Ugdykis klusnumą artėjant pabaigai

„[Šilojui] turės paklusti tautos.“ (PRADŽIOS 49:10)

 1. a) Ką praeityje reiškė paklusti Jehovai? b) Ką apie klusnumą pranašavo Jokūbas?

PAKLUSTI Jehovai dažnai reiškė klausyti jo atstovų: angelų, patriarchų, teisėjų, kunigų, pranašų ir karalių. Izraelio karalių sostas net buvo vadinamas Jehovos sostu. (1 Metraščių 29:23, NW) Deja, daug Izraelio valdovų nepakluso Dievui taip užtraukdami nelaimę sau ir savo pavaldiniams. Bet Jehova nepaliko be vilties ištikimų tarnų; jis nuramino juos pažadėdamas duoti ištikimai klusnų Karalių, kurio teisieji klausys su džiaugsmu. (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]) Patriarchas Jokūbas, būdamas arti mirties, apie tą būsimą valdovą pranašavo: „Skeptras nepaliks Judo nei valdovo lazda, kolei neateis tas, kuriam tai priklauso [„Šilojas“, NW]; tada jam turės paklusti tautos.“ (Pradžios 49:10)

 2. Ką reiškia žodis „Šilojas“ ir kam Šilojas karaliaus?

² „Šilojas“ yra transkribuotas hebrajiškas terminas, reiškiantis „tas, kurio tai yra“ arba, kaip verčia A. Rubšys, „tas, kuriam tai priklauso“. Taigi Šilojas paveldi visas valdovo teises — tai simbolizuoja skeptras, ir galią įsakinėti — tai simbolizuoja valdovo lazda. Be to, jis karaliaus ne tik Jokūbo palikuonims, bet visoms „tautoms“. Tai atitinka Jehovos pažadą Abraomui: „Tavo palikuonys [„sėkla“, NW] užims savo priešų vartus, ir visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis [„sėklą“, NW].“ (Pradžios 22:17, 18) Kas yra ta „sėkla“, Jehova parodė 29 m. e. m., kai Jėzų iš Nazareto patepė šventąja dvasia. (Luko 3:21-23, 34; Galatams 3:16)

Jėzaus pirmoji karalystė

 3. Kokią valdžią Jėzus gavo įžengęs į dangų?

³ Įžengęs į dangų Jėzus nepradėjo tuojau valdyti pasaulio tautų. (Psalmyno 110:1) Bet jis gavo „karalystę“ su jam klusniais pavaldiniais. Apaštalas Paulius nurodė tą karalystę rašydamas: „[Dievas] išgelbėjo mus [dvasia pateptuosius krikščionis] iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.“ (Kolosiečiams 1:13, kursyvas mūsų) Tas išgelbėjimas prasidėjo nuo 33 m. e. m. Sekminių, kai ištikimiems Jėzaus sekėjams buvo išlieta šventoji dvasia. (Apaštalų darbų 2:1-4; 1 Petro 2:9)

 4. Kaip Jėzaus pirmieji mokiniai rodė klusnumą ir kaip Jėzus pavadino šią grupę?

⁴ Dvasia pateptieji mokiniai, ‘Kristaus vietoj einantys pasiuntinių pareigas’, nuolankiai pradėjo rinkti kitus, turėjusius toje dvasinėje karalystėje tapti jų „bendrapiliečiais“. (2 Korintiečiams 5:20; Efeziečiams 2:19; Apaštalų darbų 1:8) Norėdami savo karaliaus Jėzaus Kristaus pritarimo, jie visi turėjo būti „vienos dvasios ir vienos minties“. (1 Korintiečiams 1:10) Visi drauge jie buvo „ištikimas ir protingas vergas“, arba ištikimo prievaizdo klasė. (Mato 24:45, Jr; Luko 12:42)

Palaiminti už klusnumą Dievo „prievaizdui“

 5. Kaip Jehova senovėje mokė savo tautą?

⁵ Jehova visuomet rūpindavosi, kad jo tautoje būtų mokytojų. Štai po žydų grįžimo iš Babilono Ezra ir kiti gerai pasirengę vyrai ne tik skaitė žmonėms Dievo Įstatymą, bet ‘vertė jį ir aiškino, kad žmonės suprastų Dievo Žodį’. (Nehemijo 8:8)

6, 7. Kaip vergo klasė per Vadovaujančiąją tarybą laiku teikia dvasinį maistą ir kodėl tai vergo klasei dera paklusti?

⁶ Kai 49 m. e. m. iškilo apipjaustymo klausimas, tuometinės vergo klasės vadovaujančioji taryba su malda tai apsvarstė ir priėmė Dievo Žodžiu pagrįstą sprendimą. Kada jie paskelbė savo nutarimą laiške, susirinkimai pakluso duotiems nurodymams ir buvo gausiai Dievo laiminami. (Apaštalų darbų 15:6-15, 22-29; 16:4, 5) Ir šiais laikais ištikimas vergas per Vadovaujančiąją tarybą paaiškino tokius svarbius klausimus kaip krikščionių neutralumas, kraujo šventumas ir narkotikų bei tabako vartojimas. (Izaijo 2:4; Apaštalų darbų 21:25; 2 Korintiečiams 7:1) Už klusnumą jo Žodžiui ir ištikimam vergui Jehova suteikė savo tautai daug palaimų.

⁷ Paklusdama vergo klasei Dievo tauta parodo klusnumą ir Šeimininkui, Jėzui Kristui. Toks klusnumas dar reikšmingesnis šiais laikais, nes Jėzui, pagal Jokūbo pranašystę, dabar suteikta dar didesnė valdžia.

Šilojas tampa teisėtu žemės Valdovu

 8. Kaip ir kada Kristus gavo didesnę valdžią?

⁸ Jokūbas išpranašavo, kad Šilojui „turės paklusti tautos“. Taigi Kristus valdys ne vien dvasinį Izraelį. Kam gi jis viešpataus? Apreiškimo 11:15 atsakoma: „Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste, ir jis karaliaus per amžių amžius!“ (Kursyvas mūsų.) Biblijoje atskleidžiama, kad Jėzus tą valdžią gavo išpranašautų „septynių laikotarpių“ — „nustatytųjų tautų laikų“ pabaigoje, 1914-aisiais.a (Danieliaus 4:13, 14 [4:16, 17, Brb]; Luko 21:24, NW) Tais metais prasidėjo Kristaus, Mesijo Karaliaus, nematomas „dalyvavimas“ ir metas jam ‘valdyti jį supančius priešus’. (Mato 24:3, NW; Psalmyno 110:2)

 9. Ką Jėzus padarė gavęs Karalystę ir kokį poveikį tai turėjo žmonijai, ypač jo mokiniams?

⁹ Gavęs karaliaus valdžią Jėzus pirmiausia išmetė „žemėn“ patį neklusniausią asmenį — Šėtoną — ir jo demonus. Nuo tada šios piktosios dvasios žmonijai sukelia negirdėtų nelaimių ir sudaro sąlygas, kuriomis paklusti Jehovai labai sunku. (Apreiškimo 12:7-12; 2 Timotiejui 3:1-5) Pagrindinis taikinys šiame dvasiniame Šėtono kare yra Jehovos pateptieji, kurie „laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“, bei jų bendradarbiai „kitos avys“. (Apreiškimo 12:17; Jono 10:16)

10. Kokių Biblijos pranašysčių išsipildymas garantuoja, kad Šėtonas nenugalės tikrųjų krikščionių?

¹⁰ Vis dėlto Šėtonas yra pasmerktas, nes ši diena yra „Viešpaties diena“ ir niekas negali sukliudyti Jėzui nugalėti. (Apreiškimo 1:10; 6:2) Jėzus, pavyzdžiui, laiduos galutinį 144000 dvasinių izraelitų užantspaudavimą. Jis apsaugos ir „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. (Apreiškimo 7:1-4, 9, 14-16) Bet, kitaip nei jų pateptieji bendratikiai, šitie klusnūs Jėzaus pavaldiniai gyvens žemėje. (Danieliaus 7:13, 14) Vien tai, kad jų yra žemėje, liudija Šiloją tikrai esant „pasaulio karalystės“ Valdovą. (Apreiškimo 11:15)

Dabar laikas ‘paklusti Evangelijai’

11, 12. a) Kas pergyvens dabartinės santvarkos pabaigą? b) Kokius bruožus ugdo žmonėse „pasaulio dvasia“?

¹¹ Visi, norintys gyventi amžinai, turi mokytis klusnumo, nes Biblijoje aiškiai sakoma, kad „tie, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“, nepergyvens Dievo keršto dienos. (2 Tesalonikiečiams 1:8) Tačiau dabartinė bloga aplinka skatina maištauti prieš Biblijos įstatymus ir principus, todėl paklusti gerajai naujienai nėra lengva.

¹² Ši maišto prieš Dievą dvasia Biblijoje vadinama „pasaulio dvasia“. (1 Korintiečiams 2:12) Aiškindamas jos poveikį žmonėms apaštalas Paulius pirmojo amžiaus krikščionims Efeze rašė: „Kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.“ (Efeziečiams 2:2, 3)

13. Kaip krikščionys gali sėkmingai priešintis pasaulio dvasiai ir kuo jiems tai naudinga?

¹³ Laimei, Efezo krikščionys neliko šios neklusnumo dvasios vergais. Priešingai, jie tapo klusniais Dievo vaikais pasiduodami jo dvasiai, pjaudami gausius bei naudingus jos vaisius. (Galatams 5:22, 23) Dievo dvasia — galingiausia visatos jėga ir šiandien padeda milijonams žmonių tapti klusniais Jehovai, kad jie galėtų įgyti „visišką vilties užtikrintumą“. (Hebrajams 6:11, Brb; Zacharijo 4:6)

14. Kaip Jėzus perspėjo paskutinėmis dienomis gyvenančius krikščionis apie jų klusnumo išbandymus?

¹⁴ Atsimink ir tai, jog esame tvirtai remiami Šilojo, kuris su savo Tėvu neleis jokiam priešui — demonui ar žmogui — bandyti mūsų klusnumo virš mūsų jėgų. (1 Korintiečiams 10:13) Norėdamas padėti mums laimėti dvasinę kovą Jėzus nurodė kai kuriuos konkrečius sunkumus, su kuriais susidursime šiomis paskutinėmis dienomis. Jis paminėjo juos septyniuose laiškuose, kuriuos davė vizijoje apaštalui Jonui. (Apreiškimo 1:10, 11) Tuose laiškuose, be abejo, buvo itin svarbių patarimų to meto krikščionims, bet laiškų mintys daugiausia taikytinos nuo 1914 metų, „Viešpaties dieną“. Argi nederėtų atkreipti dėmesį į tas mintis?b

Saugokis apatijos, amoralumo, materializmo

15. Kodėl reikia saugotis to, kas paveikė Efezo susirinkimą, ir kokios priemonės galėtų padėti? (2 Petro 1:5-8)

¹⁵ Pirmasis Jėzaus laiškas skirtas Efezo susirinkimui. Pagyręs susirinkimą už ištvermę, Jėzus pasakė: „Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę.“ (Apreiškimo 2:1-4) Kai kurie aktyvūs krikščionys šiandieną panašiai praranda meilę Dievui. Tai gali susilpninti jų ryšius su Dievu ir dėl to būtina imtis skubių priemonių. Kaip tokią meilę atgaivinti? Padėtų reguliarios Biblijos studijos, sueigų lankymas, malda ir apmąstymas. (1 Jono 5:3) Tiesa, tam reikia „viso stropumo“, bet stengtis verta. (2 Petro 1:5-8) Jeigu patyrinėjęs save matai, kad tavo meilė atšalo, skubiai taisyk padėtį laikydamasis Jėzaus perspėjimo: „Prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų.“ (Apreiškimo 2:5)

16. Kokia dvasiškai pavojinga įtaka vyravo Pergamo bei Tiatyrų susirinkimuose, ir kodėl jiems skirti Jėzaus žodžiai tinkami šiandieną?

¹⁶ Pergamo ir Tiatyrų krikščionys buvo pagirti už ištikimybę, ištvermę ir uolumą. (Apreiškimo 2:12, 13, 18, 19) Bet jiems darė poveikį žmonės, tokie pat nedori kaip Balaamas ir Jezabelė, kurie ištvirkaudami ir garbindami Baalą senovės Izraelyje skleidė gadinančią įtaką. (Skaičių 31:16; 1 Karalių 16:30, 31; Apreiškimo 2:14, 16, 20-23) O kaip yra mūsų laikais — „Viešpaties dieną“? Ar jaučiama panaši bloga įtaka? Taip, nes daugiausia žmonių nuo Dievo tautos atskiriama būtent dėl amoralumo. Kaip tad svarbu mums — susirinkime ar už jo ribų — vengti bendrauti su tais, kurie gali užteršti mūsų moralę! (1 Korintiečiams 5:9-11; 15:33) Norintieji būti klusniais Šilojo pavaldiniais taip pat šalinsis įtartinų pramogų bei spausdintos ar interneto pornografijos. (Amoso 5:15; Mato 5:28, 29)

17. Koks buvo Sardų ir Laodikėjos susirinkimų požiūris, bet kaip jų dvasinę būklę apibūdino Jėzus?

¹⁷ Sardų susirinkimas, išskyrus kelis jo narius, suvis nebuvo pagirtas. Jis turėjo veiklaus, gyvo susirinkimo „vardą“, arba reputaciją, bet iš tikrųjų buvo tiek apimtas dvasinės apatijos, kad Jėzus laikė jį „mirusiu“. Gerajai naujienai jis pakluso tik formaliai. Koks pasmerkimas! (Apreiškimo 3:1-3; Jr) Laodikėjos susirinkimas mažai kuo skyrėsi. Jis didžiavosi materialine gerove sakydamas ‘esąs turtingas’, bet Kristui buvo „skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas“. (Apreiškimo 3:14-17)

18. Kaip krikščionis gali išvengti Dievo akimis pasidaryti dvasiškai drungnas?

¹⁸ Kai kurie kadaise ištikimi krikščionys šiandien irgi nebelinkę paklusti. Galbūt jie leido pasaulio dvasiai nustelbti jų skubumo pojūtį ir išsiugdė dvasiškai „drungną“ požiūrį į Biblijos studijavimą, maldą, krikščionių sueigas ir tarnybą. (2 Petro 3:3, 4, 11, 12) Kaip svarbu, kad tokie žmonės paklustų Kristui ir kauptų dvasinius turtus — ‘pirktų iš [Kristaus] ugnyje išgryninto aukso’! (Apreiškimo 3:18) Toks patikimas turtas — tai ‘lobti gerais darbais, būti dosniems, dalytis su kitais’. Investuodami į šiuos tikrai vertingus dalykus ‘susikrausime lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektume tikrąjį gyvenimą’. (1 Timotiejui 6:17-19)

Pagirti už klusnumą

19. Kaip Jėzus pagyrė ir paragino Smirnos ir Filadelfų krikščionis?

¹⁹ Smirnos ir Filadelfų susirinkimai yra pavyzdingo klusnumo, nes Jėzaus laiškuose jiems nėra jokio pabarimo. Smirnos krikščionims jis pasakė: „Aš žinau tavo priespaudą ir tavo neturtą — o vis dėlto tu turtingas!“ (Apreiškimo 2:9) Kokia priešingybė laodikiečiams, kurie gyrėsi turtais, o iš tikrųjų buvo skurdžiai! Žinoma, Velniui nepatiko krikščionių ištikimybė ir klusnumas Kristui. Todėl Jėzus perspėjo: „Nebijok būsimųjų kentėjimų! Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!“ (Apreiškimo 2:10) Panašiai Jėzus pagyrė ir Filadelfų krikščionis: „Išlaikei mano žodį [tai yra buvai klusnus man] ir neatsižadėjai mano vardo. Ateisiu netrukus. Sergėk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.“ (Apreiškimo 3:8, 11)

20. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis milijonai šiandien išlaiko Jėzaus žodį?

²⁰ „Viešpaties dieną“, prasidėjusią 1914 metais, ištikimas likutis ir jų bendradarbiai kitos avys, kurių dabar milijonai, irgi išlaikė Jėzaus žodį uoliai tarnaudami ir likdami ištikimi. Kai kuriems iš jų, kaip ir broliams pirmajame šimtmetyje, už klusnumą Kristui teko nukentėti, net kalėti ar kamuotis koncentracijos stovyklose. Kiti vykdė Jėzaus žodį išlaikydami ‘akį sveiką’, nors buvo apsupti pasaulio prabangos ir materializmo. (Mato 6:22, 23) Taip, likdami klusnūs visokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis tikrieji krikščionys nuolat džiugina Jehovos širdį. (Patarlių 27:11)

21. a) Kokio dvasinio įsipareigojimo ir toliau laikysis vergo klasė? b) Kaip galime parodyti, kad iš tikrųjų norime paklusti Šilojui?

²¹ Artėjant didžiajam suspaudimui „ištikimas ir protingas vergas“ tvirtai pasiryžęs likti klusnus savo Šeimininkui Kristui. Tai reiškia laiku paruošti Dievo šeimynai dvasinį maistą. Tad ir toliau vertinkime nuostabią Jehovos teokratinę organizaciją bei jos teikiamas priemones. Taip pasirodysime esą klusnūs Šilojui, kuris visus savo klusnius pavaldinius apdovanos amžinuoju gyvenimu. (Mato 24:45-47; Jr; 25:40; Jono 5:22-24)

[Išnašos]

Ar prisimeni?

• Apie kokį Jėzui skirtą vaidmenį mirdamas pranašavo Jokūbas?

• Kaip pripažįstame Jėzų Šiloju ir kokios dvasios turime saugotis?

• Kokių tinkamų patarimų mūsų laikams yra Apreiškimo laiškuose septyniems susirinkimams?

• Kaip galime sekti senovės Smirnos ir Filadelfų susirinkimų krikščionimis?

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jehova laimina savo tautą už klusnumą ištikimam „prievaizdui“

[Iliustracija 19 puslapyje]

Dėl Šėtono įtakos paklusti Dievui nelengva

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Glaudus ryšys su Jehova padeda likti jam klusniems