Ar tu gerai maitiniesi dvasiškai?
„Geras maistas yra pagrindinis žmonių poreikis. ... neturėdami pakankamai maisto mes mirtume“ (Food and Nutrition).
ŠITĄ svarbią tiesą akivaizdžiai liudija išsekę kūnai badaujančių vyrų, moterų ir vaikų, kurie nepatenkina šio „pagrindinio žmonių poreikio“. Kiti gali kažkiek patenkinti tą poreikį, bet nepakankamai. Tačiau daugelis žmonių, kurie galėtų valgyti gerai, dažnai pasitenkina beverčiu maistu, neturinčiu maistingų medžiagų. „Maistas, — sakoma leidinyje Healthy Eating (Sveika mityba), — atrodo, yra viena iš mūsų vertybių, kuria labiausiai piktnaudžiaujama.“
Taip pat yra ir su dvasiniu maistu — tiesa, esančia Dievo Žodyje, Biblijoje. Kai kurie žmonės stokoja netgi pagrindinio dvasinio maisto; jie dvasiškai badauja. Kiti tiesiog nepasinaudoja turimu dvasiniu maistu. O tu? Ar tu gerai maitiniesi dvasiškai? O gal nevalgai dvasinio maisto? Šiuo atžvilgiu svarbu būti sąžiningiems sau, nes dvasinio maisto mums reikia net labiau negu fizinio (Mato 4:4).
Maistas dvasiniam augimui
Vadovėlyje Food and Nutrition, kuriame aptariama tinkamo maisto svarba, pateikiamos trys svarios priežastys gerai maitintis. Viena priežastis ta, jog mums reikia valgyti, kad „galėtume augti ir kompensuoti kūno ląstelių susidėvėjimą“. Ar žinai, kad kiekvieną gyvenimo dieną trilijonas tavo kūno ląstelių suyra ir turi būti pakeistos? Tinkamam augimui ir kūno palaikymui reikia gero maisto.
Taip yra ir dvasiniu atžvilgiu. Pavyzdžiui, apaštalas Paulius rašydamas Efezo susirinkimui pabrėžė, kaip visiems krikščionims reikia gero dvasinio maisto, kad jie taptų „tikrais vyrais“ (Efeziečiams 4:11-13). Jei tinkamai maitinamės vertingu dvasiniu maistu, mes nebesame tarsi silpni kūdikiai, nepajėgūs pasirūpinti savimi, tampantys visokių pavojų aukomis (Efeziečiams 4:14). Priešingai, mes subręstame ir galime kovoti už tikėjimą, nes „mintame tikėjimo žodžiais“ (1 Timotiejui 4:6).
Ar taip galima pasakyti apie tave? Ar tu subrendai dvasiškai? O gal tebesi dvasinis kūdikis — silpnas, visiškai priklausomas nuo kitų ir nesugebantis imtis visų krikščioniškų pareigų? Suprantama, nedaugelis iš mūsų noriai pripažintų dvasiškai esą tarsi kūdikiai, bet nuoširdžiai save ištirti yra gerai. Tokie buvo kai kurie pateptieji pirmojo amžiaus krikščionys. Nors jie jau turėjo būti „mokytojai“, galintys ir norintys mokyti kitus Dievo Žodžio, apaštalas Paulius rašė: „Reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų pagrindinių dalykų apie Dievo apreiškimą. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio.“ Jei tu nori augti dvasiškai, ugdykis naudingo, stipraus dvasinio maisto troškimą. Nepasitenkink dvasiniu vaikų maistu! (Žydams 5:12)
Mums taip pat reikia to stipraus dvasinio maisto, kad ištaisytume bet kokią žalą, kurią mums padaro kasdieniniai išbandymai šiame priešiškame pasaulyje. Jie gali išsekinti mūsų dvasines jėgas. Bet Dievas gali jas atnaujinti. Paulius pasakė: „Nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai: jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina“ (2 Korintiečiams 4:16). Kaip mes ‛diena iš dienos atsinaujiname’? Iš dalies reguliariai maitindamiesi Dievo Žodžiu per asmeniškas bei grupines Biblijos ir ja pagrįstų leidinių studijas.
Maistas dvasinei energijai palaikyti
Maistas taip pat reikalingas „šilumai ir energijai gaminti“. Jis tiekia kurą mūsų kūnui, kad šis gerai funkcionuotų. Jei menkai valgome, turėsime mažai energijos. Jei mūsų maiste trūksta geležies, mes galime jaustis pavargę ir mieguisti. Ar tu kartais taip jautiesi dvasinės veiklos atžvilgiu? Ar tau sunku atlikti krikščioniškas pareigas? Kai kurie, laikantys save Jėzaus Kristaus pasekėjais, pailsta daryti gera ir jiems pritrūksta ištvermės atlikti krikščioniškus darbus (Jokūbo 2:17, 26). Jeigu matai, kad taip yra ir tau, tu gali labai pataisyti padėtį pagerindamas savo dvasinį maistą arba vartodamas jo daugiau (Izaijo 40:29-31; Galatams 6:9).
Būk atsargus, kad neišsiugdytum blogų dvasinio maitinimosi įpročių. Viena didžiausių šimtmečiais naudojamų Šėtono gudrybių yra įtikinti žmones, kad jiems nereikia skaityti Biblijos ir tiksliai ją pažinti. Jis taiko seną taktiką, kurią pasirinkdavo grobikiškos armijos, norėdamos nugalėti priešų miestus, — atskirti juos nuo maisto ir marinti badu, kad pasiduotų. Bet jo taktika dar gudresnė. Jis suklaidina tuos, kuriuos yra „apsupęs“, kad jie badautų, nors aplink juos yra kalnas sveiko dvasinio maisto. Nenuostabu, kad tiek daug žmonių tampa jo puolimo aukomis! (Efeziečiams 6:10-18)
Maistas dvasinei sveikatai palaikyti
Trečia priežastis, kodėl mums reikia maisto, — sakoma knygoje Food and Nutrition, — yra „palaikyti kūno sveikatą... ir užkirsti kelią ligai“. Nauda sveikatai valgant gerą maistą pastebima ne tuojau. Pavalgę skanius pietus, mes retai pagalvojame: ‛Šie pietūs buvo labai naudingi mano širdžiai (arba mano inkstams, mano raumenims ir t. t.).’ Tačiau pabandyk kurį laiką pagyventi nevalgęs ir pasekmės tavo sveikatai pasidarys akivaizdžios. Kokios tos pasekmės? „Įprastas blogos mitybos poveikis, — sakoma viename informaciniame medicinos veikale, — yra neigiamas: menkas augimas, neatsparumas paprastai infekcijai, energijos ar iniciatyvos stoka.“ Panaši dvasinė liga kurį laiką buvo ištikusi senovės Izraelio tautą. Pranašas Izaijas apie ją pasakė: „Visa galva skaudanti ir visa širdis alpstanti. Nuo kojos pado iki viršugalviui nėra joje nieko sveiko“ (Izaijo 1:5, 6).
Geras dvasinis maistas teikia mums jėgų įveikti tokį dvasinį silpnumą ir dvasinės infekcijos pasekmes. Dievo pažinimas padeda mums išlikti dvasiškai sveikiems — jeigu tik maitinamės juo! Jėzus Kristus pareiškė, kad dauguma jo laiko žmonių nepasimokė iš savo protėvių nesirūpinimo tinkamai dvasiškai maitintis. Jie irgi atsisakė maitintis jo mokomomis tiesomis. Koks buvo rezultatas? Jėzus pasakė: „Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau“ (Mato 13:15). Dauguma žmonių niekada nepasinaudojo gydančia Dievo Žodžio galia. Jie liko dvasiškai sergantys. Net kai kurie pateptieji krikščionys pasidarė „silpni bei ligoti“ (1 Korintiečiams 11:30). Niekada nepaniekinkime Dievo mums teikiamo dvasinio maisto (Psalmių 106:20).
Dvasinis užkrėtimas
Be dvasinio badavimo grėsmės yra ir kitas pavojus, apie kurį mes turime žinoti, — mūsų valgomas maistas gali būti užkrėstas. Priimdami mokymus, užkrėstus pavojingomis demonų idėjomis, mes galime apsinuodyti, kaip ir valgydami maistą, užkrėstą mikrobais arba toksinais (Kolosiečiams 2:8). Ne visada lengva atpažinti apnuodytą maistą. „Gali būti, kad maistas, — sakoma viename šaltinyje, — kartais atrodo visiškai sveikas, tačiau jame yra patogeninių bakterijų.“ Tad mes gerai darome, jei ištiriame dvasinio maisto šaltinį turėdami omeny, kad tam tikra literatūra, pavyzdžiui, atskalūniški raštai gali būti užkrėsti nebibliniais mokymais ir filosofijomis. Kai kurie maisto gamintojai netgi klaidinančiomis etiketėmis apgaudinėja savo pirkėjus dėl produkto kokybės. Mes tikrai galime tikėti, kad didysis apgaudinėtojas Šėtonas daro tą patį. Todėl įsitikink, ar dvasinį maistą gauni iš patikimo šaltinio, kad liktum „sveiko tikėjimo“ (Titui 1:9, 13).
17-ojo šimtmečio skelbėjas Tomas Adamsas apie savo laiko žmones pasakė: „Savo dantimis jie kasė sau kapą.“ Kitaip tariant, tai, ką jie valgė, buvo jiems mirtina. Įsitikink, ar tavo vartojamas dvasinis maistas nežudo tavęs. Ieškok gero dvasinio maisto šaltinių. „Kam jūs sveriate savo sidabrą už neduoną?“ — paklausė Jehova Dievas, kai tvirtinusieji esą jo tauta, kreipėsi į netikrus mokytojus ir pranašus. „Klausyte klausykitės manęs ir valgykite, kas gera, ir jūsų siela gėrėsis skanumynais. Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane; klausykitės, ir jūsų siela bus gyva“ (Izaijo 55:2, 3; palygink Jeremijo 2:8, 13).
Dvasinio maisto gausa
Iš tiesų gero dvasinio maisto nestokojama. Kaip pranašavo Jėzus Kristus, jis dabar turi ištikimo bei protingo vergo klasę, kuri kiekvieną norintį uoliai aprūpina „maistu tinkamu metu“ (Mato 24:45, NTP). Per pranašą Izaiją Jehova pažadėjo: „Štai mano tarnai valgys, o jūs alksite; ... mano tarnai šūkaus širdies džiaugsme.“ Iš tiesų jis žada suruošti valgių puotą tiems, kurie nori juos valgyti. „Kareivijų Viešpats padarys visoms tautoms... skanumynų pokylį, su vynu, iš sultingos riebios mėsos su nusistovėjusiu vynu“ (Izaijo 25:6; 65:13, 14).
Tačiau pagalvok: mes galėtume mirti iš bado per puotą! Turėdami daug maisto, mes vis dėlto galime likti alkani, jeigu tikrai nepaskatiname savęs valgyti. Patarlių 26:15 (Brb red.) taip sakoma: „Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.“ Kaip apgailėtina! Ir mes galime pasidaryti tingūs stengtis asmeniškai studijuoti Dievo Žodį ir biblinius leidinius, skirtus padėti mums dvasiškai maitintis. Arba galime pasidaryti per daug pavargę ruoštis ir dalyvauti krikščionių susirinkimo sueigose.
Geri maitinimosi įpročiai
Tad mes turime daug priežasčių ugdytis gerus dvasinio maitinimosi įpročius. Tačiau taip yra, kad daugelis tik knėbčioja savo dvasinį maistą, o kai kurie net visiškai marina save. Jie galbūt panašūs į žmones, kurie nesuvokia tinkamo maisto svarbos, kol vėliau nepatiria pasekmių. Leidinyje Healthy Eating nurodoma, galbūt kodėl mes nesirūpiname savo maitinimosi įpročiais, nors žinome, kad gera mityba yra svarbi gyvybei: „Problema ta, jog [blogų maitinimosi įpročių pasekmė] nebūna greitas sveikatos pablogėjimas arba nelaukti rezultatai, kaip kad atsitinka neatsargiai einant per kelią. Žmogaus sveikata gali labai lėtai, nepastebimai blogėti, galima greičiau užsikrėsti infekcija, kaulai gali pasidaryti trapesni, žaizdų gijimas ir sveikimas lėtesnis.“
Ypatingais atvejais asmuo gali pasidaryti kaip jauna moteris, serganti nervine anoreksija. Ji įtikinėja save, kad reikia nedaug valgyti, kad jaučiasi puikiai, nors jos kūnas akivaizdžiai liesėja. Galiausiai ji visiškai praranda norą valgyti. „Tai pavojinga“, — sakoma informacinėje medicinos knygoje. Kodėl? „Nors pacientė retai miršta iš bado, ji gauna nepakankamai maisto ir gali mirti nuo paprastos infekcijos.“
Viena krikščionė prisipažino: „Daug metų aš kovojau žinodama poreikį reguliariai ruoštis sueigoms ir asmeniškai studijuoti, tačiau niekada nesugebėjau to padaryti.“ Pagaliau ji pasikeitė taip, kad tapo gera Dievo Žodžio studijuotoja, — bet tik tada, kai visiškai pripažino, jog tai neatidėliotina.
Tad priimk į širdį apaštalo Petro patarimą. Pasidaryk kaip ‛naujagimis’ ir ‛trokšk dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtum išganymui’ (1 Petro 2:2). Taip, ‛trokšk’ — ugdyk stiprų norą — pripildyti savo protą ir širdį Dievo pažinimo. Dvasiškai subrendusieji taip pat turi nenustoti ugdyti to troškimo. Neleisk, kad dvasinis maistas taptų ‛viena iš tavo vertybių, kuria labiausiai piktnaudžiauji’. Maitinkis gerai dvasiškai ir visiškai pasinaudok visais „sveikais žodžiais“ iš Dievo Žodžio, Biblijos (2 Timotiejui 1:13, 14).
[Iliustracija 28 puslapyje]
Ar tau reikia pagerinti savo maitinimąsi?