Nepalikite vietos Velniui

„Neduokite progos velniui“ (EFEZIEČIAMS 4:27, Vl).

 1. Kodėl daugelis abejoja, ar Velnias yra?

ŠIMTUS metų daugelis įsivaizdavo Velnią kaip raguotą su kanopomis padarą, apsisiautusį raudona skraiste, šakėmis svaidantį pasmerktus nedorėlius į liepsnojantį pragarą. Biblijoje apie tai nėra nė užuominos. Todėl tokie pramanai verčia milijonus žmonių abejoti, ar iš viso Velnias yra, — gal tai tik žodis, apibūdinantis blogį apskritai?

 2. Kas Šventajame Rašte sakoma apie Velnią?

² Biblija aiškiai byloja, jog Velnias yra, ir pasakoja, kad kai kas jį matė. Jėzus Kristus sutikdavo jį tarp dvasinių esybių danguje ir kalbėjosi su juo žemėje (Jobo 1:6; Mato 4:4-11). Nors Šventajame Rašte neminima, kuo vardu šis asmuo buvo iš pradžių, jis vadinamas Velniu (Biblijos originalo kalboje — „šmeižiku“), nes juodina Dievą. Taip pat vadinamas Šėtonu, tai yra „priešininku“, nes priešinasi Jehovai. Dar apie jį kalbama kaip apie „senąją gyvatę“, matyt, todėl, kad suvedžiojo Ievą per gyvatę (Apreiškimo 12:9; 1 Timotiejui 2:14). Be to, Šėtonas vadinamas ir „piktuoju“ (Mato 6:13, Jr, išnaša).a

 3. Ką aptarsime?

³ Mes, Jehovos tarnai, stengiamės niekuo nepanėšėti į didžiausią vienintelio tikrojo Dievo priešą Šėtoną. Todėl klausome apaštalo Pauliaus patarimo: „Neduokite progos velniui“ (Efeziečiams 4:27, Vl). O kad nepasuktume Šėtono keliu, aptarkime kai kuriuos jo bruožus.

Neikite didžiojo šmeižiko pėdomis

 4. Kaip piktasis apšmeižė Dievą?

⁴ Piktąjį tinka vadinti šmeižiku. Šmeižtas — melagingi, piktavališki, juodinantys žodžiai apie kokį nors asmenį. Dievas liepė Adomui: „Nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“ (Pradžios 2:17). Tai žinojo ir Ieva, bet Velnias, padaręs taip, tarsi kalbėtų gyvatė, tvirtino jai: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 3:4, 5). Koks įžūlus Dievo Jehovos apšmeižimas!

 5. Už ką Diotrefas turėjo atsakyti?

⁵ Izraelitams buvo įsakyta: „Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių“ (Kunigų 19:16). Štai ką sakė apaštalas Jonas apie vieną savo laikų apkalbėtoją: „Aš esu šį tą parašęs Bažnyčiai. Bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepripažįsta mūsų. Todėl, jei atvyksiu, priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro, skleisdamas apie mus piktas kalbas“ (3 Jono 9, 10). Šis vyras apšmeižė Joną ir turėjo už tai atsakyti. Ar Dievui ištikimi krikščionys norėtų būti kaip Diotrefas ir eiti didžiojo šmeižiko Šėtono pėdomis?

6, 7. Kodėl mums būtina saugotis ko nors neapšmeižti?

⁶ Jehovos tarnai neretai šmeižiami, be jokio pagrindo kaltinami. „Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos [Jėzų] kaltino“ (Luko 23:10). Paulių melagingai kaltino vyriausiasis kunigas Ananijas ir kiti (Apaštalų darbų 24:1-8). Galiausiai pats Šėtonas Biblijoje vadinamas „mūsų brolių skundėju, kuris dieną ir naktį juos skundžia prieš mūsų Dievą“ (Apreiškimo 12:10, Jr). Šie neteisingai kaltinami broliai yra pateptieji krikščionys, gyvenantys dabar, paskutinėmis dienomis.

⁷ Aišku, joks krikščionis nenori tapti apkalbėtoju, melagingu kaltintoju. Tačiau taip gali atsitikti, jeigu prieš ką nors paliudysime nežinodami visų faktų. Pagal senovės Izraeliui duotą Įstatymą už melagingus žodžius kaltintojas galėjo būti nubaustas mirtimi (Išėjimo 20:16; Pakartoto Įstatymo 19:15-19). Be to, Jehova bjaurisi „neteisingai liudijančiu melagingu liudytoju“ (Patarlių 6:16-19). Todėl mes šalinamės pagrindinio šmeižiko ir kaltintojo takų.

Nesuk į pirmojo galvažudžio kelią

 8. Kaip Velnias „nuo pat pradžios buvo galvažudys“?

⁸ Velnias yra žudikas. „Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys“, — pasakė Jėzus (Jono 8:44). Juo tapo dar tada, kai atitraukė Adomą ir Ievą nuo Dievo. Taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, pradedant nuo pirmosios poros (Romiečiams 5:12). Atkreipk dėmesį, kad tai įvyko ne dėl blogio apskritai, o dėl vieno asmens kaltės.

 9. Kaip, pasak 1 Jono 3:15, galime tapti žmogžudžiais?

⁹ „Nežudyk“, — vienas iš dešimties Izraeliui duotų įsakymų (Pakartoto Įstatymo 5:17, Brb). Apaštalas Petras krikščionims rašė: „Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys“ (1 Petro 4:15). Jehova savo tarnams draudžia žudyti. Tačiau nusidėtume Dievui ir tada, jeigu nekęstume bendratikio ir trokštume jam mirties. „Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys, — rašė apaštalas Jonas, — o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio“ (1 Jono 3:15). Izraelitams buvo įsakyta: „Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui“ (Kunigų 19:17). Tad skubėkim išsiaiškinti nesutarimus, kilusius tarp mūsų ir bendratikio, kad galvažudys Šėtonas nesuardytų krikščioniškos vienybės (Luko 17:3, 4).

Nepasiduokime didžiausiam melagiui

10, 11. Ką turime daryti, kad nepasiduotume didžiausiam melagiui Šėtonui?

¹⁰ Velnias yra melagis. „Skleisdamas melą, — sakė Jėzus, — jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44). Šėtonas melavo Ievai, o Jėzus atėjo į pasaulį liudyti tiesą (Jono 18:37). Mes, Kristaus sekėjai, turime atkakliai priešintis Velniui, vadinasi, negalime meluoti, apgaudinėti. Privalome ‘sakyti tiesą vieni kitiems’ (Zacharijo 8:16; Efeziečiams 4:25). Jehova yra „tiesos Dievas“, tad laimina tik savo tiesakalbius liudytojus. Nedorėliai neturi teisės jam atstovauti (Psalmyno 31:5, Brb; 50:16; Izaijo 43:10).

¹¹ Jeigu branginame savo dvasinę laisvę būdami išvaduoti iš Šėtono melo, nepaliksime krikščionybės „tiesos kelio“ (2 Petro 2:2; Jono 8:32). Visi krikščionių mokymai yra „gerosios naujienos tiesa“ (Galatams 2:5, 14, NW). Net mūsų išgelbėjimas neatsiejamas nuo to, ar ‘vaikštome tiesoje’, — ar tvirtai jos laikomės ir nesiduodame „melo tėvo“ paveikiami (3 Jono 3, 4, 8).

Priešinkimės pirmajam atskalūnui

12, 13. Kaip turime elgtis su atskalūnais?

¹² Dvasinis asmuo, vėliau virtęs Velniu, kadaise buvo tiesos pusėje. Tačiau, Jėzaus žodžiais tariant, „nesilaikė tiesos“, nes „jame nėra tiesos“ (Jono 8:44, Brb). Šis pirmasis atskalūnas pasidarė amžinu „tiesos Dievo“ priešininku. Kai kurie pirmojo amžiaus krikščionys pakliuvo į „velnio žabangas“, — matyt, tapo jo aukomis, nes buvo suvedžioti ir išklydo iš tiesos kelio. Todėl Paulius ir skatino savo bendradarbį Timotiejų romiai pamokyti tokius, kad jie dvasiškai atsigautų ir išsivaduotų iš Šėtono pinklių (2 Timotiejui 2:23-26). Be abejo, daug geriau tvirtai laikytis tiesos ir niekada neperimti atskalūnų pažiūrų.

¹³ Pirmieji žmonės, pasiklausę Velnio, neatmetė jo melo, todėl ir tapo atskalūnais. Argi turėtume domėtis, ką kalba atskalūnai, skaityti jų literatūrą, tinklalapius internete? Jeigu mylime Dievą ir tiesą, to nedarysime. Nepriimkime atskalūnų į namus, net nesisveikinkime, kad neprisidėtume prie jų piktų darbų (2 Jono 9-11). Niekada nesileiskime suviliojami Šėtono: neatsisakykime „tiesos kelio“, nesekime melagingais mokytojais, norinčiais įvesti „pražūtingų klaidamokslių“ ir mus „išnaudoti suktais žodžiais“ (2 Petro 2:1-3).

14, 15. Dėl ko Paulius perspėjo Efezo vyresniuosius ir savo bendradarbį Timotiejų?

¹⁴ Efezo krikščionių vyresniesiems Paulius pasakė: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais [„prievaizdais“, Jr], kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią jis yra įsigijęs savo krauju. Žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius“ (Apaštalų darbų 20:28-30). Ilgainiui radosi tokių klastingai kalbančių atskalūnų.

¹⁵ Apie 65 m. e. m. apaštalas pasiuntė Timotiejui laišką, kuriame ragino ‘be iškraipymų skelbti tiesos žodį’. Paulius rašė: „Venk nerimtų tauškalių. Jie vis giliau bris į bedievystę, ir jų kalbos, tarsi vėžio votis, vis plis. Tokie yra Himenėjas ir Filetas, kurie nuklydo nuo tiesos, tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griaudami kai kurių tikėjimą.“ Vadinasi, jau išleido daigus atskalūnybė! Apaštalas pridūrė: „Bet nepajudinamai stovi Dievo pamatas“ (2 Timotiejui 2:15-19).

16. Kad ir kokios būtų pirmojo atskalūno klastos, kas padeda mums likti ištikimiems Dievui ir jo Žodžiui?

¹⁶ Šėtonas dažnai naudodavosi atskalūnais norėdamas suteršti teisingą Dievo garbinimą, bet jo pastangos nueidavo veltui. Apie 1868 metus Čarlsas Teizas Raselas ėmė nuodugniai analizuoti krikščionijos bažnyčių nuo seno išpažįstamas doktrinas ir pamatė, kad jos pagrįstos klaidingu Šventojo Rašto aiškinimu. Drauge su keletu kitų tiesos ieškotojų jis įkūrė Pitsberge (Pensilvanijos valstija, JAV) Biblijos tyrinėtojų grupę. Beveik 140 metų, iki pat mūsų dienų, Jehovos tarnai toliau tvirtėja Dievo ir jo Žodžio meile ir pažinimu. Kad ir kokios būtų pirmojo atskalūno klastos, ištikimas ir protingas vergas yra dvasiškai budrus ir padeda tiems tikriems krikščionims sergėti ištikimybę Jehovai ir jo Žodžiui (Mato 24:45, Jr).

Niekada neleisk pasaulio kunigaikščiui tavęs valdyti

17—19. Ką Biblija vadina piktojo pavergtu pasauliu ir kodėl turime jo nemylėti?

¹⁷ Šėtonas mėgina įvilioti mus į pinkles ir kitaip — stengdamasis įkvėpti meilę pasauliui, tai yra nuo Dievo nusigręžusiai, neteisiai visuomenei. Jėzus pavadino Velnią „pasaulio kunigaikščiu“ ir pasakė: „Jis neturi man galios“ (Jono 14:30). Niekada neleiskime Šėtonui mūsų valdyti! Žinome, kad „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Todėl Velnias ir pasiūlė Jėzui „viso pasaulio karalystes“ už vienintelį atskalūnišką garbinimo veiksmą, bet Dievo Sūnus nedvejodamas šį siūlymą atmetė (Mato 4:8-10). Šėtono valdomas pasaulis nekenčia Kristaus sekėjų (Jono 15:18-21). Tad apaštalas Jonas ir įspėjo mus nemylėti šio pasaulio!

¹⁸ Jonas rašė: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė [„didžiavimasis pragyvenimo ištekliais“, Jr], o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:15-17). Nemylėkime pasaulio, nes jo gyvensena — nuodėmingo kūno geismų tenkinimas — visiškai priešinga Dievo Jehovos normoms.

¹⁹ Tačiau ką daryti, jeigu širdis myli pasaulį? Prašykime Dievą padėti įveikti tokią meilę ir kūno geidulius (Galatams 5:16-21). Tikrai išliksime ‘nesuteršti šiuo pasauliu’, jeigu nepamiršime, kad neteisiõs žmonių visuomenės „pasaulio valdovai“ yra nematomos „dvasinės blogio jėgos“ (Jokūbo 1:27; Efeziečiams 6:11, 12; 2 Korintiečiams 4:4).

20. Kodėl galima tvirtinti, jog nesame „iš pasaulio“?

²⁰ Apie savo mokinius Jėzus pasakė: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“ (Jono 17:16). Dvasia pateptieji krikščionys ir jų ištikimi draugai stengiasi būti tyri tiek moraliniu, tiek dvasiniu požiūriu ir laikytis skyrium nuo šio pasaulio (Jono 15:19; 17:14; Jokūbo 4:4). Neteisingas aplinkinis pasaulis nekenčia mūsų, nes neiname išvien su juo ir esame ‘teisumo šaukliai’ (2 Petro 2:5). Žinia, mus supa žmonės, tarp kurių yra ištvirkėlių, svetimautojų, plėšikų, stabmeldžių, vagių, melagių, girtuoklių (1 Korintiečiams 5:9-11; 6:9-11; Apreiškimo 21:8). Bet mes nekvėpuojame „pasaulio dvasia“, nes nepasiduodame nuodėmingiems potraukiams (1 Korintiečiams 2:12).

Nepalikite vietos Velniui

21, 22. Kaip gali taikyti Pauliaus patarimą, užrašytą Efeziečiams 4:26, 27?

²¹ Mus veda ne „pasaulio dvasia“, o Dievo dvasia, kurios vaisiai yra tokios savybės kaip meilė, susivaldymas (Galatams 5:22, 23). Jos padeda likti tvirtiems tikėjimu, kai esame puolami Velnio. Jis nori, kad pasiduotume apmaudui, vedančiam į pikta, bet Dievo dvasia sulaiko nuo įniršio bei pykčio (Psalmyno 37:8). Aišku, kai kada esama pagrindo supykti ant kitų, tačiau Paulius pataria: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui“ (Efeziečiams 4:26, 27).

²² Nenumalšintas pyktis gali vesti į nuodėmę. Tai Velniui būtų proga pasėti nesantaiką bendruomenėje arba palenkti mus į bloga. Todėl kuo greičiau išspręskime tarpusavio nesutarimus taip, kaip Dievo nurodyta (Kunigų 19:17, 18; Mato 5:23, 24; 18:15, 16). Leiskimės vadovaujami Dievo dvasios, valdykime save ir niekada, — net jei turime priežastį pykti, — negiežkime apmaudo, neapykantos.

23. Kokius klausimus aptarsime kitame straipsnyje?

²³ Aptarėme kai kuriuos Šėtono bruožus, kad nepasuktume į jo kelią. Tačiau kai kas gali bijoti Šėtono. Kaip nepasiduoti tokiai baimei? Kodėl piktasis kursto krikščionių persekiojimą? Kaip mums jo neprisileisti?

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kodėl negalima šmeižti?

• Ko reikia vengti, kad nebūtume tokie, apie kuriuos 1 Jono 3:15 kalbama kaip apie žmogžudžius?

• Kaip turime žiūrėti į atskalūnus ir kodėl?

• Kodėl neturime mylėti šio pasaulio?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Niekada neleiskime Velniui suardyti krikščionių vienybės

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Kodėl Jonas skatino mus nemylėti šio pasaulio?