² Daugeliui sunku suprasti, kaip galima džiaugtis patiriant persekiojimus. Tačiau Dievo Žodis rodo, kad tai įmanoma. Pavyzdžiui, anot Jokūbo, krikščionys gali neprarasti džiaugsmo net kai patiria sunkių išbandymų (Jok 1:2, 12). Jėzus irgi sakė, kad jo mokiniai yra laimingi, jeigu juos persekioja. (Perskaityk Mato 5:11.) Ko tad reikia, kad susidūrę su išmėginimais galėtume džiaugsmingai tarnauti Dievui? Aptarsime, ką apie tai savo laiške pirmojo amžiaus krikščionims rašė Jokūbas. Bet iš pradžių apžvelkime, kokių sunkumų tiems Dievo tarnams teko patirti.

 3. Kas prasidėjo netrukus po to, kai Jokūbas tapo Jėzaus sekėju?

³ Netrukus po to, kai Jėzaus sekėju tapo jo brolis Jokūbas, Jeruzalėje kilo smarkus krikščionių bendruomenės persekiojimas (Apd 1:14; 5:17, 18). Paskui buvo nužudytas Steponas ir daugelis krikščionių iš miesto pabėgo. Jie išsisklaidė po Judėją ir Samariją, kai kurie pasitraukė į Kiprą, kiti į Antiochiją (Apd 7:58–8:1; 11:19). Išsibarstę po įvairius kraštus, Jėzaus sekėjai ir toliau skelbė gerąją naujieną ir visoje Romos imperijoje viena po kitos kūrėsi krikščionių bendruomenės (1 Pt 1:1). Tik įsivaizduok, kaip tiems Dievo tarnams buvo nelengva. Tačiau laukė dar sunkesni laikai.

 4. Kokių dar negandų patyrė pirmieji krikščionys?

⁴ Pirmieji krikščionys patyrė įvairių negandų. Pavyzdžiui, maždaug 50 m. e. m. Romos imperatoriaus Klaudijaus įsakymu visi žydai turėjo išsikelti iš Romos. Suprantama, tarp tų, kuriems teko palikti gimtuosius namus, buvo ir nemažai krikščionių (Apd 18:1–3). 61 m. e. m. apaštalas Paulius Laiške hebrajams užsiminė, kad daugelis bendratikių yra viešai niekinami, kalinami, iš jų neteisėtai atimamas turtas (Hbr 10:32–34). Kaip ir kiti žmonės, krikščionys kentė skurdą ir ligas (Rom 15:26; Fil 2:25–27).

 6. Kodėl, anot Jėzaus žodžių, užrašytų Luko 6:22, 23, krikščionis kentėdamas išbandymus džiaugsmo nepraranda?

⁶ Daugelis mano, kad laimingas būsi tik jeigu esi sveikas, turi daug pinigų, darnią šeimą. Tačiau Jokūbas rašo, kad žmogus gali būti laimingas netgi sunkiomis aplinkybėmis, – džiaugsmo jam suteiks Dievo dvasia (Gal 5:22). Krikščionis yra laimingas dėl to, kad seka Jėzaus pavyzdžiu ir daro, kas patinka Jehovai (perskaityk Luko 6:22, 23; Kol 1:10, 11). Jo džiaugsmą galima palyginti su liepsna žibinte. Kaip žibinto gaubtas apsaugo liepsną nuo vėjo ir lietaus, taip Jehova savo tarnui suteikia dvasinę apsaugą. Todėl džiaugsmas krikščionio širdyje negęsta, kai pašlyja sveikata ar kai užeina nepriteklius. Jo neužtemdo ir šeimos narių ar kitų žmonių pajuokos ir priešiškumas. Tokius išbandymus Dievo tarnas atlaiko su džiaugsmu, žinodamas, kad taip įrodo esąs tikras Kristaus mokinys (Mt 10:22; 24:9; Jn 15:20). Štai kodėl Jokūbas rašė: „Mano broliai, džiaukitės, kad patiriate visokių išbandymų.“