Jehova perspėja, ko reikia saugotis
„Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (IZ 30:21).
1, 2. Ką Šėtonas žūtbūt nori padaryti ir kaip mums padeda Dievo Žodis?
JEI ženklas rodo neteisingą kryptį, keliautojas gali ne tik paklysti, bet ir patekti į didelę bėdą. Tavo kelyje, tarkim, kažkas piktavališkai sukeitė ženklus ir draugas dabar dėl šito įspėja. Ar jo nepaklausysi?
2 Puikiai suprantame, kad Šėtonas, didysis priešas, žūtbūt nori mus paklaidinti (Apr 12:9). Aname straipsnyje jau kalbėjome apie kelis dalykus, kurie kelia pavojų. Pasinaudodamas tais veiksniais, piktasis stengiasi mus nuvilioti nuo kelio, nukreipti šalin nuo amžinojo gyvenimo (Mt 7:13, 14). Laimei, gerasis Dievas perspėja, kad klaidinančiais Šėtono „ženklais“ nesivadovautume. Dabar pakalbėkime, kokiais dar trimis būdais Šėtonas klaidina, pažiūrėkime, kaip Dievo Žodis padeda jo apgaulę atpažinti. Kai skaitysime Jehovos pamokymus, įsivaizduokime, kad jis žengia mums iš paskos ir, rodydamas teisingą kryptį, taria: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Iz 30:21). Kuo geriau suprasime, kodėl Jehova dėl vieno ar kito dalyko įspėja, tuo labiau stengsimės pavojų saugotis.
Saugokimės „netikrų mokytojų“
3, 4. a) Kodėl netikrus mokytojus tinka palyginti su išdžiūvusiu šuliniu? b) Iš kur netikrų mokytojų dažniausiai randasi ir ko jie siekia?
3 Tavo kelias štai eina per sausringą kraštą. Tolumoje pamatai šulinį ir, norėdamas numalšinti troškulį, pasuki tenai. Bet, pasirodo, šulinyje nėra nė lašo vandens. Kaip nusivili! Netikri mokytojai yra kaip tas išdžiūvęs šulinys. Kas tik, ieškodamas tiesos vandens, pas juos ateina, karčiai nusivilia. Jehova per apaštalus Paulių ir Petrą mus perspėja, kad paskui netikrus mokytojus nesektume. (Perskaityk Apaštalų darbų 20:29, 30; 2 Petro 2:1-3.) Kas gi yra tie netikri mokytojai? Iš kur jų randasi ir kaip jie veikia? Minėti du apaštalai šventosios dvasios įkvėpimu visa tai paaiškina.
4 Efezo bendruomenės vyresniesiems Paulius sakė: „Iš jūsų atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.“ Ir Petras tikėjimo broliams rašė: „Tarp jūsų bus netikrų mokytojų.“ Kaip matome, netikrų mokytojų gali rastis pačioje bendruomenėje. Tokie žmonės yra atskalūnai.a O ko jie siekia? Palikę organizaciją, kurią anksčiau galbūt labai brangino, vien tuo nepasitenkina. Jų tikslas, pasak Pauliaus, yra „patraukti paskui save mokinius“. Užuot ruošę savo pačių mokinius, atskalūnai stengiasi pavilioti juos iš Kristaus. Tarsi „plėšrūs vilkai“ jie kėsinasi patiklius bendruomenės narius praryti. Jie griauna tikėjimą, atitraukia žmones nuo tiesos (Mt 7:15; 2 Tim 2:18).
5. Kaip netikri mokytojai veikia?
5 Kaip tie netikri mokytojai veikia? Jie labai gudrūs, klastingi. Klaidamokslius, gadinančius krikščionių bendruomenę, atskalūnai ‘įveda slapta’. Savo atskalūniškas idėjas atneša tylomis, nepastebimai tarsi kokie kontrabandininkai. „Suktus žodžius“, tai yra suklastotus, apgaulingus argumentus, mėgina pakišti nelyginant padirbtą dokumentą — pateikia melą kaip gryną teisybę. Jie skleidžia apgavystes ir, kad savo prasimanymus pagrįstų, ‘iškraipo Raštus’ (2 Pt 2:1, 3, 13; 3:16). Mūsų gerovė atskalūnams visai nerūpi. Jeigu sektume įkandin jų, iš kelio, vedančio į gyvenimą, išklystume.
6. Kas dėl netikrų mokytojų yra aiškiai prisakyta Biblijoje?
6 Kas patartina daryti, kad netikri mokytojai mūsų nesuvedžiotų? Į šį klausimą Biblija atsako nedviprasmiškai. (Perskaityk Romiečiams 16:17; 2 Jono 9-11.) „Saugokitės jų!“ — perspėja Dievo Žodis. Panašiai skaitome ir kituose vertimuose: „venkite jų“, „tolinkitės nuo jų“, „šalinkitės jų“. Nurodymas labai aiškus. Įsivaizduok, kad gydytojas tau liepia vengti bet kokio kontakto su asmeniu, sergančiu užkrečiama mirtina liga. Argi nesuprastum, ką tai reiškia? Nuo ligonio turbūt laikytumeisi kuo atokiau. Atskalūnai irgi tam tikra prasme „serga“ ir savo kreivais mokymais dar stengiasi užkrėsti kitus (1 Tim 6:3, 4). Jehova, Didysis Gydytojas, mums liepia neturėti su jais jokio kontakto. Žinome, ką tai reiškia, tačiau ar visada šio paliepimo paisome?
7, 8. a) Kaip netikrų mokytojų vengiame? b) Kodėl netikrų mokytojų atžvilgiu esi nusiteikęs laikytis griežtos pozicijos?
7 Kaip mes netikrų mokytojų vengiame? Neįsileidžiame jų į namus ir su jais nesisveikiname. Taip pat neskaitome jų literatūros, nežiūrime televizijos laidų, kuriose jie savo teorijas dėsto, nesilankome jų interneto svetainėse, nerašinėjame jų diskusijų forumuose komentarų. Kodėl esame taip griežtai nusistatę? Iš meilės. Mes mylime „tiesos Dievą“, todėl suktais mokymais, prieštaraujančiais jo tiesos Žodžiui, nesidomime (Ps 31:5, Brb; Jn 17:17). Taip pat mylime pasaulinę Jehovos garbintojų bendruomenę, per kurią ir sužinojome brangias tiesas — koks yra Dievo vardas ir ką jis reiškia, ką Jehova yra numatęs padaryti žemėje, kur yra mirusieji ir kokia reali prikėlimo viltis. Ar prisimeni, kaip džiaugeisi, kada šias ir kitas nuostabias tiesas pirmą kartą išgirdai? Tad kodėl turėtum klausytis asmenų, juodinančių mūsų organizaciją? Kodėl turėtum leistis nuteikiamas prieš bendruomenę, iš kurios ir pats tiek daug gera sužinojai? (Jn 6:66-69)
8 Kad ir ką netikri mokytojai sakytų, mes jais neseksime. Kam eiti prie tokių išdžiūvusių šulinių, jeigu tik apsigausi ir nusivilsi? Verčiau tvirtai laikykimės Jehovos ir jo bendruomenės, kuri iš Dievo įkvėpto Žodžio visados gali pasiūlyti tyro, gaivaus tiesos vandens troškuliui malšinti (Iz 55:1-3; Mt 24:45-47).
Nekreipkime dėmesio į „pasakas“
9, 10. Kokį perspėjimą Paulius davė Timotiejui dėl „pasakų“ ir ką jis galėjo turėti omenyje? (Prašom žiūrėti išnašą.)
9 Kartais būna lengva suprasti, kad su ženklu padaryta kažkas negera ir dabar jis rodo neteisingą kryptį. Bet kartais apgaulę atpažinti sunku. Panašiai yra su Šėtono apgavystėmis: vienas greit pastebime, kitos labiau užmaskuotos. Apaštalas Paulius štai atkreipia dėmesį, kad Šėtonas dar mėgina suklaidinti mus „pasakomis“. (Perskaityk 1 Timotiejui 1:3, 4.) Jei nenorime iš gyvenimo kelio išklysti, turime žinoti, kas yra tos pasakos ir kaip jų šalintis.
10 Perspėjimą dėl pasakų Paulius įtraukė į savo laišką Timotiejui, krikščionių ganytojui, įpareigotam saugoti bendruomenės tyrumą, skatinti bendratikius likti Dievui ištikimus (1 Tim 1:18, 19). Tą pavojų Paulius nusakė graikišku žodžiu, kuris tinka įvardyti prasimanymui, mitui, netiesai. Viename veikale aiškinama, jog tai „religinio turinio pasakojimai, neturintys nieko bendra su tikrove“ (The International Standard Bible Encyclopaedia). Galbūt Paulius turėjo omenyje įspūdingas išgalvotas istorijas ar neįtikimas legendas, kuriomis apgaudinėjami tikintieji.b Tokios istorijos tiktai „sukelia tuščių protavimų“ (Jr), tai yra lėkštų klausimų, vedančių į betikslius tyrinėjimus. Religinė netiesa ir bedieviški prasimanymai Šėtono, didžiojo apgaviko, arsenale esti paranki priemonė nieko neįtariantiems asmenims klaidinti. Taigi Pauliaus perspėjimas aiškus: į pasakas nesigilinkime!
11. Kaip Šėtonas suvedžioja visuomenę klaidingais religiniais mokymais ir ko reikia, kad neapsigautume?
11 Kokios pasakos neapdairų žmogų gali nuvesti į šalį? Apskritai „pasakomis“ tinka pavadinti bet kokį religinį prasimanymą ar melą, kuris ‘nukreipia nuo tiesos’ (2 Tim 4:3, 4). Šėtonui, gebančiam apsimesti „šviesos angelu“, labai sekasi visuomenę suvedžioti klaidingais religiniais mokymais (2 Kor 11:14). Nors ir tvirtina, kad skelbia Kristaus mokslą, bažnyčios iš tikrųjų skleidžia melagysčių ir prasimanymų persmelktas doktrinas: Trejybę, ugninį pragarą, sielos nemirtingumą. Taip pat propaguoja šventes — Velykas, Kalėdas ir kitas, — kurių iš pažiūros nekalti papročiai yra pagrįsti mitologija ir pagonybe. Jeigu klausysime Dievo paliepimo ‘atsiskirti ir neliesti netyrų daiktų’, pasakomis nesusiklaidinsime (2 Kor 6:14-17).
12, 13. a) Kokias melagystes Šėtonas skleidžia ir kokie yra tikri faktai? b) Ko reikia, kad Šėtono pasakomis nesusiklaidintume?
12 Neatsargų krikščionį Šėtonas mėgina suvedžioti ir kitokiomis melagystėmis. Štai keli pavyzdžiai. Elkis, kaip patinka. Pats spręsk, kas gera, o kas bloga. Šitą melą visur perša pramogų industrija, žiniasklaida. Lengvabūdiškas požiūris taip plačiai propaguojamas, kad ir patys galime imti moralės normų nebepaisyti. Tačiau be Dievo nustatytų gairių, be moralės kodekso, mūsų kelias nebūtų sėkmingas (Jer 10:23). Dievas nieko nedarys. Pasaulyje viskas kaip buvo, taip bus. Jeigu persiimtume tokių minčių ir gyventume tik šia diena, ‘apsileistume ir liktume bevaisiai’ (2 Pt 1:8). Vis dėlto žinome, kad nenumaldomai artėja Jehovos diena; krikščionis jos privalo laukti (Mt 24:44). Dievo akyse tu esi niekas. Jeigu šia melagyste patikėtume, greit nuleistume rankas. Manytume, jog Dievo meilės niekados nebūsime verti. O Jehovai iš tikrųjų yra brangus kiekvienas garbintojas, jis kiekvieną myli (Mt 10:29-31).
13 Kai kurios nuostatos, tipiškos Šėtono užvaldytam pasauliui, iš pažiūros gali atrodyti visai teisingos. Bet būkime atsargūs! Šėtonas juk yra apgavysčių meistras. Jo „gudriai išgalvotomis pasakomis“ nesusiklaidinsime tik jeigu įsiklausysime į Dievo Žodžio pamokymus ir priminimus (2 Pt 1:16).
Nenuklyskime „paskui šėtoną“
14. Dėl ko Paulius perspėjo kai kurias jaunesnes našles ir kodėl į jo žodžius turime įsiklausyti mes visi?
14 Įsivaizduok kelio ženklą su užrašu „Šėtono kryptis“. Kas gi norėtų čia pasukti? Paulius vis dėlto atkreipia dėmesį į dar keletą blogybių, kurioms pasidavęs krikščionis ‘nuklysta paskui šėtoną’. (Perskaityk 1 Timotiejui 5:11-15.) Nors rašo apie „jaunesnes našles“, tarnavusias ano meto bendruomenėje, Paulius išdėsto principus, taikytinus mums visiems. Tos krikščionės veikiausiai nemanė sekančios paskui Šėtoną, tačiau jų žodžiai ir darbai bylojo, kad iš tikrųjų eina piktojo keliu. O kas būtų patartina daryti, kad patys nejučia nenuklystume paskui Šėtoną? Pažiūrėkime, kokį perspėjimą Paulius duoda dėl apkalbų.
15. Ko siekia Šėtonas ir kokiais reikalais mėgina krikščionį užimti?
15 Šėtonas nori nutildyti mūsų tikėjimo balsą — nori padaryti taip, kad gerosios naujienos nebeskelbtume (Apr 12:17). Štai todėl stengiasi užimti mus reikalais, kurie tik praryja laiką ir kursto nesantaiką. Kokie tai reikalai? Paulius apie ano meto našles rašo, kad jos „išmoksta dykinėti bei landžioti po svetimus namus“. Šiame technikos amžiuje gali kilti pagunda, tarkim, elektroniniu paštu siuntinėti visokius niekus, klaidinančio turinio laiškus. Apaštalas dar priduria, jog kai kas išmoksta plepėti. O netikę plepalai, apkalbos, netgi virsta šmeižtu, iš kurio kyla nesutarimai (Pat 26:20). Ar pats supranta ar ne, žmogus, skleidžiantis piktą šmeižtą, seka piktojo pavyzdžiu.c Nedera ir „kištis į svetimus reikalus“ (Brb). Neturime teisės dėl asmeniškų dalykų kitiems nurodinėti, kaip elgtis. Visi tokie užsiėmimai yra tušti ir nieko gera neduoda, tik atitraukia nuo evangelizacijos darbo, kurį Dievas yra pavedęs. O jeigu Jehovos darbą dirbti nustotume, jau sektume paskui Šėtoną. Mes esame arba vienoje, arba kitoje pusėje — vidurio čia nėra (Mt 12:30).
16. Kokiais pamokymais turime vadovautis, kad ‘nenuklystume paskui šėtoną’?
16 Kad ‘nenuklystume paskui šėtoną’, visur vadovaukimės Biblijos pamokymais. Čia verta įsidėmėti, ką pataria apaštalas Paulius. „Vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą“ (1 Kor 15:58). Kas atsideda krikščioniškai veiklai, aišku, nedykinėja ir laiko nešvaisto tuščiai (Mt 6:33). „Kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo“ (Ef 4:29). Nusistatykime apkalbų neklausyti ir neplatinti.d Bendratikiais pasitikėkime, gerbkime juos. Tada mūsų žodžiai bus ugdantys, ne gniuždantys. Svarbus yra ir patarimas „atsidėti saviesiems reikalams“ (1 Tes 4:11). Kitais domėtis reikia, tačiau nederėtų pažeisti žmogaus privatumo, versti jį pasijusti nejaukiai. Taip pat atminkime, jog dėl dalykų, kuriuos asmuo turi spręsti pats, nevalia primesti savo nuomonės (Gal 6:5).
17. a) Kodėl Jehova pasako, kokių klystkelių reikia vengti? b) Ką esi pasiryžęs daryti?
17 Kaip gerai, kad Jehova aiškiai pasako, kokių klystkelių reikia vengti! Nepamirškime: visus tuos perspėjimus, kuriuos aptarėme šiame ir ankstesniame straipsnyje, Jehova yra davęs iš meilės. Jis nori apsaugoti mus nuo sielvarto ir skausmo, nuo visų pavojų, prie kurių Šėtonas apgaule vilioja savo „kelio ženklais“. Jehovos nurodytas takas, nors ir siauras, veda į patį geriausią tikslą — amžiną gyvenimą (Mt 7:14). Kiekviename žingsnyje todėl įsiklausykime į Jehovos balsą: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Iz 30:21).
[Išnašos]
a Atskalūnystė yra atskilimas nuo teisingos religijos, atkritimas, išdavikiškas pasitraukimas, tapimas maištininku.
b Pavyzdžiui, apokrifinė Tobito (Tobijo) knyga, parašyta maždaug trečiajame amžiuje prieš mūsų erą, taigi jau egzistavusi Pauliaus laikais, yra pilna prietarų. Absurdiški pasakojimai apie burtus ir kerus joje dėstomi kaip gryna teisybė. (Daugiau informacijos apie tai galima rasti veikale Insight on the Scriptures, t. 1, p. 122.)
c Graikų kalboje Šėtonas dar vadinamas diabolos, — išvertus tai reiškia „šmeižikas“. Jam, didžiajam šmeižikui, šis prievardis ypač tinka (Jn 8:44; Apr 12:9, 10).
d Žiūrėkite straipsnelį „Plunksnos, paleistos pavėjui“.
Apsvarstyk
Kaip reaguosi į perspėjimus, užrašytus šiose Biblijos eilutėse?
[Rėmelis/iliustracijos 19 puslapyje]
Plunksnos, paleistos pavėjui
Kokią žalą daro apkalbos, gerai pailiustruoja vienas senas žydų liaudies pasakojimas. Kai kurios detalės gali skirtis, bet esmė būtų tokia.
Vienas žmogus išnešiojo po visus kampus paskalas apie miestelio išminčių. Vėliau suprato negerai pasielgęs ir nuėjo atsiprašyti. Žalą jis siūlėsi atlyginti, ir tada išminčius jam prisakė štai ką: „Imk, prapjauk pagalvę, paleisk plunksnas pavėjui.“ Nors prašymas rodėsi keistas, šmeižikas padarė, kaip lieptas, ir vėl pas išminčių sugrįžo.
— Ar dabar jau atleisi?
— Pirmiausia eik ir visas plunksnas surink, — atsakė išminčius.
— Bet tai neįmanoma! Seniai jas išblaškė vėjas.
— Atitaisyti skriaudą, kurią savo šnekomis padarei, sunku lygiai kaip surankioti išblaškytas plunksnas.
Pamoka aiški: ištarto žodžio neatsiimsi ir, jeigu žmogų apjuodinai, žalos atlyginti greičiausiai nepavyks. Todėl prieš ką nors sakydamas pagalvok, ar kartais neimsi leisti plunksnų pavėjui.
[Iliustracija 16 puslapyje]
Ar kartais neįsileidžiate į namus atskalūnų?