Skaitytojų klausimai

Kaip suprasti Hebrajams 12:4 žodžius „Jums dar ir neteko priešintis iki kraujo“?

Frazė „priešintis iki kraujo“ reiškia laikytis tvirtai, net jei tektų atiduoti gyvybę, pralieti savo kraują.

Apaštalas Paulius žinojo, kad dėl tikėjimo kai kurie krikščionys hebrajai jau buvo ‘ištvėrę didžią kentėjimų kovą’. (Hebrajams 10:32, 33) Čia Paulius pavartojo metaforą: kalbėjo tikriausiai apie kovą, vykstančią per graikų atletų varžybas — bėgimą, imtynes, boksą, disko ir ieties metimą. Pavyzdžiui, Hebrajams 12:1 jis ragino bendratikius: „Nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse“ (kursyvas mūsų).

Toliau, Hebrajams 12:4, Paulius, regis, bėgimo varžybų įvaizdį pakeitė į bokso. (Abi šios rungtys minimos 1 Korintiečiams 9:26.) Senovėje boksininkai kumščius ir riešus apsivyniodavo odos diržais. Tie diržai būdavo pasunkinami „švinu, geležimi ar metalinėmis vinimis, ir kumščiuodamiesi boksininkai dažnai smarkiai susižalodavo“. Tokiose brutaliose kautynėse liedavosi kraujas, atletai net žūdavo.

Krikščionims hebrajams buvo priminta, kad kai kurie atsidavę Dievo tarnai turėjo panašiai kovoti: jie kentė persekiojimą ir žiaurų elgesį — net iki mirties, „iki kraujo“. Tai akivaizdu iš konteksto, kur Paulius atkreipė dėmesį į senovės ištikimų liudytojų vargus:

„Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus.“ Paskui Paulius nurodė mūsų tikėjimo Ištobulintoją, Jėzų: „Jis..., nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių [„kančių stulpą“, NW] ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“ (Hebrajams 11:37; 12:2)

Taigi daugeliui teko „priešintis iki kraujo“ — net būti nužudytiems. Tai nebuvo paprasta vidinė kova su netikėjimo nuodėme. Krikščionys hebrajai buvo žiauriai kankinami, bet liko ištikimi iki mirties.

Jeruzalės susirinkimo naujokai, galbūt tapę krikščionimis po to, kai aršus persekiojimas liovėsi, niekada nepatyrė tokių kraštutinių išmėginimų. (Apaštalų darbų 7:54-60; 12:1, 2; Hebrajams 13:7) Tačiau net lengvesni išbandymai kai kuriems iš jų atėmė drąsą toliau kovoti; jie ‘pailso ir suglebo dvasia’. (Hebrajams 12:3) Tiems krikščionims reikėjo siekti brandumo. Taip jie būtų ugdęsi sugebėjimą ištverti viską, net žiaurų fizinį smurtą iki mirties. (Hebrajams 6:1; 12:7-11)

Daug dabartinių laikų krikščionių ‘priešinosi iki kraujo’ — buvo nužudyti dėl to, kad atsisakė išduoti krikščionybę. Bet nesileiskime, kad Pauliaus žodžiai Hebrajams 12:4 sukeltų mums siaubą. Tegu jie bus rodiklis, kiek esame pasiryžę ištverti ir likti ištikimi Dievui. Tame pačiame Laiške hebrajams Paulius toliau rašė: „Būkime dėkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime.“ (Hebrajams 12:28)