Kaip turėtume žiūrėti į išmėginimus?

IŠMĖGINIMAI! Jų neišvengia nė vienas. Jie gali kilti dėl asmeninių nesutarimų, ekonominių sunkumų, ligų, gundymų, bendraamžių spaudimo elgtis nedorai, persekiojimo, dėl mūsų neutralios pozicijos ir neigiamo požiūrio į stabmeldystę bei daugelio kitų dalykų. Visi išbandymai labai prislegia. Kaip galime sėkmingai juos įveikti? Ar jie pamoko mus ko nors naudingo?

Geriausia parama

Senovės karaliaus Dovydo gyvenimas buvo kupinas išbandymų, tačiau jis liko ištikimas Dievui iki pat mirties. Kaip jis sugebėjo ištverti? Štai kas, Dovydo žodžiais tariant, buvo jo stiprybės šaltinis: „Viešpats — mano Ganytojas, man nieko netrūksta.“ Toliau jis sako: „Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.“ „Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.“ (Psalmyno 23:1, 4; Brb) Jehovos parama išties yra beribė. Jis buvo Dovydo ganytoju labai įtemptu metu; ir mums yra pasirengęs padėti prireikus.

Kaip galime užsitikrinti Jehovos paramą? Biblija tvirtina: „Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats!“ (Psalmyno 34:8, Brb) Ką reiškia šis nuoširdus raginimas? Tai paskatinimas tarnauti Jehovai ir visiškai suderinti savo gyvenimą su jo valia. Tam reikia atsisakyti kai kurių savo laisvių, būti pasiaukojusiam. Kai kada net gali būti išmėginimų — persekiojimų, kentėjimų. Tačiau tie, kas visa širdimi priima Jehovos kvietimą, neturi niekada apgailestauti pasirinkę šį kelią. Jie patirs didelį Jehovos gerumą. Jis rūpinsis jais, teiks dvasinę pagalbą. Dievas palaikys išmėginimuose per savo Žodį, savo šventąją dvasią ir krikščionių susirinkimą. Galiausiai jis apdovanos amžinuoju gyvenimu. (Psalmyno 23:6; 25:9; Izaijo 30:21; Romiečiams 15:5)

Tie, kas pakeičia savo gyvenseną — apsisprendžia tarnauti Jehovai ir eina šiuo keliu, — įsitikina, kad Jehova laikosi savo pažadų. Tai patyrė izraelitai, keliavę paskui Jozuę į Pažadėtąją žemę. Perėję Jordaną jie patyrė išmėginimų, kovojo mūšiuose, gavo karčių pamokų. Tačiau ta karta buvo ištikimesnė nei jų tėvai, kurie paliko Egiptą ir mirė dykumoje. Todėl Jehova rėmė savo ištikimus žmones ir apie tai gyvenimo pabaigoje Jozuė pasakė: „Viešpats davė jiems ramybę iš visų pusių, kaip buvo prisiekęs jų protėviams... Nė vienas iš gerųjų pažadų, kuriuos Viešpats buvo davęs Izraelio namams, neliko tuščias. Visa buvo įvykdyta.“ (Jozuės 21:44, 45) Tuo galime įsitikinti patys, jei iš širdies pasikliausime Jehova tiek per išmėginimus, tiek visais kitais atvejais.

Kas galėtų susilpninti mūsų pasitikėjimą Jehova? Apie vieną tokį dalyką kalbėjo Jėzus: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams... Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.“ (Mato 6:24) Jei pasitikime Jehova, neieškosime saugumo ten, kur ieško dauguma pasaulio žmonių, — turtuose. Jėzus savo sekėjams patarė: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai [būtini materialiniai dalykai] bus jums pridėta.“ (Mato 6:33) Krikščionis, nuosaikiai žiūrintis į daiktus ir pirmąją vietą savo gyvenime skiriantis Dievo Karalystei, pasirinko teisingą kelią. (Mokytojo 7:12) Aišku, jam teks kai ko, pavyzdžiui, materialinių vertybių, atsisakyti, bet jis susilauks daugeriopo atlygio. Jehova jį palaikys. (Izaijo 48:17, 18)

Ko galime pasimokyti iš išmėginimų

Pasirinkdamas ‘ragauti ir matyti, kad geras yra Viešpats’, krikščionis, žinoma, nėra apsaugotas nuo netikėtumų nei nuo Šėtono bei jo žemiškųjų tarnų puldinėjimų. (Mokytojo 9:11, Brb) Vadinasi, krikščionies nuoširdumas bei ryžtas gali būti išmėginti. Kodėl Jehova leidžia, kad jo garbintojai būtų išbandomi? Vieną priežastį nurodė apaštalas Petras: „Reikia truputį paliūdėti įvairiuose išmėginimuose. Taip jūsų nuoširdus tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, kuris ugnimi ištiriamas, bus pripažintas vertas pagyrimo, šlovės bei pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus.“ (1 Petro 1:6, 7) Išmėginimai rodo, ar mūsų tikėjimas ir meilė Jehovai yra nuoširdūs. Be to, ištverdami išmėginimus duodame atsakymą į Šėtono Velnio patyčias bei kaltinimus. (Patarlių 27:11; Apreiškimo 12:10)

Išbandymai ugdo ir kitas krikščionių savybes. Štai įsiklausyk į psalmininko žodžius: „Jis [Jehova] žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.“ (Psalmyno 138:6, Brb) Daugelis iš mūsų nepaveldėjome nuolankumo, o išmėginimai padeda ugdytis šią būtiną savybę. Pagalvok apie Mozės dienų izraelitus, kuriems įkyrėjo diena iš dienos maitintis mana. Ją, kad ir stebuklingai duodamą, valgyti, matyt, buvo išbandymas. Kam to reikėjo? Mozė paaiškino, jog Izraelį dykumoje Jehova ‘maitino mana, kad padarytų jį nuolankų ir išbandytų jo ateities labui’. (Pakartoto Įstatymo 8:16)

Panašiai ir mes turime būti išmėginti, ar esame nuolankūs. Kaip? Pavyzdžiui, kaip mes reaguojame į organizacinį tobulinimą? (Izaijo 60:17) Ar iš širdies dalyvaujame skelbimo ir mokymo darbe? (Mato 24:14; 28:19, 20) Ar noriai priimame „ištikimo ir protingo vergo“ paaiškinimus apie Biblijos tiesą? (Mato 24:45-47; Jr; Patarlių 4:18) Ar atsispiriame vilionėms įsigyti naujausią prietaisą, paskutinės mados drabužį, naujausio modelio automobilį? Į šiuos klausimus nuolankus žmogus atsakys teigiamai. (1 Petro 1:14-16; 2 Petro 3:11)

Mėginami išmokstame puoselėti kitą svarbią savybę — ištvermę. Jėzaus mokinys Jokūbas sakė: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę.“ (Jokūbo 1:2, 3) Jei sėkmingai ištveriame vieną išbandymą po kito visiškai pasitikėdami Jehova, daromės stiprūs, nepalaužiami, ištikimi Dievui. Tai grūdina mus, kad atremtume tolesnius piktojo šio pasaulio dievo — Šėtono išpuolius. (1 Petro 5:8-10; 1 Jono 5:19; Apreiškimo 12:12)

Neišsigąsk

Jėzus Kristus — tobulas Dievo Sūnus gyvendamas žemėje patyrė daug išmėginimų, kuriuos ištvėręs susilaukė didžių palaimų. Paulius rašė, kad Jėzus „kentėjimuose išmoko klusnumo“. (Hebrajams 5:8) Ištverdamas iki mirties Jėzus pašlovino Jehovos vardą ir galėjo pasiūlyti savo tobulos žmogiškos gyvybės vertę kaip išpirką už žmoniją. Tai atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą visiems, įrodantiems tikėjimą Jėzumi. (Jono 3:16) Dėl savo ištikimybės per išmėginimus Jėzus dabar yra mūsų Vyriausiasis kunigas ir Karalius. (Hebrajams 7:26-28; 12:2)

O ką galima pasakyti apie mus? Ištikimai laikydamiesi per išmėginimus, irgi susilauksime didelių palaimų. Apie dangiškąją viltį puoselėjančius krikščionis Biblija sako: „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.“ (Jokūbo 1:12) O tiems, kurie puoselėja žemiškąją viltį, garantuojamas amžinasis gyvenimas žemės rojuje, jei bus ištikimi per išbandymus. (Apreiškimo 21:3-6) Svarbiausia — savo ištikimybe išbandymuose šloviname Jehovos vardą.

Žengdami Jėzaus pėdomis, galime būti tikri, kad sėkmingai atlaikysime visus šioje sistemoje patiriamus išmėginimus. (1 Korintiečiams 10:13; 1 Petro 2:21) Kodėl? Kadangi pasitikime Jehova, duodančiu „galybės gausą“ visiems, kas juo kliaujasi. (2 Korintiečiams 4:7) Būkime nusistatę taip tvirtai kaip Jobas, kuris net žiaurių išbandymų slegiamas su pasitikėjimu kalbėjo: „Jam išmėginus mane, sužibėsiu kaip auksas.“ (Jobo 23:10, Jr)

[Iliustracija 31 puslapyje]

Savo ištikimybe per išmėginimus Jėzus pašlovino Jehovos vardą. Mes irgi galime jį taip pašlovinti