11 skyrius
Tu gali susipažinti su Dievo ketinimais
1-4. Kaip mes galime sužinoti, kas yra tiesa?
MES dažnai girdime klausiant: „Kas yra tiesa?“ Arba: „Iš kur kas nors gali žinoti, kad jis kalba tiesą?“ Ar galima tikrai žinoti Dievo ketinimus žmonijos atžvilgiu? (Jono 18:38).
2 Jėzus į šiuos klausimus atsakė žodžiais: „Jei laikysitės Mano mokslo, jūs iš tikro būsite Mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:31, 32).
3 Jėzus be abejonės žinojo tikrąją tiesą, nes Jis buvo pas Dievą Jehovą, kol dar nebuvo atėjęs į žemę (Jono 3:13; 17:5). Apaštalai taip pat žinojo tiesą, nes jie susipažino su ja per Jėzų ir iš Žydų Raštų, kuriuos Jėzus pripažino kaip išeinančią iš Dievo tiesą. Be to, ką Jėzus kalbėjo ir darė, tuo buvo išpildyta daugelis Žydų Raštų pranašysčių. Šitie raštai, vadinami „Senuoju Įstatymu“, buvo Dievo duoti Izraelio tautai.
4 Šiandieną mes turime pilną Bibliją. Ji susideda iš Žydų Raštų (dažnai vadinamų „Senuoju Įstatymu“) ir Graikų Raštų (taip vadinamas „Naujasis Įstatymas“) — apaštalų ir jų bendratikių raštų.
RAŠTIŠKAS PRANEŠIMAS NAUDINGESNIS
5-7. Kaip pradžioje Dievas bendravo su žmogumi, tačiau kodėl buvo gerai, kad Dievo pranešimai būtų užrašyti?
5 Kodėl gi knyga? Kodėl Dievas nesikreipia į mus asmeniškai arba per angelus?
6 Tiesa, kad pradžioje Dievas kalbėjo su Adomu asmeniškai ir mokė jį žodžiu. Tačiau vėliau Jis naudojosi kitomis priemonėmis, tokiomis pat efektyviomis ir netobuliems žmonėms labiau tinkančiomis. Dėl blogos visų žmonių atminties yra tikrai gerai, kad Dievas nuo Adomo dienų pasirūpino užrašyti Savo pranešimus.
7 Pagalvok apie tai, kaip buvo išmintinga iš Dievo pusės, suteikti žmonijai Savo pranešimus rašytinėje formoje. Rašytinis pranešimas patikimesnis, negu žodinis perdavimas. Perduoti pranešimus žodžiu iš žmogaus kitam būtų labai netikslus metodas. Tada Dievui tektų vis iš naujo kiekvienai kartai pranešti Savo nurodymus. Ir jeigu Dievas norėtų perduoti žinią visai žmonijai, Jam reikėtų kreiptis į tam tikrus žmones, kaip į Savo atstovus arba pranašus, kurie perduotų tą žinią kitiems. Priešingu atveju Jis turėtų kreiptis į visus žmones griausmingu balsu iš dangaus, sukeliančiu baimę. Tai, žinoma, būtų labai įspūdinga, bet taip pat galėtų turėti nepageidaujamas pasekmes, kaip tai parodoma Išėjimo 20:18, 19.
8. Ar Biblijoje yra šiandieną dėl mūsų visi Dievo patarimai? Kodėl tai galima pasakyti?
8 Tačiau Biblija turi savyje „visą Dievo valią“, ir kiekvienas gali ją skaityti (Apaštalų darbų 20:27). Nieko nereikia arba atimti (Patarlių 30:5, 6). Principai, galiojantys žmonėms, tie patys visokiu metu ir kiekvienoje vietoje. Ir jeigu visi Dievo pranešimai apibendrinti vienoje knygoje, kiekvienas gali joje atrasti įvairių gyvenimo problemų sprendimus.
9. Kokią naudą mes turime iš istorinių užrašų Biblijoje?
9 Mums taip pat būtina pagalvoti apie tai, kad Biblijoje yra ne tik Dievo patarimai, bet taip pat istorija ir pranešimai apie atskirų žmonių gyvenimą, kurie tarnavo arba netarnavo Dievui. Mes taip pat sužinome apie jų gyvenimo pabaigą. Biblija mums praneša, kaip Dievas elgėsi su žmonėmis, kaip su jais bendravo, todėl galime žinoti, ką Jis galvoja apie įvairius dalykus (Romiečiams 15:4). Iš daugelio tūkstančių istorijos įvykių Dievas pasirinko kai kuriuos ir pasirūpino jų užrašymu, kad būtų pailiustruoti principai. Kai kurie įvykiai turėjo pranašišką reikšmę (Galatams 4:24). Kiti pavyzdžiai buvo paimti iš gyvenimo ir užrašyti įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje (1 Korintiečiams 10:11).
10. Kaip mums padeda tas faktas, kad Biblija buvo užrašyta žmonių, suprasti ją ir veikti tikėjime?
10 Kadangi mes turime tuos pranešimus, ir jie mums reikalingi kaip vadovas, tai ar negerai, kad juos užrašė žmonės, dažnai rašę patys apie save? Jie buvo nuoširdūs ir atviri, ir nesistengė nuslėpti savo klaidas ir nuodėmes. Ar nejaudina mus, skaitant apie tada gyvenusių žmonių patyrimus, sunkumus, džiaugsmus, apie jų stiprybę ir tikėjimą? Šitie pavyzdžiai veikia į mūsų širdį ir sąžinę daug daugiau, negu pilna įsakymų knyga. Tu gali įsivaizduoti tuos įvykius, užrašytus Biblijoje, netgi matyti juose save. Ar nesijaudiname mes, skaitydami apie Mozės, Dovydo, Jeremijo ir Povilo pergyvenimus? Šitie pranešimai atskleidžia tiesą. Ar nedaro ir tau stipraus įspūdžio šitų rašytinių pranešimų realistiškumas ir patikimumas? (Sulyg. Jeremijo 20:8-11; Apaštalų darbų 23:12-24).
TIKRI IR PATIKIMI, NORS UŽRAŠYTI ŽMONIŲ
11, 12. Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad Biblija patikima ir tiksli, nežiūrint to, kad ji buvo parašyta netobulų žmonių?
11 Tai tiesa, kad Dievas perdavė mums Savo žinią per netobulus žmones. Tačiau nėra pagrindo galvoti, kad Biblija yra mažiau patikima, negu žinia, kurią Dievas perduotų mums asmeniškai, per angelus arba per knygą, parašytą danguje ir nukritusią į žemę. Be to, Biblija patrauklesnė žmonėms. Įrodymu yra tas faktas, kad ji — labiausiai paplitusi knyga, išversta į daugelį kalbų. Jokia kita knyga nebuvo taip ilgai išsaugota. Ir ji pasitarnavo vadovu įvairaus amžiaus ir kilmės vyrams ir moterims.
12 Dievas nemeluoja (Skaičių 23:19). Perduodamas žmonijai Savo žinią, Jis pasirūpino, kad joje nebūtų melo. „Atsimainymo“ regėjimas yra pavyzdžiu, kaip „Senojo Įstatymo“ patikimumas asmenų ir įvykių atžvilgiu pasitvirtina regėjimu ir Dievo žodžiais (Mato 17:1-9).
13. Kaip Dievas sekė Biblijos užrašymu?
13 Buvo panaudoti įvairūs metodai, perduodant rašytines informacijas, esančias Biblijoje. Tačiau Dievas visada čia buvo betarpiškas dalyvis. Jis pats parašė Dešimt Įstatymų Izraelio tautai (Išėjimo 31:18; Pakartoto Įstatymo 10:1-4). Dievas kalbėjo su Moze „iš lūpų į lūpas“, o jis užrašė tai, ką girdėjo „žodis į žodį“ (Skaičių 12:8). Planus dėl skynijos Mozė gavo regėjime (Išėjimo 25:9; Skaičių 8:4). Kai kada Dievo žinias perduodavo angelai (Pradžios 19:1; Teisėjų 6:12, 21; Luko 1:26-28). Pranašai matė regėjimus ir sapnus nuo Dievo (Pradžios 46:2; Danieliaus 1:17). Kitiems rašytojams vadovavo nematoma veikianti Dievo jėga, Jo dvasia, ką jie patys paliudijo (2 Samuelio 23:2; 2 Timotiejui 3:16, 17; 2 Petro 1:20, 21).
14. Kokį tolesnį pagrįstą įrodymą mes turime, kad galima iš tikrųjų susipažinti su Dievo keliais?
14 Be to, mes turime pranešimus apie Jėzaus Kristaus žodžius ir darbus, kuris atėjo kaip betarpiškas Jehovos atstovas. Jis atvėrė mums Dievą tobulu būdu (Jono 16:27, 28). Jis atvaizdavo Savo Tėvo mintis ir kelius taip, kad galėjo pasakyti: „Matęs Mane matė Tėvą“ (Jono 14:9). Pranešimas apie Jėzaus gyvenimą yra Biblijoje ir mes galime sužinoti, ką Jis kalbėjo ir darė. Ar mes galime turėti geresnį pranešimo kelią? (Hebrajams 1:1, 2).
BIBLIJOS SURAŠYMAS BUVO KONTROLIUOJAMAS
15, 16. Kodėl mes galime būti tikri, kad šiuolaikinėje Biblijoje yra visi Dievo patarimai dėl mūsų?
15 Dievui nesunku pasiekti Savo tikslo taip, kaip tai teisingausia (Izaijo 46:10). Kadangi Jis įkvėpė arba inspiravo Biblijos užrašymą, yra protinga manyti, kad Jis taip pat pažadino ištikimus vyrus surašyti Žydų Raštus kaip tikrą Dievo Žodį. Šitas knygas judėjų tauta daugelio šimtmečių bėgyje pripažino kaip Dievo Žodį. Ir mūsų įsitikinimas sustiprėja, kada mes sužinome, kad judėjų tauta šitose knygose dažnai buvo smerkiama dėl nepaklusnumo.
16 Vėliau pirmieji krikščionys, vadovaujami tos pačios Dievo dvasios, surinko įkvėptus apaštalų ir jų draugų pranešimus ir juos sukatalogizavo. Šitie raštai praėjusius devyniolika šimtmečių turėjo didelę reikšmę krikščionių mokymui.
17. Kuo išsiskiria Biblija, kaip Dievo knyga?
17 Mums nereikia laukti balso iš dangaus arba kitos knygos, kad sužinoti apie Dievo ketinimus. Biblijoje yra tikra žmonijos istorija nuo pat pradžios. Išnagrinėkime religines pasaulio knygas ir mes nustatysime, kad jose nėra to, ką randame Biblijoje, t. y. realistinė pasaulio sukūrimo istorija, paaiškinimai, kodėl miršta žmonės, genealoginė lentelė ir chronologinė istorija nuo Adomo laikų, paaiškinimai, kaip mes galime būti išlaisvinti iš nuodėmės ir mirties, Dievo ketinimai žmonių ir žemės atžvilgiu, principai, pagal kuriuos būtina gyventi, kad pasiekti amžinojo gyvenimo. Prie to taip pat priklauso pranašystės, kurios jau dalinai išsipildė, ir kitos, kurios dar išsipildys, kai žemėje viešpataus amžina taika.
18-22. Ar netapo šiuolaikinė Biblija nepatikima dėl to, kad buvo padaryta daug kopijų iš originalių raštų ir tokiu būdu galėjo įsibrauti daug klaidų? Paaiškink tai.
18 Dabar jau praėjo tūkstančiai metų nuo to laiko, kai buvo pradėta rašyti Biblija. Ką galima pasakyti apie Bibliją, kurią mes dabar turime? Originalių Biblijos rašytojų rankraščių šiandieną, žinoma, nebėra. Tačiau yra daug kopijų originalo kalbomis. Pradžioje Biblija buvo parašyta žydų ir graikų kalbomis, joje taip pat yra kai kurios aramėjų kalbos dalys ir žodžiai. Mes galime pasitikėti, kad Dievas, inspiravęs Bibliją, taip pat sekė jos kopijavimu, kad Biblijos skaitytojas nebūtų suklaidintas rimtomis klaidomis. Ką kalba mokslininkai, kurie studijavo šimtus rankraščių originalo kalbose?
19 Seras Frederikas Kanjonas, Biblijos mokslininkas ir buvęs Britų muziejaus direktorius įvade į savo septynis tomus „Chester Beatty Biblical Papyri“ (labai seni „Naujojo Įstatymo“ rankraščiai) pareiškė:
20 „Viena svarbiausių išvadų, kurią galima padaryti, ištyrus (papirusus), yra ta, kad jie patvirtina esamų tekstų teisingumą. Nei Sename, nei Naujame Įstatyme nėra krintančių į akis arba esminių nukrypimų. Nėra praleidimų arba pridėjimų ir nėra nukrypimų, kurie turėtų įtakos svarbiems faktams arba mokymams. Nukrypimai tekste labai nežymūs, liečiantys žodžių tvarką arba tikslumą... Tačiau svarbiausia yra patvirtinimas — dėka ankstesnių įrodymų — kad tekstai tikri. Šituo atžvilgiu jie yra epochos vertybė“.
21 Apie „Naują Įstatymą“ šitas mokslininkas rašė:
22 „Paskutinis pagrindas abejonėms, kad Raštai išliko tokie, kokie buvo užrašyti, dabar pašalintas. Naujo Įstatymo knygų autentiškumas ir bendras išsaugojimas gali būti skaitomi galutinai įrodytais“.
23. Kokia nauda iš įvairių Biblijos vertimų, esančių šiandieną mūsų žinioje?
23 Rašto tyrinėjimui mokslininkai skiria labai daug dėmesio. Tai rodo Biblijos vertimai į šiuolaikines kalbas. Daugelis vertimų yra žydų ir graikų rankraščių sulyginimo rezultatas ir tai buvo atlikta su dideliu kruopštumu. Jie sudaro galimybę geriau suprasti Dievo ketinimus. Jeigu tau kokio nors teksto reikšmė ne visai aiški, tu gali sulyginti vieną su kitu skirtingus vertimus savo kalboje, kurie truputį skiriasi kai kuriose vietose, ypač žodžių parinkime. Tokiu keliu tu gali suprasti pirminių žydų ir graikų išsireiškimų prasmę ir pasiekti tikslesnio supratimo.
BIBLIJA — TOBULAS VADOVAS
24, 25. (a) Kodėl Biblija neduoda tam tikrų įvykių visų smulkmenų? (b) Taigi, kokiu atžvilgiu Biblija „tobula“?
24 Kai kurie žmonės, skaitydami biblinius pranešimus, skundžiasi: „Jeigu tai Dievo Žodis, turintis tarnauti mums vadovu, kodėl kai kurie pranešimai labai trumpi, be smulkių paaiškinimų?“ Pav. jie nurodo, kad pranešimas apie pasaulio sutvėrimą labai trumpas. Biblijoje sakoma, kad Dievas įnešė į ją visa tai, ko pakanka, ko mums labiausiai reikia. Mes skaitome: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisume, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17). Taigi, Biblija gali „pamokyti tave išganymui“ (2 Timotiejui 3:15). Šita prasme ji tobula.
25 Dar kai kas verta dėmesio: Kaip Dievo Žodis arba žinia Biblija parašyta tokiu būdu, kad asmenys, neturintys tikro tikėjimo į Dievą, yra priversti „atskleisti savo kortas“. Pavyzdžiui, joje nėra pranešamos įvykių smulkmenos. Kai kada prisimenama kokia nors Dievo priemonė arba nuosprendis, nepranešant priežasties. Kai kuriais atvejais du rašytojai perduoda kokį nors įvykį pagal savo stebėjimus ir iš skirtingo požiūrio taško. Dėka to tie, kas nenori tarnauti Dievui, turi galimybę ieškoti tariamų trūkumų. Taip pat ir tuo atžvilgiu Biblija yra tobula, nes ji atitinka Dievo ketinimui paskatinti žmones — kaip išdidžius taip ir nusižeminusius — atskleisti, kas jų širdyse (Hebrajams 4:12; Mato 13:34, 35; Luko 8:10).
SUSISIEKTI SU DIEVU
26. Kaip mes galime sueiti į ryšį su Dievu?
26 Tuo metu, kai Biblija mums perduoda Dievo žinią, tuo pačiu ji mums parodo, kaip mes galime Dievui pranešti savo slapčiausias mintis ir norus. Priemone dėl šito yra malda. Tau nereikia bijoti, kad Dievas neišklausys tavęs. Jis tik reikalauja, kad mes būtume nuoširdūs ir pripažintume, kad esame nuodėmingi ir mums reikalinga Jo pagalba (Psalmyno 118:145; 33:19). Kas meldžia Dievo pagalbos, tas sužino, ką jam reikia daryti. Jis patiria, kad reikia nukreipti savo maldą į Dievą per Jėzų Kristų, paskirtą Dievo Vyriausią Šventiką (Jono 16:23, 24; Hebrajams 4:15).
27. Ką galima prisiminti maldoje? (Mato 6:9-13)
27 Ką galima prisiminti maldoje? Viską, kas liečia mūsų santykius su Dievu, kas liečia mūsų dvasinį stovį. Apaštalas Jonas rašė, kad „ko tik prašome pagal Jo valią, Jis mūsų išklauso“ (1 Jono 5:14).
28. (a) Ką reiškia „melstis pagal Dievo valią“? (b) Apie ką asmeniškai mes galime melstis?
28 Išsireiškimas „pagal Jo valią“ reiškia, kad mes negalime melsti to, kas tarnautų tik mūsų egoistiniams interesams, pav., turto, aukštesnės padėties, keršto, egoistinių pramogų ir pan. Tačiau mes galime kreiptis į Dievą dėl santuokos, būtent, kad Jis padėtų mums atrasti tinkamą santuokinį partnerį. Esantys santuokoje gali prašyti teisingo šeimos pagrindo arba išminties auklėjant savo vaikus (1 Samuelio 1:10, 11, 17, 20; Teisėjų 13:8 iki 14). Tai turi lemiamos reikšmės mūsų gyvenimui ir reikalauja pasikeitimų, dėl ko mums reikalinga Dievo išmintis. Dievas domisi mūsų asmeninėmis problemomis. Netgi persikėlimas arba darbo vietos pakeitimas gali būti maldos tema, nes tai gali paliesti šeimos interesus ekonominiu ir dvasiniu atžvilgiu. Ko mes maldoje beprašytume, svarbiausia yra, kad mes turėtume norą pažinti Dievo valią ir vykdyti ją. Kiekvienas, žinoma, gyvena skirtingose sąlygose, o tai turi įtakos maldos turiniui.
29. Kokiu būdu kas nors gali gauti atsakymą į savo maldą?
29 Mes galime laukti atsakymo iš Dievo išmintingos vadovybės formoje (Psalmyno 31:8). Mes turime būti nuoseklūs ir elgtis sutinkamai su mūsų maldomis. Mums reikia stengtis atrasti Biblijoje patarimą mūsų problemų atžvilgiu. Mes taip pat galime kreiptis į kitus patarimo, kurie gali mums parodyti, ką kalba apie tai Biblija. Mums reikia vis iš naujo melsti pagalbos, kol aiškiai suprasime, koks veiksmų būdas būtų išmintingas (Luko 18:2-5). Jeigu mes taip pasielgsime, niekas negalės teisėtai kritikuoti mus už sprendimą, mūsų sąžiningai priimtą, nes kiekvienas „stovi prieš savo Viešpatį“, „arba puola; ir jis stovės, nes Viešpats turi galią jį palaikyti“ (Romiečiams 14:4, 10, 12).
30. (a) Į kokią laimingą padėtį atves mus malda? (b) Kodėl mums nereikėtų bijotis išdėstyti Dievui maldoje savo reikalus arba problemas?
30 Kas meldžiasi ir elgiasi tikėdamas į Dievą, tas gali būti įsitikinęs, kad jam bus duota vadovybė, kurios dėka jis eis teisingausiu keliu (Patarlių 3:5, 6). Jis tikrai pažins Dievą, Kuris pažadėjo: „Viešpaties paslaptys (artimas bendravimas su Jehova, NP) — Jo bijantiems“ (Psalmyno 24:14). Šituo nėra suprantama liguista baimė, bet priderama pagarba Dievui, nes kas myli Dievą, tas kreipsis dėl savo problemų į Jį ir jam nereikia būkštauti, kad jo prašymas bus atmestas. Apie tokią kankinančią baimę apaštalas Jonas pasakė: „Tobula meilė varo šalin baimę, nes baimė turi kančios“ (1 Jono 4:18). Tau niekada nereikėtų bijotis arba delsti išsakyti Jehovai savo asmeninius reikalus, vis tiek, apie ką eitų kalba, įskaitant tavo nuodėmes. Jis nepalaikys tavo problemos kvaila ir nesijuoks iš tavęs. „Dievas duoda visiems ir nepriekaištauja“ (Jokūbo 1:5; 1 Jono 1:9).
31. Kaip Biblijos supratimas ir paklusnumas jos principų atžvilgiu gali mums padėti jau dabar vesti gerą ir laimingą gyvenimą?
31 Kai kurie, gal būt, skundžiasi tuo, kad jie kai kada patenka į labai blogą arba slegiančią padėtį. Jie, gal būt, kalba: „Kodėl Dievas prileidžia, kad žemėje viešpatauja tokios baisios sąlygos?“ Tačiau ar mums reikia ignoruoti tai, ką Dievas padarė dėl Savo žemiškų tvarinių, duodamas jiems Bibliją? Jeigu visi žmonės elgtųsi pagal šitą įkvėptą Žodį, jie galėtų turėti gerą gyvenimą netgi netobulose sąlygose. Pagalvokime tik apie tai, kaip viskas būtų kitaip, jeigu žmonės, pavyzdžiui, laikytųsi taisyklės: „Taigi, visa, ko jūs norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Kokius pasikeitimus tai atneštų ant žemės! Naujoje Dievo sistemoje visi žmonės vadovausis tokiais principais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl gyvenimas žemėje tada bus trokštamas ir malonus.
32. Kas rekomenduoja Bibliją kaip knygą, vertą studijavimo tiems, kas abejoja ja?
32 Jėzus pasakė: „Jei manimi netikite, tikėkite darbais, kuriuos aš darau, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Dievas Manyje ir Aš Jame“ (Jono 10:38). Jeigu tu abejoji Biblijos verte, pažiūrėk, kokių rezultatų pasiekė tūkstančiai žmonių, kurie vadovaujasi savo gyvenime Biblija. Todėl mes galime įsitikinti, kad tiems, kas vadovaujasi Biblija, amžinojo gyvenimo pažadas išsipildys.