Skaitytojų klausimai

Kodėl Hebrajams 2:14, pagal „Naujojo pasaulio“ vertimą, Šėtonas vadinamas „tuo, kuris turi mirties galių“?

Trumpai sakant, Paulius turėjo omenyje, kad Šėtonas pats ar per tarpininkus geba atimti žmogui gyvybę. Todėl Jėzus pavadino Šėtoną ‘galvažudžiu nuo pat pradžios’. (Jono 8:44)

Kai kuriuose vertimuose mintis iš Hebrajams 2:14 perteikta ne visai aiškiai. Pavyzdžiui, Rubšio verstoje Biblijoje sakoma, jog Šėtonas „turi mirties valdžią“ (panašiai Jr, Brb), o Vėliaus vertime: „[jo] galioje mirtis“. Todėl gali atrodyti, kad Šėtonas panorėjęs gali pražudyti bet kurį žmogų. Iš tikrųjų taip nėra. Antraip jis tikriausiai seniai būtų nušlavęs Jehovos garbintojus nuo žemės paviršiaus. (Pradžios 3:15)

Graikiška frazė, kai kada verčiama „kurio galioje mirtis“, o „Naujojo pasaulio“ vertime „turi mirties galių“, yra „krátos tou thanátou“. Žodžiai tou thanátou — tai posakio, reiškiančio „mirtis“, forma. Krátos pagrindinė reikšmė — „jėga, stiprybė, galia“. Kaip rašoma leidinyje Theological Dictionary of the New Testament, šis posakis labiau nurodo „jėgos ar galios turėjimą, o ne jos panaudojimą“. Taigi Hebrajams 2:14 Paulius nenori pasakyti, kad Šėtonas turi neribotą galią atimti gyvybę. Veikiau kalba apie Šėtono gebėjimą ar pajėgumą tai padaryti.

Kokiomis „mirties galiomis“ Šėtonas naudojasi? Vienas pavyzdys, galbūt kiek išskirtinis, užrašytas Jobo knygoje. Ten skaitome, kaip Šėtonas pasinaudojo proga pražudyti Jobo vaikus kilus vėtrai. Bet atkreipk dėmesį: tai padaryti jis galėjo tik Dievui leidus, nes buvo sprendžiamas itin svarbus klausimas. (Jobo 1:12, 18, 19) Šėtonui nebuvo leista nužudyti paties Jobo. (Jobo 2:6) Tai rodo, kad nors Šėtonui kartais pavyksta atimti ištikimam žmogui gyvybę, neturime bijoti, jog ją atims kada tik panorėjęs.

Šėtonas žudo ir per tarpininkus. Todėl daug krikščionių mirė už tikėjimą — žuvo nuo įtūžusių minių, buvo neteisingai nubausti mirtimi įsakius valdžios pareigūnams ar savanaudžiams teisėjams. (Apreiškimo 2:13)

Be to, Šėtonas pražudydavo žmones pasinaudodamas jų silpnybėmis. Izraelio laikais pranašas Balaamas patarė moabitams suvilioti izraelitus „nusižengti Viešpačiui“. (Skaičių 31:16) Dėl to gyvybės neteko daugiau kaip 23000 izraelitų. (Skaičių 25:9; 1 Korintiečiams 10:8) Ir šiandieną, klastingai sugundyti Šėtono, kai kurie pasineria į amoralumą ar daro kitus bedieviškus darbus. (Efeziečiams 6:11) Tiesa, gyvybės iš karto gal ir nepraranda, tačiau rizikuoja netekti amžinojo gyvenimo. Taip Šėtonas, galima sakyti, juos pražudo.

Nors pripažįstame Šėtono gebėjimą kenkti, neturime per daug jo bijoti. Nurodęs Šėtoną turint mirties galių, Paulius pridūrė, jog Kristus mirė, idant „sunaikintų [Šėtoną]... ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją“. (Hebrajams 2:14, 15) Taigi sumokėdamas išpirką Jėzus išvadavo tikinčius žmones iš nuodėmės ir mirties vergijos. (2 Timotiejui 1:10)

Šėtonas, tiesa, turi mirties galių ir tai mums įspėjimas, tačiau esame tikri, kad Jehova pajėgs atitaisyti bet kokią žalą, padarytą Šėtono ar jo agentų. Kūrėjas patikina, jog prikeltasis Jėzus ‘sugriaus velnio darbus’. (1 Jono 3:8) Jehovos duota galia Jėzus prikels mirusiuosius ir taip pašalins mirtį. (Jono 5:28, 29) Galiausiai Kristus stulbinamai parodys, kokia ribota Šėtono jėga — įmes jį į bedugnę. Paskui sunaikins visiškai. (Apreiškimo 20:1-10)