Kitos avys ir naujoji sandora

„Svetimtaučius, kurie... švęs sabatą ir jo nesuteps bei laikysis mano sandoros, atvesiu į savo šventąjį kalną“ (IZAIJO 56:6, 7, Brb red.).

 1. a) Kas, remiantis Jono regėjimu, dar atliekama, kol sulaikomi Jehovos nuosprendžio vėjai? b) Kokią nepaprastą minią matė Jonas?

APREIŠKIMO knygoje užrašytame ketvirtajame regėjime apaštalas Jonas matė, kaip sulaikomi naikinantys Jehovos nuosprendžio vėjai, kol bus baigtas visų „Dievo Izraelio“ narių užantspaudavimas. Jie pirmieji palaiminami per Jėzų, pagrindinę Abraomo sėklos dalį (Galatams 6:16; Pradžios 22:18; Apreiškimas 7:1-4). Tame pačiame regėjime Jonas matė „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. ... Jie šaukė skambiu balsu: ‛Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!’“ (Apreiškimas 7:9, 10) Sakydami „Išgelbėjimas iš... Avinėlio“, milžiniškos minios nariai parodo, kad jie irgi laiminami per Abraomo Sėklą.

 2. Kada pasirodė milžiniška minia ir kaip ji atpažįstama?

² Ta milžiniška minia buvo atpažinta 1935 metais, o dabar ją sudaro jau daugiau kaip penki milijonai. Paženklinti pergyventi didįjį sielvartą, jos nariai bus palikti amžinai gyventi, kai Jėzus atskirs „avis“ nuo „ožių“. Jėzaus palyginime apie avides krikščionys iš milžiniškos minios yra tarp „kitų avių“. Jie tikisi gyventi amžinai žemės rojuje (Mato 25:31-46; Jono 10:16; Apreiškimas 21:3, 4).

 3. Kuo pateptieji krikščionys ir kitos avys skiriasi naujosios sandoros atžvilgiu?

³ Abraomo sandoros palaimos 144000 numatomos per naująją sandorą. Būdami šios sandoros dalyviai, jie patiria „neužtarnautą gerumą“ ir yra ‛surišami Kristaus įstatymu’ (Romiečiams 6:15, NW; 1 Korintiečiams 9:21). Taigi tik 144000 Dievo Izraelio narių teisėtai ragauja simbolius Jėzaus mirties Minėjimo metu, ir tik su jais Jėzus sudarė savo sandorą dėl Karalystės (Luko 22:19, 20; 22:29, NW). Milžiniškos minios nariai nėra naujosios sandoros dalyviai. Tačiau jie bendrauja su Dievo Izraeliu ir gyvena kartu su juo jo „šalyje“ (Izaijo 66:8). Taigi teisinga sakyti, kad jie irgi patiria neužtarnautą Jehovos gerumą ir yra surišti Kristaus įstatymu. Nors jie nėra naujosios sandoros dalyviai, tačiau turi iš jos naudos.

„Svetimtaučiai“ ir „Dievo Izraelis“

4, 5. a) Kokia grupė, pagal Izaiją, tarnaus Jehovai? b) Kaip Izaijo 56:6, 7 išsipildo milžiniškos minios atžvilgiu?

⁴ Pranašas Izaijas rašė: „Svetimtaučius, kurie prisijungs prie Viešpaties, Jam tarnaus, Jo vardą mylės, bus Jo tarnai, švęs sabatą ir jo nesuteps bei laikysis mano sandoros, atvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu savo maldos namuose; jų aukos ir deginamosios aukos bus mėgiamos ant mano aukuro“ (Izaijo 56:6, 7, Brb red.). Izraelyje tai reiškė, kad „svetimtaučiai“, tai yra neizraelitai, garbins Jehovą — mylės jo vardą, paklus Įstatymo sandoros sąlygoms, laikysis šabo ir aukos šventykloje, Dievo „maldos namuose“ (Mato 21:13).

⁵ Mūsų dienomis tie ‛svetimtaučiai, kurie prisijungia prie Viešpaties [„Jehovos“, NW]’, yra milžiniška minia. Jie tarnauja Jehovai kartu su Dievo Izraeliu (Zacharijo 8:23). Jie aukoja tokias pat priimtinas aukas kaip ir Dievo Izraelis (Žydams 13:15, 16). Jie garbina Dievo dvasinėje šventykloje, jo „maldos namuose“. (Palygink Apreiškimo 7:15.) Ar jie laikosi savaitinio šabo? Nei pateptiesiems, nei kitoms avims nėra įsakyta to daryti (Kolosiečiams 2:16, 17). Tačiau Paulius pasakė pateptiesiems krikščionims žydams: „Dievo tautos dar laukia šabo poilsis, nes kas įeina į atilsio šalį, ilsisi po darbų, panašiai kaip Dievas ilsėjosi po savųjų“ (Žydams 4:9, 10). Tie žydai įėjo į tą „šabo poilsį“, kai pasidavė „Dievo teisumui“ ir liovėsi bandę pateisinti save Įstatymo darbais (Romiečiams 10:3, 4). Pateptieji krikščionys nežydai, paklusdami Jehovos teisumui, džiaugiasi tokiu pat poilsiu. Kartu su jais ilsisi ir milžiniška minia.

 6. Kaip šiandien kitos avys laikosi naujosios sandoros?

⁶ Be to, kitos avys laikosi naujosios sandoros, lygiai kaip ir svetimtaučiai senovėje laikėsi Įstatymo sandoros. Kaip? Ne būdami jos dalyviai, bet paklusdami su ja susijusiems įstatymams ir turėdami naudos iš jos priemonių. (Palygink Jeremijo 31:33, 34.) Kitos avys, kaip ir jų pateptieji draugai, Jehovos įstatymą turi įrašytą ‛savo širdyse’. Jie labai mėgsta Jehovos įsakymus bei principus ir jų laikosi (Psalmių 36:31; 118:97). Kaip ir pateptieji krikščionys, jie pažįsta Jehovą (Jono 17:3). O kaip su apipjaustymu? Maždaug prieš 1500 metų iki naujosios sandoros sudarymo Mozė ragino izraelitus: „Apipjaustykite tat savo širdis“ (Pakartoto Įstatymo 10:16; Jeremijo 4:4). Kadangi privalomas kūno apipjaustymas buvo panaikintas su Įstatymu, ir pateptieji, ir kitos avys turi ‛apipjaustyti’ savo širdis (Kolosiečiams 2:11). Galiausiai Jehova atleidžia kitų avių klaidas Jėzaus pralieto „Sandoros kraujo“ pagrindu (Mato 26:28; 1 Jono 1:9; 2:2). Dievas neįvaikina jų savo dvasiniais sūnumis, kaip jis tai daro su 144000. Bet jis paskelbia kitas avis teisiomis taip pat, kaip Abraomas buvo paskelbtas teisiu ir pavadintas Dievo draugu (Mato 25:46; Romiečiams 4:2, 3; Jokūbo 2:23, Brb red.).

 7. Kokią perspektyvą turi šiandien kitos avys, kurios paskelbiamos teisiomis, kaip ir Abraomas?

⁷ Paskelbimas teisiais 144000 suteikia galimybę turėti viltį valdyti su Jėzumi dangiškoje Karalystėje (Romiečiams 8:16, 17; Galatams 2:16). Paskelbimas teisiomis kitų avių kaip Dievo draugų leidžia joms tikėtis amžinai gyventi žemės rojuje — ar pergyvenus Armagedoną esant milžiniškoje minioje, ar per ‛teisiųjų prisikėlimą iš numirusiųjų’ (Apaštalų darbai 24:15). Kokia privilegija turėti tokią viltį ir būti visatos Suvereno draugu, ‛viešėti jo padangtėje’! (Psalmių 15:1, 2, NTP) Taip, ir pateptieji, ir kitos avys nuostabiai palaiminamos per Jėzų, Abraomo Sėklą.

Didesnė Permaldavimo diena

 8. Ką vaizdavo pagal Įstatymą aukojamos Permaldavimo dienos aukos?

⁸ Aptardamas naująją sandorą, Paulius priminė savo skaitytojams apie metinę Permaldavimo dieną Įstatymo sandoroje. Tą dieną buvo aukojamos atskiros aukos — viena už kunigišką Levio giminę, o kita — už 12 nekunigiškų giminių. Ilgą laiką aiškinama, kad tai vaizdavo Jėzaus didžiąją auką, kuri bus naudinga ir turintiems dangišką viltį 144000, ir milijonams tų, kurie tikisi gyventi žemėje.a Paulius nurodė, kad pranašiškame išsipildyme Jėzaus aukos nauda patiriama per didesnę Permaldavimo dieną naujojoje sandoroje. Būdamas tos didesnės dienos Vyriausiuoju Kunigu, Jėzus atidavė savo tobulą gyvybę kaip permaldavimo auką, kad žmonijai būtų įvykdytas „amžinasis atpirkimas“ (Žydams 9:11-24).

 9. Kuo, būdami naujojoje sandoroje, galėjo pasinaudoti pateptieji krikščionys žydai?

⁹ Daugelis pirmojo amžiaus krikščionių žydų vis dar ‛uoliai laikėsi [Mozės] Įstatymo’ (Apaštalų darbai 21:20). Tad Paulius jiems deramai priminė: „[Jėzus] yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai pirmojoje Sandoroje padarytiems nusikaltimams atpirkti, pašauktieji gautų amžinojo palikimo pažadą“ (Žydams 9:15, Brb red.). Naujoji sandora išlaisvino krikščionis žydus iš senosios sandoros, atskleidusios jų nuodėmingumą. Per naująją sandorą jie galėjo pasinaudoti „amžinojo [dangiškojo] palikimo pažadu“.

10. Už ką dėkoja Dievui pateptieji ir kitos avys?

¹⁰ „Kiekvienas“, kuris „tiki Sūnų“, turės naudos iš išpirkimo aukos (Jono 3:16, 36). Paulius pasakė: „Kristus, vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui“ (Žydams 9:28). Šiandien tarp nuoširdžiai laukiančiųjų Jėzaus yra dar gyvenantys žemėje pateptieji krikščionys, Dievo Izraelio nariai, bei milijonai sudarančių milžinišką minią, kurie irgi turi amžinąjį paveldėjimą. Abi grupės dėkoja Dievui už naująją sandorą ir per ją įmanomas gyvenimą teikiančias palaimas, taip pat už didesnę Permaldavimo dieną ir Vyriausiojo Kunigo, Jėzaus, tarnybą dangiškojoje Švenčiausiojoje.

Užsiėmę šventa tarnyba

11. Ką su apvalyta per Jėzaus auką sąžine džiaugsmingai daro pateptieji ir kitos avys?

¹¹ Laiške žydams Paulius pabrėžė, jog Jėzaus auka naujojoje sandoroje daug vertingesnė, negu aukos už nuodėmes senojoje sandoroje (Žydams 9:13-15). Geresnė Jėzaus auka gali ‛nuvalyti mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui’. Krikščionių žydų „mirties darbai“ buvo „pirmojoje Sandoroje padaryti nusikaltimai“. Krikščionims šiandien tai yra nuodėmės, padarytos anksčiau, dėl kurių jie nuoširdžiai atgailavo ir kurias Dievas atleido (1 Korintiečiams 6:9-11). Su apvalyta sąžine pateptieji krikščionys ‛[„šventai“, NW] tarnauja gyvajam Dievui’. Tą patį daro ir milžiniškos minios nariai. Apvalę savo sąžinę „Avinėlio krauju“, jie yra Dievo didžiojoje dvasinėje šventykloje ir „[„šventai“, NW] tarnauja jam dieną naktį“ (Apreiškimas 7:14, 15).

12. Kaip parodome turį „užtikrintą tikėjimą“?

¹² Paulius dar pasakė: „Artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!“ (Žydams 10:22, Brb red.) Kaip galime parodyti, kad turime „užtikrintą tikėjimą“? Paulius ragino krikščionis žydus: „Išlaikykime nepajudinamą [dangiškosios] vilties išpažinimą, nes patikimas tas, kuris yra davęs pažadus, ir sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet skatinkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regite besiartinančią dieną“ (Žydams 10:23-25). Jeigu mūsų tikėjimas gyvas, mes irgi ‛neapsileisime lankyti savųjų susirinkimo’. Mums bus malonu raginti savo brolius ir priimti jų paraginimus mylėti bei daryti gerus darbus ir būti sustiprintiems svarbiausiam darbui — viešai skelbti apie mūsų viltį, žemiškąją ar dangiškąją (Jono 13:35).

„Amžinoji sandora“

13, 14. Kokiais atžvilgiais naujoji sandora amžina?

¹³ Kas atsitiks, kai paskutiniojo iš 144000 dangiškoji viltis bus įgyvendinta? Ar naujosios sandoros nebereikės? Tada žemėje nebebus nė vieno Dievo Izraelio nario. Visi sandoros dalyviai bus su Jėzumi „[jo] Tėvo karalystėje“ (Mato 26:29). Bet mes prisimename Pauliaus žodžius iš laiško žydams: „Ramybės Dievas... išvedė iš mirusiųjų didįjį avių Ganytoją su amžinosios sandoros krauju“ (Žydams 13:20, NTP; Izaijo 55:3). Kokia prasme naujoji sandora amžina?

¹⁴ Pirma, skirtingai nuo Įstatymo sandoros ji niekada nebus pakeista. Antra, jos veikimo pasekmės ilgalaikės, kaip ir Jėzaus karaliavimas. (Palygink Luko 1:33 su 1 Korintiečiams 15:27, 28.) Dangiškajai Karalystei Jehovos tiksluose skirta amžina vieta (Apreiškimas 22:5). Ir trečia, kitos avys vis turės naudos iš naujosios sandoros priemonės. Kristaus Tūkstantmečio valdymo metu ištikimi žmonės nenustos ‛tarnavę [Jehovai] dieną naktį jo šventovėje’, kaip jie tai daro dabar. Jehova nebeprimins jiems jų praeities nuodėmių, kurias jis atleido Jėzaus pralieto „Sandoros kraujo“ pagrindu. Jie vis džiaugsis teisia padėtimi kaip Jehovos draugai ir jo įstatymas tebebus įrašytas jų širdyse.

15. Apibūdink Jehovos ryšius su savo žemiškaisiais garbintojais naujajame pasaulyje.

¹⁵ Ar tada Jehova galės apie tuos jam tarnaujančius žmones pasakyti: ‛Aš esu jų Dievas ir jie yra mano tauta’? Taip. „Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais“ (Apreiškimas 21:3). Jie taps „šventųjų stovykla“, žemiškaisiais „mylimojo miesto“, dangiškosios Jėzaus Kristaus nuotakos, atstovais (Apreiškimas 14:1; 20:9; 21:2). Visa tai bus įmanoma dėl jų tikėjimo Jėzaus pralietu „Sandoros krauju“ ir jų paklusnumo dangiškiesiems karaliams bei kunigams, kurie žemėje buvo Dievo Izraelis (Apreiškimas 5:10).

16. a) Kokios galimybės laukia tų, kurie bus prikelti žemėje? b) Kokios bus palaimos tūkstančio metų pabaigoje?

¹⁶ O kaip su mirusiaisiais, kurie bus prikelti žemėje? (Jono 5:28, 29) Jie irgi bus pakviesti tapti ‛palaimintais’ per Jėzų, Abraomo Sėklą (Pradžios 22:18). Jiems reikės pamilti Jehovos vardą, tai yra būti atsidavusiems jam, aukoti priimtinas aukas ir šventai tarnauti jo maldos namuose. Kurie taip darys, įeis į Dievo poilsį (Izaijo 56:6, 7). Baigiantis tūkstančiui metų dėl Jėzaus Kristaus ir jo 144000 bendrakunigių tarnavimo visi ištikimieji bus pasiekę žmogišką tobulybę. Jie bus teisūs, o ne tik paskelbti teisiais Dievo draugais. Jie ‛atgis’, tai yra bus visiškai išlaisvinti nuo paveldėtos iš Adomo nuodėmės ir mirties (Apreiškimas 20:5; 22:2). Kokia tai bus palaima! Dabartiniu mūsų požiūriu, Jėzaus ir 144000 kunigiškas darbas tada bus užbaigtas. Didesnės Permaldavimo dienos palaimomis bus visiškai pasinaudota. Paskui Jėzus „perduos karalystę Dievui Tėvui“ (1 Korintiečiams 15:24). Po galutinio žmonijos išbandymo Šėtonas ir jo demonai bus sunaikinti amžiams (Apreiškimas 20:7, 10).

17. Ką kiekvienas turėtų būti pasiryžęs daryti, galvodamas apie laukiantį džiaugsmą?

¹⁷ Ar beturės kokią reikšmę „amžinoji sandora“ toje prasidėsiančioje jaudinančioje eroje? Tai ne mums spręsti. Jehova šiandien mums jau pakankamai daug atskleidė. Tai kelia pagarbią baimę. Pagalvok: amžinasis gyvenimas priklausant „naujam dangui ir naujai žemei“! (2 Petro 3:13) Tegu niekas nesusilpnins mūsų troškimo paveldėti tą pažadą. Gali būti nelengva išlikti tvirtiems. Paulius pasakė: „Reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta“ (Žydams 10:36). Tad atsimink, kad bet koks sunkumas, kurį tenka įveikti, bet koks priešiškumas, kurį tenka nugalėti, nublanksta prieš mūsų laukiantį džiaugsmą (2 Korintiečiams 4:17). Taigi nė vienas nebūkime „bailūs pabėgėliai savo pražūčiai“. Verčiau ‛laikykimės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas’ (Žydams 10:39). Visi tvirtai pasitikėkime Jehova, sandorų Dievu, visų mūsų ir atskirai kiekvieno amžinai palaimai.

[Išnaša]

Ar tu supratai?

◻ Kas dar, be pateptųjų krikščionių, palaiminami per Abraomo Sėklą?

◻ Kaip kitos avys, būdamos palaimintos per naująją sandorą, panašios į prozelitus senojoje sandoroje?

◻ Kaip kitos avys laiminamos per didesnę Permaldavimo dieną?

◻ Kodėl naująją sandorą Paulius pavadino „amžinąja sandora“?

[Rėmelis 21 puslapyje]

Šventa tarnyba šventykloje

Milžiniška minia garbina su pateptaisiais krikščionimis Jehovos didžiosios dvasinės šventyklos žemiškajame kieme (Apreiškimas 7:14, 15; 11:2). Nėra pagrindo manyti, kad jie yra atskirame Nežydų kieme. Jėzui esant žemėje, šventykloje buvo Nežydų kiemas. Tačiau Dievo įkvėptuose planuose Saliamono ir Ezechielio šventykloms Nežydų kiemas nebuvo nurodytas. Saliamono šventykloje buvo išorinis kiemas, kuriame izraelitai ir prozelitai, vyrai bei moterys, garbino drauge. Tai dvasinės šventyklos žemiškojo kiemo pranašiškas pavyzdys; jame Jonas matė šventai tarnaujančią milžinišką minią.

Tačiau į vidinį kiemą, kuriame buvo didelis altorius, galėjo įžengti tik kunigai ir levitai; tik kunigai galėjo įeiti į Šventąją; o į Švenčiausiąją galėjo įžengti tik vyriausiasis kunigas. Vidinis kiemas ir Šventoji, atrodo, vaizduoja unikalią dvasinę pateptųjų krikščionių žemėje padėtį. O Švenčiausioji simbolizuoja patį dangų, kur pateptieji krikščionys gauna nemirtingą gyvenimą kartu su savo dangiškuoju Vyriausiuoju Kunigu (Žydams 10:19, 20).

[Iliustracija 23 puslapyje]

Žinodami, koks džiaugsmas mūsų laukia, ‛laikykimės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas’