Didžioji minia atlieka šventą tarnybą
„Jie... tarnauja jam dieną naktį jo šventovėje“ (APREIŠKIMAS 7:15).
1. Koks dvasinis supratimas buvo pasiektas 1935 metais?
VAŠINGTONE (JAV, Kolumbijos apygarda) 1935 metų gegužės 31-ąją Jehovos Liudytojų kongreso delegatų tarpe vyravo didelis džiaugsmas. Čia pirmą kartą buvo aiškiai nurodyta, kas yra didžiulė daugybė (arba milžiniška minia) iš Apreiškimo 7:9, atitinkamai pagal likusias Biblijos dalis ir įvykius, kurie jau pradėjo rutuliotis.
2. Kas rodė, jog vis didesnis skaičius žmonių suprato, kad Dievas nepašaukė jų dangiškajam gyvenimui?
2 Maždaug šešias savaites prieš tai, Jehovos Liudytojų susirinkimams švenčiant Viešpaties vakarienę, 10681 dalyvis (maždaug 1 iš 6 susirinkusiųjų) neragavo simbolinių vyno ir duonos, o 3688 iš tų žmonių buvo aktyvūs Dievo Karalystės skelbėjai. Kodėl jie susilaikė nuo simbolių? Remdamiesi tuo, ko išmoko iš Biblijos, jie suprato, kad Dievas nepašaukė jų dangiškajam gyvenimui, o tam, kad jie kitaip galėtų naudotis Jehovos meilingomis priemonėmis. Tad kas atsitiko per kongresą oratoriui pakvietus: „Prašom atsistoti visus tuos, kurie turite viltį amžinai gyventi žemėje“? Tūkstančiai pakilo iš vietų skambant ilgiems auditorijos plojimams.
3. Kodėl supratimas, kas yra didelė daugybė, tapo nauju paskatinimu lauko tarnybai ir ką dėl to Liudytojai jautė?
3 Tai, ką delegatai sužinojo per šį kongresą, jiems buvo naujas paskatinimas tarnauti. Jie pradėjo suprasti tai, kad dabar, prieš senosios sistemos pabaigą, ne tik keliems tūkstančiams, bet didelei daugybei žmonių bus suteikta Jehovos numatyta galimybė išsaugoti gyvybę ir turėti viltį amžinai gyventi žemės rojuje. Kokia linksma žinia buvo čia perduota tiesos mylėtojams! Jehovos Liudytojai suprato, kad turi būti atliktas didelis darbas — džiugus darbas. Po daugelio metų Džonas Butas (jis tapo Vadovaujančiosios korporacijos nariu) prisiminė: „Ta asamblėja suteikė mums ypač daug džiaugsmo.“
4. a) Kokiu mastu vyko milžiniškos minios surinkimas nuo 1935 metų? b) Kaip tie, kurie yra iš milžiniškos minios, parodo turį gyvą tikėjimą?
4 Paskesniais metais Jehovos Liudytojų skaičius įspūdingai augo. Nors jie buvo dažnai įnirtingai persekiojami — ypač intensyviai per Antrąjį pasaulinį karą — jų skaičius per dešimtmetį padidėdavo beveik trigubai. Ir jei 1935 metais viešai liudijo 56153 skelbėjai, tai iki 1994 metų jų skaičius išaugo iki daugiau kaip 4900000 Karalystės skelbėjų, gyvenančių per 230 šalių. Didžioji dauguma jų nekantriai laukdami tikisi būti priskirti prie tų, kuriems Jehova maloningai suteiks tobulą gyvenimą rojiškoje žemėje. Palyginus su mažąja kaimene, jie tikrai tapo milžiniška minia. Jie nėra žmonės, kurie sako turį tikėjimą, bet jo neparodo (Jokūbo 1:22; 2:14-17). Jie visi kartu su kitais platina gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Ar tu esi vienas iš tos laimingos minios? Būti aktyviu Liudytoju yra svarbus atpažinimo ženklas, tačiau reikia kai ko daugiau.
‛Stovintys priešais sostą’
5. Kas nurodoma tuo, kad milžiniška minia ‛stovi priešais sostą’?
5 Apaštalas Jonas jam parodytame regėjime matė juos ‛stovinčius priešais sostą ir Avinėlį’ (Apreiškimas 7:9). Kaip matyti iš šio konteksto, tai, kad jie stovi priešais Dievo sostą, nurodo, jog jie visiškai pripažįsta Jehovą kaip suvereną. Tai reiškia daug ką. Pavyzdžiui: 1) jie pripažįsta Jehovos teisę nustatyti savo tarnams, kas yra bloga ir kas yra gera (Pradžios 2:16, 17; Izaijo 5:20, 21); 2) jie klauso Jehovos, kai jis kalba jiems per savo Žodį (Pakartoto Įstatymo 6:1-3; 2 Petro 1:19-21); 3) jie supranta, kaip svarbu paklusti tiems, kuriems Jehova patikėjo priežiūrą (1 Korintiečiams 11:3; Efeziečiams 5:22, 23; 6:1-3; Žydams 13:17); 4) nors jie yra netobuli, tačiau uoliai stengiasi paklusti teokratiškam vadovavimui — ne nenoromis, bet mielai, iš širdies (Patarlių 3:1; Jokūbo 3:17, 18). Jie priešais sostą atlieka šventą tarnybą Jehovai ir jį labai gerbia ir stipriai myli. O kad ši milžiniška minia ‛stovi’ priešais sostą, nurodo To, kuris sėdi soste, palankumą. (Palygink Apreiškimo 6:16, 17.) Kuo pagrįstas šis palankumas?
„Apsivilkę baltais apsiaustais“
6. a) Ką reiškia, kad visi milžiniškoje minioje yra „apsivilkę baltais apsiaustais“? b) Kaip jie nusipelnė teisią reputaciją Jehovos akyse? c) Kokiu mastu milžiniškos minios narių gyvenimą veikia tikėjimas Kristaus pralietu krauju?
6 Apaštalas Jonas aprašydamas, ką matė, sako, kad šios milžiniškos minios nariai yra „apsivilkę baltais apsiaustais“. Tie balti apsiaustai simbolizuoja jų tyrumą ir teisumą Jehovos akyse. Kaip jie nusipelnė tokią reputaciją? Mes jau esame minėję, kad Jono regėjime jie stovėjo ‛priešais Avinėlį’. Jie pripažįsta Jėzų Kristų kaip „Dievo Avinėlį, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jono 1:29). Jonas girdėjo, kaip vienas iš vyresniųjų, regėjime buvęs prie Dievo sosto, paaiškino: „Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio krauju. Todėl jie stovi prieš Dievo sostą“ (Apreiškimas 7:14, 15). Vaizdžiai kalbant, jie išbaltino savo apsiaustus parodydami tikėjimą Kristaus išperkamuoju krauju. Jie ne tik protu pritaria Biblijos mokymui apie išpirką. Dėkingumas už ją veikia jų vidinę asmenybę, todėl jie „širdimi“ parodo tikėjimą (Romiečiams 10:9, 10). Tai turi didelį poveikį jų gyvenimo būdui. Tikėdami jie atiduoda save Jehovai Kristaus aukos pagrindu, tą atsidavimą simboliškai parodo pasinardinimu į vandenį, iš tikrųjų gyvena pagal tokio pasiaukojimo principą ir todėl džiaugiasi palankiais santykiais su Dievu. Kokia puiki privilegija — būti rūpestingai apsaugotam! (2 Korintiečiams 5:14, 15).
7, 8. Kaip Jehovos organizacija padeda milžiniškai miniai išlaikyti savo apsiaustus nesuteptus?
7 Meilingai susirūpinusi jų amžinąja gerove, Jehovos organizacija ne kartą atkreipė dėmesį į pažiūras ir elgesį, dėl kurių asmuo savo atpažinimo apsiaustą gali apjuodinti, arba suteršti; tuomet, nepaisant išorinio išpažinimo, tas žmogus iš tikrųjų nebeatitiks pranašiško aprašymo iš Apreiškimo 7:9, 10 (1 Petro 1:15, 16). Dar labiau pabrėždamas tai, kas buvo išspausdinta anksčiau, Sargybos bokštas 1941 metais ir vėliau ne kartą parodė, jog būtų visiškai netinkama, jei kas nors skelbtų kitiems, o po to laisvomis nuo tarnavimo valandomis, pavyzdžiui, paleistuvautų arba svetimautų (1 Tesalonikiečiams 4:3; Žydams 13:4). Buvo pabrėžta 1947 metais, kad santuokinės krikščioniškos Jehovos normos taikomos visose šalyse; nepriklausomai nuo to, kas bebūtų pateisinama pagal vietinius papročius, — asmenys, kurie ir toliau gyvena poligamijoje, negali būti Jehovos Liudytojai (Mato 19:4-6; Titui 1:5, 6).
8 Buvo nurodyta 1973 metais, kad viso pasaulio Jehovos Liudytojai privalo visiškai susilaikyti nuo to, kas neabejotinai suteršia, pavyzdžiui, tabako vartojimo, kur jie bebūtų — ne tik Karalystės salėje ar lauko tarnyboje, bet taip pat pasaulietiškame darbe arba kokioje nors nuošalioje vietoje, toli nuo žmonių akių (2 Korintiečiams 7:1). Jehovos Liudytojų 1987 metų srities kongresuose krikščionių jaunimui buvo rimtai patarta: kad išliktų tyri Dievo akyse, jie turi saugotis dvilypio gyvenimo (Psalmių 25:1, 4). Sargybos bokštas vis perspėja dėl įvairių pasaulio dvasios apraiškų, nes „tyras ir nesuteptas maldingumas [„garbinimas“, NW] Dievo, mūsų Tėvo, akyse“ yra sergėti save „nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:27).
9. Kas iš tikrųjų stovės priešais Dievo sostą po didžio sielvarto turėdami jo palankumą?
9 Tai žmonės, kurių tikėjimas skatina juos gyventi taip, kad pasiliktų dvasiškai ir morališkai tyri — jie liks ‛stovėti prieš sostą’ kaip palankumą įgiję Dievo tarnai po būsimo didžio sielvarto. Tai žmonės, kurie ne tik pabando krikščioniškai gyventi, bet ir toliau ištikimai ir atkakliai laikosi tokio gyvenimo būdo (Efeziečiams 4:24).
„Su palmių šakomis rankose“
10. Ką reiškia palmių šakos, kurias Jonas matė milžiniškos minios narių rankose?
10 Tarp charakteringų milžiniškos minios bruožų, kuriuos pastebėjo apaštalas Jonas, yra tai, kad jie buvo „su palmių šakomis rankose“. Ką tai reiškia? Be abejo, tos palmių šakos priminė Jonui žydų Palapinių šventę — džiugiausią hebrajų kalendoriuje pažymėtą šventę, švenčiamą po vasaros derliaus nuėmimo. Pagal Įstatymą, palmių lapai kartu su kitų medžių šakomis buvo naudojami gaminti palapines, kuriose gyvendavo per tą šventę (Kunigų 23:39, 40; Nehemijo 8:14-18). Taip pat garbintojai jomis mojuodavo šventykloje, kai buvo giedamos Aleliuja psalmės (Psalmių 112-117). Milžiniška minia, mojuojanti palmių šakomis, taip pat priminė Jonui tą atvejį, kai įjojant Jėzui į Jeruzalę garbintojų minia džiaugsmingai mojavo palmių šakomis ir šaukė: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu — Izraelio Karaliui!“ (Jono 12:12, 13). Tad mojavimas palmių šakomis nurodo, kad milžiniška minia džiaugsmingai sveikina Jehovos Karalystę ir jo pateptąjį Karalių.
11. Kodėl Jehovos tarnai tikrai turi džiaugsmo tarnaudami Jehovai?
11 Tai tokia džiaugsmo dvasia, kurią milžiniška minia rodo jau dabar tarnaudama Jehovai. Šitai nereiškia, jog jie nesusiduria su sunkumais ar nepatiria širdgėlos arba skausmo. Bet šiuos dalykus kompensuoja pasitenkinimas, kylantis dėl to, kad tarnaujama Jehovai ir daroma tai, kas jam patinka. Taip misionierė, tarnavusi su savo vyru Gvatemaloje 45 metus, pasakojo apie primityvias juos supusias sąlygas, sunkų darbą bei pavojingas keliones, kurios buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kai su Karalystės žinia jie stengdavosi pasiekti indėnų kaimus. Ji užbaigė: „Tai buvo toks mūsų gyvenimo metas, kai jautėmės patys laimingiausi.“ Nors ją veikė senatvė ir liga, tačiau tarp paskutinių užrašų jos dienoraštyje buvo tokie žodžiai: „Tai buvo geras gyvenimas — su šitokiu apdovanojimu.“ Plačiai žemėje Jehovos Liudytojai mano tą patį apie savo tarnybą.
„Šventa tarnyba dieną naktį“
12. Ką Jehova mato čia, žemėje, nesvarbu diena ar naktis būtų?
12 Šie džiaugsmingi garbintojai atlieka Jehovai „šventą tarnybą dieną naktį jo šventovėje“ (Apreiškimas 7:15, NW). Visame žemės rutulyje milijonai dalyvauja šitoje šventoje tarnyboje. Kai vienose šalyse yra naktis ir žmonės ten miega, kitur saulė pakyla ir Jehovos Liudytojai užsiima skelbimu. Rutuliui sukantis, nuolat — dieną naktį — jie gieda Jehovai gyrių (Psalmių 85:9). Bet Apreiškimo 7:15 paminėta dienos ir nakties tarnyba yra dar labiau asmeninė.
13. Kaip Raštas nurodo, ką reiškia tarnauti „dieną naktį“?
13 Asmenys, kurie sudaro milžinišką minią, atlieka šventą tarnybą dieną ir naktį. Ar tai reiškia, kad į visa, ką jie daro, žvelgiama kaip į šventą tarnybą? Tiesa, ką bedarytų, jie mokosi tai atlikti taip, jog būtų garbė Jehovai (1 Korintiečiams 10:31; Kolosiečiams 3:23). Tačiau kieno nors „šventa tarnyba“ reiškia tik tai, kas tiesiogiai susiję su Dievo garbinimu. Dalyvauti veikloje „dieną naktį“ reiškia tai daryti reguliariai arba nuosekliai ir su uoliomis pastangomis. (Palygink Jozuės 1:8; Luko 2:37; Apaštalų darbai 20:31; 2 Tesalonikiečiams 3:8.)
14. Kaip mūsų asmeninė lauko tarnyba galėtų atitikti aprašytą tarnavimą „dieną naktį“?
14 Tarnaudami Jehovos didžios dvasinės šventyklos žemiškame kieme, tie, kurie sudaro milžinišką minią, stengiasi reguliariai ir nuosekliai dalyvauti lauko tarnyboje. Daugelio tikslas — skirti tam tikrą laiką lauko tarnybai kiekvieną savaitę. Kiti stengiasi būti reguliariaisiais arba pagalbiniais pionieriais. Dažnai jie užsiėmę liudijimu gatvėse ir parduotuvėse anksti rytmetį. Kai kurie Liudytojai, kad prisitaikytų prie susidomėjusiųjų, veda Biblijos studijas vėlai vakare. Jie liudija pirkdami parduotuvėse, keliaudami, per pietų pertraukas bei telefonu.
15. Kas, be lauko tarnybos, įskaitoma į mūsų šventą tarnybą?
15 Dalyvavimas susirinkimo sueigose taip pat yra šventos tarnybos dalis, kaip ir darbas, susijęs su krikščionių susibūrimų patalpų statyba bei jų priežiūra. Tai ir pastangos toliau drąsinti ir padėti dvasiškai bei materialiai kam nors iš krikščionių brolių ir seserų, kad jie būtų veiklūs Jehovos tarnyboje. Tai apima ir darbą Ryšių su ligoninėmis komitete. Įvairi tarnyba Betelyje, kaip ir savanoriška tarnyba mūsų kongresuose — visa tai yra šventa tarnyba. Tikrai, jei mums svarbiausia — santykiai tarp mūsų ir Jehovos, gyvenimas yra užimtas šventa tarnyba. Kaip sako Raštas, Jehovos tauta atlieka „šventą tarnybą dieną naktį“ ir patiria didelį džiaugsmą tai darydama (Apaštalų darbai 20:35; 1 Timotiejui 1:11).
„Iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“
16. Kaip pasitvirtina tiesa, jog milžiniška minia ateina „iš visų giminių“?
16 Žmonės į milžinišką minią ateina iš visų giminių. Dievas nėra šališkas, ir Jėzaus Kristaus pateiktos išpirkos priemonės pakanka jiems visiems. Kai pagal Raštą pirmą kartą 1935 metais buvo nustatyta, kas yra milžiniška minia, Jehovos Liudytojai aktyviai veikė 115 šalių. Iki šio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios šalių, kuriose vyko avims prilygintų žmonių paieškos, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (Morkaus 13:10).
17. Kas daroma, kad būtų galima padėti žmonėms iš visų „genčių, tautų ir kalbų“ įsilieti į milžinišką minią?
17 Ieškodami žmonių, kurie galėtų tapti milžiniškos minios nariais, Jehovos Liudytojai kreipia dėmesį ne tik į nacionalines grupes, bet taip pat į gentis ir tautas bei kalbines grupes tose nacijose. Kad pasiektų šiuos žmones, Liudytojai spausdina biblinę literatūrą daugiau kaip 300 kalbų. Tai apima kvalifikuotų vertėjų grupių ruošimą bei rėmimą aprūpinant kompiuteriais, tinkančiais versti į visas šias kalbas, ir patį spausdinimo darbą. Vien tik per pastaruosius penkerius metus spausdinamos literatūros sąrašas buvo papildytas 36 kalbomis, kuriomis kalba maždaug 98000000 žmonių. Be to, Liudytojai stengiasi asmeniškai aplankyti šiuos žmones, kad padėtų jiems suprasti Dievo Žodį (Mato 28:19, 20).
„Iš didžio sielvarto“
18. a) Kas bus apsaugoti, kai prasidės didis sielvartas? b) Kas po to bus linksmai skelbiama?
18 Kai angelai paleis naikinančius vėjus, nurodytus Apreiškimo 7:1, meilingą Jehovos apsaugą patirs ne tik „mūsų Dievo vergai“, bet ir milžiniška minia, prisidėjusi prie jų teisingam garbinimui. Kaip buvo pasakyta apaštalui Jonui, milžiniškos minios žmonės ateis „iš didžio sielvarto“ jį pergyvenę. Kokį padėkos ir gyriaus šauksmą jie skleis tada, kai skelbs: „Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“ Ir visų ištikimų Dievo tarnų danguje balsai įsilies skelbdami: „Amen! Palaima ir šlovė, ir išmintis, ir dėka, ir garbė, ir galybė, ir stiprybė mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!“ (Apreiškimas 7:10-14).
19. Kokioje džiugioje veikloje visi išlikusieji gyvi trokš dalyvauti?
19 Koks tai bus laimingas laikas! Visi, kurie gyvens, bus vienintelio tikrojo Dievo tarnai! Visiems jiems bus didžiausias džiaugsmas tarnauti Jehovai. Bus daug darbo, kurį reikės atlikti, — džiugaus darbo! Žemė turės būti paversta į Rojų. Tūkstančiai milijonų mirusiųjų turės būti prikelti ir po to mokomi Jehovos kelių. Kokia bus džiaugsminga privilegija dalyvauti toje veikloje!
Koks tavo komentaras?
◻ Kokią įtaką turėjo 1935 metų įvykiai Jehovos Liudytojų lauko tarnybai?
◻ Ką nurodo tai, kad milžiniška minia pavaizduota ‛stovinti priešais sostą’?
◻ Kaip dėkingumas už Avinėlio kraują turėtų paveikti mūsų gyvenimą?
◻ Ką reiškia tai, kad jie mojuoja palmių šakomis?
◻ Kaip milžiniška minia atlieka šventą tarnybą dieną naktį?
[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]
Jų šventam tarnavimui būdingas reguliarumas, stropumas ir uolios pastangos