Kas nusipelno mūsų pagarbos?

 1. Kam paprastai rodome pagarbą ir ką dabar aptarsime?

GERBTI kitą asmenį – tai suvokti jo vertę ir rodyti jam prideramą dėmesį. Paprastai mums nesunku gerbti tuos, kas padarė kokių gerų darbų ar užima svarbias pareigas. Bet šiame straipsnyje išsamiau aptarsime, kas ir kokios mūsų pagarbos nusipelno, taip pat kaip tą pagarbą turėtume parodyti.

2, 3. a) Kodėl Jehova nusipelno ypatingos mūsų pagarbos? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.) b) Kas yra Avinėlis, paminėtas Apreiškimo 5:13, ir kodėl jis vertas mūsų pagarbos?

² Apreiškimo 5:13 teigiama, kad mūsų pagarba priklauso „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui“. Čia minimas „Sėdintysis soste“ yra Jehova. Viena priežastis, kodėl jis nusipelno didžios mūsų pagarbos, paminėta Apreiškimo 4-ame skyriuje. Dangiškosios būtybės aukština Jehovą, „Gyvąjį per amžių amžius“, tokiais žodžiais: „Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei, tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta“ (Apr 4:9–11).

³ „Avinėlis“ – tai Jėzus Kristus. Jono 1:29 apie jį pasakyta: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ Iš Biblijos suprantame, kad jis žymiai pranašesnis už bet kurį žemėje valdžiusį ar tebevaldantį karalių. Joje sakoma, kad Jėzus yra „Karalius tų, kurie karaliauja, ir Viešpats tų, kurie viešpatauja, vienintelis turintis nemirtingumą, gyvenantis neprieinamoje šviesoje, tas, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti“ (1 Tim 6:14–16). Pagalvok, ar kuris kitas karalius yra laisva valia paaukojęs gyvybę kaip išpirką už savo pavaldinius? Tu tikriausiai pritari miriadams dangiškųjų būtybių, skelbiančių: „Avinėlis, kuris buvo nužudytas, yra vertas priimti galią, turtus, išmintį, stiprybę, pagarbą, šlovę ir palaiminimą“ (Apr 5:12).

 4. Kodėl rodyti pagarbą Jehovai ir Kristui būtina?

⁴ Rodyti pagarbą Jehovai ir Kristui būtina. Juk nuo to priklauso, gyvensime amžinai ar ne. Tai aiškiai byloja Jėzaus žodžiai, užrašyti Jono 5:22, 23: „Mat Tėvas nė vieno neteisia, bet visą teismą yra pavedęs Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, negerbia jį siuntusio Tėvo.“ (Perskaityk Psalmyno 2:11, 12, NW.)a

 5. Kodėl visi žmonės nusipelno mūsų pagarbos?

⁵ Savo pirmą žemiškąjį sūnų Adomą Dievas sukūrė „pagal savo paveikslą“ (Pr 1:27). Todėl daugumai žmonių būdingos tokios kaip Jehovos savybės. Nors tas savybes rodo nevienodai, žmonės paprastai geba mylėti, atjausti, elgtis maloniai. Be to, kiekvienas gimsta su sąžine. Tas dorovės jausmas, nors kartais būna netikslus ar iškreiptas, padeda įvertinti, kas yra gera ir bloga, tinkama ir netinkama (Rom 2:14, 15). Daugelį žmonių traukia švara ir grožis, jie nori gyventi su kitais taikiai. Visa tai rodo, kad žmonės, galbūt patys to nė nesuvokdami, bent iš dalies atspindi Jehovos šlovę. Todėl galima sakyti, kad tam tikros mūsų pagarbos nusipelno visi (Ps 8:6 [8:5, Brb]).

6, 7. Kaip nemažai žmonių reiškia kitiems pagarbą ir koks šiuo klausimu yra Jehovos liudytojų požiūris?

⁶ Ne visada gali būti lengva nuspręsti, kiek pagarbos kiti nusipelno ir kaip tą pagarbą parodyti. Čia reikia pusiausvyros. Daugumos netobulų žmonių mąstymą stipriai paveikusi Šėtono pasaulio dvasia. Todėl užuot pagarbą reiškę su saiku, daug kas ima kitus pernelyg liaupsinti, kone dievinti. Perdėto dėmesio susilaukia religiniai ir politiniai lyderiai, sporto, pramogų pasaulio žvaigždės ir kitos garsenybės, neretai jie aukštinami tarsi kokie antžmogiai. Ir jauni, ir seni nori būti tokie kaip jie, gal net pamėgdžioja jų manieras ir aprangos stilių.

⁷ Tikrieji krikščionys stengiasi saugotis tokio nesveiko požiūrio. Juk vienintelis žmogus, palikęs mums tobulą pavyzdį, yra Kristus (1 Pt 2:21). Dievas nebūtų patenkintas, jei imtume žmones pervirš aukštinti. Atminkime esminę tiesą: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo šlovės“ (Rom 3:23). Taigi joks žmogus nenusipelno būti dievinamas.

8, 9. a) Koks Jehovos liudytojų požiūris į valstybės tarnautojus? b) Ar visada privalu paklusti valdžios atstovams? Prašom paaiškinti.

⁸ Deramą pagarbą turime rodyti asmenims, kuriems suteikta valdžia ar tam tikri įgaliojimai. Štai valstybės tarnautojų pareiga yra rūpintis piliečių gerove ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų. Jų darbas visuomenei naudingas. Ne veltui apaštalas Paulius žmonių valdžias vadino „viršesnėmis valdžiomis“ ir ragino krikščionis joms paklusti. Apaštalas sakė: „Atiduokite visiems, kas priklauso: kam mokestis – mokestį, [...] kam pagarba – pagarbą“ (Rom 13:1, 7).

⁹ Jehovos liudytojai stengiasi atiduoti valdžios pareigūnams visą prideramą pagarbą. Aišku, skirtinguose kraštuose ta pagarba gali būti reiškiama skirtingai. Kad ir kaip būtų mūsų šalyje, valdžios atstovams mielai paklūstame ir su jais bendradarbiaujame. Vis dėlto atsimename, kad mūsų pagarba ir paklusnumas valdžiai turi ribas: mums nevalia laužyti Dievo įsakymų ar atsižadėti krikščioniško neutralumo. (Perskaityk 1 Petro 2:13–17.)

10. Kaip Dievo tarnai senovėje žiūrėjo į valdžią ir ko tai pamoko mus?

¹⁰ Senovėje gyvenę Dievo tarnai paliko gerą pavyzdį, kokius santykius palaikyti su valdžia ir pareigūnais. Kai Romos imperijoje išėjo įsakymas surašyti visus gyventojus, Juozapas su Marija jam pakluso. Nors Marijai artėjo laikas gimdyti, jie iškeliavo į Betliejų, kur Juozapas turėjo būti įtrauktas į sąrašą (Lk 2:1–5). Kitas pavyzdys – apaštalas Paulius. Sykį jam buvo pareikšti kaltinimai ir savo bylą jis turėjo ginti karaliaus Erodo Agripos ir Judėjos provincijos valdytojo Festo akivaizdoje. Tiems aukštiems pareigūnams Paulius parodė deramą pagarbą (Apd 25:1–12; 26:1–3).

11, 12. a) Kodėl religiniams lyderiams nereiškiame ypatingos pagarbos? b) Ką gera pasiekė mūsų brolis iš Austrijos, parodydamas pagarbą vienam politikui?

¹¹ O kaip derėtų žiūrėti į religinius lyderius? Ar turėtume jiems reikšti ypatingą pagarbą? Suprantama, juos gerbiame kaip ir kiekvieną žmogų. Tačiau išskirtinio mūsų dėmesio ir pagarbos, nors ir tikėtųsi, jie nenusipelno. Klaidingos religijos nemoko tiesos apie Dievą, iškraipo jo Žodį. Gerai pamename, kad Jėzus drąsiai pasmerkė savo laikų religinius vadovus ir pavadino juos veidmainiais bei aklais vedliais (Mt 23:23, 24). Su valdžios pareigūnais yra kitaip – nieko bloga jiems rodyti didesnę pagarbą. Kartais tai gali duoti labai gerų rezultatų.

¹² Leopoldas Engleitneris, uolus liudytojas iš Austrijos, buvo nacių suimtas ir traukiniu išsiųstas į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą. Jam teko važiuoti drauge su daktaru Heinrichu Gleisneriu, žinomu Austrijos politiku. Pastarasis irgi buvo patekęs nacių nemalonėn ir nuteistas kalėti. Pakeliui į koncentracijos stovyklą brolis Engleitneris pagarbiai išdėstė Gleisneriui savo įsitikinimus, šis įdėmiai klausėsi. Antrajam pasauliniam karui pasibaigus Gleisneris, naudodamasis savo įtaka, ne kartą pagelbėjo Jehovos liudytojams Austrijoje. Tu, galimas dalykas, esi girdėjęs ir daugiau atvejų, kai krikščionys, klausydami Biblijos nurodymo gerbti valdžią, pasiekė daug gero.

13. Kas ypač nusipelno mūsų pagarbos ir kodėl?

¹³ Pagarbos verti ir visi mūsų bendratikiai, o ypač vyresnieji. (Perskaityk 1 Timotiejui 5:17.) Šiuos brolius labai branginame, nesvarbu, kokios jie būtų tautybės, išsilavinimo, visuomeninės ar materialinės padėties. Pagalvok apie bendruomenių vyresniuosius, rajono prižiūrėtojus, filialų komitetų ir Vadovaujančiosios tarybos narius. Biblijoje sakoma, kad šie ganytojai yra tarsi dovanos bendruomenei (Ef 4:8). Per juos Jehova rūpinasi savo garbintojų poreikiais. Mes, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, atsakingas pareigas einančius vyrus labai vertiname. Nenorime pernelyg sureikšminti gerai žinomų mūsų organizacijos brolių ar su jais elgtis taip, lyg jie būtų iš dangaus nusileidę angelai. Už savo sunkų triūsą ir nuolankumą jie, aišku, nusipelno didelės pagarbos, tačiau tą pagarbą turime parodyti deramai. (Perskaityk 2 Korintiečiams 1:24 ir Apreiškimo 19:10.)

14, 15. Kuo Jehovos liudytojų bendruomenių ganytojai skiriasi nuo daugelio kitų religijų vadovų?

¹⁴ Nuolankumas yra išskirtinis bendruomenės ganytojų bruožas. Jie netrokšta, kad su jais būtų elgiamasi kaip su kokiomis garsenybėmis. O daugybei šiandieninių dvasininkų nuolankumo trūksta. Šios dorybės religiniams vadovams stigo ir pirmajame amžiuje. Jėzus apie juos kalbėjo: „Jie mėgsta garbingiausią vietą per vakarienes, pirmuosius suolus sinagogose, sveikinimus turgavietėse“ (Mt 23:6, 7).

¹⁵ Nuoširdūs krikščionių bendruomenės ganytojai nuolankiai paklūsta Jėzaus žodžiams: „Jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas yra jūsų Tėvas – dangiškasis. Nė vadais nesivadinkite, nes jūsų Vadas yra vienas – Kristus. Didžiausias iš jūsų turi būti jums tarnas. Kas aukštinasi, bus pažemintas, o kas nusižemina, bus išaukštintas“ (Mt 23:8–12). Po visą pasaulį išsibarsčiusių Jehovos liudytojų bendruomenių vyresnieji, laikydamiesi šio nurodymo, užsitarnauja savo bendratikių meilę ir pagarbą.

16. Kodėl turėtume stengtis pagarbą rodyti taip, kaip moko Biblija?

¹⁶ Kad išmoktume teisingai nuspręsti, kiek pagarbos kitiems turėtume skirti ir kaip ją parodyti, galbūt prireiks laiko. To mokytis reikėjo ir pirmojo amžiaus krikščionims (Apd 10:22–26; 3 Jn 9, 10). Tačiau jeigu stengsimės pagarbą rodyti taip, kaip moko Biblija, pasieksime daug gera.

17. Ką gera galime laimėti gerbdami tuos, kam suteikti įgaliojimai?

¹⁷ Jeigu valdžios atstovams ir įvairių institucijų darbuotojams rodysime pagarbą, bus labiau tikėtina, kad jie gins mūsų teisę liudyti gerąją naujieną. Galimas dalykas, į Jehovos liudytojų veiklą jie net ims žiūrėti teigiamai. Prieš kelerius metus Birgit, pionierė, gyvenanti Vokietijoje, susitiko su savo dukrelės mokytojomis per išleistuves. Pedagogės pasakė, kad liudytojų vaikus moko jau ne vienus metus ir joms toks darbas – vienas malonumas. Jos pridūrė, kad būtų labai gaila, jei liudytojų vaikų jų mokykloje neliktų. Birgit mokytojoms paaiškino: „Savo vaikus mokome laikytis Dievo nustatytų elgesio normų, taigi ir gerbti mokytojus.“ Viena pedagogė pasakė: „Jeigu visi vaikai būtų tokie kaip jūsų, mokykla būtų tikras rojus.“ Po kelių savaičių viena iš tų mokytojų atvyko į mūsų kongresą Leipcige.

18, 19. Ką svarbu atminti, kad vyresniesiems rodytume deramą pagarbą?

¹⁸ Tobuli ir išminties kupini Biblijos principai padės mums išlaikyti sveiką požiūrį į vyresniuosius ir deramai juos gerbti. (Perskaityk Hebrajams 13:7, 17.) Bendruomenėje vyresnieji atlieka nemenką darbą, todėl turime negailėti jiems pagyrimo. Be to, jei stengsimės su jais bendradarbiauti ir palaikyti jų sprendimus, ganytojų pareigas jie atliks su džiaugsmu. Nors Biblija mus ragina sekti vyresniųjų tikėjimu, tai tikrai nereiškia, jog turime mėgdžioti gerai žinomų brolių kalbėjimo būdą, manieras ar aprangos stilių. Tada atrodytų, kad esame tų žmonių sekėjai. Bet juk vyresnieji yra netobuli kaip ir mes. Niekad nepamirškime, kad turime sekti ne kokiu nors žmogumi, o Kristumi.

¹⁹ Jeigu neprarasime pusiausvyros ir nepulsime vyresniųjų perdėtai aukštinti, padėsime jiems išlaikyti teisingą požiūrį į save. Jiems bus lengviau likti nuolankiems ir neimti manyti, kad yra pranašesni ar teisesni už kitus.

20. Kuo mums patiems naudinga rodyti kitiems prideramą pagarbą?

²⁰ Pagarbiai elgdamiesi su kitais išsisaugosime polinkio galvoti vien apie save. Jeigu mus kas pagirs ar parodys mums ypatingą dėmesį, nepradėsime pūstis. Ugdysimės požiūrį, kurį puoselėja kiekvienas Jehovos organizacijos narys, – kad joks žmogus, ar jis būtų mūsų bendratikis ar ne, nenusipelno būti aukštinamas. Laikydamiesi tokios nuostatos, visi išliksime vieningi. Be to, apsisaugosime nuo suklupimo, jei kuris nors mūsų gerbiamas bendratikis pasielgtų netinkamai ar mus nuviltų.

21. Kokia yra pati svarbiausia priežastis rodyti kitiems deramą pagarbą?

²¹ Užvis svarbiausia, rodydami kitiems pagarbą laikomės Jehovos duotų gairių ir jį džiuginame. Dievas, matydamas, kad liekame nepriekaištingi, gali duoti atkirtį bet kam, kas tik mėgintų iš jo šaipytis (Pat 27:11). Pasaulyje gausu žmonių, kurių pagarbumo jausmas yra iškreiptas. Kokie dėkingi esame Jehovai, kad moko mus visiems rodyti prideramą pagarbą!