Kristus vadovauja savo susirinkimui

„Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pat šios sistemos pabaigos.“ (MATO 28:20, NW)

1, 2. a) Ką prikeltasis Jėzus pažadėjo savo sekėjams, duodamas nurodymą ruošti mokinius? b) Ką pasitelkęs Jėzus veiksmingai vadovavo krikščionių susirinkimui?

PRIEŠ sugrįždamas į dangų, Jėzus Kristus, mūsų prikeltasis Vadovas, pasirodė savo mokiniams ir pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pat šios sistemos pabaigos.“ (Mato 23:10, vertė A. Jurėnas, 1972 [Jr72]; 28:18-20; NW)

² Jėzus ne tik paskyrė savo sekėjams gyvybę gelbstintį darbą — ruošti mokinius, bet ir pažadėjo būti su jais drauge. Pirmųjų krikščionių istorija, užrašyta Biblijoje, Apaštalų darbų knygoje, liudija, kad Kristus gauta valdžia naudojosi vadovauti ką tik įkurtam susirinkimui. Jis atsiuntė pažadėtąjį „Padėjėją“ — šventąją dvasią savo sekėjams stiprinti ir jiems vadovauti. (Jono 16:7, Jr; Apaštalų darbų 2:4, 33; 13:2-4; 16:6-10) Prikeltasis Jėzus rėmė mokinius ir per angelus. (Apaštalų darbų 5:19; 8:26; 10:3-8, 22; 12:7-11; 27:23, 24; 1 Petro 3:22) Be to, Jėzus vadovavo susirinkimui per vadovaujančiąją tarybą, sudarytą iš patyrusių vyrų. (Apaštalų darbų 1:20, 24-26; 6:1-6; 8:5, 14-17)

 3. Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

³ O ką galima pasakyti apie mūsų laikus, „šios sistemos pabaigą“? Kaip Jėzus Kristus vadovauja susirinkimui šiandien? Ir kaip mes galime rodyti, jog pripažįstame jo vadovavimą?

Šeimininkas turi ištikimą vergą

 4. a) Kas yra „ištikimas ir protingas vergas“? b) Kuo rūpintis Valdovas įpareigojo vergą?

⁴ Pranašystėje apie savo karaliavimo ženklą Jėzus pasakė: „Kas yra tas ištikimas ir protingas vergas, kuriam valdovas pavedė rūpintis savo šeimyna, kad jis jiems duotų maisto reikiamu metu? Laimingas tas vergas, kurį parėjęs jo valdovas ras taip darantį. Iš tiesų jums sakau: jis visą savo turtą jam paves prižiūrėti.“ (Mato 24:45-47, Jr) „Valdovas“ yra Jėzus Kristus, kuris paskyrė „ištikimą ir protingą vergą“ — žemėje esančių pateptųjų krikščionių visumą — rūpintis visais jo reikalais mūsų planetoje.

5, 6. a) Ką Jono regėjime vaizduoja „septyni aukso žibintuvai“ ir „septynios žvaigždės“? b) Ką reiškia tai, kad „septynios žvaigždės“ yra Jėzaus dešinėje rankoje?

⁵ Biblijoje, Apreiškimo knygoje, sakoma, kad ištikimam ir protingam vergui tiesiogiai vadovauja Jėzus Kristus. „Viešpaties dieną“ apaštalas Jonas regėjime matė „septynis aukso žibintuvus, o žibintuvų viduryje — panašų į Žmogaus Sūnų“, laikantį ‘dešinėje rankoje septynias žvaigždes’. Šį regėjimą Jėzus paaiškino Jonui taip: „Paslaptis septynių žvaigždžių, kurias regėjai mano dešinėje, ir septynių auksinių žibintų yra ta: septynios žvaigždės yra septynių bendruomenių angelai, o septyni žibintai — septynios bendruomenės.“ (Apreiškimo 1:1, 10-20; Jr)

⁶ „Septyni aukso žibintuvai“ vaizduoja visus tikrųjų krikščionių susirinkimus „Viešpaties dieną“, prasidėjusią 1914 metais. O kas yra „septynios žvaigždės“? Pačioje pradžioje tai buvo visi dvasios pagimdyti, pateptieji pirmojo amžiaus susirinkimų prižiūrėtojai.a Juos Jėzus laikė savo dešinėje, tai yra jiems vadovavo. Tad Jėzus Kristus ir buvo vergo klasės vadovas. Tačiau dabar pateptųjų prižiūrėtojų jau yra mažai. Kaip Kristus vadovauja daugiau kaip 93000 Jehovos liudytojų susirinkimų žemėje?

 7. a) Kaip per Vadovaujančiąją tarybą Jėzus vadovauja visiems susirinkimams žemėje? b) Kodėl galima tvirtinti, kad krikščionių prižiūrėtojai yra paskiriami šventosios dvasios?

⁷ Kaip pirmajame amžiuje, taip ir šiais laikais grupelė kvalifikuotų vyrų iš pateptųjų prižiūrėtojų sudaro Vadovaujančiąją tarybą, kuri atstovauja visai ištikimo ir protingo vergo klasei. Mūsų Vadovas per Vadovaujančiąją tarybą paskiria patyrusius vyrus — tiek pateptuosius, tiek ir kitus — susirinkimų vyresniaisiais. Šventoji dvasia, kuria Jehova leido Jėzui naudotis, čia vaidina lemiamą vaidmenį. (Apaštalų darbų 2:32, 33) Pirma, šie prižiūrėtojai turi atitikti šventosios dvasios įkvėpto Dievo Žodžio reikalavimus. (1 Timotiejui 3:1-7; Titui 1:5-9; 2 Petro 1:20, 21) Broliai rekomenduojami ir paskiriami prižiūrėtojais su malda, vadovaujant šventajai dvasiai. Be to, paskiriami tik tie vyrai, kurie rodo dvasios vaisius. (Galatams 5:22, 23) Visiems vyresniesiems, ar jie būtų dvasia patepti, ar ne, tinka Pauliaus patarimas: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais.“ (Apaštalų darbų 20:28, Brb) Šie paskirti vyrai gauna nurodymus iš Vadovaujančiosios tarybos ir noriai tarnauja ganytojais susirinkime. Taip Kristus yra su mumis ir veikliai vadovauja susirinkimui.

 8. Kaip Kristus vadovauja savo sekėjams per angelus?

⁸ Jėzus savo sekėjams taip pat vadovauja pasitelkęs angelus. Palyginime apie kviečius ir rauges paminėta, kad pjūtis vyks šios „sistemos pabaigoje“. Ką Šeimininkas pasiųs į šį darbą? „Pjovėjai — angelai“, — pasakė Kristus. Jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius.“ (Mato 13:37-41) Be to, kaip angelo vadovaujamas Pilypas susitiko su Etiopijos eunuchu, taip ir šiandien gausu įrodymų, kad Kristus siunčia angelus padėti tikriesiems krikščionims surasti nuoširdžius žmones. (Apaštalų darbų 8:26, 27; Apreiškimo 14:6)

 9. a) Per ką Kristus vadovauja krikščionių susirinkimui šiandien? b) Kas svarbu norint turėti naudos iš Kristaus vadovavimo?

⁹ Kaip ramu širdžiai, kai žinome, jog ir dabar Jėzus Kristus veda savo mokinius pasitelkęs Vadovaujančiąją tarybą, šventąją dvasią ir angelus! Jei net kai kurie Jehovos liudytojai dėl persekiojimų laikinai nebeturėtų ryšio su Vadovaujančiąja taryba, Kristus toliau jiems vadovaus per šventąją dvasią bei angelus. Tačiau Kristaus vadovavimas mums naudingas tik tada, jei laikomės jo nurodymų. Kaip galime rodyti, jog pripažįstame Kristaus vadovavimą?

„Klausykite... ir būkite jiems atsidavę“

10. Kaip susirinkime galime rodyti pagarbą paskirtiems vyresniesiems?

¹⁰ Mūsų Vadovas duoda susirinkimams „žmones dovanas“ — „evangelistus, ganytojus ir mokytojus“. (Efeziečiams 4:8, NW; 4:11, 12) Savo elgesiu su jais ir požiūriu į juos parodome, ar pripažįstame Kristaus vadovavimą. Mums derėtų ‘būti dėkingiems’ už šiuos Kristaus duotus dvasingus vyrus. (Kolosiečiams 3:15) Jie verti mūsų pagarbos. „Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos“, — parašė apaštalas Paulius. (1 Timotiejui 5:17) Kaip susirinkime turėtume rodyti dėkingumą ir pagarbą vyresniesiems, tai yra prižiūrėtojams? Paulius pataria: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę.“ (Hebrajams 13:17) Taip ir darykime — klausykime, būkime atsidavę, nusileiskime.

11. Kokia prasme vykdome savo krikšto įsipareigojimą rodydami pagarbą vyresniesiems?

¹¹ Mūsų Vadovas yra tobulas, o jo duotos dovanos — susirinkimo tarnai netobuli ir kartais apsirinka. Vis dėlto mes turime nenukrypstamai laikytis Kristaus įvestos tvarkos. Mūsų pasiaukojimas ir krikštas įpareigoja pripažinti per dvasią paskirtos susirinkimo vyresnybės teisėtumą ir noriai jai paklusti. Krikštydamiesi ‘vardan šventosios dvasios’, viešai parodome tikį, kad ji yra ir padeda įgyvendinti Jehovos tikslus. (Mato 28:19) Toks krikštas liudija, kad mes leidžiamės dvasios vadovaujami ir nekliudome jai veikti Kristaus sekėjų tarpe. Kadangi šventosios dvasios vaidmuo itin svarbus rekomenduojant bei paskiriant vyresniuosius, argi ištikimai laikytumės savo pasiaukojimo įžado, jei neremtume vyresniųjų autoriteto susirinkime?

12. Kokius autoriteto principo negerbusius žmones paminėjo Judas ir ko mes iš to pasimokome?

¹² Rašte gausu pavyzdžių, mokančių mus vertinti klusnumą ir atsidavimą. Kalbėdamas apie piktžodžiautojus prieš susirinkime paskirtus vyrus, Kristaus mokinys Judas pamini tris asmenis: „Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, parsidavė Balaamo paklydimui, pražudė save Korės prieštaravimu.“ (Judo 11) Kainas nepaisė Jehovos meilingo patarimo ir pasuko neapykantos bei žmogžudystės keliu. (Pradžios 4:4-8) Balaamas buvo ne vieną kartą Dievo perspėtas, bet nepaklausė ir susigundęs pinigais bandė prakeikti Jo tautą. (Skaičių 22:5-28, 32-34; Pakartoto Įstatymo 23:5) Korachas užėmė garbingas pareigas Izraelyje, tačiau tuo nesitenkino ir sukurstė maištą prieš Dievo tarną Mozę — romiausią žmogų visoje žemėje. (Skaičių 12:3, Brb; 16:1-3, 32, 33) Kainas, Balaamas ir Korachas susilaukė atpildo. Tai aiškiai moko mus gerbti Jehovos paskirtus vyresniuosius ir klausyti jų patarimų.

13. Kokias palaimas išpranašavo Izaijas tiems, kas paklūsta vyresniesiems?

¹³ Argi kas netrokšta palaimų, gaunamų per mūsų Vadovo organizuotą puikią krikščionių susirinkimo priežiūrą? Pranašas Izaijas jas apsakė taip: „Tada karalius viešpataus pagal teisumą, didžiūnai valdys pagal teisingumą. Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.“ (Izaijo 32:1, 2) Kiekvienas vyresnysis turi būti toks saugus „prieglobstis“. Jei mums nelengva paklusti vyresniesiems, melskime paramos, kad galėtume prisitaikyti prie Dievo nustatytos pavaldumo tvarkos susirinkime.

Kaip vyresnieji paklūsta Kristaus vadovavimui

14, 15. Kaip susirinkimo atsakingi broliai rodo, kad paklūsta Kristaus vadovavimui?

¹⁴ Visi krikščionys, ypač vyresnieji, privalo paklusti Kristaus vadovavimui. Prižiūrėtojai, arba vyresnieji, turi tam tikrus įgaliojimus susirinkime. Tačiau jie nesistengia būti mūsų „tikėjimo viešpačiais“ — nereguliuoja gyvenimo. (2 Korintiečiams 1:24) Vyresnieji paiso Jėzaus žodžių: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų to nebus.“ (Mato 20:25-27) Vyresnieji laiko savo pareiga iš širdies tarnauti kitiems.

¹⁵ Krikščionys skatinami: „Atsiminkite savo vadovus... Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu.“ (Hebrajams 13:7, Brb) Toks reikalavimas užrašytas ne todėl, kad vyresnieji mums vadovauja. Jėzus pasakė: „Jūsų vadovas yra vienas — Kristus.“ (Mato 23:10, Jr72) Esame skatinami sekti jų tikėjimo pavyzdžiu, nes jie seka mūsų tikruoju Vadovu, Kristumi. (1 Korintiečiams 11:1) Apžvelkime, kaip vyresnieji bendrauja su susirinkimo krikščionimis lygiuodamiesi į Kristų.

16. Kaip Jėzus, turintis valdžią, elgėsi su savo sekėjais?

¹⁶ Nors Jėzus visapusiškai pranoko netobulus žmones ir turėjo Tėvo duotą neprilygstamą valdžią, su savo mokiniais buvo kuklus. Jis nestulbindavo klausytojų žiniomis. Jėzus buvo atjautus ir gailestingas savo sekėjams, jais rūpindavosi. (Mato 15:32; 26:40, 41; Morkaus 6:31) Jis niekada nereikalaudavo iš savo mokinių daugiau, negu jie pajėgė, ir niekada neapkraudavo jų nepakeliamomis naštomis. (Jono 16:12) Jėzus buvo „romus ir nuolankios širdies“, tad nenuostabu, jog žmonėms jis buvo atgaiva. (Mato 11:28-30)

17. Kaip Kristaus pavyzdžio skatinami vyresnieji turi rodyti kuklumą bendraudami su susirinkimo nariais?

¹⁷ Jeigu mūsų Vadovas Kristus rodė kuklumą, juolab tokie turėtų būti susirinkimą prižiūrintys broliai. Jiems nevalia piktnaudžiauti savo autoritetu ir nedera stengtis sukelti kitiems įspūdį „iškilnia kalba“. (1 Korintiečiams 2:1, 2) Tinkamiausia yra paprastai, nuoširdžiai perteikti Rašto tiesos žodžius. Be to, vyresniesiems reikėtų tikėtis iš kitų ne daugiau, negu šie gali, ir privalu rūpintis jų poreikiais. (Filipiečiams 4:5, NW) Bendraudami su susirinkimo krikščionimis, vyresnieji turėtų nepamiršti, jog visi esame su trūkumais, ir meilingai į tai atsižvelgti. (1 Petro 4:8) Argi romūs, nuolankios širdies vyresnieji nėra tikra atgaiva?

18. Ko vyresnieji gali pasimokyti iš Jėzaus elgesio su vaikais?

¹⁸ Jėzus buvo lengvai prieinamas net vaikams. Prisiminkime, ką jis kalbėjo savo mokiniams, draudusiems ‘nešti vaikučius’ pas jį. „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane, — pasakė Jėzus, — ir netrukdykite.“ Paskui jis „laimino juos apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas“. (Morkaus 10:13-16) Jėzus buvo geraširdis, švelnus, traukė žmones ir jie be baimės ėjo prie jo. Net vaikams buvo smagu šalia Jėzaus. Su maloniais, nuoširdžiais vyresniaisiais taip pat lengva bendrauti kiekvienam — ir suaugusiam, ir vaikui.

19. Ką reiškia turėti „Kristaus mintį“ ir kaip to siekti?

¹⁹ Jėzaus Kristaus pavyzdžiu vyresnieji sugeba sekti tiek, kiek gerai jį pažįsta. „Kas gi yra suvokęs Viešpaties [„Jehovos“, NW] mintį, kad galėtų jį pamokyti?“ — klausė Paulius. Toliau jis pasakė: „Tačiau mes turime Kristaus mintį.“ (1 Korintiečiams 2:16; Jr) Norint mąstyti kaip Kristus, reikia žinoti jo požiūrį, visas jo savybes, kad suvoktume, ką jis darytų vienu ar kitu atveju. Tik pagalvok, kaip gerai turime pažinti savo Vadovą! Todėl būtina atidžiai skaityti Evangelijas, kad nuolat pildytume protą išmanymu, koks buvo Jėzaus gyvenimas bei pavyzdys. Kai vyresnieji kiek galėdami stengiasi laikytis Kristaus vadovavimo, susirinkimo krikščionys irgi labiau linksta sekti jų tikėjimo pavyzdžiu. Kaip miela vyresniesiems matyti bendratikius, džiugiai žengiančius savo Vadovo pėdomis.

Ir toliau pakluskite Kristaus vadovavimui

20, 21. Kam turime būti pasiryžę laukdami pažadėto naujojo pasaulio?

²⁰ Labai svarbu ir toliau paklusti Kristaus vadovavimui. Mūsų padėtis artėjant šios sistemos pabaigai panaši į izraelitų, 1473 m. p. m. e. apsistojusių Moabo lygumoje. Jie atkeliavo prie pat Pažadėtosios žemės ir per pranašą Mozę Dievas paskelbė: „Tu [Jozue] įvesi šitą tautą į šalį, kurią jiems duoti Viešpats su priesaika pažadėjo jų protėviams.“ (Pakartoto Įstatymo 31:7, 8, Jr) Jozuė buvo paskirtas vadovu ir izraelitai, norintys įeiti į Pažadėtąją žemę, turėjo jo klausyti.

²¹ Biblijoje sakoma: „Jūsų vadovas yra vienas — Kristus.“ Tik jis veda mus į pažadėtą naująjį pasaulį, kuriame vyraus teisingumas. (2 Petro 3:13) Tad nusiteikime paklusti Kristui visose gyvenimo srityse.

[Išnaša]

Ar prisimeni?

• Kaip Kristus vadovavo pirmųjų krikščionių susirinkimui?

• Kaip šiandien Kristus vadovauja savo susirinkimui?

• Kodėl turime klausyti tų, kurie prižiūri susirinkimą?

• Kaip vyresnieji gali rodyti, kad Kristus yra jų Vadovas?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Kristus vadovauja susirinkimui ir laiko prižiūrėtojus savo dešinėje rankoje

[Iliustracijos 16 puslapyje]

„Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę“

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jėzus buvo geraširdis ir prieinamas. Krikščionių vyresnieji stengiasi į jį lygiuotis