. Bet jos nenustojo lankyti sueigų. Sekmadieniais po sueigos baigiamosios maldos mes trumpai parepetuojame giesmes. Mažiausiai 95 procentai dalyvių visada pasilieka ir gieda tas giesmes, kurios skambės ateinančios savaitės sueigose. Tai padeda naujiems susidomėjusiems žmonėms išmokti giesmes ir giedoti kartu.“

Kaimo gyventojams — kitos kliūtys; pavyzdžiui, tris kartus per savaitę tenka keliauti tolimą kelią į sueigas. Viena susidomėjusiųjų pora gyvena už 15 kilometrų nuo Lobatsio (Botsvana) Karalystės salės. Pastaraisiais metais jiedu su savo dviem vaikais reguliariai lanko sueigas. Vyras taiso batus, kad išlaikytų šeimą. Žmona norėdama prisidėti prie šeimos pajamų pardavinėja įvairias smulkmenas; taip jie įstengia susimokėti už kelionę į sueigas.

Vieną praėjusios vasaros vakarą po sueigos, kurioje lankėsi rajono prižiūrėtojas, ši šeima iki 21 valandos nesulaukusi stotelėje autobuso atsidūrė keblioje padėtyje. Autobusai nebekursavo dėl blogo oro. Bet pro šalį važiavęs mašina policininkas sustojo ir paklausė, ką jie čia daro. Išgirdęs apie nesėkmę, jis pasigailėjo ir pavežė juos 15 kilometrų į namus. Žmona, nekrikštyta skelbėja, pasakė savo vyrui: „Matai, jei mums sueigos bus svarbiausia, Jehova visada rūpinsis.“ Dabar ir vyras panoro tapti gerosios naujienos skelbėju.

[Iliustracija 18 puslapyje]

Tokie Liudytojai kaip šie rumunai broliai rodo puikų pavyzdį brangindami krikščionių sueigas