Saugokis netikrų mokytojų!
„Tarp jūsų bus netikrų mokytojų“ (2 PETRO 2:1).
1. Apie ką buvo sumanęs rašyti Judas ir kodėl jis pakeitė savo temą?
KOKS stebinantis dalykas! Netikri mokytojai pirmojo amžiaus krikščionių susirinkime! (Mato 7:15; Apaštalų darbai 20:29, 30) Jėzaus įbrolis Judas žinojo, kad taip atsitiks. Jis pasakė, kad buvo sumanęs rašyti bendratikiams „apie bendrąjį mūsų išgelbėjimą“, bet paaiškino: „Jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai kovotumėte už tikėjimą.“ Kodėl Judas pakeitė savo temą? Kadangi, jo žodžiais, „[į susirinkimus] vogčiomis įsigavo tam tikri žmonės, kurie... mūsų Dievo malonę perkreipia į patvirkusį elgesį“ (Judo 3, Brb red.; 4, NTP).
2. Kodėl 2 Petro laiško 2 skyrius ir Judo laiškas panašūs?
2 Matyt, Judas rašė netrukus po to, kai Petras jau buvo parašęs savo antrąjį laišką. Judas, be abejo, buvo susipažinęs su šiuo laišku. Žinoma, savo veiksmingame pamokymo laiške jis išreiškė daug palygintinų minčių. Taigi tyrinėdami 2 Petro laiško 2 skyrių, atkreipsime dėmesį, kiek jis panašus į Judo laišką.
Klaidingų mokymų pasekmės
3. Kas, Petro žodžiais, vyko praeityje ir pasikartos vėl?
3 Paraginęs savo brolius atkreipti dėmesį į pranašystę, Petras sako: „Buvo [senovės Izraelyje] ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų“ (2 Petro 1:14—2:1). Dievo tauta senovės laikais gavo patikimą pranašystę, bet ji taip pat turėjo kovoti su netikrų pranašų iškraipytais mokymais (Jeremijo 6:13, 14; 28:1-3, 15). „Tarp Jeruzalės pranašų, — rašė Jeremijas, — mačiau baisių dalykų: svetimavimą ir melagystę“ (Jeremijo 23:14, Brb red.).
4. Kodėl netikri mokytojai verti sunaikinimo?
4 Apibūdindamas, ką netikri mokytojai darys krikščionių susirinkime, Petras sako: „[Jie] įves pražūtingų klaidamokslių, išsigindami net juos išpirkusio Valdovo [Jėzaus Kristaus], ir užsitrauks greitą žlugimą“ (2 Petro 2:1; Judo 4, NTP). Galutinis tokio pirmojo šimtmečio sektantizmo rezultatas yra šiandien mums žinoma krikščionija. Petras nurodo, kodėl netikri mokytojai visiškai nusipelno sunaikinimo: „Daugelis paseks jų pasileidimu, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui“ (2 Petro 2:2).
5. Už ką buvo atsakingi netikri mokytojai?
5 Tik pagalvok! Veikiami netikrų mokytojų, daugelis susirinkimų narių ims palaidai elgtis. Graikiškas žodis, išverstas žodžiu „pasileidimas“, reiškia palaidumą, savitvardos trūkumą, nepadorumą, gašlumą, begėdišką elgesį. Petras anksčiau pasakė, kad krikščionys buvo „pabėgę nuo sugedimo, kurį skleidžia pasaulyje geiduliai“ (2 Petro 1:4). Bet kai kuriuos buvo apėmęs noras vėl pasinerti į tą sugedimą, ir susirinkimuose atsiradę netikri mokytojai buvo už tai labai atsakingi! Taigi tiesos kelias būtų apgėdintas. Kaip liūdna! Be abejo, į tai visi Jehovos Liudytojai šiandien turėtų atkreipti didžiausią dėmesį. Niekada neturėtume pamiršti, kad nuo mūsų elgesio priklauso, ar suteiksime Jehovai Dievui ir jo tautai garbę, ar užtrauksime gėdą (Patarlių 27:11, Brb red.; Romiečiams 2:24).
Įvedami klaidingi mokymai
6. Kas skatina netikrus mokytojus ir kaip jie stengiasi pasiekti to, ko nori?
6 Išmintinga mums atkreipti dėmesį į tai, kaip netikri mokytojai įdiegia savo iškreiptą mąstymą. Petras pirmiausia sako, kad jie tai daro nepastebimai, arba neįkyriai, subtiliai. Jis priduria: „Iš godumo jie bandys jus išnaudoti suktais žodžiais.“ Netikri mokytojai yra skatinami savanaudiškų troškimų, kaip sakoma The Jerusalem Bible vertime: „Jie visaip mėgins patraukti jus savo pusėn apgaulingomis kalbomis.“ Kitame vertime (NTP) panašiai sakoma: „Būdami godulingi, jie gudriai pramanytais žodžiais išnaudos jus“ (2 Petro 2:1, 3). Netikrų mokytojų kalbos gali atrodyti įtikinamos tam, kuris nėra dvasiškai budrus, bet jų žodžiai rūpestingai parinkti „patraukti“ žmones bei suvilioti juos tarnauti savanaudiškiems apgavikų tikslams.
7. Kokia filosofija paplito pirmajame šimtmetyje?
7 Pirmojo amžiaus netikri mokytojai, be abejo, buvo paveikti tuolaikinio pasaulietiško mąstymo. Maždaug tada, kai rašė Petras, ėmė plisti vadinamoji gnosticizmo filosofija. Gnostikai tikėjo, kad visa materija yra blogis, o gẽra tik tai, kas susiję su dvasia. Tad kai kurie iš jų sakė, jog nesvarbu, kaip žmogus elgiasi su savo fiziniu kūnu. Galiausiai, įrodinėjo jie, žmogus nebeturės šio kūno. Taigi, jų nuomone, kūno — taip pat lytinės — nuodėmės nereikšmingos. Tokios pažiūros, matyt, ėmė daryti įtaką kai kuriems išpažįstantiems krikščionybę.
8, 9. a) Koks iškreiptas samprotavimas paveikė kai kuriuos pirmuosius krikščionis? b) Ką, pagal Judą, kai kurie darė susirinkime?
8 Vienas biblistas pastebėjo, kad „Bažnyčioje buvo tokių, kurie iškraipė mokymą apie malonę“, arba „neužtarnautą gerumą“ (Efeziečiams 1:5-7, NW). Pagal jį, kai kurie taip argumentavo: „Jūs sakote, kad Dievo [neužtarnauto gerumo] pakanka uždengti kiekvienai nuodėmei?.. Tad ir toliau nuodėmiaukime, nes Dievo [neužtarnautas gerumas] gali ištrinti visas nuodėmes. Iš tiesų kuo daugiau nusidėsime, tuo Dievo [neužtarnautas gerumas] turės daugiau galimybių veikti.“ Ar kada nors girdėjote labiau iškreiptą samprotavimą negu šis?
9 Klaidingą Dievo gailestingumo supratimą apaštalas Paulius paneigė klausimu: „Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė [„neužtarnautas gerumas“, NW]?“ Be to, jis paklausė: „Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės [„neužtarnauto gerumo“, NW] valdžioje?!“ Į abu klausimus Paulius ryžtingai atsakė: „Nieku būdu!“ (Romiečiams 6:1, 2, 15) Aišku, kaip pastebi Judas, tam tikri asmenys ‛mūsų Dievo malonę [„neužtarnautą gerumą“, NW] perkreipė į patvirkusį elgesį’. Tačiau, anot Petro, tokių „žuvimas nesnaudžia“ (Judo 4, NTP; 2 Petro 2:3).
Įspėjamieji pavyzdžiai
10, 11. Kokius tris įspėjamuosius pavyzdžius pateikia Petras?
10 Norėdamas pabrėžti, kad Dievas imsis veiksmų prieš užsispyrusius piktadarius, Petras pateikia tris įspėjamuosius pavyzdžius iš Rašto. Visų pirma jis rašo: „Dievas nepaliko nenubaudęs nusidėjusių angelų.“ Jie, sako Judas, „neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę“ danguje. Nusileidę į žemę prieš Tvaną, jie pasidarė žmogiškus kūnus, kad galėtų lytiškai santykiauti su žmonių dukterimis. Už savo nederamą, nenatūralų elgesį jie buvo įmesti į „tartarą“, arba, kaip sako Judas, ‛laikomi sukaustyti amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui’ (2 Petro 2:4, NW; Judo 6; Pradžios 6:1-3).
11 Toliau Petras pamini Nojaus dienų žmones (Pradžios 7:17-24). Jis sako, kad Nojaus laikais Dievas „nepagailėjo senojo pasaulio..., kai siuntė bedievių pasauliui tvaną“. Galiausiai Petras rašo, kad „paversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus“ Dievas davė „pavyzdį ateities bedieviams“. Judas dar paaiškina, kad anie žmonės „panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną“ (2 Petro 2:5, 6; Judo 7). Vyrai ne tik neteisėtai lytiškai santykiavo su moterimis, bet geidė turėti seksualinių ryšių su kitais vyrais, galbūt net su gyvuliais (Pradžios 19:4, 5; Kunigų 18:22-25).
12. Kaip, anot Petro, atlyginama už teisingą elgesį?
12 Tačiau kartu Petras pažymi, kad Jehova atlygina tiems, kurie ištikimai jam tarnauja. Pavyzdžiui, jis pasakoja, kaip Dievas „išsaugojo tiesos šauklį Nojų ir dar septynetą“, kai siuntė Tvaną. Be to, jis sako, kad Jehova išlaisvino „teisųjį Lotą“ Sodomos laikais, ir apibendrina: „Taigi Viešpats žino, kaip išgelbėti maldingus žmones iš mėginimo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei“ (2 Petro 2:5, 7-9).
Darbai, verti bausmės
13. Kas ypač palaikomi teismui ir į kokias svajones jie, matyt, pasineria?
13 Petras išskiria asmenis, kurie ypač nusipelno Dievo pasmerkimo, būtent „tuos, kurie pasidavę kūnui pasineria nešvariuose geismuose ir paniekina Viešpatystę“. Mes beveik galime jausti Petro pasipiktinimą, kai jis sako: „Įžūlūs akiplėšos! Jie nesudreba piktžodžiaudami šlovingiesiems.“ Judas rašo, jog „šitie apsvaigę suteršia kūną, ... piktžodžiauja šlovingiesiems“ (2 Petro 2:10; Judo 8). Jie galbūt svajoja apie netyrus seksualinius dalykus, o tai skatina juos siekti amoralaus lytinio pasitenkinimo. Tad kokia prasme jie „paniekina Viešpatystę“ ir „piktžodžiauja šlovingiesiems“?
14. Kokia prasme netikri mokytojai „paniekina Viešpatystę“ ir „piktžodžiauja šlovingiesiems“?
14 Jie tai daro niekindami Dievo paskirtąją valdžią. Krikščionių vyresnieji atstovauja šlovingajam Jehovai Dievui bei jo Sūnui, ir todėl jiems suteikta tam tikra šlovė. Tiesa, jie daro klaidų, kaip ir pats Petras darė, bet Raštas ragina susirinkimo narius būti atsidavusius tiems šlovingiesiems (Žydams 13:17). Jų trūkumai nėra dingstis įžeidinėti juos. Petras sako, kad angelai „neištaria [netikriems mokytojams] piktžodiško kaltinimo“, nors būtų tikrai verta. „Bet jie, — tęsia Petras, — kaip neprotingi gyvuliai, gimę sugavimui ir užmušimui, piktžodžiauja tam, ko nesupranta, ir pražus“ (2 Petro 2:10-13, Brb red.).
„Pokyliaudami... su jumis“
15. Kokie yra netikrų mokytojų metodai ir kada jie stengiasi suvedžioti?
15 Nors šie ištvirkę žmonės „laiko pramoga smaguriavimą dienos metu“ ir yra „purvo ir gėdos dėmės“, jie dar ir klastingi. Kaip anksčiau nurodė Petras, jie veikia „nepastebimai“, vartodami „gudriai pramanytus žodžius“ (2 Petro 2:1, 3, 13, NTP). Jie galbūt viešai nesipriešina vyresniųjų pastangoms palaikyti Dievo moralines normas arba atvirai nesiekia sau seksualinio pasitenkinimo. Tačiau Petras sako, kad jie „smaguriauja su savo apgavystėmis, pokyliaudami kartu su jumis“. O Judas rašo: „Jie kaip dėmės [„povandeninės uolos“, NW] jūsų meilės pokyliuose“ (Judo 12, Brb red.). Taip, lygiai kaip rantytos uolos po vandeniu pažeidžia valties dugną ir dėl to neatsargūs jūreiviai nuskęsta, netikri mokytojai gadino neatsargiuosius, kuriems veidmainiškai rodė meilę „meilės pokyliuose“.
16. a) Kas buvo „meilės pokyliai“ ir kokioje panašioje aplinkoje amoralūs asmenys gali veikti šiandien? b) Į kokius asmenis netikri mokytojai sutelkia savo dėmesį, taigi ką šie turi daryti?
16 Tie „meilės pokyliai“, matyt, buvo bendros progos, kai pirmojo amžiaus krikščionys susirinkdavo kartu valgyti ir bendrauti. Jehovos Liudytojai šiandien irgi kartais susiburia, galbūt vestuvių proga, kai vyksta iškylauti ar kartu praleisti vakarą. Kaip ištvirkę asmenys išnaudoja tokias progas suvedžioti aukas? Petras rašo: „Jų akys kupinos svetimavimo... Jie suvedžioja svyruojančias sielas.“ Jie nukreipia savo ‛godulystės išlavintą širdį’ į dvasiškai svyruojančiuosius, kurie ne visiškai įsisavinę tiesą. Todėl iš anksto žinodamas, kas atsitiko Petro dienomis, būk budrus! Priešinkis bet kokioms netyroms vilionėms ir nesiduok sugundomas žavesio ar fizinio patrauklumo tų, kurie nepadoriai meilinasi! (2 Petro 2:14)
‛Balaamo kelias’
17. Koks buvo ‛Balaamo kelias’ ir kas atsitiko juo ėjusiems 24000 izraelitų?
17 Šie ‛prakeiktieji’ kurį laiką žinojo tiesą. Jie galbūt vis dar atrodo aktyvūs susirinkimo nariai. Bet Petras sako: „Palikę tiesos kelią, jie nuklydo ir pasuko keliu Bosoro sūnaus Balaamo, kuris pamilo nedorybės atpildą“ (2 Petro 2:14, 15). Pranašo Balaamo kelias — tai jo patarimas suvedžioti siekiant asmeniško tikslo. Jis pasakė moabitų karaliui Balakui, kad Dievas prakeiktų Izraelį, jei tauta susigundytų paleistuvauti. Todėl daugelis iš Dievo tautos buvo suvedžioti moabiečių moterų, ir 24000 buvo nužudyti už savo amoralų elgesį (Skaičių 25:1-9; 31:15, 16; Apreiškimas 2:14).
18. Kiek užsispyręs buvo Balaamas ir koks galas skelbiamas netikriems mokytojams?
18 Petras pastebi, kad Balaamui buvo sukliudyta, kuomet ėmė kalbėti jo asilė, tačiau Balaamas taip „pamilo nedorybės atpildą“, kad net po to įvykio neatsisakė savo „beprotystės“ (2 Petro 2:15, 16). Koks nedorumas! Vargas tokiems kaip Balaamas, kurie mėgina suvedžioti Dievo tautos žmones skatindami juos pasielgti amoraliai! Balaamas mirė dėl savo nedorybių, ir taip bus visiems, sekantiems jo keliu (Skaičių 31:8).
Jų velniški suvedžiojimai
19, 20. a) Su kuo palyginami į Balaamą panašūs asmenys ir kodėl? b) Ką jie suvilioja ir kaip? c) Kodėl galime sakyti, kad jų vilionės velniškos ir kaip apsisaugoti nuo jų patiems bei apsaugoti kitus?
19 Apibūdindamas į Balaamą panašius žmones, Petras rašo: „Jie yra šaltiniai [arba šuliniai] be vandens, audros genami debesys.“ Išdžiūvęs šulinys ištroškusiam keleiviui dykumoje gali reikšti mirtį. Nenuostabu, kad tokiems žmonėms „skirta juodžiausia tamsybė“! „Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, — tęsia Petras, — kūno geismais ir pasileidimu jie pavilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime.“ Jie suvedžioja nepatyrusiuosius ‛žadėdami šiems laisvę’, sako Petras, nors ‛patys yra sugedimo vergai’ (2 Petro 2:17-19; Galatams 5:13).
20 Tų ištvirkusių mokytojų vilionės yra velniškos. Jie gali, pavyzdžiui, sakyti: ‛Dievas žino, kad esame silpni ir pavaldūs aistroms. Tad jei pasiduodame ir patenkiname savo seksualinius troškimus, Dievas bus gailestingas. Jei išpažįstame savo nuodėmę, jis atleis mums, kaip atleido tada, kai tik pažinome tiesą.’ Prisimink, jog Velnias panašiai kreipėsi į Ievą ir pažadėjo, kad už nuodėmę ji nebus baudžiama. Ievai jis tvirtino, kad nuodėmė Dievui suteiks jai apšvietimą ir laisvę (Pradžios 3:4, 5). Jeigu netikėtai pamatytume tokį ištvirkusį asmenį bendraujant su susirinkimu, dėl savo ir kitų apsaugos esame įpareigoti pranešti apie jį atsakingiems krikščionių susirinkimo nariams (Kunigų 5:1, Brb red.).
Apsaugoti tikslaus pažinimo
21—23. a) Kokios būna tikslaus pažinimo nepritaikymo pasekmės? b) Kokią kitą problemą, kurią apsvarstysime kitame straipsnyje, nagrinėja Petras?
21 Petras baigia šį savo laiško skyrių nurodydamas, kokios būna pasekmės nepritaikant pažinimo, kurį jis anksčiau sakė esant būtiną „gyvenimui ir dievotumui“ (2 Petro 1:2, 3, Brb red.; 1:8). Jis rašo: „Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus [„tiksliu“, NW] pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma“ (2 Petro 2:20). Kaip liūdna! Tokie Petro dienomis atmetė brangią nemirtingo gyvenimo danguje viltį dėl trumpos seksualinio pasitenkinimo akimirkos.
22 Tad Petras sako: „Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio negu jį pažinus nusigręžti nuo jiems duoto šventojo įsakymo. Jiems yra nutikę, kaip teisingai sako patarlė: ‛Šuo sugrįžo prie savo vėmalo’ ir: ‛Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne’“ (2 Petro 2:21, 22; Patarlių 26:11).
23 Kita problema, su kuria, matyt, susidūrė pirmieji krikščionys, panaši į tą, kuri iškyla kai kuriems šiandien. Tada atskiri asmenys greičiausiai murmėjo dėl tariamai neprasidedančio pažadėtojo Kristaus dalyvavimo. Patyrinėkime, ką Petras sako šia tema.
Ar tu prisimeni?
◻ Kokius tris perspėjamuosius pavyzdžius pamini Petras?
◻ Kaip netikri mokytojai „paniekina Viešpatystę“?
◻ Koks yra Balaamo kelias ir kaip juo einantieji bando suvedžioti kitus?
◻ Kokios yra tikslaus pažinimo nepritaikymo pasekmės?
[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]
Balaamo atvejis perspėja mus