Broliško prisirišimo raktas

„Papildykite savo... atsidavimą Dievui brolišku prisirišimu“ (2 PETRO 1:5-7, NW).

 1. Kokia yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios Jehovos tautos sambūriai tampa laimingais įvykiais?

KARTĄ vienas gydytojas, ne Jehovos Liudytojas, dalyvavo Sargybos bokšto biblinės Galaado mokyklos, kurioje jo duktė buvo paruošta misionierės tarnybai, absolventų išleistuvėse. Jį taip paveikė daugybė džiugių žmonių, jog jis pareiškė nuomonę, kad tikriausiai šie žmonės labai retai serga. Kas padarė šiuos žmones tokius laimingus? Kalbant apie tai, kodėl visi Jehovos žmonių sambūriai — sueigos, rajoninės asamblėjos bei srities kongresai — tampa laimingais įvykiais? Ar ne dėl broliško prisirišimo, kurį jie jaučia vienas kitam? Be abejonės, broliškas prieraišumas yra viena iš priežasčių, dėl kurios sakoma, kad nė jokia kita religinė grupė neranda savo religijoje tiek džiaugsmo, laimės ir malonumo, kiek Jehovos Liudytojai.

2, 3. Kokiais dviem graikiškais žodžiais nusakomi mūsų jausmai vieni kitiems ir kuo skiriasi jų reikšmės?

² Mes turime tikėtis tokio broliško prisirišimo, atsižvelgdami į apaštalo Petro žodžius iš 1 Petro 1:22: „Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai ir siekdami neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.“ Vienas iš pagrindinių graikiško žodžio, čia išversto reikšme „brolių meilė [„broliškas prisirišimas“, NW]“, elementų yra fi·liʹa (prisirišimas, meilė). Jis pagal prasmę glaudžiai susijęs su a·gaʹpe, žodžiu, kuris paprastai verčiamas reikšme „meilė“ (1 Jono 4:8). Nors broliškas prisirišimas ir meilė dažnai vartojami kaip vienareikšmiai žodžiai, kiekvienas iš jų turi skirtingas ypatybes. Mes neturime supainioti jų vieno su kitu, kaip tai daro daugelis Biblijos vertėjų. Šiame ir paskesniame straipsniuose mes panagrinėsime šiuos žodžius.

³ Dėl skirtumo tarp šių dviejų graikiškų žodžių vienas mokslininkas pažymėjo, kad fi·liʹa yra „žodis, aiškiai reiškiantis šilumą, artumą ir prisirišimą“. Antra vertus, a·gaʹpe daugiau susijęs su protu. Todėl nors mums liepiama mylėti (a·gaʹpe) priešus, mes nejaučiame prieraišumo jiems. Kodėl? Nes „blogos draugijos gadina gerus papročius“ (1 Korintiečiams 15:33). Dar labiau nurodo skirtumą apaštalo Petro žodžiai: „Papildykite savo... brolišką prisirišimą — meile“ (2 Petro 1:5-7, NW; palygink Jono 21:15-17).a

Ypatingo broliško prisirišimo pavyzdžiai

 4. Kodėl Jėzus ir Jonas buvo ypatingai prisirišę vienas prie kito?

⁴ Dievo Žodis pateikia daug puikių ypatingo broliško prisirišimo pavyzdžių. Šis ypatingas prisirišimas nėra kokia nors užgaida, bet remiasi žymių savybių vertinimu. Be abejo, žinomiausias to pavyzdys yra Jėzaus Kristaus prieraišumas apaštalui Jonui. Nekyla klausimo dėl Jėzaus broliško prisirišimo prie visų savo ištikimų apaštalų, ir ne be pagrindo (Luko 22:28). Vienas būdas, kaip jis tai parodė, buvo jų kojų mazgojimas — jiems duota nuolankumo pamoka (Jono 13:3-16). Bet Jėzus buvo ypač prisirišęs prie Jono, apie ką pastarasis ne kartą mini (Jono 13:23; 19:26; 20:2). Nors Jėzus turėjo pagrindą parodyti prisirišimą prie savo mokinių ir apaštalų, bet buvo ypač prieraišus Jonui tikriausiai dėl tos priežasties, jog jis labiau negu kiti vertino Jėzų. Mes galime tai matyti iš Jono raštų: tiek Evangelijos, tiek įkvėptų jo laiškų. Kaip tankiai jis mini meilę tuose raštuose! Kad Jonas labiau iš visų vertino Jėzaus dvasines savybes, matoma iš to, ką jis parašė Jono 1-ajame bei 13—17 skyriuose ir taip pat iš to, jog jis keletą kartų minėjo Jėzaus ikižmogiškąjį egzistavimą (Jono 1:1-3; 3:13; 6:38, 42, 58; 17:5; 18:37).

 5. Ką galima pasakyti apie ypatingą Pauliaus ir Timotiejaus prieraišumą vienas kitam?

⁵ Taip pat negalime neatsižvelgti į ypatingą brolišką prieraišumą tarp apaštalo Pauliaus ir jo krikščioniškojo draugo Timotiejaus; tai, žinoma, rėmėsi vienas kito savybių vertinimu. Pauliaus raštuose yra puikios pastabos apie Timotiejų: „Neturiu kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. ... Apie jį žinote, kad jis tinkamas, nes Evangelijos labui jis man tarnavo kaip sūnus tėvui“ (Filipiečiams 2:20-22). Jo laiškuose Timotiejui daug asmeninių užuominų, kurios rodo Pauliaus šiltą prisirišimą prie Timotiejaus. Pavyzdžiui, atkreipk dėmesį į 1 Timotiejui 6:20: „O Timotiejau, sergėk tau patikėtą turtą.“ (Žiūrėk taip pat 1 Timotiejui 4:12-16; 5:23; 2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15.) Ypač aiškus Pauliaus nepaprastas prieraišumas šiam jaunuoliui, kai palyginame Pauliaus laiškus Timotiejui su jo laiškais Titui. Timotiejus tikriausiai panašiai reagavo į jų draugystę, kas matoma iš Pauliaus žodžių 2 Timotiejui 1:3, 4: „... be paliovos tave prisimindamas savo maldose... Menu tavo ašaras ir trokštu tave pamatyti, kad sugrįžtų man džiaugsmas.“

6, 7. Kokius jausmus turėjo vienas kitam Dovydas ir Jonatas ir kodėl?

⁶ Hebrajų Raštai taip pat pateikia puikių pavyzdžių, tokių kaip Dovydo ir Jonato. Mes skaitome, kad Dovydui užmušus Galijotą, „Jonato siela prisirišo prie Dovydo sielos, ir Jonatas jį pamilo kaip savo sielą“ (1 Samuelio 18:1). Be abejo, Jonatas ypač prisirišo prie Dovydo, vertindamas jo uolumą dėl Jehovos vardo ir jo drąsą, su kuria jis išėjo į priekį pasitikti milžino Galijoto.

⁷ Jonatas buvo taip prisirišęs prie Dovydo, kad jis rizikavo savo gyvybe, gindamas Dovydą nuo karaliaus Sauliaus. Niekada Jonatas nepasipiktino, kad Jehova išrinko Dovydą būti paskesniu Izraelio karaliumi (1 Samuelio 23:17). Dovydas lygiai taip pat stipriai buvo prisirišęs prie Jonato, kas matoma iš jo raudos žodžių Jonatui mirus: „Skaudu man dėl tavęs, tu, mano broli Jonate! Kaipgi mielas tu man buvai! Meilesnė už moterų meilę man buvo tavo meilė“ (2 Samuelio 1:26).

 8. Kokios dvi moterys parodė ypatingą prieraišumą viena kitai ir kodėl?

⁸ Hebrajų Raštuose mes taip pat turime nuostabų ypatingo prieraišumo pavyzdį tarp dviejų moterų — Noemės ir jos našlaujančios marčios Rutos. Prisiminkime Rutos žodžius Noemei: „Nesipriešink man, kad aš turėčiau tave pamesti ir nueiti, nes kur tik tu eisi, eisiu ir aš; ir kur pasiliksi, pasiliksiu lygiai ir aš. Tavo tauta bus mano tauta ir tavo Dievas bus mano Dievas“ (Rutos 1:16). Ar nesiperša mums išvada, kad Noemė savo elgesiu ir pasakojimais apie Jehovą sužadino tokią dėkingą Rutos reakciją? (Palygink Luko 6:40.)

Apaštalo Pauliaus pavyzdys

 9. Kas parodo, kad Paulius — broliško prisirišimo pavyzdys?

⁹ Kaip matėme, apaštalas Paulius buvo ypač broliškai prieraišus Timotiejui. Bet jis taip pat davė nepaprastą šilto broliško prisirišimo išraiškos pavyzdį savo broliams apskritai. Jis sakė vyresniesiems iš Efezo, kad ‛trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjo kiekvieną’. Ar ne dėl šilto broliško prisirišimo? Be abejo, kad taip! Ir jie jautė tą patį Pauliui. Išgirdę, kad daugiau jo nebepamatys, „visi pradėjo graudžiai verkti ir puldami Pauliui ant kaklo jį bučiavo“ (Apaštalų darbai 20:31, 37). Broliškas prisirišimas pagrįstas vertinimu? Taip! Jo broliškas prieraišumas taip pat matomas iš jo žodžių 2 Korintiečiams 6:11-13: „Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums erdvi tapo. Mumyse jums ne per ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. Tad atsimokėkite tuo pačiu, — kalbu kaip vaikams, — ir praplėskite savo širdis!“

10. Koks broliško prisirišimo stygius privertė Paulių papasakoti apie savo išmėginimus 2 Korintiečiams, 11-ame skyriuje?

¹⁰ Aišku, daugeliui korintiečių stigo broliško prieraišumo apaštalui Pauliui. Užtai kai kurie iš jų reiškė nepasitenkinimą: „Laiškai... svarūs ir griežti, bet jo kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“ (2 Korintiečiams 10:10). Todėl jiems Paulius nurodė jų „antapaštalius“ ir buvo priverstas papasakoti apie patirtus išmėginimus, kaip užrašyta 2 Korintiečiams 11:5, 22-33.

11. Kas liudija apie Pauliaus prieraišumą krikščionims Tesalonikoje?

¹¹ Pauliaus šiltas prisirišimas prie tų, kuriems jis tarnavo, ypač akivaizdus iš jo žodžių 1 Tesalonikiečiams 2:8: „Jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs.“ Iš tikrųjų jo prisirišimas prie šių naujų brolių buvo toks, kad jis nebegalėjo daugiau laukti — taip troško žinoti, kaip jie ištveria persekiojimus, — ir pasiuntė Timotiejų, kuris atnešė gerą žinią, didžiai nudžiuginusią Paulių (1 Tesalonikiečiams 3:1, 2, 6, 7). Teisingai pažymi Insight on the Scriptures (Šv. Rašto supratimas): „Tarp Pauliaus ir tų, kuriems jis tarnavo, egzistavo glaudūs broliško prieraišumo saitai.“

Vertinimas — broliško prisirišimo raktas

12. Kokios yra priežastys rodyti šiltą prieraišumą mūsų broliams?

¹² Be abejo, vertinimas yra broliško prisirišimo raktas. Argi ne visi pasišventusieji Jehovos tarnai turi savybes, kurias mes vertiname ir kurios sužadina mūsų prieraišumą, leidžiantį juos mylėti? Mes visi pirmiausia ieškome Dievo Karalystės ir jo teisingumo. Mes visi narsiai kovojame prieš tris bendrus priešus: Šėtoną ir jo demonus, piktąjį pasaulį, valdomą Šėtono, ir paveldėtus egoistinius nuodėmingo kūno polinkius. Ar neturėtume visada laikytis požiūrio, kad esant šioms aplinkybėms mūsų broliai daro geriausia, kas tik įmanoma? Kiekvienas žmogus žemėje yra arba Jehovos, arba Šėtono pusėje. Mūsų pasiaukojusieji broliai ir seserys yra Jehovos pusėje, taip, mūsų pusėje, ir todėl nusipelno mūsų broliško prisirišimo.

13. Kodėl reikėtų turėti šiltą prisirišimą prie vyresniųjų?

¹³ Ar mes vertiname mūsų vyresniuosius? Ar neturėtume puoselėti jiems šiltų, nuoširdžių jausmų, kai matome, kaip sunkiai jie dirba susirinkimo labui? Jie, kaip ir mes, turi aprūpinti save ir savo šeimas. Jie, kaip ir mes visi, turi tuos pačius įsipareigojimus asmeniškai studijuoti, lankyti susirinkimo sueigas ir dalyvauti lauko tarnyboje. Be to, jie įpareigoti ruošti sueigų programų atskiras dalis, pasakyti viešas kalbas ir spręsti iškylančias susirinkime problemas, dėl kurių kartais ištisas valandas vyksta teisinis svarstymas. Mes tikrai norime ‛gerbti tokius žmones’ (Filipiečiams 2:29).

Parodyti brolišką prisirišimą

14. Kokie Rašto tekstai reikalauja, kad rodytume brolišką prisirišimą?

¹⁴ Kad įtiktume Jehovai, turime parodyti šiltus broliško prieraišumo jausmus savo bendrakrikščionims, kaip tai darė Jėzus Kristus ir Paulius. Mes skaitome: „[Brolišku prieraišumu] būkite švelniai prisirišę vienas prie kito“ (Romiečiams 12:10, Kingdom Interlinear). „Apie brolių meilę [„brolišką prisirišimą“, Int] nebereikia jums rašyti, nes pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą“ (1 Tesalonikiečiams 4:9). „Teišsilaiko brolių meilė [„broliškas prisirišimas“, Int]“ (Žydams 13:1). Mūsų dangiškajam Tėvui iš tikrųjų malonu, kai rodome brolišką prieraišumą jo žemiškiems vaikams!

15. Kokie yra būdai broliškam prisirišimui parodyti?

¹⁵ Apaštalų laikais krikščionys turėjo įprotį sveikinti vienas kitą „šventu pabučiavimu“ arba „meilės pabučiavimu“ (Romiečiams 16:16; 1 Petro 5:14). Tikra broliško prieraišumo išraiška! Šiandieną daugelyje pasaulio vietų labiau tinka tai išreikšti nuoširdžia, draugiška šypsena ir tvirtu rankos paspaudimu. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Meksika, sveikinasi apsikabindami — iš tikrųjų prisirišimo išraiška. Tokiu šiltu brolių prieraišumu, matyt, galima paaiškinti didelį augimą jų šalyse.

16. Kokias turime galimybes parodyti brolišką prisirišimą savo Karalystės salėse?

¹⁶ Įėję į Karalystės salę, ar skubame parodyti brolišką prisirišimą? Tai paskatins mus rasti padrąsinančius žodžius, ypač tiems, kurie atrodo prislėgti. Mums liepiama „paguosti nuliūdusiuosius“ (1 Tesalonikiečiams 5:14, ŠvR). Tai vienas iš būdų, kaip galime pareikšti šiltą brolišką prieraišumą. Kitas geras būdas — padėkoti už puikią kalbą, gerai paruoštą programos dalį, už Teokratinės tarnybos mokyklos kalbėtojo parodytas dideles pastangas ir taip toliau.

17. Kaip vienas vyresnysis pelnė susirinkimo prisirišimą?

¹⁷ O kodėl po sueigos nepakvietus kitų į namus kartu pavalgyti ar galbūt kavos, jei nėra per daug vėlu? Ar mes neturėtume klausyti Jėzaus patarimo iš Luko 14:12-14? Vieną buvusį misionierių paskyrė pirmininkaujančiuoju susirinkime, kuriame visi buvo skirtingų rasių. Jis pajuto broliško prisirišimo stoką, todėl nutarė pataisyti padėtį. Kaip? Kiekvieną sekmadienį jis kviesdavosi pietų kurią nors šeimą. Metams baigiantis visi rodė jam šiltą brolišką prieraišumą.

18. Kaip galime parodyti brolišką prieraišumą sergantiems broliams ir seserims?

¹⁸ Kai brolis arba sesuo serga ir yra namuose ar ligoninėje, broliškas prisirišimas paskatins parodyti, kad jis (ji) mums rūpi. O kaip su esančiais prieglaudose? Kodėl neapsilankius asmeniškai, nepaskambinus ar nepasiuntus atviruko su šiltais žodžiais?

19, 20. Kaip galime parodyti, kad praplėtėme savo brolišką prisirišimą?

¹⁹ Parodydami tokį brolišką prisirišimą, galime paklausti savęs: ‛Ar mano broliškas prieraišumas nėra šališkas? Ar tokie veiksniai, kaip odos spalva, išsilavinimas ar materialiniai turtai neturi įtakos, kam aš rodau savo brolišką prieraišumą? Ar nereikia man praplėsti savo brolišką prisirišimą, ką daryti skatino apaštalas Paulius krikščionis Korinte?’ Broliškas prieraišumas skatins mus turėti teigiamą požiūrį į brolius, vertinant juos dėl jų gerųjų savybių. Broliškas prisirišimas taip pat padės mums džiaugtis mūsų brolių pažanga, užuot pavydėjus jiems.

²⁰ Broliškas prisirišimas taip pat skatins mus padėti broliams tarnyboje. Turėtų būti taip, kaip giedame vienoje savo giesmėje (92-ojoje):

Remkim tuos, kurie tarp silpnųjų,

Kad jie drąsiai galėtų kalbėt.

Niekad neatstumkim jaunesniųjų,

Padėkim jiems stiprėt ir baimę nugalėt.

21. Ko galime tikėtis rodydami brolišką prisirišimą?

²¹ Tad neužmirškime, kad parodydamai brolišką prisirišimą taikome principą, kurį Jėzus išdėstė savo Kalno pamoksle: „Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“ (Luko 6:38). Mums patiems naudinga, kai rodome brolišką prieraišumą, reikšdami pagarbą tiems, kurie, kaip ir mes, yra Jehovos tarnai. Iš tiesų laimingi tie, kurie jaučia malonumą rodydami brolišką prisirišimą!

[Išnaša]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kokiais graikiškais žodžiais nusakomi mūsų jausmai ir kuo jie skiriasi vienas nuo kito?

◻ Koks yra broliško prisirišimo raktas?

◻ Apie kokius ypatingo broliško prisirišimo pavyzdžius kalba mums Raštas?

◻ Kodėl mums reikėtų turėti šiltą prieraišumą broliams ir vyresniesiems?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Apaštalas Petras skatino brolius papildyti savo tikėjimą ir kitas krikščioniškas savybes brolišku prisirišimu