Ar šventus dalykus vertini taip, kaip Jehova?
„Žiūrėkite, kad [...] neatsirastų ištvirkėlių ir šventenybių niekintojų“ (HEBRAJAMS 12:15, 16).
1. Koks vyraujantis požiūris Jehovos tarnams yra svetimas?
PASAULIS vis menkiau vertina šventus dalykus. Prancūzų sociologas Edgaras Morenas tvirtina: „Visa, kuo remiasi moralė, — Dievas, gamta, tėvynė, istorija, sveika logika — tapo ginčytina. [...] Žmonės patys nusistato, kas jiems vertinga, ir renkasi, kas patinka.“ Taip pasireiškia „pasaulio dvasia“, „veikianti neklusnumo vaikuose“ (1 Korintiečiams 2:12; Efeziečiams 2:2). Tačiau žmonių, pasiaukojusių Jehovai ir noriai paklūstančių jo teisėtai visuotinei valdžiai, tokia nepagarbi dvasia neužvaldo (Romiečiams 12:1, 2). Dievo tarnai supranta, kad šventi dalykai ir Jehovos garbinimas yra neatsiejami. Kokie dalykai turi būti mums šventi? Šiame straipsnyje aptarsime penketą jų. Kitame kalbėsime apie krikščionių sueigų šventumą. Bet pirmiausia išsiaiškinkime, ką reiškia žodis „šventas“?
2, 3. a) Kaip Biblijoje pabrėžiamas Jehovos šventumas? b) Kaip galime Jehovos vardą laikyti šventu?
2 Biblinėje hebrajų kalboje žodžiu „šventas“ nusakomas išskirtinumas. Kalbant apie Dievo garbinimą, šis žodis taikomas tam, kas skirta ypatingam tikslui, kas itin gerbtina. Visiškai šventas yra pats Jehova. Jis vadinamas „Šventų Švenčiausiuoju“ (Patarlių 9:10; 30:3, NW). Senovės Izraelyje vyriausiasis kunigas nešiojo turbaną, ant kurio buvo pritvirtinta auksinė plokštelė su įrėžtais žodžiais: „Šventumas — Jehovos“ (Išėjimo 28:36, 37, NW). Danguje greta Jehovos sosto stovintys kerubai ir serafai, kaip rašoma Biblijoje, skelbia: „Šventas, šventas, šventas yra Galybių Viešpats!“ (Izaijo 6:2, 3; Apreiškimo 4:6-8). Pasikartojančiu žodžiu pabrėžiama, kad Jehova nepranokstamas savo šventumu, švarumu, tyrumu. Jis — šventumo Šaltinis.
3 Jehovos vardas taip pat yra šventas. Psalmininkas giedojo: „Tešlovina jos tavo didį ir baimę keliantį vardą. Jis šventas!“ (Psalmyno 99:3). Jėzus mokė mus melstis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ (Mato 6:9). Jėzaus gimdytoja Marija bylojo: „Mano siela šlovina Viešpatį [...]. Didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!“ (Luko 1:47, 49). Mes, Jehovos tarnai, jo vardą laikome šventu ir stengiamės nedaryti nieko, kas užtrauktų šiam vardui negarbę. Be to, laikomės tokio kaip Jehovos požiūrio į šventumą: kas jam šventa, tas ir mums (Amoso 5:14, 15).
Kodėl turime labai gerbti Jėzų
4. Kodėl Biblijoje Jėzus vadinamas Šventuoju?
4 Jėzus, švento Dievo Jehovos „viengimis Sūnus“, buvo sukurtas šventas (Jono 1:14; Kolosiečiams 1:15; Hebrajams 1:1-3). Todėl jis vadinamas „Dievo Šventuoju“ (Jono 6:69). Jėzus toks liko ir tada, kai jo gyvybė buvo perkelta iš dangaus į žemę, nes jis gimė Marijai iš šventosios dvasios. Angelas Marijai pasakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs [...] ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Luko 1:35). Šį Dievo Sūnų Jeruzalės krikščionys vienoje maldoje dukart paminėjo kaip Jehovos „šventąjį tarną Jėzų“ (Apaštalų darbų 4:27, 30).
5. Kokią šventą misiją Jėzus atliko žemėje ir kodėl jo kraujas yra šventas?
5 Žemėje Jėzus turėjo atlikti šventą misiją. 29 m. e. m., per savo krikštą, jis buvo pateptas eiti Vyriausiojo Kunigo pareigas Jehovos didžiojoje dvasinėje šventykloje (Luko 3:21, 22; Hebrajams 7:26; 8:1, 2). Jėzus taip pat turėjo paaukoti savo gyvybę. Jo pralietas kraujas yra išpirka, per kurią nuodėminga žmonija gali būti išgelbėta (Mato 20:28; Hebrajams 9:14). Todėl mums Jėzaus kraujas yra šventas, brangus (1 Petro 1:19).
6. Koks mūsų požiūris į Jėzų Kristų ir kodėl yra toks?
6 Apie tai, kad turime labai gerbti Jėzų Kristų, savo Karalių ir Vyriausiąjį Kunigą, apaštalas Paulius rašė: „Dievas [savo Sūnų] išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: ‘Jėzus Kristus yra Viešpats!’“ (Filipiečiams 2:9-11). Džiugiai paklusdami Jėzui Kristui, savo Vadovui ir viešpataujančiam Karaliui, krikščionių bendruomenės Galvai, parodome, kad mūsų požiūris į šventus dalykus toks kaip Jehovos (Mato 23:10; Kolosiečiams 1:18).
7. Kaip rodome, kad paklūstame Kristui?
7 Paklusti Kristui — tai ir rodyti deramą pagarbą vyrams, per kuriuos jis dabar vadovauja Karalystės darbui. Dvasia pateptųjų Vadovaujančiosios tarybos narių ir brolių, kurie jos paskirti prižiūrėti filialų, sričių, rajonų ir bendruomenių veiklą, tarnyba turi būti laikoma šventa. Mums reikia paklusti tokiai tvarkai ir ją labai gerbti (Hebrajams 13:7, 17).
Šventa tauta
8, 9. a) Kokia prasme izraelitai buvo šventa tauta? b) Kaip Jehova skiepijo izraelitams šventumo principą?
8 Jehova sudarė su Izraeliu sandorą. Taip ši tauta įgijo ypatingą padėtį. Ji tapo šventa, išskirta iš visų kitų. Pats Jehova pasakė: „Man būsite šventi, nes aš, Viešpats, esu šventas ir atskyriau jus nuo kitų tautų, kad būtumėte mano“ (Kunigų 19:2; 20:26).
9 Jehova jau tada, kai telkė Izraelį į tautą, skiepijo jam šventumo principą. Štai Sinajaus kalną tuo metu, kai ant jo buvo perduodama Dešimt įsakymų, reikėjo laikyti šventu ir mirties bausmė grėsė kiekvienam, kas prie jo bent prisiliestų (Išėjimo 19:12, 23). Kunigija, padangtė ir jos reikmenys taip pat buvo laikomi šventais (Išėjimo 30:26-30). O kaip yra krikščionių bendruomenėje?
10, 11. Kodėl galima sakyti, kad pateptųjų krikščionių bendruomenė yra šventa, ir kaip toks supratimas veikia „kitas avis“?
10 Pateptųjų krikščionių bendruomenė Jehovai irgi šventa (1 Korintiečiams 1:2). Visa žemėje esančių pateptųjų krikščionių bendruomenė prilyginama šventyklai, nors ji ir nėra Dievo didžioji dvasinė šventykla. Toje pateptųjų šventykloje per savo šventąją dvasią yra pats Jehova. Apaštalas Paulius rašė: „Ant [Jėzaus Kristaus kaip kertinio akmens] darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje“ (Efeziečiams 2:20-22; 1 Petro 2:4, 5, 8, 9).
11 Pateptiesiems krikščionims Paulius toliau rašė: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? [...] Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla — tai jūs!“ (1 Korintiečiams 3:16, 17). Jehova ‘apsigyvena’ ir ‘vaikštinėja’ tarp pateptųjų — veikia per šventąją dvasią (2 Korintiečiams 6:16). Jis be perstojo vadovauja savo ištikimam „vergui“ (Mato 24:45-47, Jr). „Kitos avys“ brangina garbę tarnauti draugėje su šventyklos klase (Jono 10:16; Mato 25:37-40).
Šventi dalykai krikščionių gyvenime
12. Kokie dalykai yra šventi mūsų gyvenime ir kodėl?
12 Nenuostabu, kad krikščionių bendruomenės pateptųjų narių ir jų bendražygių gyvenime daugelis dalykų laikomi šventais. Mūsų santykiai su Jehova yra šventi (1 Metraščių 28:9; Psalmyno 36:8 [36:7, Brb]). Šis ryšys su Aukščiausiuoju per daug brangintinas, kad leistume kam nors jį susilpninti (2 Metraščių 15:2; Jokūbo 4:7, 8). Labai svarbi ir malda, padedanti mums išlaikyti glaudžius santykius su Dievu. Pranašui Danieliui malda buvo tokia šventa, kad jis neapleido įpročio melstis Jehovai net tada, kai už tai grėsė mirtis (Danieliaus 6:7-11). „Šventųjų [tai yra pateptųjų] maldos“ prilyginamos smilkalams, kurie kadaise buvo atnašaujami šventykloje (Apreiškimo 5:8; 8:3, 4; Kunigų 16:12, 13). Tai dar labiau pabrėžia maldos šventumą. Kokia garbė bendrauti su pačiu visatos Valdovu! Nenuostabu, kad mūsų gyvenime malda yra šventa.
13. Kokia jėga yra šventa ir kaip galime leisti jai veikti mūsų gyvenime?
13 Pateptųjų krikščionių ir jų bendražygių gyvenime pasireiškia viena jėga, kurią jie tikrai brangina, — šventoji dvasia. Tai Jehovos veiklioji jėga. Kadangi ji visada veikia pagal Šventojo Dievo valią, deramai vadinama „Šventąja Dvasia“, arba „šventumo Dvasia“ (Jono 14:26; Romiečiams 1:4). Per ją Dievas suteikia savo tarnams galios skelbti gerąją naujieną (Apaštalų darbų 1:8; 4:31). Jehova siunčia savo dvasios „jo klausantiems“, „gyvenantiems Dvasia“, o ne kūno geismais (Apaštalų darbų 5:32; Galatams 5:16, 25; Romiečiams 8:5-8). Ši galinga jėga padeda krikščionims ugdytis „dvasios vaisių“ — geras savybes — ir pasižymėti „šventu elgesiu ir dievotumu“ (Galatams 5:22, 23; 2 Petro 3:11, Brb). Jeigu branginame šventąją dvasią, nedarysime nieko, kas ją liūdintų, tai yra neleistų jai veikti mūsų gyvenime (Efeziečiams 4:30).
14. Kokia privilegija yra pateptiesiems šventa ir kaip ja naudojasi „kitos avys“?
14 Privilegija vadintis Jehovos, Šventojo Dievo, vardu ir būti jo liudytojais irgi mums yra šventa (Izaijo 43:10-12, 15). Pateptuosius krikščionis Jehova laiko tinkamus „būti tarnais Naujosios Sandoros“ (2 Korintiečiams 3:5, 6). Taip jie įpareigojami skelbti „gerąją naujieną apie Karalystę“ ir ‘padaryti mokiniais visų tautų žmones’ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; 28:19, 20). Tie Dievo tarnai ištikimai vykdo skirtą užduotį, todėl milijonai romių it avys žmonių suklūsta ir tarsi sako pateptiesiems: „Leiskite eiti su jumis, nes mes girdėjome, kad Dievas su jumis“ (Zacharijo 8:23). Romieji su džiaugsmu dirba pateptiesiems „Dievo tarnams“ dvasiniais „artojais“ ir „vynuogininkais“. Taigi kitos avys daug prisideda, kad visoje žemėje pateptieji įvykdytų savo užduotį (Izaijo 61:5, 6).
15. Kokią veiklą Paulius laikė šventa ir kodėl mūsų požiūris toks pat?
15 Štai apaštalas Paulius savo viešąją tarnystę laikė itin gerbtina, arba šventa. Jis sakėsi esąs ‘tautoms Kristaus Jėzaus tarnas šventame Dievo gerosios naujienos skelbimo darbe’ (Romiečiams 15:16, NW). Laiške Korinto krikščionims Paulius savo tarnystę pavadino „lobiu“ (2 Korintiečiams 4:1, 7). Juk savo tarnyboje mes garsiname „[„šventus“, NW] Dievo žodžius“ (1 Petro 4:11). Todėl visi — ir pateptieji, ir „kitos avys“ — skelbimo darbą laikykime šventu.
‘Tobulinkime šventumą Dievo baimėje’
16. Kas padės nepasidaryti „šventenybių niekintojais“?
16 Apaštalas Paulius perspėjo bendratikius, kad šie nepasidarytų „šventenybių niekintojais“. Jis patarė ‘siekti šventumo’ ir ‘žiūrėti, kad kokia karti žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų’ (Hebrajams 12:14-16). Tarp krikščionių gali atsirasti „karti šaknis“ — vienas kitas, kritikuojantis tai, kaip tvarkosi bendruomenė. Galbūt tokie asmenys nepritaria Jehovos požiūriui į santuokos šventumą ar nepaiso reikalavimo būti tyriems (1 Tesalonikiečiams 4:3-7; Hebrajams 13:4). O gal leidžiasi į atskalūniškus postringavimus, į ‘tuščias kalbas, juodinančias visa, kas šventa’ ir skleidžiamas tų, kurie „nuklydo nuo tiesos“ (2 Timotiejui 2:16-18; NW).
17. Kodėl pateptieji krikščionys turi visada rodyti, jog laikosi Jehovos požiūrio į šventumą?
17 Savo pateptiesiems broliams Paulius rašė: „Mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje“ (2 Korintiečiams 7:1, Brb). Iš šių žodžių aišku, kad pateptieji krikščionys, „dangiškojo pašaukimo dalininkai“, turi savo gyvenime visada rodyti, jog laikosi Jehovos požiūrio į šventumą (Hebrajams 3:1). Apaštalas Petras irgi ragino dvasia pagimdytus savo brolius: „Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu“ (1 Petro 1:14, 15).
18, 19. a) Kaip „milžiniškos minios“ nariai įrodo laikąsi tokio kaip Jehovos požiūrio į šventus dalykus? b) Apie kokį šventą dalyką kalbėsime tolesniame straipsnyje?
18 O ką galima pasakyti apie „milžiniškos minios“ narius, pergyvensiančius „didį sielvartą“? Jie irgi privalo įrodyti, kad šventus dalykus vertina taip, kaip Jehova. Apreiškimo knygoje sakoma, kad jie „šventai tarnauja“ Dievui jo dvasinės šventyklos žemiškajame kieme. Šie žmonės rodo tikį Kristaus išperkamąja auka: tartum ‘išplauna savo drabužius ir juos išbalina Avinėlio krauju’ (Apreiškimo 7:9, 14, 15; NW). Todėl, Jehovos akimis, jie yra tyri ir įpareigoti ‘apsivalyti nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje’.
19 Pateptiesiems krikščionims ir jų bendražygiams labai svarbu nuolat lankyti sueigas, kuriose garbinamas Jehova ir gilinamasi į jo Žodį. Dievui tokie jo tarnų sambūriai šventi. Kaip ir kodėl turime laikytis Jehovos požiūrio į šį šventą dalyką, aptarsime kitame straipsnyje.
Apžvalga
• Koks pasaulio požiūris Jehovos tarnams svetimas?
• Kodėl Jehova yra viso, kas šventa, Šaltinis?
• Kaip parodome, kad gerbiame Kristaus šventumą?
• Kokius dalykus savo gyvenime laikome šventais?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Senovės Izraelyje kunigija, padangtė ir jos reikmenys buvo laikomi šventais
[Iliustracija 24 puslapyje]
Pateptųjų bendruomenė žemėje prilyginama šventyklai
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Malda ir viešoji tarnyba — šventi dalykai