Ar myli savo artimą kaip save patį?

1, 2. Kaip Biblijoje pabrėžiama meilės svarba?

MEILĖ yra esminis Jehovos asmenybės bruožas (1 Jn 4:16). Pirmasis jo kūrinys buvo viengimis Sūnus Jėzus. Danguje su Tėvu jis gyveno begalę amžių, matė, kokia didi yra Jehovos meilė, ir iš jo mokėsi (Kol 1:15). Tokią meilę rodė ir pats, tiek būdamas danguje, tiek žemėje. Todėl galime neabejoti, kad Jehovos ir Jėzaus valdymas visada bus grįstas meile.

² Paklaustas, kuris įsakymas Įstatyme yra didžiausias, Jėzus atsakė: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis, panašus į jį, yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’“ (Mt 22:37–39).

 3. Kas yra mūsų artimas?

³ Atkreipkime dėmesį, kad meilę artimui Jėzus paminėjo iškart po meilės Jehovai. Vadinasi, nestokoti šio šilto jausmo bendraujant su žmonėmis tiesiog būtina. Tačiau kaip atsakytum, kas yra tavo artimas? Jei esi susituokęs, artimiausias asmuo tau yra antroji pusė. Artimi mums yra ir krikščionių bendruomenės nariai, mūsų tikėjimo draugai. Artimu taip pat galima pavadinti kiekvieną žmogų, kurį sutinkame evangelizacijos tarnyboje. Kaip tad Jehovos garbintojai ir jo Sūnaus sekėjai turi rodyti meilę artimui?

 4. Ką sutuoktiniai gali daryti, kad išsaugotų darnią sąjungą?

⁴ Sukūręs pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, Jehova suvedė juos į porą ir taip, galima sakyti, buvo sudaryta pati pirmoji santuoka. Dievas norėjo, kad jie džiaugtųsi amžina laime ir pripildytų žemę savo palikuonių (Pr 1:27, 28). Netrukus kilęs maištas prieš Jehovos viešpatystę jųdviejų laimę užtemdė ir visai žmonijai užtraukė nuodėmę ir mirtį (Rom 5:12). Vis dėlto, nors ir netobuli, sutuoktiniai šiandien gali išsaugoti darnią sąjungą. Šventajame Rašte randame paties Jehovos, santuokos Įkūrėjo, patarimų vyrams ir žmonoms. (Perskaityk 2 Timotiejui 3:16, 17.)

 5. Kodėl sutuoktiniams yra labai svarbu rodyti meilę vienas kitam?

⁵ Iš Biblijos suprantame, kad gerais santykiais su kitais žmonėmis galėsime džiaugtis tik tada, jei nepristigsime meilės. Šilti jausmai ir švelnus prieraišumas ypač svarbūs santuokoje. Apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Meilė kantri ir maloninga. Meilė nepavýdi, nesigiria, nesipučia, nesielgia neprideramai, neieško savo naudos, nesusierzina, nelaiko nuoskaudų sąskaitos. Ji nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13:4–8). Jei vyras ir žmona šiuos Dievo dvasios įkvėptus žodžius apmąstys ir stengsis pritaikyti, bus dar laimingesni.

6, 7. a) Pasak Biblijos, kas kam yra pavaldus? b) Kaip krikščionis vyras turi elgtis su žmona?

⁶ Jehova yra aiškiai pasakęs, kas turi būti šeimos galva. Štai Paulius rašė: „Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas“ (1 Kor 11:3). Tačiau Jehova tikisi, kad vyras savo žmonai vadovaus su meile, jokiu būdu ne grubiai, despotiškai. Pats Jehova rodo pavyzdį – yra švelnus, nesavanaudiškas valdovas. Todėl Jėzus jo valdžiai mielai paklūsta ir yra sakęs, kad savo Tėvą labai myli (Jn 14:31). Jeigu Jehova būtų buvęs tarsi negailestingas diktatorius, vargu ar Jėzus būtų puoselėjęs jam tokius šiltus jausmus.

⁷ Nors vyras yra žmonos galva, Biblijoje jam prisakyta ją gerbti (1 Pt 3:7). Viena, kaip vyras gali parodyti savo sutuoktinei pagarbą, tai atsižvelgti į jos poreikius ir tam tikrais klausimais leisti jai nuspręsti, ką daryti. Dievo Žodyje sakoma: „Vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus mylėjo bendruomenę ir atidavė už ją save“ (Ef 5:25). Vyrai, atminkite, Jėzus už savo sekėjus nepagailėjo atiduoti net gyvybės. Jei sekate jo pavyzdžiu ir vadovaujate su meile, žmonai bus daug lengviau jus gerbti, mylėti ir jums paklusti. (Perskaityk Titui 2:3–5.)

 8. Kaip Jehovos garbintojai turėtų žiūrėti į savo bendratikius?

⁸ Visoje žemėje yra milijonai žmonių, kurie garbina Jehovą ir skelbia apie jo vardą ir tikslus. Kaip kiekvienas Dievo tarnas turėtų žiūrėti į savo tikėjimo draugus? Biblija ragina: „Kol turime galimybę, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Gal 6:10; Rom 12:10). Apaštalas Petras rašė: „Dabar, kai klusnumu tiesai išgryninote savo sielas ir taip išsiugdėte neveidmainingą brolišką meilę, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.“ Dar jis skatino: „Visų pirma karštai mylėkite vieni kitus, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 1:22; 4:8).

9, 10. Kodėl Dievo tarnai gali džiaugtis vienybe?

⁹ Mūsų pasaulinė organizacija išsiskiria tuo, kad joje klesti nuoširdi tarpusavio meilė. Dar svarbiau, kadangi mylime Jehovą ir paklūstame jo įsakymams, jis stiprina mus galingiausia jėga visatoje – savo šventąja dvasia. Ta veikiamoji Dievo jėga suvienija mus į glaudžią daugiatautę broliją. (Perskaityk 1 Jono 4:20, 21.)

¹⁰ Apaštalas Paulius pabrėžė, kaip svarbu puoselėti krikščionišką meilę. Jis rašė: „Apsivilkite širdinga atjauta, maloningumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite, jei kuris nors turi skundą prieš kitą. Kaip Jehova jums mielai atleido, taip ir jūs atleiskite. O ant viso to užsivilkite meilę – ji yra tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:12–14). Koks džiaugsmas, kad mus, nepaisant socialinės bei tautinės skirtybės, išties sieja tobulas vienybės saitas – meilė!

11. Iš ko atpažįstama Jehovos organizacija?

¹¹ Jehovos garbintojų meilė ir vienybė liudija, kad jie išpažįsta teisingą religiją. Pats Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, – jei vieni kitus mylėsite“ (Jn 13:34, 35). Apaštalas Jonas rašė: „Štai iš ko aišku, kurie yra Dievo vaikai, o kurie – Velnio vaikai: nė vienas, kas nevaikšto teisume, nėra iš Dievo, taip pat tas, kuris savo brolio nemyli. Štai žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: turime vienas kitą mylėti“ (1 Jn 3:10, 11). Meilė ir iš jos kylanti vienybė rodo, kad Jehovos liudytojai yra tikrieji Kristaus sekėjai – tie, kuriuos Dievas siunčia visoje žemėje skelbti gerąją naujieną apie jo Karalystę (Mt 24:14).

12, 13. Ką šiandien daro „milžiniškos minios“ nariai ir ką gero jie netrukus patirs?

¹² Diduma Jehovos tarnų šiandien priklauso „milžiniškai miniai“, susidedančiai „iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų“. Jie stovi „priešais [Dievo] sostą ir Avinėlį [Jėzų Kristų]“. Rašoma, kad šie žmonės „atėjo iš didžiojo suspaudimo. Jie išplovė savo rūbus ir išbalino juos Avinėlio kraujyje“, vadinasi, brangina Jėzaus išperkamąją auką. Kiekvienas iš tos „milžiniškos minios“ myli Jehovą ir jo Sūnų ir „dieną naktį [Jehovos] šventykloje eina jam dievatarnystę“ (Apr 7:9, 14, 15).

¹³ Jau nebetoli metas, kai stos „didysis suspaudimas“ ir Dievas nedorėliams siųs pražūtį (Mt 24:21; perskaityk Jeremijo 25:32, 33). Bet iš meilės savo tarnams Jehova juos išsaugos ir įves į naująjį pasaulį. Dievas, kaip yra pažadėjęs beveik prieš du tūkstančius metų, „nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“. Ar trokšti gyventi rojuje, kai visas blogis bus praėjęs? (Apr 21:4)

14. Kaip išaugo milžiniška minia?

¹⁴ Kai 1914 metais prasidėjo paskutinės šios santvarkos dienos, Jehovos tarnų pasaulyje buvo vos keli tūkstančiai. Ta nedidelė grupė pateptųjų krikščionių, skatinami meilės artimui ir remiami Dievo dvasios, nenuilstamai skleidė žinią apie Karalystę. Kokių puikių rezultatų davė jų darbas! Tų, kas viliasi amžinai gyventi žemėje, šiandien yra jau milžiniška minia. Jehovos garbintojų priskaičiuojama iki aštuonių milijonų, jie susibūrę į daugiau nei 115 400 bendruomenių. Ir šie skaičiai nepaliauja augti. Štai per 2014 tarnybinius metus pasikrikštijo 275 500 suvirš Jehovos liudytojų – vidutiniškai apie 5300 kas savaitę.

15. Koks mūsų atliekamo evangelizacijos darbo mastas?

¹⁵ Mūsų atliekamo evangelizacijos darbo mastas išties įspūdingas. Biblija grįstą literatūrą dabar spausdiname 700 suvirš kalbų. Sargybos bokštas yra didžiausio tiražo žurnalas pasaulyje – kas mėnesį jo išleidžiama daugiau nei 52 milijonai egzempliorių 247 kalbomis. Šventojo Rašto studijoms skirtõs knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? jau išspausdinta per 200 milijonų egzempliorių 250 suvirš kalbų.

16. Kodėl žemiškoji Jehovos organizacijos dalis taip klesti?

¹⁶ Mūsų skaičius taip sparčiai auga todėl, kad tvirtai tikime Jehova ir jo įkvėptu Žodžiu, Biblija (1 Tes 2:13). Ypač dėmesį patraukia dvasinė Jehovos garbintojų gerovė. Kad ir kaip Šėtonas, „šitos santvarkos dievas“, mums priešinasi, kad ir kokį įniršį lieja, tos gerovės negali sužlugdyti (2 Kor 4:4).

17, 18. Kaip Jehovos tarnai turi žiūrėti į pasaulio žmones?

¹⁷ Į mūsų skelbiamą žinią žmonės atsiliepia įvairiai: vieni mielai klausosi, kiti piktai ją atmeta. Kaip Jehovos tarnai turėtų žiūrėti į tuos, kas nenori garbinti tikrojo Dievo? Kad ir kokios reakcijos sulauktume, privalome laikytis šio Biblijos priesako: „Jūsų kalba visada tebūna maloni, druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip turite kiekvienam atsakyti“ (Kol 4:6). Jei kas nors pareikalauja iš mūsų „pagrįsti savąją viltį“, stengiamės apsiginti „romiai ir labai pagarbiai“, nes taip elgtis mus skatina meilė artimui (1 Pt 3:15).

¹⁸ Artimo meilę rodome net tada, kai tarnyboje sutinkame žmogų, kuris ima mus koneveikti. Tokiomis aplinkybėmis sekame Jėzaus pavyzdžiu. „Įžeidinėjamas jis neatsakė įžeidimais, kentėdamas negrasino, bet patikėjo save tam, kuris teisia teisingai“, tai yra Jehovai (1 Pt 2:23). Su kiekvienu žmogumi stengiamės būti nuolankūs ir laikytis patarimo: „Neatmokėkite skriauda už skriaudą ar įžeidimu už įžeidimą, bet, priešingai – laiminkite“ (1 Pt 3:8, 9).

19. Kaip Jėzus prisakė elgtis su priešais?

¹⁹ Nuolankumas padės mums taikyti vieną svarbų principą, Jėzaus ištartą Kalno pamoksle: „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.’ Bet aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo sūnūs, nes jis leidžia savo saulei tekėti blogiems ir geriems žmonėms, siunčia lietų teisiesiems ir neteisiesiems“ (Mt 5:43–45). Tikrai, Jehovos tarnams privalu mokytis mylėti net savo priešus, kad ir ką šie apie mus manytų.

20. Kodėl galime būti tikri, kad ateityje meilė pripildys visą žemę? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

²⁰ Visose gyvenimo srityse Jehovos tarnai savo požiūriu ir darbais turi parodyti, kad myli Dievą ir artimą. Net jei į bėdą papuola koks priešiškai nusiteikęs žmogus, meilės skatinami vis tiek ištiesime jam pagalbos ranką. Apaštalas Paulius rašė: „Niekam nebūkite nieko skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas kitą myli, yra įvykdęs įstatymą. Juk įsakymai ‘nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk svetimo’ ir bet kuris kitas yra apibendrinami šiuo pasakymu: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Meilė nedaro artimui bloga, taigi meilė – įstatymo įvykdymas“ (Rom 13:8–10). Žiauriame ir susiskaldžiusiame pasaulyje, kurį valdo piktasis, mes, Jehovos liudytojai, rodome tikrą meilę (1 Jn 5:19). Kai nebeliks Šėtono, jo demonų ir kitų maištininkų, meilė pripildys visą žemę. Kaip gera bus gyventi, kai kiekvienas mylės Jehovą ir savo artimą!