Keliaujantieji prižiūrėtojai — žmonės dovanos

„Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų [„dovanų žmones“, NW]“ (EFEZIEČIAMS 4:8).

 1. Apie kokį naują darbą 1894 metais buvo pranešta šiame žurnale?

DAUGIAU KAIP prieš šimtmetį Sargybos bokšte buvo paskelbta kažkas nauja. Tai buvo pavadinta „Kita veiklos sritimi“. Kas tai per nauja veikla? Tai buvo šiuolaikinių keliaujančiųjų prižiūrėtojų darbo pradžia. Šio žurnalo 1894 metų rugsėjo 1-osios numeryje buvo paaiškinta, kad nuo tada kvalifikuoti broliai lankys Biblijos Tyrinėtojų grupes, ‛kad ugdytų jas tiesoje’.

 2. Kokios yra rajonų ir sričių prižiūrėtojų pareigos?

² Pirmajame m. e. amžiuje krikščionių susirinkimus lankė tokie prižiūrėtojai kaip Paulius ir Barnabas. Tų ištikimų vyrų tikslas buvo ‛ugdyti’ susirinkimus (2 Korintiečiams 10:8). Mes laimingi turėdami šiandien tūkstančius tokių vyrų, kurie sistemingai atlieka tą darbą. Jehovos Liudytojų Vadovaujančioji korporacija paskyrė juos rajonų ir sričių prižiūrėtojais. Rajono prižiūrėtojas tarnauja maždaug 20-čiai susirinkimų ir lanko kiekvieną iš jų po savaitę dukart per metus; jis tikrina dokumentus, sako kalbas ir eina su vietiniais Karalystės skelbėjais į lauko tarnybą. Srities prižiūrėtojas pirmininkauja visoms kasmet vykstančioms rajono asamblėjoms, skirtoms keletui rajonų, dalyvauja lauko tarnyboje su jo lankomais susirinkimais ir teikia padrąsinimą sakydamas Biblija pagrįstas kalbas.

Jų pasiaukojama dvasia

 3. Kodėl keliaujantiesiems prižiūrėtojams reikia pasiaukojamos dvasios?

³ Keliaujantieji prižiūrėtojai nuolat keliauja. Jau vien tai reikalauja pasiaukojamos dvasios. Keliauti iš vieno susirinkimo į kitą dažnai gali būti sunku, bet šie vyrai ir jų žmonos keliauja džiaugsmingai nusiteikę. Vienas rajono prižiūrėtojas pasakė: „Mano žmona mane labai palaiko ir nesiskundžia... Už savo pasiaukojamą dvasią ji nusipelno pagyrimo.“ Kai kurie rajonų prižiūrėtojai važiuodami iš vieno susirinkimo į kitą nukeliauja po 1000 kilometrų. Daugelis vyksta automobiliais, bet kiti iš vienos vietos į kitą keliauja viešuoju transportu, dviračiais, joja arkliais ar eina pėsčiomis. Norėdamas pasiekti vieną susirinkimą, vienas rajono prižiūrėtojas Afrikoje turi net perbristi upę su savo žmona ant pečių. Savo misionieriškose kelionėse apaštalui Pauliui teko kęsti karštį ir šaltį, alkį ir troškulį, bemieges naktis, įvairius pavojus ir smarkų persekiojimą. Jis taip pat ‛rūpinosi visomis bažnyčiomis [„susirinkimais“, NW]’ — kaip kad šių dienų keliaujantieji prižiūrėtojai (2 Korintiečiams 11:23-29).

 4. Kokį poveikį sveikatos problemos turi keliaujančiųjų prižiūrėtojų ir jų žmonų gyvenime?

⁴ Kaip ir Pauliaus bendražygis Timotiejus, keliaujantieji prižiūrėtojai ir jų žmonos kartais turi sveikatos problemų (1 Timotiejui 5:23). Dėl to jiems būna dar sunkiau. Vieno rajono prižiūrėtojo žmona sako: „Jei nesijaučiu gerai, visą laiką būti su broliais ir seserimis man yra didelis krūvis. Prasidėjus klimakso laikotarpiui, man tuo atžvilgiu pasidarė ypač sunku. Vien tai, kad kas savaitę reikia susidėti visus savo daiktus ir keltis kažkur kitur, yra tikras išbandymas. Turiu sustoti ir melsti Jehovą suteikti man jėgų nepasiduoti.“

 5. Nors ir turėdami įvairių išbandymų, kokią dvasią parodo keliaujantieji prižiūrėtojai ir jų žmonos?

⁵ Nors ir turėdami sveikatos problemų bei kitų išbandymų, keliaujantieji prižiūrėtojai ir jų žmonos patiria džiaugsmo savo tarnyboje ir parodo pasiaukojamą meilę. Kai kurie rizikavo savo gyvybe, kad suteiktų dvasinę pagalbą persekiojimo ar karo laiku. Lankydami susirinkimus jie parodė panašią dvasią kaip Paulius, kuris pasakė Tesalonikos krikščionims: „Pas jus buvome švelnūs, tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius. Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums brangūs“ (1 Tesalonikiečiams 2:7, 8, Brb red.).

6, 7. Kokią teigiamą įtaką gali padaryti uolūs keliaujantieji prižiūrėtojai?

⁶ Kaip ir kiti krikščionių susirinkimo vyresnieji, keliaujantieji prižiūrėtojai „triūsia skelbdami žodį ir mokydami“. Visi tokie vyresnieji turi būti „laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos“ (1 Timotiejui 5:17). Jų pavyzdys gali būti mums naudingas, jei ‛įsižiūrėdami į jų gyvenimo vaisius, sekame jų tikėjimu’ (Žydams 13:7, Brb red.).

⁷ Kaip kai kurie keliaujantieji vyresnieji paveikė kitus? „Kokią didelę įtaką mano gyvenime padarė brolis P.! — rašė vienas Jehovos Liudytojas. — Jis buvo keliaujantysis prižiūrėtojas Meksikoje nuo 1960 metų. Būdamas vaikas, laukdavau jo apsilankymų su nekantrumu ir džiaugsmu. Kai buvau dešimties metų, jis pasakė man: ‛Tu irgi būsi rajono prižiūrėtojas.’ Sunkiais paauglystės metais aš dažnai susiieškodavau jį, nes jam niekada netrūkdavo išminties žodžių. Pagrindinis jo rūpestis buvo ganyti kaimenę! Dabar pats būdamas rajono prižiūrėtoju, aš visada stengiuosi skirti laiko paaugliams ir skatinu juos siekti teokratinių tikslų, kaip jis skatino mane. Net paskutiniais savo gyvenimo metais, nepaisydamas sunkumų dėl širdies paralyžiaus, brolis P. visada stengdavosi surasti padrąsinantį žodį. Likus vos vienai dienai iki savo mirties 1995-ųjų vasarį, jis vyko su manimi į specialiąją vienadienę asamblėją ir vienam broliui, kuris buvo architektas, patarė siekti vertingų tikslų. Tas brolis nedelsdamas padavė pareiškimą tarnauti Betelyje.“

Jie branginami

 8. Kas yra „žmonės dovanos“, aprašyti Efeziečiams 4 skyriuje, ir kaip jie gali būti naudingi susirinkimui?

⁸ Keliaujantieji prižiūrėtojai ir kiti vyresnieji, kuriems dėl neužtarnauto Dievo gerumo patikėtos tarnybos užduotys, vadinami „žmonėmis dovanomis“. Kaip Jehovos atstovas ir susirinkimo Galva, Jėzus davė šiuos dvasinius vyrus, kad mes visi galėtume būti ugdomi ir taptume subrendę (Efeziečiams 4:8-15). Verta dėkoti už bet kokią dovaną. Tačiau ypač verta dėkoti už dovaną, kuri sustiprina mus toliau tarnauti Jehovai. Tad kaip galime išreikšti dėkingumą už keliaujančiųjų prižiūrėtojų triūsą? Kaip galime parodyti, kad ‛branginame tokius žmones’? (Filipiečiams 2:29, NW)

 9. Kaip galime parodyti dėkingumą už keliaujančiųjų prižiūrėtojų darbą?

⁹ Kai pranešama apie rajono prižiūrėtojo apsilankymą, mes galime pradėti planuoti, kaip galėtume tą savaitę dalyvauti visuose susirinkimo renginiuose. Galbūt apsilankymo metu galėtume skirti papildomo laiko ateiti į lauko tarnybos sueigas. Tą mėnesį mes galėtume tarnauti pagalbiniais pionieriais. Kad pagerintume savo tarnybą, mes, be abejo, norėsime pritaikyti rajono prižiūrėtojo pasiūlymus praktiškai. Tokia imli dvasia padės mums ir įtikins jį, kad jo vizitas naudingas. Taip, keliaujantieji prižiūrėtojai lanko susirinkimą, kad ugdytų mus, bet ir jiems reikia dvasinio ugdymo. Buvo laikas, kai Pauliui reikėjo padrąsinimo, ir jis dažnai prašė kitų krikščionių melstis už jį (Apaštalų darbai 28:15; Romiečiams 15:30-32; 2 Korintiečiams 1:11; Kolosiečiams 4:2, 3; 1 Tesalonikiečiams 5:25). Šių dienų keliaujantiesiems prižiūrėtojams taip pat reikia mūsų maldų ir padrąsinimo.

10. Kaip galime prisidėti, kad keliaujančiųjų prižiūrėtojų darbas būtų džiaugsmingas?

¹⁰ Ar sakėme rajono prižiūrėtojui ir jo žmonai, kaip labai mes vertiname jų vizitus? Ar dėkojame jam už naudingą patarimą? O kai jo patarimai dėl lauko tarnybos padidina mūsų tarnavimo džiaugsmą, ar pasakome jam apie tai? Jeigu taip, tai padės jam tarnauti džiaugsmingai (Žydams 13:17). Vienas rajono prižiūrėtojas Ispanijoje ypač pabrėžė, kaip jis ir jo žmona brangina raštelius su padėkos žodžiais, kuriuos gauna po susirinkimų aplankymo. „Mes saugome tuos atvirukus ir skaitome juos, kai jaučiamės prislėgti, — sako jis. — Jie yra tikro padrąsinimo šaltinis.“

11. Kodėl turėtume rajonų ir sričių prižiūrėtojų žmonoms parodyti, kad jas mylime ir vertiname?

¹¹ Keliaujančiojo prižiūrėtojo žmonai, be abejo, malonu girdėti pagyrimo žodžius. Ji labai aukojasi padėdama savo vyrui toje tarnybos srityje. Šios ištikimos seserys numalšina įgimtą troškimą turėti savo namus ir daugeliu atvejų net norą turėti vaikų. Jeftės duktė buvo viena iš Jehovos tarnų, kuri savo noru atsisakė galimybės turėti vyrą ir šeimą dėl pažado, kurį buvo davęs jos tėvas (Teisėjų 11:30-39). Kaip buvo įvertinta jos auka? Teisėjų 11:40 (Brb red.) sakoma: „Kas metai Izraelio dukterys išeina keturias dienas apraudoti [„girti“, NW] gileadito Jeftės dukters.“ Kaip puiku, jei mes stengiamės pasakyti rajonų bei sričių prižiūrėtojų žmonoms, kad mylime ir vertiname jas!

„Nepamirškite svetingumo“

12, 13. a) Kaip pagrįsta Raštu, kad mes turime svetingai priimti keliaujančiuosius prižiūrėtojus ir jų žmonas? b) Pateik pavyzdį, kaip toks svetingumas gali būti abipusiai naudingas.

¹² Būti svetingiems — tai kita galimybė išreikšti meilę ir dėkingumą keliaujantiesiems krikščionių tarnams (Žydams 13:2). Apaštalas Jonas pagyrė Gajų už jo rodomą svetingumą tiems, kurie lanko susirinkimą kaip keliaujantieji misionieriai. Jonas rašė: „Mielasis, tu ištikimai elgiesi pagelbėdamas broliams, ypač atvykstantiems iš kitur. Jie ir pranešė bažnyčiai [„susirinkimui“, NW] apie tavo meilę. Tu puikiai padarysi išruošdamas juos į kelionę taip, kaip Dievui patinka. Jie leidosi keliauti jo vardo labui, nieko neimdami iš pagonių. Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais“ (3 Jono 5-8). Šiandien mes galime palaikyti Karalystės skelbimo veiklą parodydami panašų svetingumą keliaujantiesiems prižiūrėtojams ir jų žmonoms. Žinoma, vietiniai vyresnieji turi pasirūpinti, kad patalpos būtų tinkamos, bet vienas srities prižiūrėtojas pasakė: „Mūsų buvimas pas brolius negali priklausyti nuo to, ar jie kuo nors gali mums atsilyginti. Mes nenorėtume net sudaryti tokio įspūdžio. Mes turime būti pasiruošę priimti svetingumą bet kurių brolių, ar jie būtų turtingi, ar ne.“

¹³ Svetingumas gali būti abipusiai naudingas. „Mūsų šeimoje buvo paprotys pakviesti keliaujančiuosius prižiūrėtojus apsistoti pas mus, — prisimena Džordžė, buvęs rajono prižiūrėtojas, o dabar tarnaujantis Betelyje. — Aš manau, kad tie apsilankymai padėjo man daugiau negu tada supratau. Paauglystės metais turėjau dvasinių problemų. Mano motina buvo susirūpinusi dėl to, bet nežinojo, kaip man tikrai padėti, todėl paprašė rajono prižiūrėtojo pasikalbėti su manimi. Iš pradžių aš vengiau jo, nes bijojau, kad būsiu kritikuojamas. Bet jo draugiškumas galiausiai paskatino mane būti atvirą su juo. Vieną pirmadienį jis pakvietė mane pavalgyti kartu su juo ir aš atvėriau savo širdį, nes buvau įsitikinęs, kad mane supranta. Jis atidžiai klausėsi. Jo praktiški patarimai iš tikrųjų padėjo ir aš ėmiau daryti dvasinę pažangą.“

14. Kodėl turėtume vertinti keliaujančiuosius prižiūrėtojus, užuot kritikavę juos?

¹⁴ Keliaujantysis prižiūrėtojas stengiasi dvasiškai padėti ir jaunam, ir senam. Tad, be abejo, mes turime būti dėkingi už jo pastangas. Tačiau kaip, jei mes kritikuotume jį dėl jo silpnybių ar nepalankiai lygintume su kitais susirinkimą aplankiusiais prižiūrėtojais? Tai tikriausiai labai nuliūdintų. Paulius nebuvo padrąsintas girdėdamas kritikuojant jo darbą. Matyt, kai kurie Korinto krikščionys niekinamai atsiliepdavo apie jo išvaizdą ir sugebėjimą kalbėti. Jis pats paminėjo tokius kritiškus apie jį pasakytus žodžius: ‛[Jo] laiškai yra svarūs ir griežti, bet jo kūno išvaizda menka ir iškalba prasta’ (2 Korintiečiams 10:10). Taigi džiugu, kad keliaujantieji prižiūrėtojai paprastai girdi meilingo dėkingumo žodžius.

15, 16. Kokį poveikį keliaujantiesiems prižiūrėtojams ir jų žmonoms turi jų bendratikių meilė ir uolumas?

¹⁵ Vienas rajono prižiūrėtojas Lotynų Amerikoje visą dieną keliauja purvinais keliais, kad aplankytų savo dvasinius brolius bei seseris, gyvenančius partizanų kontroliuojamoje zonoje. „Mane jaudina brolių rodomas dėkingumas už aplankymą, — rašo jis. — Nors man reikia didelių pastangų nuvykti ten ir tenka patirti daug pavojų bei sunkumų, visa tai atlyginama brolių rodoma meile ir uolumu.“

¹⁶ Vienas Afrikoje tarnaujantis rajono prižiūrėtojas rašo: „Dėl mums parodytos brolių meilės mes labai mėgome Tanzanijos teritoriją! Broliai buvo pasiruošę mokytis iš mūsų ir buvo laimingi galėdami priimti mus į savo namus.“ Tarp apaštalo Pauliaus ir pirmojo amžiaus krikščionių sutuoktinių poros Akvilo ir Priskos buvo meilingi ir džiugūs santykiai. Paulius net pasakė apie juos: „Sveikinkite Priską ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje, kurie guldė galvas gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių bažnyčios [„visi susirinkimai iš tautų“, NW]“ (Romiečiams 16:3, 4). Keliaujantieji prižiūrėtojai ir jų žmonos dėkingi, kad yra šiandieninių Akvilų ir Priskų — draugų, kurie ypač stengiasi parodyti svetingumą bei sudaryti draugiją.

Susirinkimų stiprinimas

17. Kodėl galima pasakyti, kad pradėti keliaujančiųjų prižiūrėtojų tarnybą buvo išmintinga, ir iš kur jie gauna pamokymus?

¹⁷ Jėzus pasakė: „Išmintis pasiteisina savo darbais“ (Mato 11:19). Akivaizdu, kad buvo išmintinga pradėti keliaujančiųjų prižiūrėtojų tarnybą, nes tai padeda stiprinti Dievo tautos susirinkimus. Per antrąją Pauliaus misionieriškąją kelionę jis ir Silas sėkmingai ‛leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindami bažnyčias [„susirinkimus“, NW]’. Apaštalų darbų knygoje mums sakoma: „Keliaudami per miestus, jie liepdavo tikintiesiems laikytis Jeruzalės apaštalų bei vyresniųjų priimtų nutarimų. Taip bažnyčios [„susirinkimai“, NW] vis stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi“ (Apaštalų darbai 15:40, 41; 16:4, 5). Šių dienų keliaujantieji prižiūrėtojai, kaip ir visi kiti krikščionys, gauna dvasinius pamokymus per Šventąjį Raštą ir „ištikimo bei protingo tarno [„vergo“, NTP]“ leidinius (Mato 24:45).

18. Kaip keliaujantieji prižiūrėtojai stiprina susirinkimus?

¹⁸ Taip, keliaujantieji vyresnieji turi nepaliauti maitintis nuo Jehovos dvasinio stalo. Jie turi gerai žinoti metodus ir nurodymus, kurių laikosi Dievo organizacija. Tada tokie vyrai gali būti tikra palaima kitiems. Savo puikiu uolumo lauko tarnyboje pavyzdžiu jie gali padėti tikėjimo broliams pagerinti krikščionišką tarnybą. Biblija pagrįstos kalbos, sakomos tų besilankančių vyresniųjų, ugdo klausytojus dvasiškai. Padėdami kitiems pritaikyti Dievo Žodžio patarimą darniai tarnauti su Jehovos tauta visoje žemėje ir pasinaudoti Dievo per ‛ištikimą vergą’ teikiamomis dvasinėmis priemonėmis, keliaujantieji prižiūrėtojai stiprina susirinkimus, kuriuos lankyti jie turi privilegiją.

19. Kokie klausimai bus apsvarstomi?

¹⁹ Kai Jehovos organizacija maždaug prieš šimtą metų įvedė keliaujančiųjų vyresniųjų tarnybą tarp Biblijos Tyrinėtojų, šiame žurnale buvo pasakyta: „Mes lauksime rezultatų ir tolesnio Viešpaties vadovavimo.“ Jehovos vadovavimas buvo akivaizdus. Dėl Jo laiminimo ir Vadovaujančiosios korporacijos priežiūros šis darbas buvo plečiamas ir metams bėgant tobulinamas. Todėl Jehovos Liudytojų susirinkimai visoje žemėje tvirtėja tikėjimu ir kasdien didėja skaičiumi. Aišku, kad Jehova laimina pasiaukojamą dvasią tų žmonių, kurie yra kaip dovanos. Bet kaip keliaujantieji prižiūrėtojai gali sėkmingai atlikti savo darbą? Kokie yra jų tikslai? Kaip jie gali geriausiai tarnauti susirinkimams?

Kaip tu atsakytum?

◻ Kokios yra kai kurios rajonų ir sričių prižiūrėtojų pareigos?

◻ Kodėl keliaujantiesiems prižiūrėtojams reikia pasiaukojamos dvasios?

◻ Kaip galima parodyti dėkingumą už keliaujančiųjų vyresniųjų ir jų žmonų darbą?

◻ Kaip keliaujantieji prižiūrėtojai gali stiprinti susirinkimų tikėjimą?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Nuolatinės kelionės reikalauja pasiaukojamos dvasios

[Iliustracija 13 puslapyje]

Ar tu parodei svetingumą keliaujantiesiems prižiūrėtojams ir jų žmonoms?