Šlovink Jehovą kilnia elgsena

„Didinga ir kilni [Jehovos] veikla“ (PS 111:3, Jr).

1, 2. a) Kaip apibūdintum žodžio „kilnus“ reikšmę? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

PAPRAŠYTA paaiškinti, ką reiškia žodis „kilnus“, dešimtmetė Medison iškart atsako: „Gražiai apsirengęs.“ Ši mergaitė gal nė nežino, jog Biblijoje parašyta, kad Dievas ‘apsisiautęs kilnybe’ (Ps 103:1, Psalmynas, vertė A. Liesis [104:1]). Apie žmogaus kilnumą išties gali byloti daili apranga. Štai apaštalas Paulius norėjo, kad krikščionės „vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių“ (1 Tim 2:9). Tačiau tauri elgsena, kuria aukštinamas Jehovos didingumas bei kilnumas, yra daugiau nei graži asmens išorė (Ps 111:3).

² Biblijoje hebrajiškas žodis, verčiamas „kilnus“, dar gali reikšti „didingas“, „taurus“, „šlovingas“. Pasak žodynų, „kilnus“ yra toks, kuris nusipelno būti didžiai vertinamas, kelia pagarbą. O visų didžiausios pagarbos yra vertas Jehova. Tad ir mes, jo pasiaukoję tarnai, turime pasižymėti kilnia elgsena bei kalba. Kodėl žmogus geba elgtis kilniai? Iš ko matomas Jehovos prakilnumas bei didingumas? Kaip mus turi veikti Dievo kilnybė? Ko mus pamoko Jėzaus Kristaus, rodžiusio šią savybę, pavyzdys? Kaip patiems būti kilniems?

Kodėl gebame elgtis kilniai

3, 4. a) Kaip mums, apdovanotiems prakilnumu, privalu elgtis? b) Apie ką pranašiškai byloja Psalmyno 8:5-9 žodžiai? (Skaityk išnašą.) c) Kam Jehova suteikė prakilnumo senovėje?

³ Žmogus sukurtas panašus į Dievą, todėl ir geba elgtis kilniai. Jehova pirmajam žmogui suteikė prakilnumo patikėdamas jam rūpintis žeme (Pr 1:26, 27). Dievas neatšaukė tokio pavedimo net tada, kai pirmoji pora prarado tobulumą. Iki šiol Jehova ‘apvainikuoja’ žmones kilnumu. (Perskaityk Psalmyno 8:6-10 [8:5-9, Brb].)a Jeigu esame apdovanoti tokia savybe, ją turime ir rodyti — pagarbiai, kilniai šlovinti didį Jehovos vardą.

⁴ Jehovai ypač rūpi, kad prakilnumo turėtų tie, kurie šventai jam tarnauja. Štai Abeliui suteikė prakilnumo priimdamas jo auką, o Kaino, jo brolio, atnašą atstūmė (Pr 4:4, 5). Mozė buvo lieptas „savo prakilnumo“ suteikti Jozuei — vyrui, kuris vėliau jo vietoje vedė izraelitus (Sk 27:20). Apie Dovydo sūnų Saliamoną Biblijoje sakoma: „Viešpats didžiai išaukštino Saliamoną viso Izraelio akyse ir suteikė jam tokią karališką garbę, kokios prieš jį nė vienas Izraelio karalius nebuvo turėjęs“ (1 Met 29:25). Dievas nepaprasto prakilnumo suteiks prikeltiems pateptiesiems krikščionims, ištikimai skelbiantiems „garbingą [jo] viešpatavimo spindesį“ (Ps 145:11-13). Taip Jehovą šlovina ir vis didėjanti Jėzaus „kitų avių“ minia. Šie žmonės irgi atlieka palaimingą, kilnų vaidmenį (Jn 10:16).

Jehovos prakilnumas ir didybė

 5. Kokia yra Jehovos didybė?

⁵ Suvokdamas, kokia yra Dievo didybė, palyginus su žmogaus menkumu, psalmininkas Dovydas giedojo: „Mūsų Dieve, koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! Savo didingumu apdengei dangaus aukštybes“ (Ps 8:2 [8:1, Brb]). Amžių amžiais — ir tada, kai dar nebuvo sukurti „dangus ir žemė“, ir ateityje, kai nuostabus Dievo tikslas paversti žemę rojumi ir apdovanoti žmones tobulybe taps tikrove, — Jehova Dievas buvo ir bus pats didingiausias, pats kilniausias Asmuo visatoje (Pr 1:1; 1 Kor 15:24-28; Apr 21:1-5).

 6. Kodėl psalmininkas sako, kad Jehova apsisiautęs kilnybe?

⁶ Žvelgdamas naktį į žvaigždėmis tarsi brangakmeniais nusagstytą dangų, kaip turėjo žavėtis dievobaimingas psalmininkas jo nebylia didybe! Kupinas nuostabos, kad Dievas ‘ištempė dangų lyg palapinę’, šis vyras apie Jehovą, rodantį įspūdingą savo kūrybos meną, kalba kaip apie Tą, kuris apsisiautęs didybe, arba kilnybe. (Perskaityk Psalmyno 104:1, 2.) Neregimo visagalio Kūrėjo prakilnumas ir didybė akivaizdūs iš jo darbų.

7, 8. Kaip dangaus kūnai liudija apie Jehovos prakilnumą ir didybę?

⁷ Štai Paukščių Tako galaktika. Šiame didžiuliame žvaigždžių, planetų, soliarinių sistemų vandenyne Žemė atrodo maža it smiltelė bekraščiame smėlyne. Tik pagalvok: vien mūsų galaktikoje yra daugiau nei 100 milijardų žvaigždžių! Jų skaičiavimas, jei nesustodamas skirtum žvaigždei tik sekundę, truktų 3000 suvirš metų.

⁸ Jeigu vien tiktai Paukščių Tako galaktikoje yra ne mažiau kaip 100 milijardų žvaigždžių, ką bekalbėti apie visą kosmosą? Jame, astronomų apskaičiavimu, gali būti maždaug nuo 50 iki 125 milijardų galaktikų. Kiek gi žvaigždžių milžiniškoje visatoje? Tas skaičius mūsų protu neaprėpiamas. O štai Jehova „žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina“ (Ps 147:4, Brb). Suvokdamas, kokiu kilnumu, kokia didybe apsisiautęs Jehova, ar neturėtum aukštinti jo garbingą vardą?

9, 10. Kaip Kūrėjo išmintis aukštinama tuo, kad jis aprūpina mus duona?

⁹ Apžvelgę dangaus platybes, dabar pažiūrėkime į kai ką labai paprasta — duoną. Jehova yra ne tik Tas, kuris „sukūrė dangų ir žemę“, bet ir Tas, kuris „alkaniems parūpina duonos“ (Ps 146:6, 7). Dievo kilnumas ir didybė matomi iš jo nuostabių darbų. Vienas jų — aprūpinimas javais, iš kurių kepama duona. (Perskaityk Psalmyno 111:1-5.) Jėzus savo sekėjus mokė melsti: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“ (Mt 6:11). Jau nuo seniausių laikų daugelio tautų, tarp jų ir izraelitų, vienas svarbiausių maisto produktų buvo duona. Nors šis valgis atrodo paprastas, cheminiai procesai, paverčiantys tešlą, kurioje užmaišyti vos keli komponentai, skania duona, anaiptol nėra paprasti.

¹⁰ Biblijos laikais izraelitai kepdavo duoną iš kviečių arba miežių. Kartais dėdavo raugo arba mielių. Iš tokių elementarių sykiu užmaišytų medžiagų susidaro stulbinanti daugybė cheminių junginių. Jie aktyviai tarpusavyje sąveikauja, nors nėra visiškai aišku, kaip tie procesai vyksta. Kitas įdomus savo sudėtingumu procesas — duonos virškinimas. Nenuostabu, kodėl psalmininkas giedojo: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei!“ (Ps 104:24). O tave ar skatina širdis šitaip šlovinti Jehovą?

Ką tave skatina daryti Dievo kilnumas ir didybė?

11, 12. Kuo mums naudinga apmąstyti Dievo kūrybą?

¹¹ Kad stebėtumės žvaigždėtu dangumi, nebūtina tapti astronomu, ir kad gardžiuotumės duona, nereikia būti chemiku. Tačiau, norėdami suvokti Kūrėjo didybę, turime negailėti laiko tokiems jo rankų darbams apmąstyti. Ar tai mums naudinga? Tikrai naudinga, kaip ir kitokių Jehovos darbų apmąstymas.

¹² Apgalvodamas didžius Jehovos darbus, padarytus savos tautos labui, Dovydas giedojo: „Apie tavo didybės garbingą spindesį ir apie tavo nuostabius darbus aš mąstysiu“ (Ps 145:5). Mes sutelkiame dėmesį į šiuos jo darbus, kai studijuojame Bibliją ir apmąstome skaitomas eilutes. Kuo tai naudinga? Žinodami, koks prakilnus ir didingas yra Dievas, tampame dar dėkingesni jam. Tada kaip ir Dovydas trokštame šlovinti Jehovą ir sakyti „Aš skelbsiu tavo didybę“ (Ps 145:6). Įstabūs Dievo darbai, kai juos apmąstome, skatina stiprinti savo santykius su Aukščiausiuoju ir iš visos širdies, su įkvėpimu pasakoti apie jį kitiems. Ar uoliai skelbi gerąją naujieną ir padedi žmonėms suvokti, koks prakilnus, didingas, kupinas spindesio yra Jehova Dievas?

Jėzus — puikiausias Dievo kilnumo pavyzdys

13. a) Ko, remiantis Danieliaus 7:13, 14, Jehova savo Sūnui suteikė? b) Koks yra Jėzus, viešpataujantis Karalius, su savo pavaldiniais?

¹³ Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, uoliai skelbė gerąją naujieną ir šlovino savo kilnų, didingą dangiškąjį Tėvą. Jehova šiam savo viengimiam Sūnui suteikė ypatingo prakilnumo — davė ‘valdžią ir karalystę’. (Perskaityk Danieliaus 7:13, 14.) Tačiau Jėzus netapo nei išdidus, nei neprieinamas. Ne, jis yra atjautus Valdovas, žino savo pavaldinių ribotas galimybes ir suteikia jiems prakilnumo. Atkreipkime dėmesį, kaip Jėzus, dar tik būsimasis Karalius, elgdavosi su žmonėmis, ypač su tais, kurie buvo kitų nemėgiami, atstumti.

14. Kaip senovės Izraelyje buvo žiūrima į raupsuotus?

¹⁴ Senovėje sirgti raupsais reiškė lėtai, varginamai eiti į mirtį. Liga pamažu žalodavo visą kūną. Išgydyti tokį žmogų būtų buvę tas pats kaip prikelti jį iš mirusių (Sk 12:12; 2 Kar 5:7, 14). Ligonį reikėdavo paskelbti esant nešvarų ir atskirti nuo kitų. Eidamas ten, kur yra žmonių, jis turėdavo šaukti: „Nešvarus, nešvarus!“ (Kun 13:43-46). Į jį buvo žiūrima kaip į kokį negyvėlį. Rabinų raštuose minima, jog raupsuotasis negalėdavo prieiti prie žmogaus arčiau kaip maždaug per porą metrų. Net yra žinoma, kad vienas religinis vadovas, vos užmatęs tokį ligonį, apmėtė jį akmenimis, kad nesiartintų.

15. Kaip elgėsi Jėzus su vienu raupsuotuoju?

¹⁵ Įsidėmėtina, kaip Jėzus elgėsi su vienu raupsuotuoju, atėjusiu pas jį prašyti pagydyti. (Perskaityk Morkaus 1:40-42.) Jėzus nepavarė šio visų atstumto vyro, priešingai, buvo jam atjautus, parodė kilnumą. Matė, kad prieš jį stovi apgailėtinas žmogus, kuriam reikia pagalbos. Susigraudinęs Jėzus tuoj ėmėsi padėti: ištiesė savo ranką, palietė ligonį ir išgydė.

16. Ko pasimokome iš Jėzaus elgesio su kitais?

¹⁶ Kaip galėtume sekti Jėzaus, rodžiusio tokį kaip Jehovos kilnumą, pavyzdžiu? Viena, tai pripažinti, jog kiekvienas žmogus, kad ir kokios socialinės padėties, sveikatos arba amžiaus būtų, yra vertas pagarbos (1 Pt 2:17). O tie, kas įpareigoti rūpintis kitais — šeimos galva, tėvai, krikščionių prižiūrėtojai, — turi ypač gerbti asmenis, už kuriuos yra atsakingi, ir padėti jiems neprarasti savigarbos. Kad šis reikalavimas skirtas visiems krikščionims, Biblijoje pabrėžiama taip: „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12:10).

Garbindami Dievą rodykime kilnumą

17. Ką sužinome iš Šventojo Rašto apie reikalavimą Jehovą garbinti kilniai?

¹⁷ Ypač reikalaujama kilnumo garbinant Jehovą. „Būk apdairus, kai keli koją į Dievo Namus“, — sakoma Mokytojo 4:17 [5:1, NW]. Mozei ir Jozuei buvo liepta nusiauti kurpes jiems esant šventoje vietoje (Iš 3:5; Joz 5:15). Tai daryti jie turėjo iš pagarbos. Izraelio kunigai privalėjo vilkėti apatines kelnes „nuogam kūnui“ pridengti (Iš 28:42, 43). Tokio rūbo reikėjo todėl, kad šiems vyrams tarnaujant prie aukuro atsitiktinai nepasimatytų jų nuogumas. Net ir kunigų namiškiai turėjo būti, kaip reikalauja Dievo normos, kilnumo pavyzdys.

18. Kaip rodo kilnumą Jehovos garbintojas?

¹⁸ Vadinasi, prakilnus Dievo šlovinimas — tai pirmiausia pagarba jam. Tada ir pats garbintojas bus vertas pagarbos. Toks prakilnumas negali būti apsimestinis arba rodomas vien dėvint dailų drabužį. Ši savybė turi kilti iš šaltinio, kurį mato ne žmogus, o Dievas, — iš mūsų širdies (1 Sam 16:7; Pat 21:2). Kilnumas turi būti žmogaus savastis ir diktuoti mūsų elgesį, nuostatą, reguliuoti tarpusavio santykius, netgi formuoti požiūrį į save patį. Tegu visada ir iš visko, ką sakome ir darome, kiti mato, jog esame kilnūs. Savo elgesiu, manieromis, apranga ir išvaizda būkime tokie, kad ir mums tiktų apaštalo Pauliaus žodžiai: „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai, visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai“ (2 Kor 6:3, 4). Šitaip ‘visu kuo puošime savo Gelbėtojo Dievo mokymą’ (Tit 2:10).

Sekdamas Dievu ir toliau rodyk kilnumą

19, 20. a) Kokia yra viena puiki galimybė kilniai rodyti pagarbą kitiems? b) Ką prakilniai daryti esame pasiryžę?

¹⁹ Kilnumą rodo pateptieji krikščionys, ‘Kristaus vietoj einantys pasiuntinių pareigas’ (2 Kor 5:20). Juos ištikimai remia „kitos avys“; šie žmonės irgi kilniai atstovauja Mesijo valdomai Karalystei. Kalbėti savo vyriausybės vardu įgaliotam pasiuntiniui nestinga drąsos ir kilnumo. Panašiai ir mes turime ginti Dievo valdžios, jo Karalystės, reikalus (Ef 6:19, 20). O nešdami kitiems „gerąją naujieną“, argi neparodome, kad ir juos laikome kilniais, vertais pagarbos? (Iz 52:7)

²⁰ Būkime pasiryžę garbinti Dievą tokia kilnia kaip jo elgsena (1 Pt 2:12). Visada su didžia pagarba žiūrėkime į Jehovą, į jo šlovinimą, taip pat į bendratikius. Tegu Aukščiausiasis, apsisiautęs kilnumu ir didybe, džiaugiasi, kad yra mūsų šlovinamas prakilniai.

[Išnaša]

Kaip atsakysi?

• Ką mes, apmąstydami Jehovos didybę ir prakilnumą, trokštame daryti?

• Ko pasimokome apie kilnumą iš Jėzaus elgesio su vienu raupsuotuoju?

• Kaip galime šlovinti Jehovą prakilniai?

[Iliustracija 12 puslapyje]

Kaip Jehova suteikė prakilnumo Abeliui?

[Iliustracija 14 puslapyje]

Didingi Jehovos darbai matomi net iš to, kaip jis aprūpina mus duona

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ko pasimokome apie kilnumą iš Jėzaus elgesio su vienu raupsuotuoju?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Prakilnus Jehovos šlovinimas — tai pirmiausia didi pagarba jam