6 SKYRIUS
„Gerosios žinios“ iniciatorius — Dievas
1. Kokius įvairius dievus šiandieną garbina žmonės?
IŠ TIKRŲJŲ, kas yra Dievas? Milijonai žmonių supranta, kad būtina tikėti į Biblijos Dievą, tačiau vietoje to, kad garbinti Jį, jie garbina paslaptingą trejybę. Šimtai milijonų indusų taip pat garbina trejybę, būtent Brahmą, Višnų ir Šivą, kartu su 330 milijonų jų dievų ir deivių. Kiti šimtai milijonų lenkiasi Budai, o šintoizmas turi savo panteoną iš aštuonių milijonų dievų, tarp kurių yra saulės deivė Amaterasu Omikami. Yra dar milijonai žmonių, kurie laiko save ateistais. Kai kurie iš jų tvirtina, kad religija — tai „liaudies opiumas“, ir vis dėlto jie mauzoliejus ir dievina juos.
2. Ką turime kiekvienas iš mūsų trokšti sužinoti apie tikrąjį Dievą?
2 Gausybė ir įvairovė dievų, kuriuos garbina pasaulio religijos, yra tikrai suklaidinimas. Todėl savo naudai mes turime ryžtingai ištirti tą situaciją ir nustatyti, ar galime rasti tiesą apie Dievą.
ŠEIMOS DIEVAI
3. (a) Ar mes turime gerbti savo tėvus? (Pakartoto Įstatymo 5:16) (b) Prie ko prives protėvių garbinimas, jeigu sugrįžtume atgal į istorijos pradžią?
3 Daugelis žmonių sudievina savo protėvius, ir kai kurie daro tai labai nuoširdžiai. Natūralu, kad kiekvienas turi gerbti savo tėvus, savo senelį ir savo senelę, kadangi jie to verti. Apaštalas Povilas kartą pateikė penktą iš dešimties įsakymų: „... gerbk savo tėvą ir motiną... Kad tau būtų gerai ir tu ilgai gyventum žemėje“. Taigi, ar tai reiškia, kad mes turime juos dievinti? Jeigu mes turėtume garbinti mūsų protėvius, tada mums tektų grįžti atgal į istorijos pradžią ir garbinti žmonijos protėvius Adomą ir Ieva, kurie dėl nepaklusnumo Edeno sode įtraukė visą žmoniją į problemas ir nelaimes. Mes tikrai nenorėtume dievinti tokių protėvių!
4. (a) Ko galima pasimokyti iš Tolimųjų Rytų ataskaitų garbinimo atžvilgiu? (b) Kaip aprašomas Dievas Mato 22:32 ir kodėl? (1 Tesalonikiečiams 4:13)
4 Nauda, parodant tinkamą pagarbą vyresniesiems, kol jie gyvi, matosi iš Tolimųjų Rytų ataskaitų:
„Vienoje japonų šeimoje duktė, tvirtai besilaikanti biblinių principų, labai rūpinosi savo tėvais, kurie buvo budistai, iki pat jų mirties. Ji tikrai darė dėl jų viską. Sūnus, priešingai, nieko nepadarė dėl savo tėvų, kol jie buvo gyvi, tačiau po jų mirties jis nupirko už 300 dolerių budistų šeimos altorių, jų garbinimui.“
Korėjoje vienas jaunuolis priėmė Biblijos mokymą, tačiau kai grįžo į gimtąjį kaimą, jo tėvai ir kaimo vyresnieji, linkę garbinti protėvius, jam stipriai pasipriešino. Tačiau, kai jis jiems paaiškino, kad gerbia gyvus tėvus ir nedievina mirusiųjų, su juo sutiko vienas 81 metų kaimo seniūnas: „Geriau eiti gyvenimo keliu, negu mirusiųjų keliu.“
Krikščionybėje, kaip ir daugelyje nekrikščioniškų šalių, didžioji dalis garbinimo sukasi apie mišias, giesmes ir kitus ritualus dėl mirusių. Tačiau apie Biblijos Dievą pasakyta: „Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas“ (Mato 22:32). Patys mirusieji yra Jo atmintyje ir atitinkamu laiku Jis vėl duos jiems gyvenimą žemėje. Todėl jis nepritaria brangioms laidotuvėms. Kas gi yra tuo gyvuoju Dievu?
LAIMINGAS DIEVAS
5. Kokios kai kurios laimingojo Dievo savybės? (Psalmyno 145:5, 6)
5 „Gerosios žinios“ iniciatorius pažymimas Biblijoje kaip laimingas Dievas (1 Timotiejui 1:11). Jis myli žmonių pasaulį ir nori, kad mes būtume laimingi. Kaip visos visatos Kūrėjas Jis turi valdžią padaryti mus laimingais ir kaip „Senasis dienomis“, kuris gyvena amžinybėje, Jis turi aukščiausią išmintį, būtiną sudaryti laimingas sąlygas žemėje (Danieliaus 7.9). Dievas myli įstatymą, todėl Jis pasirūpino, kad tie, kurie pasilieka Jam ištikimi ir tvirtai laikosi Jo teisėtų principų, galėtų valdyti žemę ir gyventi ant jos amžinai (Psalmyno 37:28, 29). Apie tą Sutvėrėją ir Dievą Biblija kalba:
„Viešpatie (Jehova, NP). Prieglauda Tu mums esi per kartų kartas“. „O amžių Karaliui, nepragaištančiam, vieninteliam, neregimajam ir išmintingajam Dievui teesie garbė ir šlovė per amžius. Amen“ (Psalmyno 89 (90):1, 2; 1 Timotiejui 1:17).
6. Kodėl būtų iškraipymas lyginti Dievą su stabais? (Izaijo 42:5, 8)
6 Biblijos Dievas yra gyvas, aukštų moralinių principų Dievas, kuris įgyvendins Savo nuostabų ketinimą padaryti žmones laimingais. Vienas iš psalmistų (tekstas) kalba apie Jį:
„Mūsų Dievas danguj viešpatauja, ką Jis nutaria tą ir padaro“ (Psalmyno 115:3).
Todėl niekada negalima lyginti Jo su negyvais stabais, kurie nieko nedaro. Apie tuos, kurie deda viltis į tokius stabus, psalmistas toliau sako:
„O jų stabai — sidabras ir auksas, žmogaus rankų darbas. Jie turi lūpas, bet neprabyla, turi akis, bet nemato, turi ausis, bet nieko negirdi, turi nosis, bet nesuuodžia. Turi rankas, bet palytėti negali, turi ir kojas, bet nepaeina, garso iš savo gerklės neišduoda. Į juos panašūs lai tampa, kas juos gamina, ir visi, kurie jais pasikliauja“ (Psalmyno 115:4-8; 113:12-16).
Vietoje to, kad dievintume negyvus stabus, mes turime garbinti gyvąjį Dievą!
7. Kodėl mes turime ieškoti Dievo? (Psalmyno 33:8)
7 Jeigu mes tikrai norime tapti laimingais, turime rimtai stengtis pažinti tą laimingą Dievą, kadangi Jis, kaip paaiškino Ap. Povilas, „atlygina tiems, kurie Jo ieško“ (Hebrajams 11:6). Nėra sunku rasti tą Dievą ir mums nereikia bijoti ieškoti Jo. Tas pats Ap. Povilas, išstodamas prieš graikų grupę, garbinančią stabus, aprašė tą Dievą tokiais žodžiais:
„Atėniečiai! Aš matau, kad jūs esate tikrai religingi, nes vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, aš radau ir aukurą su įrašu: ‛Nežinomam Dievui’. Taigi, ką jūs nepažindami garbinate, tą aš jums skelbiu. Dievas, kuris padarė pasaulį ir visa, kas jame yra, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis padarytose šventyklose, ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, lyg Jam ko reikėtų. Jis pats visiems teikia gyvybę, kvapą ir visa. Iš vieno kraujo Jis padarė visą žmonių giminę, kad jie gyventų žemėje, jis paskyrė laikus ir apsigyvenimo ribas, kad jie ieškotų Dievo, ir galėtų pajausti Jį ir atrasti, nors Jis ir netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Nes mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip ir kai kurie jūsų poetai yra pasakę: ‛Mes juk esame iš Jo giminės.’
„Taigi, būdami Dievo giminės, mes neturime manyti, kad dievybė panaši į auksą, ar sidabrą, ar akmenį dailiai padarytą ir žmogaus sugalvotą“ (Apaštalų darbų 17: 22-29).
Kai kurie Povilo klausytojai juokėsi iš jo žodžių, tačiau kai kurie įsitikinę įtikėjo į gyvąjį Dievą.
DIEVAS KŪRĖJAS
8. Ko mes galime išmokti apie Dievą iš Jo kūrimo darbų? (Psalmyno 18:1, 2)
8 Šiandieną daugelis ginčija Dievo egzistavimą. Kai kurie sako: „Dievas miręs“. Ar teisingas jų pareiškimas? Apie tokius asmenis Povilas rašė viename iš savo laiškų:
„Nes Jo neregimosios ypatybės, Jo amžinoji galybė ir dievystė nuo pasaulio pradžios, matomi protu iš padarytų dalykų, todėl jie nepateisinami“ (Romiečiams 1:20).
Didžiulė visata su vykstančiais joje stebuklais tikrai yra amžinos Dievo Valdžios išraiška.
9. Ką pripažįsta žymūs mokslininkai, žmogaus padėties visatoje atžvilgiu?
9 Net žymūs mokslininkai pripažįsta, kokie maži jie yra, palyginus su jėga ir išmintimi, pasireiškiančia kūriniuose. Albertas Einšteinas kartą pasakė:
„Man pakanka... mąstyti apie nuostabią visatos struktūrą, kurią mes galime tik neaiškiai suprasti, nusižeminime pažinti be galo mažą intelekto dalį, pasireiškiantį gamtoje.“
10. Kaip Niutonas įrodė vienam draugui, kad Kūrėjas gyvena ir duoda viskam pradžią?
10 Gravitacijos (traukos) dėsnio atradėjas seras Izaokas Niutonas buvo giliai nustebintas nematomomis Dievo savybėmis, kurios pasireiškia tvariniuose. Tolimesnėje eilutėje pasakojama, kaip Niutonas įrodė savo tikėjimą į Visagalį Dievą:
„Kartą Niutonas padedant patyrusiam mechanikui, pagamino mažą mūsų saulės sistemos modelį, kuris susidėjo iš rutulių, sujungtų tarp savęs krumpliaračiais ir diržais, taip kad jie harmoningai sukosi, sukant alkūninę rankenėlę. Kartą Niutoną aplankė jo draugas ateistas. Kai jis pamatė tą modelį, iš karto paleido jį suktis ir nustebęs sušuko: „Kas tai padarė?“ Niutonas atsakė: „Niekas!“ Tada ateistas pasakė: „Tu, tur būt, laikai mane kvailiu, ir tas, kuris jį sukūrė — genijus“. Po to Niutonas pasakė savo draugui: „Tai, ką tu matai prieš save, yra tik mažas atspindys žymiai didingesnės sistemos, kurios dėsnius tu žinai. Aš negaliu tavęs įtikinti, kad ta dėžutė yra tik žaislas ir jokio konstruktoriaus ir statytojo neturi. Tačiau tu tvirtini, netikėti į tai, kad didysis Originalas, kurį kopijuoja tas mechanizmas, neturi Konstruktoriaus ir statytojo!“
Niutono draugas buvo priverstas pripažinti, kad didysis Konstruktorius ir visų dalykų statytojas yra Dievas. Ir mes, tyrinėdami supančius mus tvarinius, turime pripažinti, kad Visagalis, Išmintingas Kūrėjas visa tai sukūrė. Kaip mes turime būti dėkingi, kad tas galingas Kūrėjas apgyvendino žmogų žemėje, ir kad Jis su meile rūpinasi mumis!
DIDINGAS DIEVO VARDAS
11. (a) Kodėl protinga galvoti, kad Dievas turi vardą? (b) Kaip skamba Jo vardas? (c) Kokiu ypatingu būdu Dievas padarė žinomą Savo vardą Mozės dienose?
11 Visi mes turime vardus. Taip pat ir Dievas, aukščiausia asmenybė visatoje turi vardą. Kaip skamba tas vardas? Dievo vardas minimas biblinėje ataskaitoje apie 7000 kartų! Psalmyno 82:19 sakoma: „Tegu pažins, kad Tu, kurio vieno vardas – Jehova, Aukščiausias esi visoje žemėje“. Kai Dievas panaudojo Mozę išlaisvinti izraelitus iš Egipto faraono valdžios, Jis padarė Savo vardą žinomą ypatingu būdu. Faraonas paniekinamai kalbėjo: „Kas toks Jehova, kad aš klausyčiau Jo, nežinau Jehovos ir neišleisiu Izraelio“ (Išėjimo 5:2). Po to Jehova davė aiškiai suprasti, kas Jis, leisdamas Egiptui patirti 10 naikinančių bausmių. Jis išvedė Savo tautą iš šalies ir perskyręs Raudonosios jūros vandenis, pervedė Izraelitus kaip sausuma. Tuose pačiuose vandenyse pražuvo karinės faraono pajėgos, kai jie grįžo į savo vietą.
12. Su kokiu Dievo ketinimu surištas Jo vardas? (Išėjimo 3:13-15)
12 Taip Jehova parodė, kad Jo žymus vardas turi ryšį su Jo ketinimais išlaisvinti tuos, kurie jį myli ir klauso. Mes galėsime suprasti ir įvertinti tai tada, kai Jehova išstos, kad sunaikintų šiuolaikinį bedievišką žmonių pasaulį. Pats Dievas daugiau kaip 60 kartų paskelbė per Savo pranašą Ezekielį: „Ir pažins, kad Aš, Jehova“ (Ezechielio 38:23).
13. (a)Ką kalbėjo Jehova Mozei apie Savo kokybes? (b) Kokia Dievo savybė pati žymiausia? (Romiečiams 8:38, 39) (c) Kaip mes galime rasti patenkinančius atsakymus į gyvybinius klausimus?
13 Šiandieną daugelis žmonių prideramu būdu mokosi pažinti Jehovą, kas atneša jiems palaimas. Tas didingas Dievas turi nuostabias kokybes. Savo pranašui Mozei Jis atvėrė jas tokiais žodžiais:
„Ir praėjo Dievas pro jo veidą ir sušuko: Viešpats Dievas, mielaširdingas ir malonus, kantrus, didžiai maloningas ir ištikimas, parodantis malonę į tūkstantąją kartą ir atleidžiantis nusidėjimus, peržengimus ir nuodėmes, bet nepaliekantis be bausmės, baudžiantis tėvų kaltų vaikuose ir vaikų vaikuose iki trečios ir ketvirtos kartos“ (Išėjimo 34:6, 7).
Visur Biblijoje mes randame pavyzdžius, kaip Jehova parodo mylintį gerumą tiems, kurie Jam ištikimai tarnauja. Biblija sako, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Jis gailestingas tiems, kas nusigręžia nuo sugedusio pasaulio ir ieško Jo teisingumo, Jis — tiesos Dievas ir Jo tiesą mes randame Biblijos puslapiuose. Jeigu mes ieškome Jo tiesos, mes gausime patenkinančius atsakymus į daugelį gyvybinių klausimų.