17 SKYRIUS
Džiaugsmo rojus visai žmonijai
1. (a) Kaip parodė piktadaris, mirštantis šalia Jėzaus, kad jis pradėjo tikėti? (b) Kokia Dievo savybė buvo čia iškelta? (2 Korintiečiams 1:3, 4)
PAGAL Luko pasakojimą, Jėzus paskutinį kartą prieš Savo mirtį kalbėjo su piktadariu, kabojusiu su Juo greta ant stulpo. Tas nusikaltėlis barė savo bendrininką, esantį šalia Jo, kai tas niekino Jėzų. Jis akivaizdžiai pradėjo tikėti Jėzumi Kristumi.
„Prisimink mane, Viešpatie, kai ateisi į Savo Karalystę!“ Ir tarė jam Jėzus: „Iš tiesų, sakau tau šiandieną, tu būsi si Manimi rojuje“ (Luko 23:39-43).
Koks nuostabus pažadas mirštančiam žmogui! Dievo gailestingumas teko net tokiam nusikaltėliui, kuris galėjo nusiraminti viltimi, kad gaus gyvenimą būsimame rojuje.
2. Parodyk pavyzdžiu, kaip viltis gali tapti realia rojaus paveldėjimui? (Hebrajams 6:18)
2 Faktiškai Dievas gali parodyti Savo užuojautą ir gailestingumą asmenims, kurie kažkada buvo toli nuo Jo valios vykdymo. Čia duodamas dabartinio laiko pavyzdys:
Vakarų Japonijoje vienas jaunuolis dėl dviejų žmogžudysčių buvo nuteistas mirties bausme. Belaukdamas nuosprendžio, jis suėjo į ryšį su Biblija ir jos gerąja žinia, studijavo ir priėmė ją, ir buvo pakrikštytas kalėjime. Kalėjimo prižiūrėtojai labai stebėjosi, kada pamatė, kaip pasikeitė jo žiaurus būdas ir jis tapo džiaugsmingu ir taikiu. Jis studijavo aklųjų šriftą ir išvertė daug biblinių vadovėlių į tą šriftą, kad padėtų akliesiems studijuoti kalėjimo viduje. Jis rašė laiškus žmonėms už kalėjimo ribų, ir drąsino juos krikščioniškame tikėjime. Jo bausmės rytą jį lydėjo vienas misionierius. Jaunas žmogus suprato, kad jis dabar padarė daug teisingumo darbų ir jis dabar galėjo „atiduoti gyvybę už gyvybę“, tačiau jis pasakė: „Šiandieną aš turiu tvirtą viltį į Jehovą, į išperkamąją auką ir į prisikėlimą“. Po to, kai jie perskaitė vieną biblinį tekstą, pagiedojo giesmę ir pakalbėjo maldą, jis ramus nuėjo į bausmės vietą, o jo veidas atspindėjo viltį, kurią jis turėjo savo širdyje. Jo paskutiniai žodžiai buvo, „Dabar trumpam laikui aš užmigsiu, ir jeigu bus tinkama Dievo valiai, aš jus visus pamatysiu rojuje“.
3. Kokia nuostabi viltis yra mirusiesiems? (1 Korintiečiams 15:22)
3 Lygiai taip, kaip piktadaris, kuris mirė greta Jėzaus, tas jaunas žmogus išreiškė savo tikėjimą Dievo gailestingumu ir Jo mylinčiu gerumu. Ar toks tikėjimas yra pagrįstas? Taip! Nes Biblija nuramina visus žmones „turėti viltį pas Dievą... kad bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas“ (Apaštalų darbai 24:15). Kokia puiki perspektyva! Daugelis mirusių gerų ir piktų turi išeiti iš kapų ir gauti galimybę įrodyti savo vertingumą amžinam gyvenimui vėl atstatytame rojuje ant žemės. Tačiau tas žemiškas rojus atspindės dar didingesnį rojų.
PUIKUS DVASINIS ROJUS
4. Kokį rojų, būsiantį dar ateityje, matė apaštalas Povilas regėjime pirmame šimtmetyje?
4 Apaštalas Povilas kartą pasakojo, kaip jis viename regėjime „buvo paimtas į rojų ir girdėjo neišsakomus žodžius, kurių nė vienas žmogus negali ištarti“. Kas yra tuo „rojumi“? Tai nėra tam tikra dangaus pakopa, bet dvasinis rojus, kas turi tapti tikras tik ateityje, kad Dievo tauta būtų laiminga čia žemėje (2 Korintiečiams 12:1-4).
5. (a) Kokie įvykiai nutiesė Jehovos liudytojams kelią į dvasinį rojų? (b) Kokios sąlygos viešpatauja ten? (Izaijo 11:6-9)
5 Jehova įkūrė tą dvasinį rojų Savo nuosavu laiku. Antroje 19-to šimtmečio pusėje sąžiningi Biblijos tyrinėtojai sužinojo, kad daugelis krikščionybės bažnyčių papročių ir mokymų kyla iš senovės Babilono religijos, bet ne iš Biblijos. Jie pradėjo išsilaisvinti iš klaidingų mokymų, kaip pavyzdžiui, apie nemirtingą sielą, apie pragaro kančias ir trejybę, ir įvedė biblinius mokymus apie išperkamąją auką, prisikėlimą ir Dievo Karalystę. Nuo 1879 metų jie nenutrūkstamai platino žurnalą „Sargybos bokštas“, kaip biblinės tiesos gynėją. Daugiau kaip trisdešimties metų bėgyje jie nurodinėjo, remiantis bibline chronologija, į 1914 metus ir skelbė, kad pagal Biblijos pranašystes jie bus ypatingais metais. Kai prasidėjo 1914 metai, kilo pirmasis pasaulinis karas, ir po jo sekė kiti neramumai, kuriuos Jėzus nusakė „skausmų pradžia“. Tada religiniai pasaulio vadai apšmeižė ištikimus Jehovos liudytojus ir davė pajusti jų „neapykantą“, tačiau 1919 metais jie buvo išlaisvinti iš pasaulinės klaidingos religijos „Babilono Didžiojo“ valdžios varžtų (Mato 24:3-9; Apreiškimo 17:5). Dabar jie stojo į „apšvietimo kelią“, į dvasinį rojų, apie kurį vienas pranašas daug laiko iki to rašė:
„Ir sugrįš išgelbėtieji Dievo (Jehovos)... amžinas džiaugsmas bus ant jų galvos, jie atras linksmybę ir džiaugsmą, o liūdesys ir skausmas pasišalins“ (Izaijo 35:8-10).
6. (a) Kas pirmas pasiekia dvasinį rojų? (b) Kokia grupė žmonių pasirodė paskui? (Izaijo 2:2-4)
6 Pranašystėse pranešama apie puikų to dvasinio rojaus stovį. Pirmiausia, „mažasis būrelis“, pateptųjų Jėzaus pasekėjų likutis, pasiekė dvasinio rojaus stovį (Luko 12:32). Tačiau Jonas, po to, kai jis pranešė Apreiškime apie 144000 pateptų izraelitų išrinkimą, jis priminė, kad ir kiti turi galimybę pasiekti tą puikų rojų:
„Po to regėjau aš, ir štai didelė minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų genčių, tautų ir kalbų, stovėjo priešais Avinėlį, apsivilkę baltais drabužiais ir palmės jų rankose“ (Apreiškimo 7:1-4, 9).
Čia žemėje prie „mažosios kaimenės“ prisijungė didžioji žmonių minia ir ji dabar taip pat yra dvasinio rojaus stovyje.
7. Kaip toli išsiplėtė dvasinis rojus? (Izaijo 60:22)
7 Kad ta „didžioji minia“ šiandieną yra renkama, visiškai aišku. Kai „mažojo būrelio“ likutis pirmo pasaulinio karo metu kentė persekiojimus, jo buvo priskaičiuojama tik keletas tūkstančių ir gyveno jie tik nedaugelyje didelių krikščionybės šalių. Tačiau 1975 metų kovo 27 dieną, kai Jehovos liudytojai susirinko į daugiau kaip 38000 210 šalių ir sričių visoje žemėje švęsti Viešpaties vakarienę, kaip Jėzaus mirties paminėjimą, bendrai dalyvavo 4925643 žmonės. Dvasinis rojus įgavo dabar tikrai pasaulinį mastą.
ŽEMIŠKAS ROJUS
8. Ką atspindės žemiškas rojus? (Apreiškimo 21:2, 3)
8 Taip kaip laivas su savo keleiviais įveikė tvaną Nojaus dienose, taip ir dvasinis rojus su visais tais, kurie yra jame, pergyvens „didįjį sielvartą“ ir gyvens toliau žemėje, kurioje nebebus jokio užteršimo. Tada žemė atspindės Dievo garbę. Pergyvenę „didįjį sielvartą“ turės dirbti, kad žemę paverstų į tokią vietą, kuri atspindės dvasinio rojaus grožį, kaip rašė Izaijas:
„Bet dykuma ir negyvenama žemė bus linksma, ir laukai džiaugsme stovės ir žydės, kaip lelijos. Žydės ir džiaugsis, šūkavime ir pasilinksminime...jie matys Viešpaties šlovę, mūsų Dievo didingumą“ (Izaijo 35:1, 2).
Neapsakomas pasaulinio rojaus grožis pasitarnaus tikram dangaus ir žemės Sutvėrėjo pašlovinimui.
9. Koks karaliavimas bus rojuje ir per ką? (Psalmyno 71:12)
9 Šitoje rojaus žemėje žmonės kartu šlovins Jehovą ir Jo Karalystę:
„Ir tegu giria Tavo Karalystės garbę, ir apie Tavo galybę sako, kad žinoma būtų žmonių sūnums Tavo jėga ir Tavo Karalystės garbingoji šlovė“ (Psalmyno 144:10-13).
Pagalvok, kad Jehova praktikuos Savo Karalystės tūkstantį metų per Savo Sūnų Jėzų Kristų, visos žmonijos palaimai. Tai bus Taikos karaliavimas. Visos programos, pravedamos žmonijos tobulinimui, bus sėkmingai užbaigtos iki galo. Godumas ir korupcija bus pakeisti nesavanaudiškumu ir meile. Praeis tas laikas, kai valdovai pataikavo turtuoliams ir engė vargstančius, kaip iš anksto nusakė Dievo pranašas: „Štai Karalius karaliaus pagal teisybę ir kunigaikščiai valdys pagal įstatymą“ (Izaijo 32:1). Esant tokiam viešpatavimui, tikrai bus rojaus gyvenimas!
10. (a) Kas „ateis“ į gyvenimą rojuje? (Apreiškimo 20:12, 13) (b) Kaip taps akivaizdžiu Jehovos priemonės rezultatas pasiekti gyvenimui? (Ezechielio 47:1, 9)
10 Tačiau koks džiaugsmas žinoti, kad mirusieji rojuje „grįš į gyvenimą“ (Jono 10:25). Paskutiniame Apreiškimo skyriuje aprašomas Jehovos priemonių rezultatas, gautas iš Jėzaus Kristaus, kad žmonės gautų gyvenimą. Ta priemonė yra „gyvojo vandens srovė, šviesi kaip krištolas, kuri teka iš Dievo ir Avinėlio sosto“. Tas simbolinė upė teka plačia dangiško miesto — vadinamo „Naująja Jeruzale“ gatve — žemyn, kur sėdi pašlovintas Jėzus ir Jo 144000 karalių:
„Ir parodė man gyvybės vandens upę, skaidrią kaip krištolas ištekančią iš Dievo ir Avinėlio sosto. Jo gatvės pusėje augo gyvybės medis, dvylika kartų nešantis vaisių, kas mėnesį atnešąs savo vaisių, o medžio lapai yra tautoms gydyti“ (Apreiškimo 22:1, 2).
Kristaus aukos pagrindu bus pašalintos žemės gyventojų nuodėmės, ir jie bus išgydyti nuo visų savo ligų ir netobulumo. Apie karališką Kristaus viešpatavimą mes skaitome:
„Nes Jis turi karaliauti, kol bus padėjęs visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas sunaikinama mirtis“ (1 Korintiečiams 15:25, 26).
Dėl Adomo nuodėmės žmonių paveldėtos mirties rojaus žemėje daugiau „nebebus“ (Apreiškimo 21:4).
GYVENIMAS ROJUJE BE MIRTIES
11. Kodėl niekas daugiau nemirs dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo? (Izaijo 25:8; Jobo 33:25)
11 Mirtina žmonijos rykštė — vėžys, širdies susirgimai, senėjimo procesas dėka Kristaus išperkamosios aukos išnyks. Argi niekas tada nepraras savo gyvenimo dėl nelaimingo atsitikimo? — gali kas nors paklausti. To daugiau nebus, kadangi žemiškas rojus bus padarytas pagal dvasinio rojaus pavyzdį, kur „žala“ ir „sugedimas“ bus nežinomi (Izaijo 11:9). Dėka dvasinio nusiteikimo žmonės vengs neprotingos rizikos. Tobuli žmonės tada lygiai taip pat darys mažai klaidingų sprendimų, kaip kalnų ožys, kuris ant kalno šlaito pasitikinčiai šokinėja nuo uolos ant uolos. Ir jeigu kur nors pasirodys nenumatytas pavojus, Dievo angelai be abejonės suteiks fizinę apsaugą, kaip jau dabar jie turi „įsakymą“ saugoti Dievo tautą visuose jos keliuose (Psalmyno 90:11).
12. Kokiu mastu bus apgyvendinta žemė? (Mato 22:30)
12 Kai kas gali pagalvoti: „Jeigu niekas nemirs, tada žemė iš karto persipildys“. 1970 metais žemės ūkio produktų organizacija prie SNO paskelbė, kad žemė gali pagaminti pakankamai maisto išmaitinti 40 kartų daugiau žmonių, negu yra dabar, net ir visus prisikėlusius. Be to, Dievas davė žmogui užduotį pripildyti žemę ir valdyti ją, bet ne perpildyti, kad gyvenimas taptų nepakeliamas. Jeigu tu paprašysi pas ką nors pripilti kibirą vandens, tu negalvosi, kad jis leis vandeniui bėgti iš fontano, kol prisipildys vandeniu visas kiemas ir viskas plaukios jame. Taip pat Jehova Savo laiku sustabdys dauginimąsi, kad tobuliems žmonėms nereikėtų dėl to kentėti (Pradžios 1:28).
13. Kodėl amžinas gyvenimas niekada netaps nuobodžiu? (Psalmyno 144:16)
13 Ar netaps nuobodžiu amžinas gyvenimas? — gali paklausti kitas. To negali būti su tobulomis smegenimis ir amžinai jaunu organizmu, nes žmonės turės džiaugsmą tyrinėti begalinius kūrimo stebuklus. Visada bus atrasta kas nors naujo. Bus daug galimybių panaudoti savo talentą kūryboje, pasidalinti džiaugsmu su kitais, gyvenančiais puikioje rojaus žemėje. Ir kas žino, ką dar nauja suteiks Jehova savo tvarinių džiaugsmui, kai pasibaigs Jo poilsio diena.
14. Ypatingai kokiu pagrindu amžinas gyvenimas taps nuolatiniu džiaugsmu? (Psalmyno. 36:3, 4)
14 Pirmiausia, viskas bus gaivinančiu, visi semsis iš „Dievo išminties šaltinio“ ir nuolat naudosis „Jo meilės ir išminties turtais“ (Efeziečiams 3:10). Jėzus, kuris savo iki žmogiškame egzistavime bendravo su Jehova, kalbėjo apie Save: „Aš (gyvenu) dėl Tėvo“. Kai milijardai žmonių, buvusių kažkada piktadariais, bus suvienyti į vieną šeimą, valdant Dievo Suverenitetui, jie „gyvens“ dėl nuostabios Jehovos priemonės. Kadangi jie nuolatos priima „pažinimą“, jie turės pakankamai džiaugsmo visoje amžinybėje (Jono 6:57; 17:3).