Jehova — mūsų „tvirtovė sunkumų metu“
„Teisiųjų išgelbėjimas eina iš Viešpaties; jis jų tvirtovė sunkumų metu.“ (PSALMYNO 37:39)
1, 2. a) Ko Jėzus meldė savo mokiniams? b) Kokia yra Dievo valia jo tarnams žemėje?
JEHOVA yra visagalis. Jis pajėgus apsaugoti savo ištikimus garbintojus taip, kaip tik panori. Net galėtų atskirti nuo pasaulio ir apgyvendinti saugioje, ramioje vietoje. Tačiau Jėzus už savo mokinius dangiškąjį Tėvą meldė: „Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.“ (Jono 17:15)
2 Jehova nusprendė nepaimti mūsų „iš pasaulio“. Dievo valia gyvename tarp šio pasaulio žmonių, kad skelbtume jo viltingą žinią ir guostume kitus. (Romiečiams 10:13-15) Bet iš Jėzaus maldos matome, kad gyvendami pasaulyje esame puolami piktojo. Neklusni žmonija ir piktosios dvasios sukelia daug skausmo, kančių ir krikščionys nuo to nėra apsaugoti. (1 Petro 5:9)
3. Kas nutinka net ir teisiajam, tačiau kaip paguodžia Dievo Žodis?
3 Įvairūs išmėginimai, aišku, gali tarpais prislėgti. (Patarlių 24:10, Skv) Biblijoje gausu pasakojimų, kaip ištikimieji iškentė vargus. „Daugel vargų ištinka teisųjį, — sako psalmininkas, — bet Viešpats išgelbsti iš jų visų.“ (Psalmyno 34:20 [34:19, Brb]) Išties bloga nutinka netgi teisiajam. Kaip ir psalmininkas Dovydas, kartais nusilpstame, jaučiamės tarsi sudaužyti. (Psalmyno 38:8, Brb) Tikra paguoda žinoti, kad „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“. (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]; 94:19)
4, 5. a) Pasak žodžių iš Patarlių 18:10, ko turime imtis, kad būtume Dievo apsaugoti? b) Kokius žingsnius reikia žengti, kad susilauktume Dievo paramos?
4 Iš Jėzaus maldos aišku, kad Jehova tikrai mus saugo. Jis mūsų „tvirtovė sunkumų metu“. (Psalmyno 37:39) Patarlių knygoje sakoma panašiai: „Viešpaties vardas — tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.“ (Patarlių 18:10) Šitų Šventojo Rašto eilučių esmė — Jehovos švelnus rūpinimasis savo kūriniais. Dievas ypač globoja teisiuosius, kurie tuoj pat prie jo skuba, tarsi bėga į tvirtą bokštą slėptis.
5 Kaip galime ieškoti Jehovos apsaugos prislėgti kankinančių problemų? Aptarkime tris svarbius žingsnius, kuriuos turime žengti, kad gautume Jehovos paramą. Pirma, reikia kreiptis į savo dangiškąjį Tėvą malda. Antra, turime veikti jo šventosios dvasios vadovaujami. Trečia, bendrauti su Jehovos organizuota tauta, kurioje galime rasti paguodą varginami bėdų.
Maldos galia
6. Ką tikriesiems krikščionims reiškia malda?
6 Kai kurie medikai rekomenduoja maldą kaip vaistą nuo depresijos bei streso. Aišku, tylūs maldingi apmąstymai gali sumažinti įtampą, tačiau taip veikia ir kai kurie gamtos garsai arba, pavyzdžiui, nugaros masažas. Tikrieji krikščionys nemano, kad malda tokia menkavertė ir yra tik veiksminga emocinė terapija. Mums malda — pagarbus bendravimas su Kūrėju. Melsdamiesi išsakome savo pasiaukojimą bei pasitikėjimą Dievu. Malda — tai irgi Dievo garbinimas.
7. Ką reiškia melstis su pasitikėjimu ir kaip tokios maldos padeda įveikti liūdesį?
7 Melsdamiesi turime pasitikėti Jehova. Apaštalas Jonas rašė: „Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso.“ (1 Jono 5:14) Jehova, Aukščiausioji Esybė, vienintelis tikrasis visagalis Dievas, išties atkreipia dėmesį į karštas savo garbintojų maldas. Paguoda vien žinoti, kad mūsų mylintis Dievas klausosi, kai dalijamės su juo rūpesčiais bei sunkumais. (Filipiečiams 4:6)
8. Kodėl ištikimi krikščionys niekad neturi drovėtis ar jaustis neverti artintis prie Jehovos malda?
8 Ištikimiems krikščionims nereikia drovėtis, jaustis nevertiems ar stokoti pasitikėjimo artintis prie Jehovos su malda. Žinia, būdami nusivylę ar kęsdami sunkumus, galbūt ne visuomet esame nusiteikę kreiptis į Dievą. Tokiais momentais prisiminkime, kad Jehova ‘pasigaili savo varguolių’ ir yra „nuolankiųjų guodėjas“. (Izaijo 49:13; 2 Korintiečiams 7:6) Ypač sielvarto ir nelaimių metu svarbu su pasitikėjimu artintis prie dangiškojo Tėvo kaip prie savo tvirtovės.
9. Kuo svarbus tikėjimas artinantis prie Dievo maldoje?
9 Kad veiksmingai pasinaudotume malone kreiptis į Jehovą maldoje, reikia turėti tikrą tikėjimą. Biblijoje sakoma, kad „kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina“. (Hebrajams 11:6) Tikėjimas — ne vien įsitikinimas, jog Dievas yra. Iš tikrųjų tikėti reiškia pasikliauti Jehovos galia ir jo troškimu palaiminti mūsų gyvenimą už klusnumą jam. „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas.“ (1 Petro 3:12) Tai, kad niekad nepamirštame meilingo Jehovos rūpinimosi, teikia ypatingą prasmę mūsų maldoms.
10. Kokios turi būti mūsų maldos, jei norime Jehovos dvasinės paramos?
10 Jehova išklauso mūsų maldas, kai jos nuoširdžios. Psalmininkas rašė: „Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, Viešpatie.“ (Psalmyno 119:145) Skirtingai nei ritualinės kitų religijų maldos, mūsų maldos nėra mašinalios, sausos. Kai meldžiame Jehovos iš širdies gelmių, žodžiai būna prasmingi. Po tokių karštų maldų pajuntame palengvėjimą, nes pavedėme „savo rūpesčius Viešpačiui“. Biblijos žodžiais tariant, jis palaikys mus. (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; 1 Petro 5:6, 7)
Mums padeda Dievo dvasia
11. Koks yra vienas iš Jehovos atsakymų, kai nepaliaujamai prašome jį paramos?
11 Jehova ne tik klausosi maldų. (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]) Išklausyti maldą paprastai reiškia ir į ją atsakyti. Todėl Dovydas rašė: „Vargo dieną šaukiuosi tavęs, nes tu išklausai mano maldą.“ (Psalmyno 86:7) Jėzus irgi skatino savo mokinius nepaliaujamai prašyti Jehovą paramos, nes „Tėvas iš dangaus“ suteiks „Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“. (Luko 11:9-13) Tikrai veiklioji Dievo jėga yra jo tarnų globėja, arba guodėja. (Jono 14:16)
12. Kaip Dievo dvasia gali padėti, kai sunkumai atrodo neįveikiami?
12 Net užkluptiems išmėginimų Dievo dvasia gali suteikti mums „galybės gausą“. (2 Korintiečiams 4:7) Apaštalas Paulius, dažnai patirdavęs didelę įtampą, patikino: „Visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ (Filipiečiams 4:13) Taip ir daugelis krikščionių šiandien sulaukia atsakymo į savo maldavimus: jie atgauna dvasines ir emocines jėgas. Dievo dvasios remiamiems varginantys sunkumai dažnai nebeatrodo tokie neįveikiami. Gavę Jehovos stiprybės galime pritarti apaštalo Pauliaus žodžiams: „Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę.“ (2 Korintiečiams 4:8, 9)
13, 14. a) Kaip per savo rašytinį Žodį Jehova tampa mūsų tvirtove? b) Kuo tau buvo naudinga taikyti Biblijos principus?
13 Rašytinis Dievo Žodis taip pat buvo šventosios dvasios įkvėptas ir išsaugotas mūsų naudai. Kaip per jį Jehova tampa mūsų tvirtove sunkiu metu? Viena, per savo Žodį suteikia sveikos išminties bei apdairumo. (Patarlių 3:21-24) Biblija ugdo mūsų gebėjimą samprotauti. (Romiečiams 12:1, Brb) Reguliariai skaitydami bei studijuodami Dievo Žodį ir jį taikydami, išlavinsime ‘savo pojūčius ir sugebėsime atskirti gera nuo bloga’. (Hebrajams 5:14) Tikriausiai pats patyrei, kaip Biblijos principai padėjo išmintingai apsispręsti užklupus sunkumams. Biblija moko mus sumanumo, be kurio nerastume geros išeities slegiami vargų. (Patarlių 1:4)
14 Dievo Žodis suteikia kitą stiprybės šaltinį — išgelbėjimo viltį. (Romiečiams 15:4) Biblijoje sakoma, jog blogi dalykai nesitęs amžinai. Išmėginimai, kad ir kokie būtų, laikini. (2 Korintiečiams 4:16-18) Mes turime „viltį amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus“. (Titui 1:2, Brb) Jei džiaugiamės ta viltimi, visada ištversime mėginimą žinodami, jog laukia šviesi Jehovos pažadėta ateitis. (Romiečiams 12:12; 1 Tesalonikiečiams 1:3)
Susirinkimas — Dievo meilės įrodymas
15. Kaip krikščionys gali padėti vienas kitam?
15 Dar viena Dievo pagalba sunkiu metu — krikščionių brolija. Biblijoje sakoma: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ (Patarlių 17:17, Brb) Dievo Žodis skatina susirinkimo narius gerbti ir mylėti vienam kitą. (Romiečiams 12:10) „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“, — rašė apaštalas Paulius. (1 Korintiečiams 10:24) Toks požiūris padės sutelkti dėmesį ne į patiriamus išbandymus, o į kitų poreikius. Darydami gera bendratikiams ne tik jiems pagelbstime, bet ir jaučiame laimę bei pasitenkinimą; dėl to mūsų pačių naštos palengvėja. (Apaštalų darbų 20:35)
16. Kaip kiekvienas krikščionis gali padrąsinti?
16 Dvasiškai brandūs krikščionys gali labai sustiprinti tikėjimo brolius. Dėl to jie stengiasi būti malonūs ir draugiški. (2 Korintiečiams 6:11-13) Susirinkimui labai naudinga nepraleisti progos pagirti savo jaunimą, pakelti naujų tikinčiųjų dvasią, paguosti prislėgtuosius. (Romiečiams 15:7) Broliška meilė padės išvengti nepasitikėjimo vienas kitu dvasios. Neskubėkime daryti išvados, kad sunkus būdas yra žmogaus dvasinio silpnumo požymis. Paulius krikščionis deramai ragino ‘padrąsinti liūdinčiuosius’. (1 Tesalonikiečiams 5:14) Biblijoje kalbama, kad Dievui ištikimi krikščionys „tokie pat silpni žmonės“ kaip ir visi, tad kartais neišvengia širdgėlos. (Apaštalų darbų 14:15, NW)
17. Kokių yra progų stiprinti krikščionių brolijos saitus?
17 Krikščionių sueigos — puiki proga guosti ir drąsinti vieniems kitus. (Hebrajams 10:24, 25) Taip meilingai bendraujama ne tik sueigose, bet ir kituose maloniuose sambūriuose. Jei ką nors užklumpa bėda, noriai padedame vieni kitiems, nes mus saisto tvirti draugystės ryšiai. Apaštalas Paulius rašė: „Kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.“ (1 Korintiečiams 12:25, 26)
18. Ko turime vengti, kai esame nuliūdę?
18 Kartais būname tokie nusiminę, kad nėra noro kalbėtis su bendratikiais. Turime įveikti tokius jausmus, kad neatsiribotume nuo brolijos, galinčios mus paguosti bei padėti. Biblija įspėja: „Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.“ (Patarlių 18:1, Brb) Per tikėjimo brolius bei seseris Dievas mumis rūpinasi. Jei naudojamės tokia meilinga parama, bus lengviau ištverti liūdesį.
Būk optimistas
19, 20. Kaip Raštas mums padeda vyti šalin pesimistiškas mintis?
19 Kada kas nors slegia, galvoje sukasi pesimistiškos mintys. Pavyzdžiui, kai kurie priešiškumą patiriantys krikščionys gali manyti tapę nebedvasingi ar įsivaizduoti, kad jų negandos yra Dievo nemalonės ženklas. Tačiau nepamiršk: Jehova nė vieno negundo. (Jokūbo 1:13) Dievas „nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto“, — sakoma Biblijoje. (Raudų 3:33, Brb) Priešingai, Jehova labai liūdi, kai jo tarnai kenčia. (Izaijo 63:8, 9; Zacharijo 2:12 [2:8, Brb])
20 Jehova — „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“. (2 Korintiečiams 1:3) Jis mumis rūpinasi ir išaukštins metui atėjus. (1 Petro 5:6, 7) Visada žinodami, jog Dievas myli mus, išsaugosime optimizmą ir džiaugsmą. Jokūbas rašė: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.“ (Jokūbo 1:2) Kodėl? Jis atsako: „Nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.“ (Jokūbo 1:12)
21. Kad ir kokie sunkumai užkluptų, ką garantuoja Dievas tiems, kurie įrodo esą jam ištikimi?
21 Jėzus įspėjo, jog pasaulyje turėsime vargų. (Jono 16:33) Bet Biblijoje žadama, kad nei ‘vargas, nei priespauda, nei persekiojimas, nei badas, nei nuogumas, nei pavojus’ neatskirs mūsų nuo Jehovos ir jo Sūnaus meilės. (Romiečiams 8:35, 39) Kokia paguoda žinoti, kad visos patiriamos negandos laikinos. O dabar, kai laukiame žmonijos kančių pabaigos, mylintis Tėvas Jehova mus prižiūri. Jei kreipsimės į jį apsaugos, pamatysime, jog „Viešpats — nuengtųjų tvirtovė, tvirtovė nelaimės metu!“ (Psalmyno 9:10 [9:9, Brb])
Ką sužinojome?
• Ko krikščionys gali tikėtis šiame sugedusiame pasaulyje?
• Kaip mūsų karštos maldos sustiprina per išmėginimus?
• Kaip padeda Dievo dvasia?
• Kaip galime padėti vieni kitiems?
[Iliustracija 18 puslapyje]
Turime kreiptis į Jehovą tarsi bėgtume į tvirtą bokštą
[Iliustracijos 20 puslapyje]
Dvasiškai brandūs krikščionys kiekviena proga pagiria ir padrąsina kitus