Jaunimas klausia:

Kaip man ištverti pajuoką?

JAUNUOLIAI, kurie elgiasi kitaip ar dėvi kitokius drabužius negu jų bendraamžiai, kartais būna žiauriai išjuokiami. Taip nutinka ir jauniems krikščionims, mat jaunimo tarpe jie labai išsiskiria savo elgsena. Argi Kristus nesakė savo tikriesiems sekėjams: „Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios“? (Jono 15:20)

Kaip tai liečia jaunus Jehovos Liudytojus? Iš vienų juokiamasi, kad nešvenčia tam tikrų švenčių; kiti peikiami, kodėl nesaliutuoja vėliavai. Kai kuriems neduodama ramybės net už tai, kad nepiktnaudžiauja narkotikais, kad yra sąžiningi ir laikosi biblinių moralės normų.

Čia nieko nauja. Pirmojo amžiaus krikščionims apaštalas Petras rašė: „Jiems keista, kad jūs nebebėgate kartu su [pasaulio žmonėmis]..., ir jie piktžodžiauja“ (1 Petro 4:4). Kitame vertime skaitome: „Jie... šmeižia jus“ (NTJ).

Gal kas nors išjuokė ir tavo religinius įsitikinimus? Nenusimink, kiti irgi panašiai nukenčia! Pasiguosk mintimi, jog ir tu gali ištverti šį nemalonumą — patyčias dėl savojo tikėjimo.

Kodėl jie išjuokia

Kodėl šaipomasi iš kitaip mąstančių ir kitaip besielgiančių žmonių? Kartais šaipūnai, kaip ir peštukai, nepasitiki savimi. Jie tyčiojasi, kad bendraamžių būtų laikomi šaunuoliais. O vieni jie vargu ar norėtų — ir kažin ar turėtų drąsos — viešai tave kritikuoti.

Antra vertus, kai kuriems šaipūnams, pasak Petro, „keista“. Tavo elgesys tikrai gali juos gluminti. Pavyzdžiui, jeigu esi Jehovos Liudytojas, jie nuoširdžiai stebisi, kodėl nedalyvauji kai kuriose šventėse. Galbūt aršūs priešininkai dezinformavo juos apie Jehovos Liudytojus.

Kad ir kokia dingstimi tave užplūstų pašaipų srautas, sutiksi su Biblijos patarle: „Neapgalvoti žodžiai yra kaip kalavijo smūgiai“ (Patarlių 12:18). Bet prisimink, iš tavęs šaiposi ne todėl, kad tavo asmenybė rodosi atgrasi. Turbūt ir šiuo atveju tinka Biblijos patarlė — šaipūnai kalba „neapgalvotus žodžius“.

Vis dėlto pajuoka žeidžia lyg dūris. Galimas dalykas, tu mieliau eitum į kompromisą su tikėjimu, kad tik liautųsi užgauliojimų kruša. Tad kaip ištverti, kai tavo įsitikinimai pajuokiami?

Gynyba

Apaštalas Petras patarė krikščionims: visuomet būkite „pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai“ (1 Petro 3:15, Brb red.). Kad apgintumei savo tikėjimą, turi semtis tikslių žinių ir suprasti, kuo grindžiamos tavo pažiūros.

Tačiau dar privalai išmokti kalbėtis su kitais „pagarbiai“, arba, kaip sakoma vertime The Bible in Basic English, „neišdidžiai“. Nors išmanai Bibliją ir jos mokymus, tau nevalia jaustis viršesniam už kitus. Priešingai, ugdykis tokį požiūrį, kokį turėjo apaštalas Paulius. Apie savo tarnybą jis rašė: „Aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau“ (1 Korintiečiams 9:19).

Jei droviesi ginti savąjį tikėjimą, nepulk į neviltį. Panašiai yra daugeliui jaunų Liudytojų. „Pradinėje mokykloje aš nemokėjau paaiškinti kitiems, kodėl nešvenčiu švenčių, nesaliutuoju vėliavai ir net kodėl einu į tarnybą po namus“, — pasakoja Džamolas. Kas jam padėjo? „Tėtis mokė mane, kol įgudau viską išaiškinti. Tada gyvenimas apsivertė antraip.“ Jei tau sunku išdėstyti savo įsitikinimus, vertėtų paprašyti tėvų ar kitų brandžių susirinkimo krikščionių pagalbos nuodugniai pažinti Dievą (Efeziečiams 3:17-19).

Viena šešiolikmetė Liudytoja sako, kad asmeninių Biblijos studijų programa padėjo jai įsidrąsinti ir prabilti mokykloje. „Anksčiau bendraklasiai juokdavosi, kad esu Liudytoja, ir nežinodavau, kaip atsiliepti, — prisipažįsta ji. — O dabar esu visalaikė evangelistė ir kur kas daugiau studijuoju Bibliją, tad sugebu jiems atsakyti. Iš naujausių Atsibuskite! ir Sargybos bokšto numerių semiuosi žinių, kaip kalbėti su bendramoksliais apie savo pažiūras.“

Aišku, vienodų situacijų nebūna. Skirtingomis aplinkybėmis ir elgtis reikės skirtingai. Tačiau nedera ‛atmokėti piktu už pikta’, net jei kandi replika suerzina tave (Romiečiams 12:17-21). Užgaulus atkirtis, kad ir koks sąmojingas atrodytų, tik pakurstys ugnį; gali plūstelėti dar daugiau patyčių. Todėl kai kurie jaunuoliai mieliau nepaiso užgauliojimų.

Užuot įsižeidus, kartais būtų išmintinga juoktis pačiam, — ypač jei iš tavęs šaipomasi geraširdiškai (Ekleziasto 7:9). Išjuokėjas matys, kad žodžiai nueina vėjais, ir, ko gero, liausis priekabiavęs. (Palygink Patarlių 24:29; 1 Petro 2:23.)

Kalbėti atvirai

Kartais pasitaiko progų trumpai, taktiškai paaiškinti savo įsitikinimus. Viena trylikametė mergaitė pasinaudojo tokia proga, ir ne veltui! „Buvau beeinanti į pamoką, — sakė ji, — ir štai keletas mokinių ėmė tyčiotis iš Jehovos Liudytojų. Aš norėjau ką nors pasakyti, bet jie tik praėjo pro šalį, juokdamiesi iš manęs visi, išskyrus vieną.“ Liudytoja toliau pasakoja: „Mergaitė, vardu Džeimi, užkalbino mane ir pasisakė turinti knygą Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje.a Beveik visą knygą ji perskaičiusi ir norinti daugiau sužinoti apie mano įsitikinimus. Aš su Džeimi ėmiau studijuoti Bibliją.“ Šis atsitikimas įkvėpė jaunąją Liudytoją kalbėtis ir su kitais jaunuoliais. „Aš lankausi pas keturis bendramokslius, kurie domisi tiesa, ir, manau, netrukus jie ims studijuoti“, — sako ji.

Prieš kelerius metus Afrikoje panašiai nutiko vienam Liberijos moksleiviui. Per sociologijos pamoką jis pagarbiai paaiškino tikįs ne evoliucija, o sukūrimu, nes esąs Jehovos Liudytojas. Daugelis bendraklasių pasirodė labai kritiškai nusiteikę. Bet mokytojas leido jam išdėstyti savo įsitikinimus klasei ir paėmė knygą „Gyvybė: kaip ji atsirado? Evoliucionavo ar buvo sukurta?“b

Perskaitęs knygą, mokytojas klasei tarė: „Ši knyga neturi sau lygių. Tai viena geriausių mano skaitytų mokslo knygų apie kūrimą.“ Jis dar pasakė, kad ateinančius du semestrus ketina nagrinėti „Sukūrimo“ knygą kartu su mokyklos vadovėliu, ir nurodė mokiniams gauti knygų iš Liudytojo. Buvo išplatinta dešimtys knygų, ir daugelis mokinių ėmė kitaip žiūrėti į Jehovos Liudytojus!

Išbandytas tikėjimas — tvirtas tikėjimas

Tiesa, daugybė bendraamžių nepalaiko ir nevertina tavo biblinių įsitikinimų, — nenuostabu, jei kartais tau rankos nusvyra. (Palygink Psalmių 3:2, 3 [3:1, 2].) Taigi išmintinga ieškoti draugų tarp vienminčių (Patarlių 27:17). O kas, jei mokykloje ir kaimynystėje nėra bendratikių?

Prisimink, tave gali palaikyti didžiausias Draugas — Jehova Dievas. Jau tūkstančius metų Šėtonas Velnias jį aršiausiai pajuokia. O jeigu tu ryžtingai laikaisi savojo tikėjimo, Jehovos širdis tikrai džiaugiasi. Tada jis turi ką ‛atsakyti Šėtonui, kuris iš jo šaiposi’ (Patarlių 27:11).

Reikia manyti, jog tavo tikėjimas kartais bus mėginamas (2 Timotiejui 3:12). Apaštalas Petras patikina, kad išbandytas tikėjimas yra „brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą“ (1 Petro 1:7, Brb red.). Todėl, jei tau priekaištaujama dėl tikėjimo, laikyk tai proga sustiprinti tikėjimą ir parodyti ištvermę. Apaštalas Paulius rašė, kad ištvermė gimdo „išbandytą dorybę“ (Romiečiams 5:3-5). Taip, troškimas įtikti Jehovai yra stipri paskata ištverti, kai kas nors pajuokia tavo tikėjimą!

[Išnašos]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Ar galėtum apginti savo tikėjimą?