12. Ką parodo Apreiškimo 11:7-12 klausimu, ar buvo krikščionių liudytojai visam laikui sunaikinti?

¹² Dabar Sargybos Bokšto, Biblijos ir traktatų Draugijos prezidentas, sekretorius-kasininkas ir šeši kiti vadovaujantys bendradarbiai buvo uždaryti po spyna, ir kaip tikintys ištikimų liudytojų organizacijos krikščionys, skelbiantys apie Dievo nustatytą Karalystę, tam tikru laipsniu buvo neveiksmingi. Vienu metu atrodė, kad šitų skelbėjų kūnai buvo tarsi mirę. Bet ar jiems buvo suduotas mirtinas smūgis? Apreiškimo 11:7-12 duoda mums atsakymą simboline kalba:

„Ir kada jie baigs savo liudijimą, žvėris, išeinantis iš bedugnės, susikaus su jais, ir nugalės juos, ir užmuš juos. Ir jų lavonus paliks gatvėje dideliame mieste, kuris dvasiškai vadinasi Sodoma ir Egiptas, kur ir mūsų Viešpats buvo nukryžiuotas. Ir daugelis iš tautų ir genčių, ir kalbų žiūrės į jų lavonus tris su puse dienos ir neleis įeiti jų kūnų į karstus. Ir gyvenantys žemėje džiaugsis tuo ir linksminsis ir dovanas siųs vieni kitiems, nes tuos du pranašus kankino, gyvenančius ant žemės.

13. Ko, krikščionybės nuomone, reikėjo laukti iš liudytojų organizacijos, vienok, į kokią jėgą jie neatkreipė dėmesio?

¹³ Trumpą laiką, tarsi tris su puse dienos biblinių pranašysčių skelbėjų ir liudytojų apie teisingą Dievo Karalystę organizacija buvo pasmerkta viešai gėdai, žmonės, kuriuos kankino biblinės tiesos skelbimas, triumfavo kartu su tais, kas slopino liudijimą apie Karalystę. Krikščionybės požiūriu liudytojų organizacija buvo „mirusi“. Bet ar buvo sumažinta Dievo dvasia? Ji nebuvo mirusi, kai nužudyto ant stulpo J. Kristaus kūnas tris dienas gulėjo karste. Taip pat ji nebuvo mirusi ir po 19 šimtmečių po to, kai Karalystės skelbėjų organizacija trijų su puse simbolinių dienų bėgyje buvo mirusi.