9 SKYRIUS
Dievo Šventosios Dvasios nustatyta naujoji santvarka
1. Kodėl būsima naujoji santvarka, stovinti po Dievo šventa Dvasia, iš tikrųjų bus kažkas naujo, priešingai Mokytojo 1:9 žodžiams?
BŪSIMOJE naujoje santvarkoje, esančioje po Dievo Šventa Dvasia, mes galime tikrai pasakyti: „Žiūrėkite, tai nauja“. Pats išmintingasis karalius Saliamonas savo pamokslo žodžiuose rašė: „Nėra nieko naujo po saule“ (Mokytojo 1:9, 10). Tai, ką tuo metu pasakė Saliamonas, atitinka tikrovei kaip pačių žmonių gyvenimą, taip ir vystymąsi ir saulėlydyje vyriausybių. Santvarka, kurią Kūrėjas dangaus ir žemės greitai įkurs, bus iš tikrųjų nauja, kažkas tokio, ko niekada dar nebuvo žmonijos istorijoje.
2. Kodėl mes laukiame, kad šventa Dvasia bus žadėtoje naujoje santvarkoje?
2 Dievo šventa Dvasia stos už būsimą naują santvarką. Kodėl? Todėl, kad jos poveikyje buvo parašytas Šv. Raštas, ir ši knyga pripildyta gerosios žinios apie džiaugsmingą naują santvarką vargo prisotintai žmonijai. Kai pagaliau ši nauja santvarka taps dar prie mūsų kartos, tai visi pergyvenę su pasigėrėjimu pasakys: „Taip, tai iš tiesų kažkas nauja!“. Visagalis Dievas Jehova iš tiesų išpildys Savo pažadą: „Sutversiu viską nauja“ (Apreiškimo 21:5).
3. Apie kokius naujus dalykus kalbama Apreiškime?
3 Paskutinė Biblijos knyga Apreiškimas primena apie įvairius dalykus: „Naujas vardas“, „nauja daina“, „naujas dangus“, „nauja žemė“ ir „nauja Jeruzalė“ (Apreiškimo 2:17; 3:12; 5:9; 14:3; 21:2). Jeigu su įkvėpimu pamąstysime ir apsvarstysime šiuos dalykus ir kada kas nors gali suprasti, kokie nauji dalykai yra žmonijos perspektyvoje, tada jis, pakilimo pagautas, pradės dainuoti Jehovai „naują dainą“ (Psalmyno 95:1; 97:1; 143:9; 148:1). Jehovos naujoji santvarka nebus jokia pataisa, joks bandymas kai kuriuo metu panaudoti kaip pagrindą daug ką, likusį nuo senosios santvarkos, bet viskas bus išimtinai nauja. Niekas, kas sena, niekada nefunkcionuos. J. Kristus pats kartą pasakė:
„Niekas neprideda lopo prie senų drabužių, nuplėšęs nuo naujų drabužių, nes kitaip ir naujas suplėšys ir prie seno netiks lopas nuo naujo, ir niekas nepila jauno vyno į seną vynmaišį (kailinį), nes kitaip jaunas vynas praplės vynmaišį ir pats ištekės, ir vynmaišis suplyš, bet jauną vyną turi pilti į naują vynmaišį, tada išsaugos ir vieną, ir kitą (Luko 5:36-38).
4. Kodėl senovinė, vėl atstatyta Jeruzalė nevaidins jokio vaidmens naujoje santvarkoje?
4 Sutinkamai su tokiu akivaizdžiu paaiškinimu, Dievo išpranašautoje naujoje santvarkoje viskas bus nauja. Senoji Jeruzalė Artimuosiuose Rytuose tada nebevaidins jokio vaidmens. Kai Dievas 70 metais įvykdė Savo teismo nuosprendį, tai Jis paliko Jėzaus dienų Jeruzalę sugriautą. Miestas, kuris žmonių po to buvo atstatytas, nebebuvo statomas nei Jo įsakymu, nei su Jo palaiminimu (Jono 4:21). Tai, kas dabar turi reikšmės, tai nauja Jeruzalė! Bet čia kalba neina apie žemiškąjį miestą senovės Jeruzalės vietoje. Naujoji Jeruzalė yra danguje. Mes panaudojame tik aprašymą tyrinėjimams, kurie pateikiami Apreiškimo 21:9 iki 22:3 ir mes matome, kad jo dydis ir charakteringi bruožai niekada neatitiko senojo Jeruzalės miesto teritorijai. Biblijoje naujoji Jeruzalė pavadinta Avinėlio „nuotaka“, „žmona“.
5. Su kuo palyginama Naujoji Jeruzalė ir kiek tai atitinka Zacharijo 9:9 žodžius?
5 Ap. Jonas rašo: „Ir aš, Jonas, pamačiau šventą Jeruzalės miestą, ateinantį nuo Dievo iš dangaus, paruoštą kaip nuotaka, papuošta savo vyrui“ (Apreiškimo 21:2). Čia Naujoji Jeruzalė sulyginama su moterimi. Kai Jėzus 33 m. e. m. 9 Nisano (kovo 27 d.) įjojo į Jeruzalę kaip sosto įpėdinis, atvykęs savo karūnavimui, tada išsipildė Zacharijo 9:9 pranašystė: „Džiūgauk, Siono dukra, triumfuok, Jeruzalės dukra: štai Karalius tavo ateis pas tave ... sėdintis ant asilės ir ant jauno asilo, pakinkytosios sūnaus“ (Mato 21:4, 5).
6. Kaip mes suvokiame Naująją Jeruzalę palyginti su senuoju miestu grožio atžvilgiu, ir kaip jis ateina nuo Dievo iš dangaus į žemę?
6 Pažymėsime, kad senovinis, žemiškasis Jeruzalės miestas buvo miestas, apie kurį paprastai kalbėjo: „Grožio tobulybė“ (Giesmių giesmės 2:15; Psalmyno 47:1, 2; 49:2). Vienok, šio miesto grožis ir šlovė niekada negalės susilyginti su Dangiškąja Jeruzale. Šis šlovingas miestas „atėjo nuo Dievo“ iš dangaus. Kaip? Pasėkoje to, kad ši nauja Vyriausybė kilusi nuo Dievo ir Jo Valdžia ir Autoritetas amžinai drieksis nuo dangaus iki žemės žmonijos gerovei (Apreiškimo 21:2).
7. Kokiu mastu šis šventas miestas, Naujoji Jeruzalė, yra „Avinėlio nuotaka, žmona“?
7 Kokiu mastu šventasis miestas yra „Avinėlio nuotaka, žmona“? Tuo atžvilgiu, kaip pateptųjų Jėzaus mokinių susirinkimas, Jo bendraįpėdinių, ji yra mesianistinėje Karalystėje (Efeziečiams 5:25-27; 2 Korintiečiams 11:2; Apreiškimo 19:7; 22:17). Apie kiekvieną iš jų atskirai kalba pašlovintasis Jėzus: „Ir užrašysiu ant jo Mano Dievo Vardą ir vardą Mano Dievo miesto, Naujosios Jeruzalės, ateinančios iš dangaus nuo Mano Dievo ir Mano naują vardą“ (Apreiškimo 3:12). „Nuotakos“ nariai yra dvasiniai izraeliečiai, kurie priimti į Naują Sąjungą; jų skaičius 144000. J. Kristus pastatė juos ant paties Savęs, kaip ant uolos ir Jo 12 apaštalų išdėstyti kaip papildomas pagrindas ant Jo (Mato 16:18; Apreiškimo 7:4-8; 14:1-5; 21:14).
8. Kodėl 144000 Kristaus bendraįpėdinių sudaro naują tobulą viešpatystės grupę?
8 Tarp 144000 J. Kristaus bendraįpėdinių nėra šio pasaulio politikų, taip pat nei vienos valstybės galvos ar aukščiausios bažnyčios galvos, valdančios krikščionybėje. Jie sudaro savitą tobulos tvarkos viešpatystės grupę. Nes jie gyvena daugiau ne kaip žmonės, o dieviškos prigimties, ir „naujas tvarinys“ (2 Petro 1:4; 2 Korintiečiams 5:17). Kaip mokiniai, vykdantys reikalavimus žemei, jie būna dangaus Karalystėje. Jie vėl gimę nuo „vandens ir Dvasios“, kurie ne „nuo kūno, ne nuo vyro norėjimo, bet nuo Dievo gimė“ (Jono 1:12, 13; 3:3-5). Romiečiams 6:5, 8 mes galime perskaityti apie dvasinį Kristaus mokinių gimimą: „Nes jeigu mes sujungti su Juo mirties panašumu, tai turime būti sujungti ir prisikėlimo panašumu ... Jeigu mes mirsime su Kristumi, tai tikime, kad ir gyvensime su Juo“.
9. Ar turi Kristaus prisikėlimo būdas tapti 144000 Jo bendraįpėdinių prisikėlimo būdu?
9 Kas suprantama „prisikėlimo panašumu“? Dabar taip pat atsibus, kaip tada Kristus? Apie tai skaitome 1 Petro 3:18: „Todėl, kad ir Kristus, kad atvestų mus pas Dievą, kartą nukentėjo už mūsų nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, buvo numarintas pagal kūną, bet atgijo Dvasia“.
10. Kodėl Dievas paruošė Savo Sūnui Jėzui kūnišką kūną žemėje?
10 Pasėkoje to, kad Dievas pasiuntė Savo Sūnų panašiame nuodėmingame kūne, Jis pažemino Jį „truputį prieš angelus“ (Romiečiams 8:3; Hebrajams 2:7-9; Psalmyno 7:5). Vienok, Dievas nenorėjo, kad Jo vienturtis sūnus visam laikui liktų Būtybė iš kūno ir kraujo, žemiau angelų. Dievas norėjo apvainikuoti Jį šlove aukščiau angelų už Jo ištikimybę, kurią Jis įrodė mirtimi pagal kūną. Ir taip, Jėzus visam laikui paaukojo tobulą žmogaus kūną, kurį Jam stebuklingai paruošė žemėje. Pagal Kristaus išsireiškimą, Jis atidavė Savo kūną žmonijai dėl to, kad juo maitintųsi kaip duona: „Duona, kurią aš duosiu, yra Mano kūnas (kūnas Mano), kurį Aš atiduodu už pasaulio gyvenimą“ (Hebrajams 10:1-10; Jono 6:51). Po to, kai Jis mirė pagal kūną, Jis buvo vėl pažadintas gyvenimui, „atgijo dvasia“ kaip dangiškasis Dievo Sūnus.
11. Kaip turi atgyti dvasiškai gimę Kristaus pasekėjai, jeigu jie bus sujungti su Juo prisikėlimo panašumu ir kiek tai atitinka 1 Korintiečiams 15:42-54?
11 Dvasiškai gimę Jėzaus pasekėjai turėjo įrodyti savo ištikimybę kūne „būti ištikimais iki mirties“ (Apreiškimo 2:10). Jeigu jie galėjo susijungti su Juo prisikėlimo panašumu“, jie turėjo, kai ir Jis „atgyti Dvasia“ kaip dvasiniai tvariniai. 1 Korintiečiams 15:42-54 mes skaitome apie šio prisikėlimo būdą:
„Sėjamas trūnijantis, prisikelia šlovėje, sėjamas negalioje, prisikelia jėgoje, sėjamas sielos kūnas, prisikelia dvasinis kūnas. Yra sielos kūnas, yra ir dvasinis kūnas. Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyvenančia siela, o paskutinis Adomas yra gyvybę kurianti dvasia“. Bet ne dvasinis pirmiau, o sielos, o paskui dvasinis. Pirmas žmogus iš žemės, antras žmogus Viešpats iš dangaus. Koks yra tas žemiškas, tokie ir žemiškieji, ir koks dangiškas, tokie ir dangiškieji, ir kaip mes nešiojame žemišką pavidalą, taip nešiosime ir dangiškojo pavidalą.
„Bet sakau jums, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo Karalystės, ir trūnijimas nepaveldės netrūnijimo. Sakau jums paslaptį: ne visi mes mirsime, bet visi staiga pasikeisime vienu akimirksniu, prie paskutinio trimito. Nes sutrimituos, ir mirusieji prisikels nedūlėjantys, o mes pasikeisime, nes trūnijančiam reikia pasikeisti į netrūnijantį, o mirtingam — į nemirtingą. Kada trūnijantis pavirs netrūnijančiu ir mirtinas — nemirtingu, tada išsipildys parašytas Žodis: „Mirtis yra praryta pergalės“.
NAUJAS PRISIKĖLIMAS
12. Ar 144000 bus pažadinti tokiu pat būdu, kaip prisikėlė Kristus?
12 Toks prisikėlimas į netrūnijimą ir nemirtingumą dvasiniame kūne Romiečiams 6:5 apibrėžtas kaip „Jo prisikėlimo panašumas“. Todėl kalbama, kad J. Kristus pats išbandė tokį prisikėlimą, ne prisikėlimą fiziškai trūnijančiame, mirtingame kūne, kuris žemiau, negu angelų, o ypatingame dvasiniame kūne, kaip „gyvybę kurianti dvasia“ (1 Korintiečiams 15:45). Dabar mes taip pat galime suprasti, kodėl Jėzus 40 dienų bėgyje po Savo prisikėlimo prieš žengimą į dangų, keletą kartų turėjo priimti žmogaus kūną kartu su drabužiais, kad mokiniai galėtų jį pažinti. Jo prisikėlimas iš tikrųjų buvo naujas prisikėlimas — prisikėlimas, nematomas žmogaus akiai. Tokiu būdu, prisikėlimas ateityje vyks visai žmonijai. Todėl, kas liečia jų svarbumą, jie stovi pirmoje vietoje. Todėl jiems priklauso „pirmasis prisikėlimas“. Ap. Povilas tai vadina „ankstyvuoju prisikėlimu“. Šiame prisikėlime dalyvauja 144000 Kristaus bendraįpėdinių (Filipiečiams 3:11). Apie tai kalbama Apreiškimo 20:4-6:
„Jie atgijo ir karaliavo su Kristumi 1000 metų, tai pirmasis prisikėlimas. Palaimintas ir šventas, dalyvaujantis pirmame prisikėlime: jiems antroji mirtis neturi valdžios, bet jie bus Dievo ir Kristaus šventikai ir karaliaus su Juo 1000 metų“.
13. Kokiu būdu ši vyriausybė, dėka pirmojo prisikėlimo, darys viską žmonijos gerovei, ir kaip apie ją sakoma 2 Petro 3:13?
13 „Avinėlio nuotakos, žmonos“ nariai išbandys beveik tokį pat prisikėlimą, kaip jaunikis J. Kristus. Ar dabar mes suprasime, kas įvyks per šį prisikėlimą? Jis padės šiai universalios nemirtingos viešpatystės grupei įgyvendinti savo veiklą dėl visos žmonijos gerovės. Dar niekada žemiškoji žmonių viešpatija nebuvo nemirtinga (1 Timotiejui 6:15, 16). J. Kristus ir su Juo 144000 dalyvaujančių Karalių ir šventikų pralenks žemiškas vyriausybes, egzistuojančias 6000 metų bėgyje. Tai bus geriausia vyriausybės forma, kokią gali duoti Dievas žmonijai. Jie pakeis visas žmonių vyriausybes, kuriomis manipuliavo šėtonas, velnias ir jo demonai. Šios vyriausybės tarpininku Dievas įves žemėje naują santvarką. Jie kaip „naujasis dangus“ vykdys tarnybines pareigas (2 Petro 3:13).
14. (a) Kas turi atsitikti su šiuolaikiniu senu „dangumi“, kuris viešpatauja žmonėms? (b) Kokia reikšme naujoji vyriausybė bus tiesiogine prasme „dangumi“?
14 Sukurtas valdyti žmones „dangus“ turi kartu su jo nematoma atrama šėtonu velniu ir „šio amžiaus dievu“ išnykti (Jono 12:31). Jie artinasi prie sunaikinimo „didžiojoje nelaimėje“, kuri pasieks aukščiausią griaunamąją jėgą Armagedone, „Visavaldančio Dievo didžiosios dienos kare“, kuris baigsis puikia Jehovos, Suvereno danguje ir žemėje, pergale (Apreiškimo 17:14-16; 18:11-21; Danieliaus 2:44). Naujasis „dangaus“ valdymas bus neginčijamai galingesnis valdymas. Jis ne tik perkeltine prasme bus dangiškas, bet ypač tiesiogine, nes ši sukurta viešpatija turi dvasinį gyvybės laipsnį, kaip ir Dieviškoji esmė, nemirtinga, netrūnijanti (2 Petro 1:4). Tai bus palaiminimas mums, kai mes iš tiesų pamatysime tai, ką ap. Jonas nurodė savo regėjime. Jis rašo tokiais žodžiais:
„Ir pamačiau aš naują dangų ir naują žemę, nes ankstesnis dangus ir ankstesnė žemė praėjo, ir jūros jau nebėra. Ir aš, Jonas, pamačiau šventą Jeruzalės miestą, naują, ateinantį nuo Dievo iš dangaus, paruoštą kaip nuotaką, papuoštą savo vyrui. Ir išgirdau aš garsų balsą, kalbantį: „Štai Dievo namai su žmonėmis, ir Jis gyvens juose. Jie bus Jo tauta, ir Pats Dievas bus su jais jų Dievas, ir nušluostys Dievas kiekvieną ašarą nuo jų akių, ir mirties jau nebus, nei verksmo, nei aimanų, nei ligų jau nebus, nes praeitis praėjo“.
DVASIA PALAIKO KARALIŲ IR DOVYDO LINIJAS
15, 16. (a) Kas buvo Dovydo tėvas ir karališkosios Dovydo dinastijos įkūrėjas Izraelyje? (b) Kaip šis įkūrėjas buvo tarsi kelmas su šaknimi, ir kame palikuonių linija pasiekė savo tikslo?
15 Kiek vėliau Jono regėjime Jėzus Kristus, Dangiškasis Jaunikis, kalba: „Aš esu Dovydo šaknis ir palikuonis, šviesi rytinė žvaigždė“ (Apreiškimo 22:16). Karaliaus Dovydo tėvas Jesėjus buvo iš Vifliemo, iš Judino kartos. Todėl Jėzus per Dovydą buvo Jezėjaus palikuonis. Kaip karaliaus Dovydo tėvas, Jesėjas taip pat buvo karališkosios Dovydo dinastijos Izraelyje įsteigėjas.
16 Dovydo karalystė buvo kaip medis, kuris įsišaknijo Dovydo tėve Jesėjuje. Šis karališkasis medis 607 m. pr. m. e. buvo nukirstas, kai buvo sugriauta Jeruzalė ir ten valdęs karalius buvo išvestas į Babiloną. Dovydo karalystė Jeruzalėje niekada daugiau nebuvo atkurta. Tai, kas iš to liko, galima prilyginti kelmui. Tai akivaizdžiai parodo Dovydo tėvas Jesijus. Jokio valdančio palikuonio, kaip karaliaus, Jeruzalėje daugiau nebuvo. Vienok, gyvybinė jėga pastoviai buvo šiame likutyje su šaknimi, kurią vis dar turėjo Jesijaus palikuonys per karalių Dovydą. Jo palikuonys pasiekė savo tikslo per Jėzų Mesiją.
17. (a) Kaip per Jėzų Kristų buvo vėl atgaivinta Karalystė, išleidusi šaknis nuo Jesėjo? (b) Kada pasiekė valdžią Jesėjaus palikuonys per Dovydą ir kokia jėga jį pasodino į sostą?
17 Kadangi Jėzus gimė iš Judėjų mergaitės Marijos, Jis buvo kaip atžala išaugusi iš Jesėjaus kelmo, ir kaip „šaka“ iš Jesėjaus šaknies. Kaip toks Jis galėjo atgaivinti šią karalystę, išleidusią šaknis nuo Jesijaus, Izraelio Karaliaus Tėvo? Kai Dievas Jehova patepė Jėzų Šv. Dvasia, ši simbolinė „atžala“ arba „šaka“ tapo numatytos Dovydo Karalystės Karaliumi. Pagonių laikų pabaigoje 1914 m. Dievas pasodino Jį į sostą kaip Karalių danguje. Apie tą faktą mes skaitome Izaijo 11:1-5:
„Ir išaugs atžala nuo Jesėjaus šaknies (likučio, N. P.) ir išaugs šaka nuo jo šaknies, ir ilsėsis ant jos Viešpaties Dvasia, išminties ir proto dvasia, patarimo ir tvirtumo dvasia, žinojimo ir garbingumo dvasia, ir prisipildys Viešpaties baimės.
„Ir teis ne pagal Savo akių žvilgsnį, ir ne pagal Savo ausų klausą spręs reikalus. Jis teis vargšus teisingai, ir žemės kankinių reikalus spręs pagal tiesą, ir savo lūpų lazda sukrės žemę, ir savo lūpų dvasia užmuš bedievį“.
18. (a) Kaip sukrės žemę „Savo lūpų lazda“, tas, kuris sulyginamas su „Atžala“? (b) Kaip jis užmuš piktuosius Savo lūpų dvasia?
18 Ši „atžala nuo Jesėjaus šaknies“ būsimoje „didžiojoje nelaimėje“ sukrės žemę savo lūpų lazda. Karališkasis įsakymas, kuris išeina iš Jo lūpų, tolygus lazdai, kuri sudaužys žmonių visuomeninę santvarką — senąją santvarką. Jo įsakymas svarbus, neatidedamas ir skatinantis veikti. Jis išeina iš Jo lūpų ir bus mirtinai veiksmingas Jo žemiškiems užsispyrusiems priešams.
19. Kaip visam laikui Karalius išlaisvins romius ir ištikimus nuo jų žudančių, padedamas Dievo Dvasios?
19 Jėzus, tai žodis su baudėjo valdžia, kuri nukreipia žūti Savo priešus, kuris tarsi „aštrus, ilgas kardas tarsi išeina nuo Karaliaus“, kad juo sumuštų tautas ir Jis gano jas „geležine lazda“ (Apreiškimo 19:11-15). Tuo metu, kai Mesionistinis Karalius taip veikia, be to, Jehovos dvasia palaiko Jį, Jis išlaisvina romius ir ištikimus žmones žemėje. Valdymo metu Jis ir 144000 Jo bendravaldytojų nepakęs, kad žudantys engėjai žemėje vėl ateitų į valdžią.
20. Kieno susirinkimas buvo išpranašautas Izaijo 11:10-12, kur jie buvo atvesti ir kokia padėtis ten viešpatauja?
20 Simbolinis „Palikuonis“ nuo Jesėjo šaknies nuo to laiko, kai buvo pasodintas į sostą danguje tautų laikų pabaigoje 1914 metais, taip pat išpildė tolimesnę Izaijo 11 perskyrimo pranašystės dalį. Jis pasirūpino, kad Jo pateptųjų bendraįpėdinių likutis iš visų žemės dalių, kur jis buvo išbandytas persekiojimo pirmojo pasaulinio karo metu, būtų vėl surinktas drauge. Jis įvedė jį į dvasinį rojų, kur jis yra taikoje ir harmonijoje su Dievu ir neša daugybę dvasios vaisių (Galatams 5:22, 23). Plėšrūs areštai pasaulyje aprimo ir jie buvo saugojami nuo to. Izaijas iš anksto numatė šį „Dvasinio Izraelio“ susirinkimą ir atkūrimą.
„Ir bus tą dieną (Viešpats vėl išties Savo ranką, kad sugrąžintų Sau) ir bus tą dieną prie Jesėjaus šaknies, kuri taps tarsi vėliava (signalas, N. P.) tautoms, atsivers pagonys ir ramybė Jo bus šlovė.
„Ir bus tą dieną, Viešpats vėl išties Savo ranką, kad sugrąžintų sau tautos likutį ir Patrose, ir Huse, ir prie Elamo, ir Senaare, ir Emafe, ir jūros salose. Ir pakels vėliavą (signalą, N. P.) pagonims, ir surinks Izraelio tremtinius ir išbarstytus judėjus sušauks iš keturių žemės galų“ (Izaijo 11:10-12).
21. Kaip pavadintas simbolinis Jesėjaus šaknies „Palikuonis“ ir kaip Jis bus tautoms „Vėliava“ (signalas, N. P.)?
21 Čia simbolinis Jesėjo „Palikuonis“ Pats pasivadina kaip Jesėjaus šaknis. Mesionistinis Karalius nacijos laikų pabaigoje 1914 m. buvo pasodintas į sostą. Kadangi Jis, kaip valdantis Karalius, buvo apskelbtas visame pasaulyje, Jis turi tarnauti, kaip „Vėliava“ (Signalas, N. P.) visiems surinktiesiems, kurie prisijungs prie Izraelio likučio. Tie, kurie bus surinkti nuo to laiko seks Jo pateptaisiais, skelbdami Mesionistinį Karalių ir Jo Karalystę.
22. Apie ką su klausimu dabar kreipiasi kai kurios iš tautų, kas atsako į jų klausimą, kuris lieka prie Asurio ir Egipto, su kokiu rezultatu?
22 Šimtai tūkstančių iš visų tautų užduoda klausimą apie tą „vėliavai“ (signalui, N. P.) prilyginamą Mesionistinį Karalių. Jie randa patenkinamą atsakymą, kad pašlovintasis Jėzus iš tiesų yra laukiamasis Jehovos Mesijas. Pateptasis likutis padeda rasti atsakymą į jų klausimą. Su džiaugsmu jie renkasi Mesionistinės Jehovos Karalystės pusėje. Ir skelbia ją, kaip vienintelę viltį visai žmonijai. Jie jau sudarė „didelę daugybę žmonių“, apie kuriuos nežinoma, kiek jų dar bus galų gale, „didžiosios nelaimės“ metu (Apreiškimo 7:9-17).
„NAUJOJI ŽEMĖ“
23. Kaip tvirtai Jehova pritvirtino „naują dangų“ ir „naująją žemę“ ir ką Jis gali, atsižvelgiant į aplinkybes, padaryti dėl Savo tautos, vadovaudamas naujajai santvarkai?
23 Žemėje esanti senoji žudanti santvarka, kuri atrodo nepajudinama, turės atsitraukti. Ji artėja prie sunaikinimo! Jehova dabar viską ruošia naujai santvarkai. Jis turi naują valdantį „dangų“, kurį Jis pasodino, įtvirtino taip tvirtai Jo Universalioje Organizacijoje, kad nei žmonija, nei demonai negali jo išrauti. „Naujoji žemė“, kurią Jis sukūrė, stovi ant tokio pat tvirto pagrindo ir ji negali susvyruoti arba sugriūti. Jis vadovaus dvasinio Izraelio pateptųjų likučiui ir „didžiai daugybei žmonių“ Jo Naujojoje santvarkoje taip, kad tai turėtų reikšmės Jo vertingumui, taip pat, kaip Jis veikė Mozės laikais, kada Jis sustabdė smarkius ir veržlius vandenis, kad Jo išlaisvinta tauta galėtų praeiti. Atitinkamai Jis kalba Izaijo 51:15, 16:
„Aš Viešpats (Jehova, N. P.), tavo Dievas, sudrumsčiantis jūrą taip, kad jos bangos riaumoja, Viešpats Savaofų (Jehova kariaunų, N. P.) — vardas Jo, ir Mano rankos šešėliu uždengsiu tave, kad padaryti dangų ir įtvirtinti žemę, ir pasakyti Sionui: „Tai Mano tauta“.
24. Į kieno lūpas Jehova įdėjo Savo Žodį ir kodėl jis atitinkamai saugo Savo rankos šešėlyje?
24 Jokios kliūtys, kurias gali sudaryti priešai Jo kelyje, negali būti neįveikiamos Jehovai. Lygiai taip, kaip ant Sinajaus kalno Jis perdavė Savo Žodį išrinktajai tautai per tarpininko Mozės lūpas, ir po to po saugančiu Savo rankos šešėliu įvedė izraeliečius į žadėtąją šalį, taip pat Jis veiks ir su dvasinio Izraelio likučiu. Jis dabar įdėjo į dvasinio likučio narių lūpas savo Žodį, žinia tam, kad jie atvirai paskleistų ją visiems žmonėms jų pačių išgelbėjimui, kurios sudaro „didelę daugybę žmonių“, kurie geranoriškai reagavo į tą garsą ir dabar skelbia Dievo Žodį. Jehova šiuos žmones pridengia Savo rankos šešėliu. Kadangi jie yra Jo krikščioniški liudytojai, jie yra šiame pasaulyje Jo saugomi.
25. (a) Nuo ko bus apsaugotas likutis ir ką Jis jam kalba? (b) Dėl ko Dievas išsaugojo juos „didžiojoje nelaimėje“, ir kieno tauta jie tada taps?
25 Taip elgdamasis, Jehova siekia tam tikro tikslo. Jis ketina ištikimojo likučio nariams suteikti dalyvavimą naujoje „dangaus“ vyriausybėje, kaip Karaliaus J. Kristaus bendraįpėdiniams. Iš „kitų avių“, sudarančių „didelę daugybę“ Jehova padės „naujos žemės“ naujos santvarkos visuomenės pagrindą. Dėka to, kad ištikimas dvasinių izraeliečių likutis būsimame „didžiajame sielvarte“ bus saugomas Jehovos. Jis kalba šiam dvasiniam Izraeliui, atėjusiam prie Siono kalno ir prie dangiškojo Izraelio: „Tu Mano tauta“ (Hebrajams 12:23; Izaijo 51:15). Prie saugomų Jehovos „namų“ taip pat priklauso ir „didelė daugybė“, ir jie bus Jo tauta, kaip pasakyta Apreiškimo 21:3.
26. Kokios dvasios nebus naujojoje santvarkoje, ir kuo šiandien turi pastoviai prisipildyti tie, kurie nori išlikti gyvi?
26 Visą pasaulį apimančioje naujoje santvarkoje Šv. Dvasia veikia ir liks lemiama jėga. Jehova sunaikins „teršiančią dvasią“, kuri šiandien veikia „pasipriešinimo sūnuose“. Šie „pasipriešinimo sūnūs“ žus per „didžiąją nelaimę“. Ir šėtonas, velnias ir jo demonai bus bedugnėje (Efeziečiams 2:2; Apreiškimo 20:1-3). Kad pasiruošti naujai santvarkai ir ryžtingai nelaimėje, reikia ir toliau pastoviai „prisipildyti Dvasios“ (nuo Dievo, N. P.) (Efeziečiams 5:18).
27. Kas tokio atsitiks naujoje santvarkoje, su kuo niekada negalės sulyginti šiuolaikinės medicinos pasiekimai?
27 Mes galime tik bandyti įsivaizduoti, kaip atrodys žemė po „visavaldančio Dievo didžiosios dienos karo“: Armagedono karo, ir po šėtono ir jo demonų uždarymo „bedugnėje“. Tada Šventoji Dvasia galės laisvai veikti visoje žemėje. Prisiminkime, kaip veikė stebuklingoji Šv. Dvasia Jėzaus ir apaštalų dienomis. Stebinantys įvykę žmonių išlaisvinimo stebuklai atnešė jiems naudą ir neapsakomą džiaugsmą. Dabartinės medicinos pasiekimai, kurie gali atvesti prie greitesnio pasveikimo, negalės susilyginti su tuo, ką tada padarys Šv. Dievo Dvasia. Netgi prasidės mirusiųjų prisikėlimas. Taip, ir bus padaryta kai kas geresnio: dvasinis išgijimas, kuris bus pasiektas per gerosios Jehovos žinios apie Mesionistinę Karalystę skelbimą ir nagrinėjimą. Žmonės, pavergti klaidingų tradicijų ir mirtį nešančios religijos, bus išlaisvinti.
KOKIĄ ATEITIES PERSPEKTYVĄ PATEIKS NAUJOJI SANTVARKA
28. Kokia bus išgyvenusio likučio veikla naujoje santvarkoje ir iki kokio įvykio?
28 Stebuklai, įvykę krikščionių susirinkimo dienomis, buvo iš tikrųjų kažkas didingo. Bet jie buvo tik miniatiūrinis atspindys to, ką Šv. Dvasia atliks naujoje santvarkoje. Mes galime laukti, kad pergyvenęs likutis naujos santvarkos pradžioje bendradarbiaus dvasinėje veikloje. Kiek ilgai jis dalyvaus, Šv. Raštas, vienok, mums nepasako. Likučio nariai lauks „vestuvių“ atėjimo, dangiškojo Avinėlio su Jo „nuotaka“, su visu susirinkimu, vestuvių. Kai tam ateis laikas, jie jų džiaugsmui paliks žemiškąją areną, ir bus atlyginti „pirmu prisikėlimu“. Todėl jie turi būti pirmieji iki mirties.
29. Ar „didžioji daugybė“ matys „nuotakos“ klasės prisikėlimą? Kieno prisikėlimą jie matys?
29 „Didžiajai daugybei“ pergyvenusių nelaimes ir visam laikui pritvirtintų prie žemės, kur jie gyvens atkurtame rojuje, „nuotakos“ klasės prisikėlimas bus nematomas. Bet prisikėlimas žemėje bus vis dėlto matomas ir „didelei daugybei“. Ateis „laikas“, kai Dievas per J. Kristų pažadins mirusiuosius.
30. Nuo ko mirusiųjų išgelbėjimo byloje priklausys, ar jie per prisikėlimą bus atvesti į amžiną gyvenimą, ar į sunaikinimą?
30 J. Kristus Pats laukė šitos valandos. Jis iš anksto pasakė apie tą laiką, kaip apie Teismo dieną, kuri laukia pasaulio. Jis kalbėjo: „Ateina laikas, kuriuo visi, esantys karstuose išgirs Dievo Sūnaus balsą. Ir išeis tie, kurie gera darė, į gyvenimo prisikėlimą, o darę pikta į teismo prisikėlimą“ (Jono 5:27-28). Tiems, kurie prisikels J. Kristaus atperkamosios aukos pagrindu, viskas priklausys nuo jų požiūrio į Kristaus Karalystę. Nuo jų sprendimo priklauso, ar tie prikeltieji amžinai gyvens rojaus žemėje, ar bus nuteisti amžinam sunaikinimui. Kas tada leis save nukreipti visur veikiančiai Šv. Dvasiai, kad ši nukreipianti jėga veiktų jo gyvenimą, liks amžinai gyventi rojuje. Tie, kurie tada priešinsis Šv. Dvasiai ir tokie veiksmai bus akivaizdūs, už nuodėmę prieš Šv. Dvasią bus nubausti amžina mirtimi.
31. Dėl kokio pažado, duoto Karaliaus J. Kristaus Savo mirties dieną, Jis jaučiasi įsipareigojęs, ir kada ateis laikas jo išsipildymui?
31 J. Kristus, Dangiškasis Karalius pastoviai jaučiasi įsipareigojęs dėl pažado, kurį jis davė užjaučiančiam plėšikui niūrią savo mirties dieną Golgotoje 33 m. Nisano 14. Plėšikas, kuris tada buvo ant stulpo, iš tiesų mirė ir nieko daugiau nežino (Mokytojo 9:5, 10). Bet pašlovintas J. Kristus prisimena Savo žodį, Jo pasakytą šiam užjaučiančiam žmogui: „Tiesą kalbu tau dabar: tu būsi su manim rojuje“ (Luko 23:39-43). Kadangi Kristus rėmėsi rojumi, tai tas bus tuo „laiku“, kada esantis karste plėšikas išgirs Jo balsą, ir kuris ateis tada, kai žemiškojo rojaus atstatymas pasistūmės tiek, kad pats prisikėlęs plėšikas pastebės šį pasikeitimą. Dėka to, kad jis gyvens pagal Šv. Dvasią, kurią pasiųs Dievas per J. Kristų, plėšikas gali padaryti savo prisikėlimą tokiu, kad šis prisikėlimas galų gale atves jį į antrąjį gyvenimą rojaus žemėje.
32. Prie kokio Šv. Rašte minimo „debesies“ priklausys tie, kurie tada žemėje grįš į gyvenimą?
32 Tada mes galėsime sutikti žemėje išlaisvintus nuo mirties ne tik savo draugus, bet taip pat ir ištikimus senų laikų vyrus ir moteris, kurie buvo Jehovos liudytojai ir buvo veikiami Šv. Dvasios. Prie šio „didelio liudytojų debesies“ priklauso tie, pradedant atgal nuo Jono Krikštytojo iki Abelio, pirmojo kankinio už Jehovą (Hebrajams 11:2-12:1). Jie, matomai, naujoje santvarkoje vaidins įtakingą vaidmenį.
33. Kokią oficialią padėtį užims tam „debesiui“ priklausantys vyrai kartu su kitais, ir kokio ryšio palaikymui jie tarnaus, kaip tarpininkai?
33 Iš tos eilės Karalius J. Kristus išsirinks vyrus, kurie bus „pastatyti kunigaikščiais visoje žemėje“ (Psalmyno 44:17). Vienok jau iki jų žemėje bus „kunigaikščiai“. Vyrai iš „didžiosios daugybės“, pergyvenę „nelaimę“, naujosios santvarkos pradžioje bus paskirti, kaip tokie (Apreiškimo 7:9-17; Izaijo 32:1). Šie „kunigaikščiai“ bus matomieji, žemiškieji „Naujojo dangaus“, naujosios dangiškosios J. Kristaus ir jo 144000 bendraįpėdinių Vyriausybės atstovai. Be abejo, šie „kunigaikščiai“ tarnaus kaip tarpininkai ryšio palaikymui tarp nematomos Karalystės ir matomos žemiškosios „Naujosios žemės“ išpirktos žmonių visuomenės.
34. Kokį vaidmenį vaidins J. Kristus naujoje santvarkoje, ryšium su kuria Jis apdovanotas titulu: „Tvirtas Dievas“, Amžinybės Tėvas, Pasaulio Kunigaikštis?
34 Naujoje santvarkoje visoje žemėje viešpataus nepažeidžiama taika. Virš šios karališkosios viešpatystės stovės tas, kuris gavo kaip dovaną iš Savo dangiškojo Tėvo titulą: „Puikus Patarėjas, Tvirtas Dievas Amžinybės Tėvas, pasaulio („ramybės Kunigaikštis“ ir „Jo viešpatavimo ir pasaulio gausėjimui nėra ribų“) (Jo kunigaikštiškam viešpatavimui ir pasaulio gausumui nebus galo, N. P.) (Izaijo 9:6, 7). Jis, kaip amžinybės Tėvas, savo „kunigaikštiškoje viešpatystėje“ bus Tėvas, visi Jo paklusnūs pavaldiniai gaus iš Jo gyvenimą, kaip Jo vaikai. Jis bus tvirtas Dievas, nes bus tarsi dieviškasis Teisėjas, bet jis netrauks naudos iš savo žemiškosios veiklos, kad garbintų Jį, kaip Dievą (Psalmyno 81:1-6; Jono 1:1; 10:33-36).
35. Ką vieną tada garbins?
35 Tada garbins vieną Jehovą, nes apie naują santvarką pasakyta: „Čia Dievo namai su žmonėmis, ir gyvens su jais, jie bus jo tauta, ir Pats Dievas bus su jais Jų Dievas. Ir nušluostys Dievas kiekvieną ašarą nuo jų akių, ir mirties jau nebebus, nes, kas buvo anksčiau, praėjo“ (Apreiškimo 21:3, 4). Šėtonas velnias, „šios santvarkos dievas“, nebus naujosios santvarkos dievas (2 Korintiečiams 4:4). Velnio garbinimas ir demonų garbinimas bus pašalintas. Kaip Dievą garbins Jehovą.
36.
36 Dievo Šv. Dvasia prasiskverbs į visą naują santvarką (Psalmyno 138:7-10). Žemiškasis rojus bus praturtintas šios Dvasios vaisiais: meile, džiaugsmu, taika, kantrybe, gerumu, tikėjimu, romumu ir susilaikymu (Galatams 5:22, 23). Šie dvasiniai vaisiai iki tūkstantmetinio Kristaus viešpatavimo pabaigos atneš gerą derlių. Kas gi tada įvyks? Šėtonas ir jo demonai „trumpam laikui“ bus išleisti iš bedugnės. Jie stengsis vėl įsiviešpatauti žemėje per dvasią, kuri šiandien veikia pasipriešinimo sūnuose ir suklaidinti. Kokiu mastu jam pavyks šis išstojimas prieš viešpataujančią Dievo Šv. Dvasią? (Apreiškimo 20:3).
37. (a) Kokiu mastu šėtonas ir jo demonai gali išstoti prieš Šv. Dvasios viešpatavimą? (b) Kaip Jehova bus visiems laikams išteisintas?
37 Jie gali palenkti tiktai ribotą atstatytos žmonijos dalį, kuri padarys nuodėmę prieš Šv. Dvasią. Tuo sąmoningai bus ignoruojamas Dangiškasis gyvybės Dvasios Šaltinis Dievas Jehova. Tai jiems reikš amžiną mirtį, antrąją mirtį. Kas gi, vis dėlto, bus su didžiąja dauguma puikaus rojaus gyventojų? Šiuo atveju Šv. Dvasia švęs didingą triumfą. Amžinai besitęsianti meilė Dievo Šv. Dvasiai paskatins juos atsilaikyti prieš šėtono gundymus ir apgaulę, ir nepajudinamai ir lojaliai jų Dievo Jehovos, teisėto visos visatos Suvereno pusėje. Kadangi jie atsilaikys šiame galutiniame jų ištikimybės išbandyme, Jehova bus išteisintas visiems laikams. Šimtmečius besitęsiantis deginantis ginčijamas klausimas apie tai, ar galės Jehovos tvariniai išsaugoti tyrumą Dievo atžvilgiu, kaip savo nesavanaudiškam maldų Suverenui, bus išaiškintas kartą ir visiems laikams įrodytas Jehovos teisumas (Romiečiams 3:4). „Trumpas laikas“, kurį šėtonas tada bus išlaisvintas, pasibaigs. Išpildant Edene Jehovos duotą pažadą, jis kartu su savo „sėkla“ nustos egzistuoti (Pradžios 3:15; Apreiškimo 20:7-15). Aleliuja!
38. Kokiu mastu amžinos ateities perspektyva galima tiems, kurie pripildyti šv. Dvasios?
38 Ar mes dalyvausime tada, kaip liudininkai, galutinai sunaikinant visą blogį žemėje ir danguje, ar liksime mes patys gyvi su begalinės ateities perspektyva? Visiems, kurie liks nepajudinamai atsidavę Dievui ir mūsų Viešpaties J. Kristaus Tėvui, ir taip pat, pripildytiems Šv. Dvasios, tai bus laiminga ateitis. Nes jie verti gauti iš Dievo amžinojo gyvenimo dovaną, jie džiaugsis amžina jaunyste ir žmogišku tobulumu rojuje, kurio grožis niekada nepraeis ir niekada nesibaigs laimingo gyvenimo sąlygos. Jie visą laiką turės troškimą gyventi pagal Šv. Dvasią, kuri nuo senų laikų buvo šlovingoje naujoje santvarkoje. Taigi, įrodykime, kad verti naujosios santvarkos! Melskimės Dievui su širdingu troškimu, sutinkamai su tuo, ką kalbėjo psalmių dainius Dovydas tarp priešiško pasaulio:
„Išvaduok mane vykdyti Tavo valią, nes Tu mano Dievas; geroji Tavo Dvasia tegul veda mane į teisybės žemę“ (Psalmyno 142:9, 10).
39. Ką mes pasakysime pabaigoje tiems, kurie jau dabar gali gyventi santarvėje su šventa Dvasia?
39 Visiems, kurie jau dabar gali gyventi santarvėje su šventa Dievo veikiančia jėga, mes pabaigoje nuoširdžiai pasakysime: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir Dievo meilė, ir Šv. Dvasios bendravimas su jumis visais“ (2 Korintiečiams 13:13).