Biblijos knyga Nr. 29: Joelio

Rašytojas: Joelis

Parašymo vieta: Judas

Baigta rašyti: apie 820 m. p. m. e. (?)

VIENAS po kito didžiausi spiečiai vabzdžių ryja, kas tik jų kelyje pasitaiko. Ugnis priešaky ir liepsna iš paskos naikina, jeigu dar kas likę. Visur siaučia badas. Saulė pavirsta tamsybe, o mėnulis — krauju, nes didi ir baisinga Jehovos diena jau visai čia pat. Dievas įsako paleisti į darbą pjautuvą ir surinkti tautas pražūčiai. Vis dėlto kai kurie žmonės bus išgelbėti (Jl 3:5 [2:32, Brb]). Pasigilinti, apie kokius dramatiškus įvykius pranašo Joelio knygoje rašoma, ne tik įdomu, bet ir labai naudinga.

² Pačioje knygos pradžioje pasakyta, jog tai yra „Viešpaties žodis Petuelio sūnui Joeliui“. Apie Joelį iš Biblijos tiek ir tesužinome. Svarbiausia yra ne rašytojas, o pranašiška žinia. Manoma, kad vardas Joelis (hebrajiškai Joʼel) reiškia „Jehova yra Dievas“. Joeliui buvo gerai pažįstama Jeruzalė, jos šventykla ir toje šventykloje atliekamos apeigos, tad, galimas dalykas, savo knygą jis parašė Jeruzalėje arba Jude (Jl 1:1, 9, 13, 14; 2:1, 15, 16; 3:5 [2:32, Brb]).

³ Kada Joelio knyga parašyta? Tiksliai nustatyti neįmanoma. Mokslininkai datuoja įvairiai: vieni priskiria laikotarpiui dar iki 800-ųjų m. p. m. e., kiti nurodo vėlesnę datą, net 400-uosius m. p. m. e. Knygoje pasakyta, kad Jehova tautas teis Juozapato slėnyje. Sprendžiant iš šitų žodžių, pranašystę Joelis parašė tada, kai Jehova jau buvo dovanojęs Judo karaliui Juozapatui didžią pergalę, vadinasi, ne anksčiau kaip 936 m. p. m. e., nes būtent tais metais Juozapatas tapo karaliumi (Jl 4:2, 12 [3:2, 12, Brb]; 2 Met 20:22-26). Galimas dalykas, Joelio knygą citavo pranašas Amosas. Tai reikštų, kad Joelio pranašystė parašyta anksčiau nei Amoso, o šis pranašo tarnybą pradėjo tarp 829-ųjų ir 804-ųjų m. p. m. e. (Jl 4:16 [3:16, Brb]; Am 1:2). Ankstesnę datą palaiko dar ir tas faktas, kad hebrajiškajame kanone Joelis įdėtas tarp Ozėjo ir Amoso. Taigi Joelio pranašystes apytikriai galima datuoti 820 m. p. m. e.

⁴ Iš Joelio knygos kai kurios mintys persakomos ir kai kas tiesiogiai cituojama Biblijos graikiškuosiuose krikščionių raštuose. Tai liudija, kad ši knyga tikrai patikima. Sekminių dieną apaštalas Petras kalbėjo apie „pranašą Joelį“ ir pritaikė vieną jo pranašysčių. Tą pačią pranašystę citavo apaštalas Paulius ir aiškino, kad ji pildosi tiek žydams, tiek kitataučiams (Jl 3:1-5 [2:28-32, Brb]; Apd 2:16-21; Rom 10:13). Ką Joelis pranašavo kaimyninėms tautoms, irgi viskas išsipildė. Galingąjį Tyro miestą apgulė Nebukadnecaro kariuomenė, o miesto dalį, įsikūrusią saloje, vėliau sugriovė Aleksandras Didysis. Filistija pranyko, Edomas tapo dykyne (Jl 4:4, 19 [3:4, 19, Brb]). Žydai Joelio knygos kanoniškumu niekada neabejojo. Pagal eilę ji yra antra tarp „mažųjų pranašų“.

⁵ Joelis rašo gyvai, raiškiai. Norėdamas vieną ar kitą mintį pabrėžti, pakartoja. Be to, įterpia vaizdžių palyginimų. Skėrius vadina tauta ir kariais. Jų dantys esą kaip liūtų, išvaizda kaip žirgų, o garsas kaip mūšiui išsirikiavusių kovos vežimų. „Skėrių antplūdžio aprašymas Joelio knygoje tikslus iki smulkmenų, tiesiog nėra jam lygių“, — teigia vienas kovos su skėriais ekspertas, cituojamas leidinyje The Interpreter’s Bible.a

KUO VERTINGA

¹² Kai kurie Biblijos aiškintojai Joelį vadina tamsos pranašu. Tačiau Dievo tautai jis skelbia ateisiantį išgelbėjimą, vadinasi, yra geros žinios nešėjas. Apaštalas Paulius tai pabrėžia Laiške romiečiams 10:13 (NW): „Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Jl 3:5 [2:32, Brb]). Joelio pranašystė įspūdingai išsipildė 33 m. e. m. per Sekmines. Apaštalas Petras tuomet Dievo įkvėptas paaiškino, kad savosios dvasios Dievas išliejęs Kristaus mokiniams ir per tai išsipildžiusi Joelio pranašystė (Apd 2:1-21; Jl 3:1, 2, 5 [2:28, 29, 32, Brb]). Petras atkreipė dėmesį, kokią svarbią pranašišką reikšmę turi Joelio žodžiai „kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Apd 2:21, 39, 40; NW).

¹³ Skėrių antplūdis, kurį aprašė Joelis, ir nelaimė, pranašaujama Apreiškimo knygos 9 skyriuje, turi labai daug panašumų. Lygiai taip aptemsta saulė. Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms, jų sparnų garsas kaip vežimų bildesys ir dantys lyg liūtų (Jl 2:4, 5, 10; 1:6; Apr 9:2, 7-9). Pranašystė iš Joelio 3:4 [2:31, Brb], kur sakoma, jog saulė pavirs tamsa, analogiška įvykiui, apie kurį pasakojama Izaijo 13:9, 10 ir Apreiškimo 6:12-17, taip pat Mato 24:29, 30, — o čia Jėzus duoda suprasti, kada pranašystė išsipildys: tai bus tuomet, kai jis, Žmogaus Sūnus, ateis su galybe ir didžia šlove. Joelio 2:11 žodžiai „Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena didi, nepaprastai baisi“, matyt, atkartojami Malachijo 3:23 [4:5, Brb]. „Tamsos ir niūrumo diena“, be to, panašiai aprašoma Joelio 2:2 ir Sofonijo 1:14, 15.

¹⁴ Apreiškimo knygoje pranašaujama, kad ateis „didi [Dievo] rūstybės diena“ (Apr 6:17). Joelis irgi kalba, jog tautas užklups „Jehovos diena“, ir kas šaukiasi Dievo apsaugos, tas „bus išgelbėtas“. „Viešpats — savo tautos prieglauda.“ Žemėje bus atkurtas rojus ir, pasak pranašystės, „tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu, kalvos sruvens pienu, o visomis Judo upių vagomis tekės vanduo. Šaltinis ištrykš iš Viešpaties Namų“. Perduodamas šituos viltingus atkūrimo pažadus, Joelis išaukština Jehovos visavaldystę, primena tyraširdžiams žmonėms apie didį jo gailestingumą ir kviečia: „Grįžkite pas Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo.“ Šis kvietimas, žinia, yra nuo paties Dievo, ir kas į jį atsiliepia, galės mėgautis Dievo gerumu per amžius (Jl 2:1, 32, NW [3:5, BD]; 4:16, 18 [3:16, 18, Brb]; 2:13).

[Išnaša]